Tag: Partizanai

  • Samaningi kilometrai 2026: 19 žygių Lietuvoje ir užsienyje kviečia registruotis grupėmis

    Samaningi kilometrai 2026: 19 žygių Lietuvoje ir užsienyje kviečia registruotis grupėmis

    Gegužės 16 dieną startuoja nacionalinė žygių iniciatyva „Samaningi kilometrai“, kviečianti registruotis grupėmis ir žygiuoti kartu su kolegomis, bendruomene, šeimomis ar partneriais. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik aktyvaus laisvalaikio forma, bet ir patyriminis būdas prisiliesti prie Laisvės kovų istorijos.

    Projektas įgyvendinamas trečius metus iš eilės kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Iniciatyvos tikslas – per veiksmą ir buvimą autentiškose vietose priminti partizaninio pasipriešinimo patirtis, o istoriją susieti su konkrečiu kraštovaizdžiu, pastanga ir bendru ėjimu.

    19 žygių per 2026 metus

    2026 metais numatyti 10 žygių Lietuvoje ir 9 žygiai lietuvių bendruomenėse užsienyje. Organizatoriai nurodo, kad dalyviai kviečiami rinktis iš skirtingų maršrutų ir prisijungti ten, kur patogiausia, o registracija orientuota į bendrą dalyvavimą komandomis.

    Iniciatyva skirta įprasminti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, kuri tradiciškai minima trečiąjį gegužės savaitgalį. Tokiu laiku pasirinkimas nėra atsitiktinis – dėmesys sutelkiamas į istorinę atmintį, pilietiškumą ir ryšį tarp visuomenės bei gynybos tradicijų.

    Kodėl žygis siejamas su partizanais

    Organizatorių teigimu, žygis Laisvės kovų kontekste nėra romantiška pramoga – partizanams judėjimas miškais buvo kasdienė išgyvenimo būsena. Šiandien, einant tomis pačiomis ar panašiose vietovėse, atsiranda galimybė istoriją patirti ne per formalų minėjimą, o per fizinę pastangą ir buvimą aplinkoje, kuri padeda geriau suvokti to laikotarpio realybę.

    „Žygis leidžia istoriją suprasti per patirtį, kai pasakojimai susiejami su tuo, ką žmogus mato ir išgyvena čia pat“, – teigia iniciatyvos organizatoriai.

    Kuo tai naudinga organizacijoms ir bendruomenėms

    „Samaningi kilometrai“ pristatomas ir kaip komandinio sutelktumo formatas: bendras maršrutas sukuria erdvę pokalbiui, bendram tikslui ir įsimenančiai patirčiai. Tokiose veiklose dažnai nelieka pasyvių stebėtojų – dalyvavimas tampa bendru veiksmu, kuris natūraliai stiprina tarpusavio ryšį.

    Pagrindinė iniciatyvos žinutė išlieka paprasta ir aiški: eidami jų mintomis samanomis ugdome savo pačių sąmoningumą. Norint prisijungti, siūloma pasirinkti vieną iš suplanuotų žygių ir registruotis su savo grupe.

  • Samaningi kilometrai 2026: kur ir kada vyks žygiai Lietuvoje ir užsienyje, kaip registruotis

    Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga 2026 metais trečią kartą rengia pilietinę iniciatyvą Samaningi kilometrai, skirtą Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Organizatoriai kviečia žygiu pagerbti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą ir stiprinti pilietiškumą.

    Šių metų Samaningi kilometrai vyks 2026 metų gegužės 16 dieną. Iniciatyva suplanuota ne tik Lietuvoje, bet ir lietuvių bendruomenėse užsienyje, todėl prie žygių gali prisijungti ir už šalies ribų gyvenantys žmonės.

    Skelbiama, kad numatyti 10 žygių Lietuvoje ir 9 žygiai užsienyje, lietuvių bendruomenėse. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir prasmingai prisidėti prie istorinės atminties puoselėjimo bei visuomenės telkimo.

    Registracija į žygius vyksta internetu, oficialioje iniciatyvos svetainėje. Užsiregistravus dalyviai paprastai gauna aktualią informaciją apie konkretaus žygio starto vietą, laiką, maršrutą, rekomenduojamą pasirengimą ir saugumo taisykles.

    Samaningi kilometrai pastaraisiais metais tampa vienu iš matomiausių KAM ir Lietuvos šaulių sąjungos pilietinio įsitraukimo projektų, orientuotu į visuomenės atsparumo ir bendruomeniškumo stiprinimą. Tokios iniciatyvos Lietuvoje vis dažniau siejamos ir su platesnėmis visuotinės gynybos nuostatomis, kur svarbus vaidmuo tenka piliečių pasirengimui, tarpusavio pasitikėjimui ir atsakomybei.

  • Nacionalinis žygis Sąmaningi kilometrai 2026 metais pasieks Kėdainių rajoną: kviečia jungtis komandas

    Nacionalinis žygis Sąmaningi kilometrai 2026 metais pasieks Kėdainių rajoną: kviečia jungtis komandas

    2026 metų gegužės 16 dieną nacionalinė iniciatyva Sąmaningi kilometrai vieną iš savo žygių rengs Kėdainių rajone. Organizatoriai kviečia prisidėti vietos bendruomenes, organizacijas, įstaigas ir gyventojus, norinčius prasmingai praleisti laiką ir stiprinti pilietiškumą.

    Projektas skirtas ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir istorinei atminčiai. Žygių idėja siejama su partizanų patirtimi, kai judėjimas buvo kasdienė, dažnai pavojinga būtinybė, reikalavusi ištvermės, drausmės ir tylos.

    Dalyviams siūloma simboliškai eiti panašiu keliu ir kartu apmąstyti laisvės kainą, kurią mokėjo rezistencijos dalyviai. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbi ne vien distancija, bet ir sąmoningas žingsnis, primenantis, kodėl istorinė atmintis šiandien išlieka aktuali.

    Registracija į žygį atvira tiek pavieniams dalyviams, tiek grupėms. Kėdainių krašto kolektyvai kviečiami suburti komandas iš kolegų, bendruomenės narių ar draugų ir dalyvauti kaip organizuota grupė.

    Kaip įprasta tokio tipo renginiuose, dalyvavimas tampa proga telkti žmones bendram tikslui ir kurti ryšius tarp skirtingų bendruomenių. Tikimasi, kad Kėdainių rajone žygis suburs įvairaus amžiaus dalyvius ir paskatins prasmingą dialogą apie atsakomybę, pilietiškumą bei laisvės istoriją.

    Daugiau informacijos apie iniciatyvą ir registraciją skelbiama projekto interneto svetainėje.

  • KPD vertinimo tarybos posėdis birželio 8 dieną: bus svarstomi objektai Zarasų rajone

    KPD vertinimo tarybos posėdis birželio 8 dieną: bus svarstomi objektai Zarasų rajone

    2026 metais birželio 8 dieną 13 valandą nuotoliniu būdu vyks Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis. Jo metu planuojama svarstyti klausimus, susijusius su Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje esančiais kultūros paveldo objektais.

    Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybų posėdžiuose paprastai nagrinėjami sprendimai dėl objektų teisinės apsaugos, jų statuso ir apskaitos duomenų tikslinimo Kultūros vertybių registre. Tokie sprendimai vėliau daro įtaką objektų tvarkybos kryptims, galimiems darbų ribojimams ir apsaugos reikalavimams.

    Kas numatyta darbotvarkėje?

    Posėdyje numatyta svarstyti Lietuvos partizano Antano Garbšio-Gaidžio kapo klausimą. Objektas registruotas Kultūros vertybių registre unikaliu kodu 49 817, jo adresas nurodomas Zarasų rajono savivaldybėje, Salako seniūnijoje, Bajorėlių kaime.

    Šiuo klausimu bus svarstomas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas dėl apsaugos suteikimo. Praktikoje tai reiškia, kad vertinama objekto kultūrinė reikšmė ir sprendžiama dėl teisinės apsaugos taikymo.

    Taip pat numatyta svarstyti Skirnos kaimo senųjų kapinių apskaitos duomenų tikslinimą. Šio objekto unikalus kodas Kultūros vertybių registre yra 21 282, adresas nurodomas Zarasų rajono savivaldybėje, Turmanto seniūnijoje, Skirnos kaime.

    Nurodoma, kad objektas turi registrinį statusą, o posėdyje bus nagrinėjamas vertinimo tarybos akto projektas dėl apskaitos duomenų atnaujinimo. Tokie tikslinimai dažniausiai apima ribų, aprašų, vertingųjų savybių ar kitų registrinių duomenų patikslinimą, kad informacija registre būtų tikslesnė ir aktualesnė.

  • Kelmės krašto muziejus kviečia į išvyką-akciją: partizanų atminimas ir maršrutas bendruomenei

    Kelmės krašto muziejus kviečia į išvyką-akciją: partizanų atminimas ir maršrutas bendruomenei

    Kelmės krašto muziejus kviečia gyventojus prisijungti prie visuomeninės akcijos-išvykos, skirtos partizanų atminimui pagerbti ir istorinei atminčiai puoselėti. Iniciatyva orientuota į bendruomenės įtraukimą, o dalyvauti raginami tiek pavieniai žmonės, tiek šeimos ar organizuotos grupės.

    Tokios išvykos pastaraisiais metais tampa vis svarbesne gyvosios istorijos pažinimo forma, nes leidžia ne tik išgirsti faktus, bet ir pamatyti vietas, susijusias su rezistencija. Muziejai Lietuvoje vis dažniau jungia edukaciją su patirtiniu pažinimu, o visuomeninės akcijos padeda istoriją priartinti prie skirtingų amžiaus grupių.

    Partizaninis pasipriešinimas sovietų okupacijai Lietuvoje buvo vienas ilgiausiai trukusių ginkluotų rezistencijos judėjimų regione, palikęs ryškų pėdsaką vietos bendruomenių atmintyje. Tokiuose renginiuose paprastai akcentuojami ne tik istoriniai įvykiai, bet ir asmeninės istorijos, kurios padeda geriau suprasti to laikotarpio pasirinkimų kainą.

    Kelmės krašto muziejus pažymi, kad išvykos formatas leidžia derinti atminimo pagerbimą su pažintiniu maršrutu, o dalyviams suteikiama proga sustoti svarbiausiuose vietos istorijos taškuose. Organizatoriai taip pat tikisi, kad iniciatyva paskatins platesnį domėjimąsi krašto rezistencijos istorija ir stiprins bendruomeniškumą.

    Norintieji dalyvauti raginami sekti muziejaus skelbiamą informaciją dėl tikslaus laiko, maršruto ir praktinių detalių, nes jos gali kisti priklausomai nuo organizavimo sąlygų. Kelmės krašto muziejus primena, kad tokios akcijos yra ir jautri atminties forma, todėl dalyvių prašoma išlaikyti pagarbą vietoms ir žmonėms, kurių istorija čia įamžinama.

  • Panevėžio rajone sutvarkyta partizano Broniaus Čepės kapavietė: kas ilgai slėpė jo vardą?

    Panevėžio rajone baigti darbai, sugrąžinę vardą ir istoriją ilgus metus bevardei kapavietei Tiltagalių kapinėse. Čia, kaip nurodo vietos liudijimai ir savivaldybės pateikiama informacija, slapta buvo palaidotas partizanas Bronius Čepė iš Skudų kaimo, žuvęs 1946 metais.

    Pasakojama, kad partizano kūnas buvo numestas geležinkelio stotyje, o vėliau naktį paimtas ir palaidotas taip, kad vieta nekeltų įtarimų. Dėl to kapą ilgą laiką žymėjo tik paprastas betoninis antkapis be vardo, o kam jis skirtas, žinojo tik dalis senųjų Tiltagalių ir aplinkinių kaimų gyventojų.

    Panevėžio rajono savivaldybės administracijos iniciatyva kapavietė pradėta tvarkyti vasaros mėnesiais. Darbų metu buvo sutvarkyta aplinka, pakeltas ir sutvarkytas antkapis, o užbaigus darbus pritvirtinta nauja granitinė atminimo lenta.

    Tokie atminimo įamžinimo veiksmai svarbūs ne tik artimųjų atminčiai, bet ir vietos bendruomenės istorinei savimonei. Pokario partizaninis karas Lietuvoje paliko tūkstančius žuvusiųjų, o dalies jų palaidojimo aplinkybės dėl represijų ir baimės ilgą laiką buvo nutylimos arba slepiamos.

    Atminimo lentos atsiradimas reiškia, kad konkretaus žmogaus istorija nebeapsiribos vien žodiniu pasakojimu. Tikimasi, kad aiškiau įvardyta kapavietė taps ir edukaciniu ženklu, primenančiu pokario metų patirtis, vietos gyventojų pasirinkimus bei riziką, kurią anuomet reiškė net ir paprastas žmogiškas sprendimas palaidoti žuvusįjį.

    Baigti darbai taip pat rodo platesnę tendenciją: vis dažniau savivaldybės ir bendruomenės grįžta prie lokalių istorijų, ieško konkrečių vardų ir likimų, o neapsiribojama vien bendromis atminimo datomis. Tokios iniciatyvos padeda atkurti istorijos tęstinumą ir mažina „baltąsias dėmes“ vietos atmintyje.

  • Mitkų kaime paminėti 1945 metų kovo įvykiai: žygis sugrąžino partizanų ir sukilėlių atmintį

    Mitkų kaime Paįstrio seniūnijoje surengtas atminimo žygis, skirtas prieš aštuonis dešimtmečius vykusiems pokario įvykiams ir žuvusiems partizanams pagerbti. Dalyviai lankė kelias istorines vietas, uždegė žvakes ir prisiminė žmones, kurių likimai buvo pažymėti rezistencijos kova.

    Žygis prasidėjo sustojimu netoli Puodžiūnų, eglyne prie kelio į Mitkus, kur stovi lauko akmuo buvusios partizanų pasalos vietoje. Pasakojama, kad susirėmimo metu buvo sužeistas būrio vadas Aleksas Alenčikas-Kelmelis, o tarp sovietinių struktūrų lydėjusiųjų esą buvo sužeistų ir žuvusių.

    Prisiminimuose iškilo ir vietos gydytojo Jono Pažemecko vardas, kuris, pasak liudijimų, slaptai gydė sužeistuosius. „Tėtis apie Alenčiko gydymą yra kalbėjęs. Jam teko gydyti ir kitus partizanus ir aplinkinius gyventojus. Už gydytojų pareigos pildymą buvo teistas ir iškalėjo dešimt metų“, – sakė Birutė Melaikienė.

    Vėliau keliauta prie Mitkų kaime esančių paminklų, pastatytų skirtingais laikotarpiais žygeivių ir atminimo iniciatyvų rėmėjų. Jie skirti partizanams, žuvusiems apsupus jų buvimo vietą, tarp kurių minimi Vytautas Kulbis, Juozas Aleknavičius, Jonas Mitka, Alfonsas Petrulis ir kartu kovojęs vokiečių kareivis, vadintas Hansu.

    Prie paminklų giedotas Lietuvos himnas, degė žvakės, o istorinius pasakojimus pateikė žygio svečiai ir organizatoriai. Skambėjo ir asmeniniai prisiminimai, bei tekstai, kuriuose akcentuota atminties svarba bendruomenei ir ateities kartoms.

    Atminties žygis ir jo prasmė šiandien

    Renginys sietas ir su valstybės atmintinomis dienomis, primenant, kad rezistencijos istorija neatsiejama nuo Lietuvos nepriklausomybės siekio. Tokie žygiai dažnai tampa ne vien pagerbimu, bet ir gyva istorijos pamoka, kai vietovės, vardai ir dokumentuoti liudijimai įgauna aiškų kontekstą.

    Šiandien Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama vietos istorijai, mažų bendruomenių iniciatyvoms ir atminimo ženklų priežiūrai, ypač ten, kur pokario rezistencijos pėdsakai yra išlikę kraštovaizdyje. Dalyviai tvarkė aplinką, prižiūrėjo paminklų teritoriją ir taip prisidėjo prie to, kad istorinės vietos išliktų matomos.

    Kelionė į 1863 metų sukilėlių kapus

    Žygio maršrutas tęsėsi Mitkų miške, kur senosiose kapelėse ilsisi 1863 metų sukilimo dalyviai. Pasak pasakojimų, paminklo atsiradimą ir vėlesnius atnaujinimus lėmė kraštotyrininkų bei tautodailininkų pastangos, o dalis ankstesnių ženklų ir detalių laikui bėgant buvo prarasti.

    Istorinė atmintis čia persipina su bendruomenės atsakomybe, nes paminklų išsaugojimas priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo žmonių, kurie sugrįžta, pasakoja, liudija ir rūpinasi vietomis. Tokie susitikimai Mitkų kaime primena, kad istorija gyva tol, kol ją kas nors saugo ir perduoda toliau.