CP v2

Tag: Pasienio apsauga

  • Iš jo šaipėsi internete, bet tai rimtas standartas: kas yra HESCO įtvirtinimai prie sienos?

    Iš jo šaipėsi internete, bet tai rimtas standartas: kas yra HESCO įtvirtinimai prie sienos?

    Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Marcinas Kierwińskis pranešė, kad pasienio kontrolės punkte Dorohuske pastatytos HESCO tipo konstrukcijos. Paviešintos nuotraukos daliai interneto vartotojų pasirodė juokingos, nes įtvirtinimai esą atrodo laikini ir menkai patikimi.

    Vis dėlto HESCO nėra atsitiktinis ar improvizuotas sprendimas, o plačiai pasaulyje naudojamas greitai montuojamų įtvirtinimų standartas. Tokios konstrukcijos sukurtos ne kaip nuolatiniai gelžbetoniniai bunkeriai, o kaip greitai įrengiama apsauga situacijose, kai svarbus laikas ir mobilumas.

    Kas yra HESCO sistema?

    HESCO sistemą gamina Jungtinės Karalystės bendrovė „Hesco Bastion Limited“, turinti gamybos pajėgumų ir Lenkijoje. Ši technologija pradėta vystyti dar 1989 metais, o jos esmė paprasta: sulankstomi vielinio tinklo „krepšiai“ su tvirta geotekstile išskleidžiami vietoje ir užpildomi smėliu, žvyru ar gruntu.

    Užpildytos sekcijos tampa masyviomis barjerų sienomis, kurias galima jungti tarpusavyje ir formuoti skirtingas konfiguracijas. Dėl moduliškumo HESCO tinka tiek perimetrinei apsaugai, tiek laikiniems postams ar priedangoms, kuriose žmonės gali saugiau laukti pavojaus metu.

    Kokią apsaugą jos suteikia?

    Tokios įtvirtinimų sistemos dažniausiai skirtos sumažinti riziką nuo smulkiakalibrės ginkluotės ugnies, skeveldrų ir smūgio bangos poveikio po netolimo sprogimo. Praktikoje didelę apsaugos dalį lemia ne „konstrukcijos išvaizda“, o masė ir užpildo storis, todėl užpildytos sekcijos veikia kaip efektyvus barjeras.

    Svarbu atskirti paskirtį: HESCO neturi pakeisti ilgalaikių gelžbetoninių slėptuvių, kai kalbama apie aukšto intensyvumo apšaudymą ar tiesioginį pataikymą. Tačiau ten, kur reikia greitai sukurti priedangą pareigūnams ar civiliams, tai laikoma racionaliu ir plačiai taikomu sprendimu.

    Kodėl tai atsirado Dorohuske?

    HESCO įrengimas Dorohusko pasienio punkte siejamas su padidėjusiu saugumo poreikiu po incidento, kai netoli sienos buvo fiksuotas Rusijos drono smūgis. Tokiais atvejais tikslas paprastai yra suteikti priedangą pasienio pareigūnams ir žmonėms, laukiantiems patikros ar judantiems per kontrolės punktą.

    Pasienio infrastruktūroje tokie sprendimai dažnai pasirenkami dėl greito įrengimo ir galimybės prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Jei grėsmės lygis mažėja, konstrukcijas galima perkelti ar perkonfigūruoti, o prireikus sustiprinti, didinant užpildą ir keičiant išdėstymą.

    HESCO tipo įtvirtinimus naudoja įvairių šalių ginkluotosios pajėgos ir saugumo institucijos, o tokios sistemos buvo taikomos ir tarptautinėse misijose. Tai viena priežasčių, kodėl, nepaisant memų socialiniuose tinkluose, šis sprendimas laikomas ne keistenybe, o praktiniu apsaugos standartu.

  • Lenkijos Rytų skydas tampa technologijų poligonu: dronai, DI ir antidroninės sistemos už milijardus

    Lenkija spartina nacionalinį sienų apsaugos projektą Rytų skydas, kuris iš inžinerinių barjerų plano virsta plačia gynybos ir technologijų platforma. Projektas apima apie 210 kilometrų sienos su Rusija ir apie 395 kilometrus su Baltarusija, o vėliau gali būti plečiamas ir prie sienos su Ukraina.

    Prioritetiniu ruožu nurodomas daugiau nei 400 kilometrų pasienis, daugiausia prie Baltarusijos, kur numatomas pilnas priemonių paketas. Tuo metu prie sienos su Rusija planuojami labiau taškiniai, o ne ištisiniai įtvirtinimai, atsižvelgiant į reljefą ir grėsmių pobūdį.

    Ne tik barjerai, bet ir jutikliai

    Rytų skydas kuriamas kaip daugiasluoksnė sistema, kurioje dera įtvirtinimai, logistika, kariuomenė ir pasienio tarnybos. Be fizinių kliūčių, kelių, tiltų stiprinimo bei logistinių mazgų, didelis dėmesys skiriamas hibridinėms grėsmėms ir situacijos supratimui realiu laiku.

    Lenkijos gynybos vadovybė pabrėžia suderinamumą su NATO standartais ir galimybę veikti kartu su sąjungininkais. Tokia architektūra vertinama kaip visos NATO rytinio sparno atgrasymo dalis, o ne vien nacionalinis fortifikacijų projektas.

    DI, robotika ir antidronai

    Esminis pokytis tas, kad Rytų skydas vis labiau pristatomas kaip naujų sprendimų bandymų ir diegimo zona. Fokusas krypsta į antidroninius jutiklius, vaizdo analizę, automatizuotą taikinių atpažinimą ir kitus sprendimus, kurie leistų greičiau reaguoti bei sumažinti karių riziką.

    „Pagal programą Išmanioji siena tikrinami sprendimai, naudojantys robotiką, bepiločius sprendimus ir dirbtinis intelektas“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk.

    Šis kursas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur sienų ir kritinės infrastruktūros apsauga vis dažniau remiasi sensorių tinklais, duomenų sinteze ir greita sprendimų grandine. Tokiose sistemose DI paprastai naudojamas grėsmių filtravimui, klaidingų signalų mažinimui ir operatorių darbo apkrovos mažinimui.

    Lenkija taip pat plečia nepilotuojamų sausumos platformų panaudojimą. Be sprogmenų neutralizavimo robotų, dėmesio sulaukia žvalgybiniai robotai, kurie gali patruliuoti, aptikti taikinius termovizija ir perduoti duomenis į valdymo centrus.

    2025 metų kovą Lenkijos Ginkluotės agentūra pasirašė sutartį dėl 96 mobilių bepiločių žvalgybos transporto priemonių Tarantula, kurios turėtų būti tiekiamos 2026–2027 metais. Sutarties vertė siekia apie 11,6 milijono eurų, o pagrindinis tikslas – sumažinti karių riziką ir padidinti stebėjimo efektyvumą sudėtingomis sąlygomis.

    Didelė kryptis yra antidroniniai pajėgumai, kurie tapo kritiškai svarbūs po plataus masto dronų naudojimo kare Ukrainoje. Tokios sistemos paprastai apima radarus, optinius ir akustinius jutiklius, ryšio trukdymo priemones, perėmėjus bei sprendimus, leidžiančius greitai identifikuoti mažus taikinius itin žemame aukštyje.

    Lenkijos planuose išskiriama ir didelės apimties antidroninė programa San, kurios vertė viešai įvardijama apie 3,5 milijardo eurų. Numatyta daug baterijų ir ugnies vienetų, o sistemos tiekimo grafikas siejamas su 2026–2028 metų etapais.

    Rytų skydas dar tik kuriamas, tačiau jau dabar aišku, kad tai bus ne visiškai sandari siena, o išmaniai valdoma gynybos erdvė. Lenkija siekia, kad fizinės priemonės, sensoriai, DI analizė ir reagavimo pajėgumai veiktų kaip viena platforma, galinti suteikti papildomo laiko, informacijos ir manevro laisvės krizės atveju.

  • 20 metrų ruožai pasienyje ir pelkių atkūrimas: Vyriausybė keičia kontrmobilumo planą

    Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo atnaujinamos ir plečiamos karinio kontrmobilumo priemonės. Tikslas – dar iki krizės ar karo pradžios sukurti tokias inžinerines ir gamtines kliūtis, kurios apsunkintų potencialaus priešininko patekimą į Lietuvos teritoriją ir judėjimą joje.

    Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad kontrmobilumas gynyboje yra viena efektyviausių priemonių laimėti laiką: sulėtintas priešininkas tampa labiau pažeidžiamas, o savoms pajėgoms lengviau organizuoti gynybą ir manevrą. Priemonės planuojamos įgyvendinti kartu su kitomis ministerijomis ir joms pavaldžiomis institucijomis.

    Nauji ruožai pasienyje

    Pagal nutarimą numatoma kurti naują priemonę – karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių ruožą, kuriame būtų išdėliojamos įvairios kliūtys ir parengta infrastruktūra jų įrengimui. Pasienio ruože su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi planuojama suformuoti 20 metrų pločio žemės juostą, o Lietuvos kariuomenės identifikuotose operacinėse vietovėse tokie ruožai galėtų siekti iki 150 metrų.

    Šių ruožų logika paprasta: kliūtys, paruošti privažiavimai, numatytos vietos technikai ir medžiagoms leidžia greičiau reaguoti ir mažina priklausomybę nuo ad hoc sprendimų. Priemonę planuojama įgyvendinti iki 2028 metų pabaigos.

    Pelkių atkūrimas – kaip gynybos kliūtis

    Į kontrmobilumo priemonių sąrašą įtraukiamas ir pelkių atkūrimas, kurio įgyvendinimo terminas numatomas iki 2030 metų pabaigos. Atkūrus hidrologinį režimą, per kelerius metus tokios teritorijos gali tapti sunkiai pravažiuojamos sunkiajai technikai be specialios inžinerinės įrangos, o tai gynyboje laikoma reikšmingu pranašumu.

    Šis sprendimas siejasi su platesnėmis Europos tendencijomis derinti saugumo ir atsparumo priemones: natūralios kliūtys mažina poreikį nuolatinei didelės apimties statybai, o kartu gali prisidėti ir prie aplinkos atkūrimo tikslų. Vis dėlto praktinis įgyvendinimas priklausys nuo konkrečių teritorijų parinkimo, poveikio vertinimo ir suderinimo su žemės naudojimu.

    Parkai, keliai ir tiltai

    Nutarime taip pat numatoma didinti karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų skaičių iki 50 vietų. Atsižvelgiant į didesnę apimtį, šios priemonės įgyvendinimo terminas pratęsiamas iki 2028 metų gruodžio 31 dienos.

    Tęsiamas rezervinių kliūčių įrengimas Lietuvos kariuomenės nustatytuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir prietilčiuose. Tiltuose numatoma diegti inžinerines konstrukcijas, skirtas sprogstamosioms medžiagoms pritvirtinti, kad prireikus būtų galima greitai apriboti judėjimą per kritinius taškus.

    Kad kontrmobilumo poreikiai būtų įvertinami dar projektavimo stadijoje, iki šių metų pabaigos planuojama pakeisti tiltų projektavimą reglamentuojančius teisės aktus. Juose būtų nustatyta, kad naujai projektuojamuose ir rekonstruojamuose tiltuose iš anksto būtų numatomos vietos ir konstrukcijos, reikalingos kontroliniam tiltų konstrukcijų naikinimui.

    „Karinis kontrmobilumas yra svarbi Lietuvos pasirengimo gynybai dalis. Siekiame kuo geriau išnaudoti Lietuvos teritorijos ypatumus ir inžinerines priemones, kad prireikus galėtume apsunkinti priešininko judėjimą ir sudaryti palankesnes sąlygas mūsų kariuomenei veikti“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius.