Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo atnaujinamos ir plečiamos karinio kontrmobilumo priemonės. Tikslas – dar iki krizės ar karo pradžios sukurti tokias inžinerines ir gamtines kliūtis, kurios apsunkintų potencialaus priešininko patekimą į Lietuvos teritoriją ir judėjimą joje.
Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad kontrmobilumas gynyboje yra viena efektyviausių priemonių laimėti laiką: sulėtintas priešininkas tampa labiau pažeidžiamas, o savoms pajėgoms lengviau organizuoti gynybą ir manevrą. Priemonės planuojamos įgyvendinti kartu su kitomis ministerijomis ir joms pavaldžiomis institucijomis.
Nauji ruožai pasienyje
Pagal nutarimą numatoma kurti naują priemonę – karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių ruožą, kuriame būtų išdėliojamos įvairios kliūtys ir parengta infrastruktūra jų įrengimui. Pasienio ruože su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi planuojama suformuoti 20 metrų pločio žemės juostą, o Lietuvos kariuomenės identifikuotose operacinėse vietovėse tokie ruožai galėtų siekti iki 150 metrų.
Šių ruožų logika paprasta: kliūtys, paruošti privažiavimai, numatytos vietos technikai ir medžiagoms leidžia greičiau reaguoti ir mažina priklausomybę nuo ad hoc sprendimų. Priemonę planuojama įgyvendinti iki 2028 metų pabaigos.
Pelkių atkūrimas – kaip gynybos kliūtis
Į kontrmobilumo priemonių sąrašą įtraukiamas ir pelkių atkūrimas, kurio įgyvendinimo terminas numatomas iki 2030 metų pabaigos. Atkūrus hidrologinį režimą, per kelerius metus tokios teritorijos gali tapti sunkiai pravažiuojamos sunkiajai technikai be specialios inžinerinės įrangos, o tai gynyboje laikoma reikšmingu pranašumu.
Šis sprendimas siejasi su platesnėmis Europos tendencijomis derinti saugumo ir atsparumo priemones: natūralios kliūtys mažina poreikį nuolatinei didelės apimties statybai, o kartu gali prisidėti ir prie aplinkos atkūrimo tikslų. Vis dėlto praktinis įgyvendinimas priklausys nuo konkrečių teritorijų parinkimo, poveikio vertinimo ir suderinimo su žemės naudojimu.
Parkai, keliai ir tiltai
Nutarime taip pat numatoma didinti karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų skaičių iki 50 vietų. Atsižvelgiant į didesnę apimtį, šios priemonės įgyvendinimo terminas pratęsiamas iki 2028 metų gruodžio 31 dienos.
Tęsiamas rezervinių kliūčių įrengimas Lietuvos kariuomenės nustatytuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir prietilčiuose. Tiltuose numatoma diegti inžinerines konstrukcijas, skirtas sprogstamosioms medžiagoms pritvirtinti, kad prireikus būtų galima greitai apriboti judėjimą per kritinius taškus.
Kad kontrmobilumo poreikiai būtų įvertinami dar projektavimo stadijoje, iki šių metų pabaigos planuojama pakeisti tiltų projektavimą reglamentuojančius teisės aktus. Juose būtų nustatyta, kad naujai projektuojamuose ir rekonstruojamuose tiltuose iš anksto būtų numatomos vietos ir konstrukcijos, reikalingos kontroliniam tiltų konstrukcijų naikinimui.
„Karinis kontrmobilumas yra svarbi Lietuvos pasirengimo gynybai dalis. Siekiame kuo geriau išnaudoti Lietuvos teritorijos ypatumus ir inžinerines priemones, kad prireikus galėtume apsunkinti priešininko judėjimą ir sudaryti palankesnes sąlygas mūsų kariuomenei veikti“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius.
Leave a Reply