Tag: Pasiutligė

  • Invasinis usūrinis šuo užfiksuotas Beskiduose: miškininkai įspėja dėl grėsmės ir ligų

    Beskidų miškuose Lenkijoje miškininkai užfiksavo invazinį plėšrūną – usūrinį šunį (jenotą), kuris laikomas pavojingu Europos gamtai ir gali kelti riziką gyvūnams bei žmonėms.

    Vaizdo įrašas pasirodė Nadleśnictwo Piwniczna „Facebook“ paskyroje, o gyvūną nufilmavo miškuose įrengta fotokamera. Miškininkų teigimu, tai – ne pirmas toks atvejis regione pastaruoju metu.

    Nors usūrinis šuo iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti „mielas“ ir priminti meškėną, gamtiniu požiūriu jis yra nepageidaujamas invazinis svetimžemis. Jo plitimas siejamas su žala vietinėms rūšims ir ekosistemoms.

    Miškininkai pabrėžia, kad šis plėšrūnas kelia grėsmę vietiniams paukščiams, smulkiems stuburiniams ir kitiems plėšrūnams, o netiesiogiai – ir naminiams gyvūnams bei žmonėms, nes gali pernešti pavojingas ligas.

    Kuo pavojingas usūrinis šuo

    Miškininkų nurodyta, kad usūriniai šunys yra svarbūs ligų nešiotojai ir platintojai: minimos pasiutligė, niežai bei žmonėms pavojingas echinokokas (tasiemcas bąblowcowy).

    Būtent dėl šių rizikų ir poveikio vietinei faunai usūriniai šunys priskiriami invaziniams svetimžemiams, o jų buvimas miškuose vertinamas kaip rimta ekologinė problema.

    Prie įrašo miškininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad nufilmuoto gyvūno būklė atrodo labai gera. Jie priminė ir išskirtinį bruožą – tai vienintelis šuninių šeimos atstovas, žiemą užmiegantis.

    Stebėjimų daugėja ir kituose miškuose

    Tekste minimi ir ankstesni fiksuoti atvejai: fotokamera 2026 metų rugsėjį užfiksavo du usūrinius šunis netoliese esančioje Nadleśnictwo Nawojowa teritorijoje, o dar anksčiau stebėjimai patvirtinti Nadleśnictwo Stary Sącz valdomuose miškuose (2026 metų birželį).

    Usūrinis šuo kilęs iš Rytų Azijos (tarp minimų šalių – Kinija, Japonija, Korėja, Vietnamas, pietryčių Rusija, Mongolija). Į Europą jis buvo atvežtas XX amžiaus 3–4 dešimtmečiais kaip medžioklinis ir kailinis gyvūnas.

    Lenkijoje pirmasis jo aptikimas gamtoje nurodomas 1955 metais Bialovežos girioje, o dabar jis, kaip pažymima, paplitęs visoje šalyje.

    Ką daryti pamačius tokį gyvūną

    Miškininkai įspėja: prie usūrinio šuns jokiu būdu nereikėtų artintis ar jo liesti. Pabrėžiama, kad grėsmės atveju šis gyvūnas gali apsimesti negyvas, o kontaktas su laukiniu plėšrūnu visada kelia papildomų rizikų.

    Taip pat primenama, kad usūrinių šunų eliminavimas vykdomas tik teisėtais būdais – ištisus metus leidžiama medžioklė bei gaudymas gyvagaudėmis gaudyklėmis, kurį atlieka tam įgalioti subjektai.

    Privatūs asmenys, neturintys medžioklės teisių ar atitinkamo leidimo pagal svetimų rūšių reglamentavimą, patys statyti spąstų ir naikinti šių gyvūnų negali.

  • Ukrainos Volynėje lapės jau lenda į kiemus, o vilkai pastebėti prie mokyklų

    Ukrainos Volynės srityje, Šacko bendruomenėje, vis dažniau fiksuojami laukinių plėšrūnų pasirodymai visai šalia žmonių – lapės lenda į privačius kiemus ir grobia naminius paukščius, o vilkai pastebėti net prie mokyklų ir kaimų gatvėse.

    Apie situaciją, kuri kelia nerimą vietos gyventojams, portalui „Vechirnij Svitiaz“ pasakojo Šacko gyvenvietės tarybos sekretorius Bohdanas Tymošukas. Pasak jo, bendruomenė prašo srities tarnybų padėti nustatyti, kaip su šia problema kovoti.

    Anot pareigūno, lapės taip priprato prie žmonių, kad prieina per kelis metrus ir nebebijo būti vaikomos. Gyvūnai reguliariai pasirodo sodybose ir ne vieną kartą išneša vištas ar žąsis.

    Lapės pastebimos ne tik pakraščiuose – jų esą matoma ir Šacko centre. Viename apleistame name gyvūnas net išsikasė urvą ir atsivedė jauniklių, todėl vietiniai kalba apie itin suaktyvėjusią jų veiklą gyvenvietėse.

    Galima priežastis – pasikeitę migracijos keliai

    Viena iš svarstomų priežasčių, kodėl plėšrūnai vis dažniau pasirodo prie žmonių, įvardijamas sustiprintas valstybės sienos saugumas. Anksčiau gyvūnai galėjo laisviau migruoti tarp Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos, tačiau dabar jų judėjimą riboja tvoros ir prieš­tankiniai grioviai.

    Vietos gyventojams tai reiškia paprastą dalyką: laukiniai gyvūnai vis dažniau ieško lengvai pasiekiamo maisto šaltinio prie sodybų, o jų elgesys tampa drąsesnis.

    Vilkai pastebėti ir prie mokyklos

    Ne mažiau nerimo, pasak B. Tymošuko, kelia vilkų pasirodymai. Praėjusiais metais vienas vilkas užklydo į mokyklos teritoriją Pulemeco kaime tuo metu, kai vyko pamokos.

    Dar vienas vilkas buvo nufilmuotas bėgantis Melnykų kaimo centrine gatve – gyvūnas, teigiama, nereagavo net į automobilių signalus. Dėl to vietiniai baiminasi galimos grėsmės žmonėms ir naminiams gyvūnams.

    Siūlomas sprendimas – plėšrūnų sumedžiojimas, bet tai sudėtinga

    Vienu iš būdų reguliuoti plėšrūnų skaičių bendruomenėje įvardijamas sumedžiojimas. Tačiau, kaip pažymima, dėl karo padėties, saugumo ribojimų ir gyvenamųjų namų artumo tokius veiksmus organizuoti nėra paprasta.

    Teigiama, kad teisę vykdyti tokias priemones turi Šacko nacionalinio gamtos parko eiguliai, miškininkai bei vietos medžiotojų organizacija, tačiau atsakomybės imtis skubėti esą niekas nenori. Be to, tenka tvarkyti dokumentus ir atsiskaityti už panaudotus šaudmenis.

    Tuo pat metu srities tarnybos gali organizuoti masalų su vakcina nuo pasiutligės išdėliojimą, tačiau ši priemonė pati savaime neišsprendžia problemos, kad plėšrūnai ateina į kiemus ir laikosi arti žmonių.

    Sprendimų dar laukiama, o pasiutligė kelia papildomą riziką

    B. Tymošukas teigia šį klausimą kėlęs Volynės srities karinės administracijos operatyviniame pasitarime: tuomet buvo pažadėta surengti atskirą susitikimą ir nustatyti reagavimo tvarką. Vis dėlto, pasak jo, spalio 29 dieną konkrečių sprendimų dar nebuvo.

    Jis siūlo į diskusiją įtraukti eigulius, medžiotojus, vartotojų teisių ir maisto saugos tarnybas, kariškius bei pasieniečius – kad būtų aišku, kur galima vykdyti priemones, kas atsakingas ir kaip apie tai informuoti gyventojus.

    Papildomą įtampą kelia ir pasiutligės grėsmė. Straipsnyje minima, kad spalio viduryje Peščos kaime pasiutlige serganti lapė apkandžiojo šunį ir paršelį, taip pat puolė šeimininkus.

  • El Ninjo gali paspartinti pasiutligės plitimą tarp ruonių: kodėl tai svarbu ir žmonėms

    Tarptautinės gyvūnų sveikatos organizacijos ragina pakrančių šalis atidžiau stebėti ruonių elgesį, nes El Ninjo sąlygos gali sudaryti prielaidas pasiutligės plitimui jūrų žinduolių populiacijose. Pastaraisiais metais nerimą kelia atvejai pietinėje Afrikos pakrantėje, kur ruoniai elgėsi neįprastai agresyviai ir yra fiksuota užpuolimų prieš žmones.

    Pietų Afrikoje ir Namibijoje per kelerius metus patvirtinta daugiau nei 100 pasiutligės atvejų tarp ruonių, daugiausia – vienoje rūšyje, vadinamuose Kapo kailiniuose ruoniuose. Ekspertai šį protrūkį įvardija kaip precedento neturintį jūrų žinduolių susirgimų mastą, nes pasiutligė tradiciškai siejama su sausumos gyvūnais.

    Manoma, kad pirminis viruso patekimas į ruonių populiaciją galėjo įvykti per kontaktą su sausumoje gyvenančiais plėšrūnais, pavyzdžiui, šakalais, kurie regione yra žinomi pasiutligės platintojai. Vėliau virusas galėjo pradėti plisti jau pačių ruonių kolonijose, kur gyvūnai nuolat artimai kontaktuoja.

    El Ninjo – natūralus klimato svyravimas, susijęs su neįprastai šiltu paviršinių vandenų periodu Ramiajame vandenyne, galintis paveikti orus ir vandenynų ekosistemas visame pasaulyje. Šiltėjant vandeniui ir kintant maisto išteklių pasiskirstymui, ruonių populiacijos dažniau migruoja ieškodamos žuvų, todėl skirtingų regionų kolonijos gali susitikti ir perduoti infekcijas.

    Specialistai pabrėžia, kad migracijos grandinė teoriškai gali veikti taip: ruoniai pasislenka į naujas maitinimosi zonas, susiduria su užkratu, o vėliau grįžta į įprastas veisimosi vietas ir virusą perneša toliau. Tai svarbu ir dėl to, kad pietų pusrutulyje gyvena kelios giminingos ruonių rūšys, todėl infekcija gali „peršokti“ tarp populiacijų.

    Pasiutligė yra mirtina liga, jei po užsikrėtimo laiku nepradedama profilaktika, todėl bet koks įtarimas dėl galimo kontakto su užkrėstu gyvūnu vertinamas itin rimtai. Vis dėlto veterinarijos ir visuomenės sveikatos ekspertai atkreipia dėmesį, kad iki šiol fiksuoti žmonių kontaktai su įtartinais ruoniais nevirto patvirtintais pasiutligės atvejais.

    Žmonėms, lankantiems pietinės Afrikos paplūdimius, rekomenduojama laikytis atstumo nuo ruonių ir nebandyti jų šerti ar liesti. Rizikos signalai – ne tik agresija, bet ir dezorientacija, neįprastas artėjimas prie žmonių, bandymai kandžioti daiktus ar „kandžioti orą“, taip pat akivaizdi baimės stoka.

    Pasaulyje pasiutligė kasmet nusineša apie 60 000 žmonių gyvybių, daugiausia Azijoje ir Afrikoje, o didžioji dalis užsikrėtimų siejama su šunų įkandimais. Liga išlieka išvengiama, jei taikoma prevencinė vakcinacija rizikos grupėms arba skubi profilaktika po įkandimo.

    Dėl to sveikatos specialistai pabrėžia, kad net jei ruonių protrūkiai kol kas laikomi labiau gyvūnų sveikatos ir biologinės įvairovės problema, situacija pakrantėse reikalauja budrumo. Kintantis klimatas vis dažniau susieja anksčiau atskirtas ekosistemas, o tai didina netikėtų infekcijų plitimo riziką.

  • Karas ir uždelsta pagalba: epidemiologė paaiškino, kodėl pasitaiko dujinė gangrena ir kaip jos išvengti

    Kas vyksta su sezoninėmis infekcijomis

    Šaltuoju metų laiku įprastai daugėja susirgimų gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau dabartinė situacija vertinama kaip valdoma. Epidemiologai sergamumą lygina su daugiamečiais rodikliais ir vadinamuoju epideminiu slenksčiu, o laboratorijos stebi, kokie virusai realiai cirkuliuoja.

    Pasak epidemiologės Natalijos Ivančenko-Timko, daugelyje regionų vyrauja kiti kvėpavimo takų virusai, o ne gripas. Tai reiškia, kad nors peršalimo simptomų turinčių žmonių daugėja, plataus masto gripo epidemijos požymių visur fiksuojama ne vienodai.

    Gripo vakcinų trūkumas ir skiepai gruodį

    Rudenį dalis gyventojų susidūrė su gripo vakcinų stygiumi, nes įprastai užsakomi kiekiai ne visada sutapo su gautomis dozėmis. Tokiose situacijose skiepijimas nusikelia vėlesniam laikui, o naujų partijų laukiama žiemos pradžioje.

    Specialistai pabrėžia, kad skiepytis nuo gripo naudinga ir gruodį, nes sezonas trunka kelis mėnesius, o imunitetas paprastai susiformuoja per maždaug dvi savaites. Didesnės rizikos grupėms, įskaitant sergančius lėtinėmis ligomis, nėščiąsias ir dirbančius su dideliais žmonių srautais, skiepai išlieka viena svarbiausių apsaugos priemonių.

    COVID-19: neišnyko, bet dinamika pasikeitė

    COVID-19 ir toliau diagnozuojamas, nes sergantieji tiriami tiek greitaisiais testais, tiek laboratorijose. Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad ryškesni COVID-19 pakilimai kai kuriais laikotarpiais dažniau fiksuojami vasarą, o ne vien žiemą.

    Vis dėlto sunkių baigčių rizika išlieka, ypač vyresniems nei 65 metų žmonėms ir tiems, kurie turi gretutinių ligų ar nėra pasiskiepiję. Gydymo įstaigos akcentuoja, kad nuoseklus rizikos grupių skiepijimas ir laiku pradėtas gydymas mažina hospitalizacijų tikimybę.

    Kodėl karo sąlygomis pasitaiko dujinė gangrena

    Dujinė gangrena yra greitai progresuojanti, sudėtingai gydoma infekcija, susijusi su giliais, užterštais audinių pažeidimais. Ji dažniau siejama su sunkiomis traumomis, kai žaizdos būna sutraiškytos, užterštos žemėmis ar nuolaužomis, o pagalba suteikiama pavėluotai.

    „Kai yra karas, traumos ir ne laiku suteikta pagalba, nėra nieko neįprasto, kad pasitaiko ir dujinė gangrena“, – sakė epidemiologė Natalija Ivančenko-Timko.

    Medikai pabrėžia, kad lemiamas veiksnys yra laikas: kuo greičiau suteikiama tinkama chirurginė ir intensyviosios pagalbos apimtis, tuo didesnė tikimybė suvaldyti komplikacijas. Dujinė gangrena nėra kasdienė diagnozė civilinėje medicinoje, tačiau karo ir masinių sužeidimų sąlygomis rizika objektyviai didėja.

    Stabligė, pasiutligė ir kitos rizikos

    Karo aplinkoje daugėja žaizdų ir traumų, todėl išauga stabligės rizika, nes sukėlėjo sporos paplitusios aplinkoje. Skiepai nuo stabligės yra būtini ne tik vaikams: suaugusiesiems rekomenduojama revakcinacija kas 10 metų, kad apsauga išliktų.

    Kita praktinė rizika yra pasiutligė, kai kontaktuojama su laukiniais ar benamiais gyvūnais, ypač įkandimo ar apsiliejimo seilėmis atveju. Tokiais atvejais taikoma po kontakto skiriama profilaktika, o sprendimą dėl vakcinos ir, kai kuriais atvejais, imunoglobulino priima gydytojai pagal sužalojimo pobūdį ir riziką.

    Kaip elgtis dingus elektrai ir šilumai

    Ilgesni elektros tiekimo sutrikimai kelia papildomų sveikatos rizikų, ypač dėl maisto saugos ir higienos. Specialistai pataria neperkrauti šaldytuvo greitai gendančiais produktais ir neplanuoti maisto ilgam laikui, jei nėra užtikrintos laikymo sąlygos.

    Žiemą produktai genda lėčiau, tačiau ilgai nebeveikiant šaldytuvui rizika išlieka, todėl svarbu vertinti maisto būklę ir vengti vartoti tai, kas kelia įtarimų. Taip pat rekomenduojama turėti vandens atsargų rankų higienai ir nenaudoti neapdoroto vandens iš atvirų telkinių maistui ar indams, kol jis nebuvo pakankamai termiškai apdorotas.