Tag: Pašvaistės

  • Saulės audra sustabdė traukinį: mokslininkai ištaisė 1848 metų klaidą ir įspėja dėl grėsmių

    Saulės audra sustabdė traukinį: mokslininkai ištaisė 1848 metų klaidą ir įspėja dėl grėsmių

    Mokslininkai nustatė, kad vienas ankstyviausių dokumentuotų atvejų, kai kosminė oro sąlyga sutrikdė technologijas, įvyko ne 1841, o 1848 metais. Tyrėjų vertinimu, geležinkelio darbo trikdžius tuomet greičiausiai sukėlė stipri geomagnetinė audra, susijusi su Saulės aktyvumu.

    Istorija siekia 1848 metų spalio 18 dieną, kai traukinys iš Exeter turėjo išvykti 22.05 valandą, tačiau stotyje užtruko dar 16 minučių. Problema buvo ne lokomotyve ar bėgiuose, o telegrafo sistemoje, kuri tuo metu padėdavo patikrinti, ar ruožas prieš traukinį yra laisvas ir saugus.

    Elektrinis telegrafas XIX amžiuje buvo viena svarbiausių naujovių, leidusi greitai perduoti informaciją per didelius atstumus. Kai ryšys sutriko, geležinkelio darbuotojai negalėjo patvirtinti, kad maršrutas saugus, todėl priėmė sprendimą atidėti išvykimą.

    Kodėl data ilgai buvo neteisinga

    Apie incidentą 1871 metais buvo rašyta žurnale „Nature“, tačiau jame nurodyta, kad trikdžiai įvyko 1841 metais. Dešimtmečius tai buvo laikoma vienu ankstyviausių pavyzdžių, kaip kosminė oro sąlyga veikia žmonių technologijas.

    Vėliau tyrėjams užkliuvo esminė detalė: geležinkelio linija tarp Exeter ir Starcross pradėjo veikti tik 1846 metais. Tai reiškė, kad aprašytas įvykis negalėjo nutikti 1841 metais, nes pats maršrutas tuo metu dar neegzistavo.

    Kaip audrą pavyko susieti su geležinkeliu

    Tarptautinė komanda, vadovaujama Lancaster universiteto mokslininkų, peržiūrėjo istorinius tvarkaraščius, spaudos publikacijas, astronominius stebėjimus, pranešimus apie pašvaistes ir to meto Žemės magnetinio lauko matavimus. Skirtingi šaltiniai sutapo ties 1848 metų spalio 18 dieną ir fiksavo ryškius geomagnetinius sutrikimus.

    Tyrėjai taip pat rado užuominų apie ryškias pašvaistes virš Anglijos ir tuo metu į Žemę nukreiptą didelę Saulės dėmių grupę. Tikėtinas paaiškinimas yra paprastas: XIX amžiaus publikacijoje įsivėlė spausdinimo klaida, o 1848 metai buvo klaidingai užrašyti kaip 1841.

    „Tai rodo, kad net ir ankstyvosios technologijos buvo pažeidžiamos Saulės sukeliamų geomagnetinių sutrikimų, o šiandien pasekmės būtų nepalyginamai didesnės“, – sakė tyrime dalyvavę mokslininkai.

    Kuo pavojinga kosminė oro sąlyga šiandien

    Geomagnetinės audros kyla, kai Saulės aktyvumas, pavyzdžiui, vainikinės masės išmetimai, pasiekia Žemę ir sujaukia jos magnetinį lauką. Tokiomis sąlygomis ilgose laidžiose struktūrose gali indukuotis srovės, todėl jautrios sistemos patiria trikdžius.

    XIX amžiuje tai pirmiausia veikė telegrafo linijas, o XXI amžiuje rizika apima elektros tinklus, palydovinį ryšį, navigaciją ir kai kurias aviacijos bei geležinkelio valdymo grandis. Dėl to kosminių orų stebėsena, perspėjimai ir infrastruktūros atsparumo didinimas laikomi kritiškai svarbiais.

    Įdomu tai, kad incidentas prie Exeter nebelaikomas pačiu seniausiu žinomu kosminių orų poveikio technologijoms pavyzdžiu. Naujesni vertinimai rodo, kad ankstesni trikdžiai britų geležinkeliuose buvo užfiksuoti dar 1847 metų kovą.

  • Pirmą kartą pagautas radijo signalas iš egzoplanetos: mokslininkai atskleidė, kas jį sukelia

    Pirmą kartą pagautas radijo signalas iš egzoplanetos: mokslininkai atskleidė, kas jį sukelia

    Signalas – iš planetos, ne žvaigždės

    Astronomai pirmą kartą užfiksavo radijo signalą, kurio kilmę pavyko patikimai susieti su egzoplaneta, o ne su ja susijusia žvaigžde. Tyrimą atliko Harvardo ir Smithsonian astrofizikos centro bei Oregono universiteto komanda.

    Iki šiol radijo spinduliuotė planetų sistemose buvo aptinkama, tačiau ją buvo sunku vienareikšmiškai „pririšti“ prie pačios planetos. Šįkart signalas lokalizuotas taip, kad pagrindiniu šaltiniu laikoma Beta Pictoris b.

    Ką išdavė trumpi radijo blyksniai?

    Stebėjimams pasitelktas Pietų Afrikoje esantis radijo teleskopų masyvas „MeerKAT“. Per kelias stebėjimų sesijas 2025 ir 2026 metais aptikti trumpi, pasikartojantys ir stipriai žiediškai poliarizuoti radijo blyksniai, fiksuoti maždaug 0,85–3,5 GHz ruože.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra jokie bandymai susisiekti ar technologinės kilmės signalai. Tokia „parašo“ forma būdinga pašvaistėms, kurios susidaro įkrautoms dalelėms sąveikaujant su atmosferos ir magnetinio lauko sąlygomis.

    „Nė vienas žinomas fizikinis mechanizmas, galintis sukelti radijo spinduliuotę ankstyvo tipo žvaigždėse, nepaaiškina to, ką stebime“, – teigiama tyrėjų darbe.

    Magnetinis laukas gali būti milžiniškas

    Tyrėjai signalą sieja su procesu, vadinamu elektronų ciklotroniniu mazeriu, kuris Saulės sistemoje susijęs ir su Žemės pašvaistėmis, ir su Jupiterio radijo spinduliuote. Toks aptikimas leidžia spręsti ir apie planetos magnetinį lauką.

    Skaičiavimai rodo, kad Beta Pictoris b magnetinis laukas gali būti itin stiprus, galimai tūkstančius kartų didesnis nei Žemės. Prie energijos „maitinimo“ galėtų prisidėti ir greita planetos rotacija, nes ji apsisuka per maždaug 8–9 valandas.

    Beta Pictoris b – jauna, masyvi dujinė milžinė, pirmą kartą aptikta 2008 metais, o jos masė siejama su maždaug 10 Jupiterio masių. Tyrėjų teigimu, tai yra pirmasis atvejis, kai egzoplanetos magnetinio lauko stiprumą pavyko įvertinti tiesiogiai, remiantis radijo stebėjimais.

    Kodėl tai svarbu ateities paieškoms?

    Toks metodas atveria naują kelią tyrinėti egzoplanetų magnetinius laukus, o kartu ir jų gebėjimą „atsilaikyti“ prieš žvaigždžių vėją bei spinduliuotę. Nors magnetinis laukas dar negarantuoja tinkamumo gyvybei, jis laikomas vienu svarbių veiksnių planetos aplinkos stabilumui.

    Mokslininkai nurodo, kad panašiai galima taikytis į dar kelias netolimų sistemų masyvias egzoplanetas. Tikimasi, kad naujos kartos radijo observatorijos, pasižyminčios kelis kartus didesniu jautrumu, leis tokius signalus aptikti dažniau ir patikimiau.

    Tyrimo rankraštis paskelbtas arXiv platformoje ir dar laukia recenzavimo moksliniame žurnale.

  • Magnetinė audra pasiekė Žemę: mokslininkai atnaujino prognozę ir įvardijo rizikos laiką

    Žemę pasiekė sustiprėjęs Saulės aktyvumo poveikis, todėl geofizikai atnaujino artimiausių dienų geomagnetinės situacijos prognozę. Nors anksčiau buvo tikėtasi ramesnio laikotarpio su trumpais suaktyvėjimais, į Žemės magnetosferą atplūdo papildomas Saulės vėjo impulsas.

    Specialistai tai sieja su vainikinės masės išmetimu, kai nuo Saulės atmosferos į kosmosą išsviedžiami dideli įmagnetintos plazmos kiekiai. Tokie išmetimai, pasiekę Žemę, gali sukelti geomagnetinius sutrikimus, kurie paprastai trunka nuo kelių valandų iki paros ar ilgiau, priklausomai nuo Saulės vėjo sąlygų.

    Pagal atnaujintas prognozes, silpna magnetinė audra turėtų tęstis ir gegužės 6 dieną. Vertinant pagal įprastą geomagnetinių audrų skalę, tokie epizodai dažniausiai priskiriami žemiausiam audrų lygiui, tačiau net ir tada gali būti juntamas poveikis ryšio bei navigacijos sistemoms.

    Taip pat perspėjama, kad savaitės pabaigoje, tikėtina gegužės 7–8 dienomis, gali prisidėti dar vienas Saulės vėjo sustiprėjimas. Jis siejamas su greitesniu srautu iš vadinamosios koronalinės skylės, kai iš Saulės vainiko į tarpplanetinę erdvę efektyviau „išteka“ greitesnis Saulės vėjas.

    Geomagnetinių audrų metu jautresnė infrastruktūra gali patirti trikdžių: kartais fiksuojami GPS tikslumo svyravimai, aukštesniuose platumose gali sutrikti radijo ryšys, o elektros tinklų operatoriai seka papildomas apkrovas. Kartu tokiais laikotarpiais padidėja tikimybė pamatyti pašvaistes, tačiau Lietuvoje tai labiausiai priklauso nuo audros stiprumo ir debesuotumo.

    Medikai pabrėžia, kad moksliniai duomenys dėl tiesioginio magnetinių audrų poveikio žmogaus savijautai vertinami nevienareikšmiškai, tačiau dalis žmonių tokiomis dienomis praneša apie galvos skausmus, miego suprastėjimą, silpnumą ar kraujospūdžio svyravimus. Jei turite lėtinių ligų, verta laikytis įprasto režimo, gerti pakankamai skysčių ir turėti gydytojo paskirtus vaistus, o dėl pablogėjusios savijautos kreiptis į sveikatos specialistus.

  • Magnetinės audros balandžio 27 dieną: po Saulės X klasės žybsnių aiškėja, ko tikėtis savaitės pradžioje

    Pastarosiomis dienomis Saulėje užfiksuoti keli stiprūs žybsniai, tarp jų ir X klasės, kurie paprastai kelia klausimų dėl galimų magnetinių audrų Žemėje. Vis dėlto balandžio 27 dieną rimtesnės geomagnetinės audros požymių kol kas nenumatoma, o prognozės rodo tik nedidelius svyravimus.

    Geomagnetinis aktyvumas dažniausiai vertinamas pagal Kp indeksą, kuris atspindi Žemės magnetinio lauko sutrikimų stiprumą. Magnetinė audra paprastai fiksuojama, kai Kp pasiekia 5 lygį ar daugiau, o šios dienos prognozėse dažniau minimi žemesni, silpnesnius trikdžius rodantys skaičiai.

    Kas įvyko Saulėje?

    Mokslininkai pranešė, kad Saulė suaktyvėjo ir per trumpą laiką išspinduliavo bent du galingus X klasės žybsnius. Toks spinduliuotės pliūpsnis pirmiausia gali paveikti radijo ryšį apšviestoje Žemės pusėje, ypač trumpųjų bangų diapazone.

    Tokie žybsniai neretai siejami ir su koroninės masės išmetimais, kai į kosmosą išsviedžiamas įelektrintų dalelių debesis. Būtent koroninės masės išmetimai, jei nukreipti į Žemę, dažniausiai ir sukelia ryškesnes magnetines audras, o ne pats žybsnis.

    Kodėl audra gali ir nepasiekti Žemės?

    Didelę reikšmę turi tai, kurioje Saulės disko vietoje įvyksta aktyvumas ir kokia kryptimi pajuda išmestos dalelės. Jei įvykis vyksta arčiau Saulės krašto arba dalelių debesis juda ne į Žemę, poveikis gali būti minimalus arba apsiriboti tik silpnais geomagnetiniais svyravimais.

    Ekspertai taip pat vertina vadinamąjį prisilietimo scenarijų, kai dalelių srautas Žemę pasiekia tik pakraščiu. Tokiu atveju galimi trumpalaikiai magnetinio lauko sutrikimai, o kai kuriais vakarais padidėja tikimybė pamatyti ryškesnes pašvaistes aukštesnėse platumose.

    Ką tai reiškia kasdienai?

    Jei Kp indeksas išlieka žemas, dauguma žmonių pokyčių nepajunta, o infrastruktūrai tai paprastai nesukelia reikšmingų rizikų. Didesni rūpesčiai kyla tada, kai geomagnetinės audros sustiprėja: tuomet jautresnės gali būti palydovinės sistemos, navigacija ir kai kurie ryšio kanalai.

    Artimiausiomis dienomis situacija gali kisti, nes Saulės aktyvumas vertinamas nuolat, o prognozės tikslinamos pagal naujausius stebėjimų duomenis. Dėl to specialistai rekomenduoja sekti atnaujinimus, ypač jei darbai ar pomėgiai susiję su ryšiu, navigacija ar dangaus reiškiniais.