Signalas – iš planetos, ne žvaigždės
Astronomai pirmą kartą užfiksavo radijo signalą, kurio kilmę pavyko patikimai susieti su egzoplaneta, o ne su ja susijusia žvaigžde. Tyrimą atliko Harvardo ir Smithsonian astrofizikos centro bei Oregono universiteto komanda.
Iki šiol radijo spinduliuotė planetų sistemose buvo aptinkama, tačiau ją buvo sunku vienareikšmiškai „pririšti“ prie pačios planetos. Šįkart signalas lokalizuotas taip, kad pagrindiniu šaltiniu laikoma Beta Pictoris b.
Ką išdavė trumpi radijo blyksniai?
Stebėjimams pasitelktas Pietų Afrikoje esantis radijo teleskopų masyvas „MeerKAT“. Per kelias stebėjimų sesijas 2025 ir 2026 metais aptikti trumpi, pasikartojantys ir stipriai žiediškai poliarizuoti radijo blyksniai, fiksuoti maždaug 0,85–3,5 GHz ruože.
Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra jokie bandymai susisiekti ar technologinės kilmės signalai. Tokia „parašo“ forma būdinga pašvaistėms, kurios susidaro įkrautoms dalelėms sąveikaujant su atmosferos ir magnetinio lauko sąlygomis.
„Nė vienas žinomas fizikinis mechanizmas, galintis sukelti radijo spinduliuotę ankstyvo tipo žvaigždėse, nepaaiškina to, ką stebime“, – teigiama tyrėjų darbe.
Magnetinis laukas gali būti milžiniškas
Tyrėjai signalą sieja su procesu, vadinamu elektronų ciklotroniniu mazeriu, kuris Saulės sistemoje susijęs ir su Žemės pašvaistėmis, ir su Jupiterio radijo spinduliuote. Toks aptikimas leidžia spręsti ir apie planetos magnetinį lauką.
Skaičiavimai rodo, kad Beta Pictoris b magnetinis laukas gali būti itin stiprus, galimai tūkstančius kartų didesnis nei Žemės. Prie energijos „maitinimo“ galėtų prisidėti ir greita planetos rotacija, nes ji apsisuka per maždaug 8–9 valandas.
Beta Pictoris b – jauna, masyvi dujinė milžinė, pirmą kartą aptikta 2008 metais, o jos masė siejama su maždaug 10 Jupiterio masių. Tyrėjų teigimu, tai yra pirmasis atvejis, kai egzoplanetos magnetinio lauko stiprumą pavyko įvertinti tiesiogiai, remiantis radijo stebėjimais.
Kodėl tai svarbu ateities paieškoms?
Toks metodas atveria naują kelią tyrinėti egzoplanetų magnetinius laukus, o kartu ir jų gebėjimą „atsilaikyti“ prieš žvaigždžių vėją bei spinduliuotę. Nors magnetinis laukas dar negarantuoja tinkamumo gyvybei, jis laikomas vienu svarbių veiksnių planetos aplinkos stabilumui.
Mokslininkai nurodo, kad panašiai galima taikytis į dar kelias netolimų sistemų masyvias egzoplanetas. Tikimasi, kad naujos kartos radijo observatorijos, pasižyminčios kelis kartus didesniu jautrumu, leis tokius signalus aptikti dažniau ir patikimiau.
Tyrimo rankraštis paskelbtas arXiv platformoje ir dar laukia recenzavimo moksliniame žurnale.
Leave a Reply