CP v2

Tag: Patriot

  • Ukrainą pasiekė ne rusiškos balistinės raketos: Kyjivas įspėja apie naują Šiaurės Korėjos ginklą

    Ukrainą pasiekė ne rusiškos balistinės raketos: Kyjivas įspėja apie naują Šiaurės Korėjos ginklą

    Ukrainos karinė žvalgyba skelbia, kad Rusija papildė savo arsenalą Šiaurės Korėjos balistinėmis raketomis ir artimiausiu metu gali pradėti naudoti naujesnį tipą prieš Ukrainą. Pasak Kyjivo, Maskva jau yra sukaupusi apie 50 Šiaurės Korėjos trumpojo nuotolio balistinių raketų iš KN-23, KN-24 ir KN-30 šeimos.

    Ukrainos vertinimu, šios tiekimo grandinės leidžia Rusijai išlaikyti aukštą smūgių intensyvumą ir bent iš dalies kompensuoti senkančias savo atsargas. Tai reiškia, kad išorinės ginklų tiekimo linijos tampa ne vien epizodine parama, o sistemine Rusijos karo tęstinumo dalimi.

    Naujas tipas: KN-30 galimybės

    KN-30 yra Vakarų naudojamas Šiaurės Korėjos raketos „Hwasong-11C“ (dar vadinamos „Hwasong-11Da“) žymėjimas. Tai vienpakopė, mobili paleidimo platforma naudojanti trumpojo nuotolio balistinė raketa, priskiriama „Hwasong-11“ šeimai.

    Skelbiama, kad jos operacinis nuotolis siekia maždaug 600–900 kilometrų, todėl teoriškai ji gali kelti grėsmę taikiniams įvairiuose Ukrainos regionuose, įskaitant Sumų, Charkivo, Kyjivo ir Dnipropetrovsko apylinkes. Šiaurės Korėja viešai deklaruoja iki 2,5 tonos kovinės dalies masę, tačiau minimi ir sunkesnės kovinės galvutės variantai.

    Raketa viešai pristatyta 2021 metų sausio 14 dieną parade Pchenjane, o pirmasis bandomasis skrydis, kaip skelbta viešojoje erdvėje, įvyko tų pačių metų kovo 25 dieną. KN-30 žymėjimas JAV praktikoje oficialiau pradėtas taikyti 2025 metų balandį, kai ši modifikacija aiškiau atskirta nuo ankstesnių KN-23 ir KN-24.

    Ką keičia Šiaurės Korėjos tiekimai

    Ukrainos ekspertai pabrėžia, kad KN-30 atsiradimas rodo gilesnį Pchenjano ir Maskvos karinio bendradarbiavimo etapą. Kyjivas teigia, jog Šiaurės Korėja raketomis Rusiją remia nuo 2023 metų pabaigos, o tiekimai padeda palaikyti spaudimą Ukrainos miestams ir infrastruktūrai.

    Ukrainos žvalgyba taip pat yra pranešusi apie Rusijos teritorijoje formuojamus specializuotus raketinius pajėgumus, kurie galėtų būti aprūpinti didesniais šių ginklų kiekiais. Tokie pranešimai vertinami kaip signalas, kad smūgių kampanija gali būti planuojama ilgesniam laikotarpiui.

    Didėjanti rizika oro gynybai

    Kritinis veiksnys išlieka Ukrainos oro gynybos apkrovimas: balistinių raketų perėmimas reikalauja aukštos klasės sistemų ir pakankamų perėmėjų atsargų. Ukrainos institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad intensyvūs smūgiai balistiniais ginklais didina riziką kritinei infrastruktūrai ir tankiai apgyvendintoms teritorijoms.

    „Šiaurės Korėjos raketų tiekimai leidžia Rusijai palaikyti smūgių tempą ir didina spaudimą mūsų oro gynybai“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovai, komentuodami naujausią situacijos vertinimą.

    Kyjivas pabrėžia, kad KN-30, lyginant su ankstesniais variantais, gali būti pritaikyta sunkesnei kovinei daliai, todėl teoriškai didėja ir vieno smūgio destrukcinis potencialas. Tai didina poreikį spartinti oro gynybos papildymą ir toliau stiprinti tarptautinę kontrolę ginklų tiekimo grandinėms.

  • Rusija stabdo „Kinžal“ hipergarsinių raketų gamybą: Ukrainos žvalgyba atskleidė kodėl

    Rusija stabdo „Kinžal“ hipergarsinių raketų gamybą: Ukrainos žvalgyba atskleidė kodėl

    Nuo 2026 metų balandžio Rusija nebegamina hipergarsinių raketų Ch-47M2 „Kinžal“, teigia Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) vadovybės atstovai. Apie tai interviu RBC-Ukraine kalbėjo HUR vadovo pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis.

    Pasak jo, pramoniniai pajėgumai, komponentai, raketinis kuras ir finansiniai ištekliai buvo perkelti į kitas balistinių raketų programas, kurias Maskva šiuo metu laiko efektyvesnėmis. Kartu, anot Ukrainos pusės, priimtas sprendimas sustabdyti ir Ch-32 gamybą, tai yra modernizuotą senesnės Ch-22 versiją.

    Kas nulėmė sprendimą?

    V. Skibickis kaip vieną pagrindinių priežasčių įvardijo tikslumą. Jo teigimu, šiuolaikinės valdomos raketos nuokrypis nuo taikinio turėtų siekti maždaug 5–7 metrus, o „Kinžal“ atveju nuokrypis esą gali būti apie 30 metrų ar net daugiau.

    „Sunku prisiminti atvejį, kai ši raketa tiksliai pataikė į taikinį“, – sakė V. Skibickis.

    Tikslumo problema, ypač smūgiuojant miestams, reiškia didesnę riziką pataikyti į civilinę infrastruktūrą ir didinti civilių aukų skaičių. Tarptautinės humanitarinės teisės požiūriu tyčiniai ar neatskiriami smūgiai civiliniams objektams gali būti vertinami kaip karo nusikaltimai.

    Patriot ir silpnėjantis mitas

    „Kinžal“ nuo 2018 metų Kremliaus buvo pristatomas kaip vienas pažangiausių ginklų, turintis užtikrinti itin trumpą reakcijos laiką. Raketos dažniausiai siejamos su paleidimu iš MiG-31K, o šių orlaivių pakilimai ne kartą tapo oro pavojaus signalu visoje Ukrainoje.

    Tačiau nuo 2023 metų Ukrainos naudojamos „Patriot“ sistemos vis dažniau perimdavo šias raketas, todėl jų reputacija kaip sunkiai numušamo ginklo pradėjo blėsti. Karo eigoje tai tapo svarbiu signalu, kad net ir modernios, dideliu greičiu skrendančios raketos nėra nepažeidžiamos, jei priešlėktuvinės gynybos tinklas veikia efektyviai.

    Gamybos perorientavimas į „Iskander“

    Ukrainos žvalgyba teigia, kad gamybos sustabdymas leido Rusijai didinti kitų balistinių raketų apimtis. HUR duomenimis, 2026 metų liepą pagaminta 65 vienetai 9M723 raketų, skirtų „Iskander“ sistemai, nors planas esą siekė 60.

    Taip pat teigiama, kad Rusijos gynybos pramonė mėnesinius raketų gamybos planus bendrai viršija iki 110–120 proc. Vis dėlto Ukrainos vertinimu, tai nereiškia neribotų galimybių, o labiau rodo prioritetų perskirstymą, kai neįmanoma vienodai intensyviai palaikyti visų programų.

    V. Skibickis pabrėžė, kad tai nebūtinai reiškia galutinį „Kinžal“ programos uždarymą ar MiG-31K atsisakymą. Pasak jo, tai gali būti priverstinė pauzė, susijusi su gamybos apribojimais ir realaus efektyvumo įvertinimu mūšio lauke.

  • Ukraina įspėja: Rusija ruošiasi vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų

    Ukraina įspėja: Rusija ruošiasi vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų

    Įspėjimas dėl masinių smūgių

    Ukrainos bepiločių pajėgoms vadovaujantis karininkas Robertas Brovdi, žinomas šaukiniu Magyar, teigia, kad Rusija didina balistinių raketų smūgių pajėgumus. Pasak jo, Maskva esą siekia galėti vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų.

    Šiuo metu, anot R. Brovdi, Rusijos kariuomenė pajėgi surengti apie 77 balistinių raketų vienalaikę salvę. Jis pabrėžė, kad net ir nepasiekus pilno plano masto, didelė dalis raketų vis tiek skrietų į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.

    „Net jei jiems pavyktų pasiekti tik pusę šio skaičiaus, visa tai vis tiek skristų į mus“, – sakė Robertas Brovdi.

    Silpnoji grandis – perėmėjų trūkumas

    Šis perspėjimas dar kartą išryškina vieną skaudžiausių Ukrainos oro gynybos problemų – ribotą modernių perėmėjų kiekį. Balistines raketas numušti yra gerokai sunkiau nei sparnuotąsias raketas ar atakos dronus, nes jų skrydžio greitis ir trajektorijos sukuria trumpą reakcijos laiką.

    R. Brovdi akcentavo, kad Ukrainai ypač svarbūs „Patriot“ kompleksai, nes tai vienas iš nedaugelio sprendimų, galinčių perimti balistines raketas. Tačiau, pasak jo, perėmėjų trūkumas reiškia, kad per masines atakas dalis taikinių neišvengiamai prasprūsta ir pasiekia objektus.

    Smūgiai gamybai ir Krymo izoliavimas

    Ukrainos pareigūnas tvirtino, kad efektyviausias būdas mažinti balistinių raketų grėsmę yra smogti visai jų gamybos ir tiekimo grandinei. Toks argumentas siejamas su Ukrainos tolimaisiais smūgiais į taikinius Rusijos gilumoje, kai siekiama trikdyti logistiką ir pramonę.

    Kalbėdamas apie Krymą, R. Brovdi teigė, kad Ukraina nuosekliai bando silpninti Rusijos galimybes naudoti pusiasalį kaip karinę bazę ir logistikos mazgą. Jo vertinimu, intensyvesnėms operacijoms trukdo finansavimo ir tiekimo tempas, o ne Ukrainos gamintojų pajėgumai.

    „Problema nėra ta, kad Ukrainos gamintojai negalėtų pagaminti reikiamų kiekių. Problema banali – ne laiku gaunamas finansavimas, kuris juda gerokai lėčiau nei mūsų planai“, – sakė Robertas Brovdi.

    Kova dėl ryšio ir elektroninės kovos

    Pasak R. Brovdi, Rusija taip pat mėgina prisitaikyti ir plėsti elektroninės kovos pajėgumus, ypač Kryme. Jo teigimu, diegiamos trukdymo sistemos gali dalinai pabloginti palydovinio ryšio veikimą, todėl Ukrainos pajėgoms tenka ieškoti alternatyvių sprendimų ryšiui ir valdymui užtikrinti.

    Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos pastangas kurti savo palydovinio ryšio infrastruktūrą. Ukrainos pareigūno vertinimu, tai kelia platesnių saugumo rizikų, nes modernios ryšio technologijos tampa strateginiu veiksniu ne tik fronte, bet ir platesniame geopolitiniame kontekste.

  • Rusijos naktinė atakų banga Ukrainoje: 13 žuvusių, apie 90 sužeistų, Kyjivas prašo daugiau „Patriot“

    Rusijos naktinė atakų banga Ukrainoje: 13 žuvusių, apie 90 sužeistų, Kyjivas prašo daugiau „Patriot“

    Per pastarąsias 24 valandas Rusija surengė naują intensyvių naktinių smūgių seriją prieš Ukrainos miestus, praneša vietos institucijos. Ukrainos pareigūnų duomenimis, per atakas žuvo 13 žmonių, o apie 90 buvo sužeisti.

    Smūgiai fiksuoti keliuose regionuose, tarp jų Kyjivo apylinkėse, Charkive ir Odesos srityje. Dalis taikinių buvo civilinė infrastruktūra, o gelbėtojai visą naktį gesino gaisrus ir ieškojo žmonių apgadintuose pastatuose.

    Charkive raketos pataikė į daugiabutį Saltivskio rajone, pranešė srities vadovybė. Skelbta apie kelias žūtis ir dešimtis sužeistųjų, o nukentėjusiųjų skaičius didėjo, kai į ligonines kreipėsi daugiau žmonių.

    Odesoje ir aplinkiniuose rajonuose, anot vietos administracijos, miestą atakavo dešimtys raketų ir dronų. Pranešta apie sužeistuosius, taip pat apgadintus gyvenamuosius pastatus ir infrastruktūros objektus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad didėjant smūgių intensyvumui šaliai būtina sustiprinti oro gynybą. Jo vertinimu, didžiausia problema yra balistinių raketų grėsmė, kuriai atremti reikia pažangių priešraketinių sistemų ir perėmėjų.

    „Reikia didesnio spaudimo ir naujų sankcijų, kurios neleistų Rusijai gaminti balistinių raketų. O mūsų žmonėms būtina daugiau apsaugos – priešbalistinių sistemų ir perėmėjų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tekste akcentuojama, kad Ukrainos partnerių dėmesio centre išlieka „Patriot“ sistemos, kurios laikomos vienu iš nedaugelio realių įrankių numušti balistines raketas. Ukrainos pusė ne kartą yra pabrėžusi, kad svarbus ne tik pačių sistemų skaičius, bet ir pastovus perėmėjų tiekimas.

    Tuo pat metu smūgiai vyko ir Rusijos teritorijoje. Belgorodo srities administracija pranešė, kad Ukrainos dronų atakos esą nusinešė penkių žmonių gyvybes ir sužeidė kelias dešimtis, tarp jų ir vaiką.

    Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu paskelbė apie per naktį numuštus Ukrainos dronus, įskaitant virš okupuoto Krymo ir virš Juodosios bei Azovo jūrų. Taip pat teigta, kad Rusijos smūgiai Ukrainoje buvo nukreipti į karinius objektus, tačiau Ukrainos pranešimuose akcentuojama civilių aukų ir gyvenamųjų rajonų apgadinimų statistika.

    Pastarosiomis savaitėmis masinės raketų ir dronų atakos tapo beveik kasdienybe, o jų pobūdis rodo bandymą nuosekliai spausti Ukrainos oro gynybą. Karo dinamika vis labiau siejama su perėmėjų atsargomis ir gebėjimu apsaugoti didžiuosius miestus nuo mišrių atakų, kai vienu metu naudojamos raketos ir smogiamieji dronai.

  • Sikorskis meta pasiūlymą: Lenkija galėtų numušti Rusijos raketas virš Kijevo?

    Sikorskis meta pasiūlymą: Lenkija galėtų numušti Rusijos raketas virš Kijevo?

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis paragino rimtai svarstyti galimybę perimti ir numušti Rusijos raketas dar virš Ukrainos teritorijos, ypač kai jos skrenda Kijevo kryptimi. Pasak jo, diskusija apie tokį scenarijų neturi tapti vidaus politikos ginčų įkaite ir turi būti grindžiama saugumo argumentais.

    Sikorskis pabrėžė, kad laukimas, kol raketos priartės prie NATO valstybių oro erdvės, didina riziką, o sprendimai dėl gynybos turi būti priimami laiku. Jo teigimu, ypač pavojinga, kai kalbama apie balistines ar hipergarsines raketas, kurių perėmimas yra sudėtingas, o reakcijos laikas trumpas.

    Patriot stokos kontekstas

    Ministro pasisakymas nuskambėjo Kijevui patiriant intensyvius smūgius ir Ukrainai viešai kalbant apie kritinį perėmimo raketų trūkumą. Ukrainos vadovai ne kartą akcentavo, kad oro gynybos sistemos, įskaitant „Patriot“, be pakankamų atsargų negali užtikrinti nuolatinės didmiesčių apsaugos.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusija dažniau naudoja balistines sistemas, tokias kaip „Iskander“, ir įvairias modifikuotas raketas, kurias sunkiau numušti, ypač kai atakos vykdomos bangomis. Dėl to auga spaudimas partneriams didinti tiek pačių sistemų, tiek perėmėjų tiekimą.

    Ką reikštų numušimas virš Ukrainos?

    Toks sprendimas būtų politiškai ir teisiškai jautrus, nes reikštų NATO valstybės tiesioginį veiksmą kare vykstančioje zonoje, net jei tai būtų daroma Ukrainos prašymu. Praktikoje tai reikalautų aiškių suderinimų su sąjungininkais, bendrų veikimo taisyklių, atsakomybės pasidalijimo ir nuolatinio ryšio su Ukrainos oro gynybos valdymu.

    Svarbi ir eskalacijos rizika, kurią NATO iki šiol nuosekliai akcentavo vertindama įvairias idėjas dėl aktyvesnio oro gynybos įsitraukimo. Kita vertus, Lenkija ir kitos pasienio valstybės argumentuoja, kad grėsmė jų saugumui didėja, kai raketos ar jų nuolaužos gali nukristi netoli sienų ar net pažeisti oro erdvę.

    Incidentai ir vidaus politika

    Diskusijas Lenkijoje kursto ir ankstesni incidentai, kai Rusijos raketos ar jų fragmentai priartėdavo prie Lenkijos teritorijos arba ją pažeisdavo. Tokie atvejai kelia klausimą, ar efektyviau būtų perimti grėsmes anksčiau, kad būtų sumažinta atsitiktinių nuolaužų, klaidų ar nenumatytų trajektorijų rizika.

    Lenkijos politinėje erdvėje taip pat vyksta ginčai dėl tolesnės karinės paramos Ukrainai apimties, įskaitant oro gynybos šaudmenis. Sikorskis akcentuoja, kad sprendimai šiuo klausimu turėtų būti priimami remiantis nacionalinio ir sąjungininkų saugumo interesais, o ne trumpalaikiais politiniais išskaičiavimais.

    Kol kas viešai neskelbiama apie konkrečius sąjungininkų sprendimus dėl raketų numušimo virš Ukrainos, tačiau tema vis dažniau grįžta į darbotvarkę intensyvėjant atakoms ir didėjant oro gynybos resursų trūkumui. Bet koks praktinis žingsnis, tikėtina, būtų įmanomas tik esant aiškiam politiniam mandatui, techninėms galimybėms ir koordinacijai su Ukraina.

  • Lenkija ruošia 50-ąjį paramos paketą Ukrainai: Kijevas tikisi „Patriot“ raketų

    Lenkija ruošia 50-ąjį paramos paketą Ukrainai: Kijevas tikisi „Patriot“ raketų

    Lenkija rengia 50-ąjį karinės pagalbos paketą Ukrainai, o Kijevas tikisi, kad jame bus ir raketų sistemoms „Patriot“. Tai interviu metu patvirtino Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasilis Bodnaras, pabrėždamas, kad karinė parama, nepaisant politinių įtampų, tęsiama.

    Diplomato teigimu, Lenkija prisideda prie kelių tarptautinių formatų, susijusių su Ukrainos gynybos stiprinimu, įskaitant amunicijos tiekimą ir logistinius sprendimus. Anot jo, dalis Lenkijos apmokėtos amunicijos realiai pasiekia frontą, nors viešajame diskurse dažniau dominuoja istoriniai ginčai.

    „Karinės pagalbos tiekimas Ukrainai tęsiasi, šiuo metu rengiamas 50-asis paketas“, – sakė Vasilis Bodnaras.

    „Patriot“ raketų klausimas Ukrainai tapo ypač jautrus dėl nuolatinių Rusijos raketinių ir dronų atakų prieš didžiuosius miestus bei kritinę infrastruktūrą. Tokios sistemos yra vienos svarbiausių, siekiant perimti balistines ir sparnuotąsias raketas, todėl jų amunicijos atsargų papildymas tiesiogiai siejamas su oro gynybos pajėgumų stabilumu.

    Lenkijos politinėje darbotvarkėje papildomų „Patriot“ raketų perdavimo tema buvo aptarinėjama ir po incidentų, kai Rusijos raketos ar jų nuolaužos pasiekdavo Lenkijos teritoriją. Varšuva anksčiau yra perdavusi Ukrainai ribotą skaičių „Patriot“ raketų, tačiau Lenkijos gynybos institucijos viešai akcentavo, kad sprendimai turi nepažeisti pačios Lenkijos oro gynybos poreikių.

    Tuo pat metu Kijevas ir Varšuva derina ir kitus gynybinio bendradarbiavimo klausimus. Žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad Ukraina teikė pasiūlymus dėl naikintuvų MiG-29 perdavimo, o Lenkija, savo ruožtu, signalizavo interesą glaudžiau bendradarbiauti su ukrainietiškų bepiločių technologijų sektoriumi.

    Nuo 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos Lenkija tapo viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų Europoje. Šalis ne tik perdavė ginkluotę ir amuniciją, bet ir atliko svarbų logistinio koridoriaus vaidmenį tarptautinei paramai, prisidėjo prie karių rengimo bei technikos remonto ir priežiūros.

    Remiantis Lenkijos gynybos institucijų viešintais duomenimis, nuo 2022 metų Lenkijos suteiktos karinės paramos vertė siekė apie 3 800 000 000 eurų. Didžiausia paramos dalis, skelbta už 2022–2023 metų laikotarpį, apėmė įvairią šarvuotąją techniką, artilerijos sistemas, oro gynybos priemones ir orlaivius, o vėlesniu laikotarpiu akcentuotos ir „Patriot“ raketos bei bepiločių sprendimai.

  • „Reuters“: JAV tęsia planą dėl „Patriot“ raketų gamybos Ukrainai, nors Trumpas ragina atsargiai

    JAV administracija toliau ieško būdų, kaip sudaryti sąlygas Ukrainai prisidėti prie „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos raketų gamybos, nors prezidentas Donaldas Trumpas viešai buvo išsakęs abejonių dėl tokios technologijos perdavimo. Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais.

    Ukraina pabrėžia, kad „Patriot“ sistemos ir jų raketos yra vienas svarbiausių įrankių ginantis nuo Rusijos balistinių raketų. Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas vis dažniau akcentuoja, kad atsargų ir tiekimo tempai tampa kritiniu veiksniu, ypač artėjant žiemos sezonui ir intensyvesnėms atakoms prieš energetikos infrastruktūrą.

    Gamybos scenarijai ir ribojimai

    Pasak „Reuters“, JAV pareigūnai svarsto kelis modelius: atskirų komponentų gamybą Ukrainoje ir jų išsiuntimą galutiniam surinkimui Vokietijoje, Ukrainos įtraukimą į jau veikiančias JAV ir Europos bendras gamybos grandines arba licencijuotą pigesnių PAC-3 šeimos sprendimų versijų gamybą. Tokie variantai leistų didinti apimtis neperkraunant vien JAV pramonės pajėgumų.

    Vis dėlto diskusijose išlieka dvi pagrindinės kliūtys: jautrių technologijų saugumas ir ribotos raketų atsargos. Dėl to Vašingtone girdimi argumentai, kad bet koks gamybos išplėtimas turi būti suderintas su JAV kariuomenės poreikiais ir sąjungininkų įsipareigojimais kituose regionuose.

    Ukrainos prašymai po naujų atakų

    Po vienos iš plataus masto Rusijos atakų, kai buvo panaudotos dešimtys raketų ir daugiau nei šimtas dronų, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl ragino partnerius skubinti „Patriot“ raketų tiekimą ir palaikyti gamybos lokalizavimą. Ukrainos pareigūnai taip pat kelia klausimą, kad esamas tiekimo tempas ne visada atitinka realų atakų intensyvumą.

    „Mums reikia ne pažadų, o nuoseklaus raketų srauto ir sprendimų, kurie veiktų mėnesiais, o ne savaitėmis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Derybų eiga ir realūs terminai

    „Reuters“ nurodo, kad JAV pusėje derybose dalyvauja JAV ambasadorius NATO Matthew Whitaker, pastaruoju metu lankęsis Kyjive ir viešai teigęs, kad koprodukcijos galimybė išlieka. Tačiau net ir pasiekus politinį susitarimą, pramoniniai terminai reikštų, kad naujos gamybos raketos į Ukrainos arsenalą greičiausiai patektų ne iš karto.

    Tuo pat metu JAV diskusijose minimas atsargumo argumentas siejamas su rizika, kad technologijos ir gamybos grandinės gali tapti taikiniu arba būti pažeistos. Dėl to labiausiai tikėtini modeliai, kuriuose dalis kritinių procesų būtų išlaikoma NATO šalių teritorijoje, o Ukraina prisidėtų etapais.

    Atskirai „Financial Times“ yra rašiusi, kad JAV nenoriai žiūri į prašymus perduoti šimtus papildomų „Patriot“ raketų, argumentuodama ribotomis atsargomis ir poreikiu dengti kitus JAV įsipareigojimus. Tai didina spaudimą ieškoti gamybos plėtros sprendimų Europoje ir kurti alternatyvias oro gynybos iniciatyvas, tačiau „Patriot“ vis dar laikomas kertiniu gebėjimu prieš balistines grėsmes.

  • Rusų raketa krito Lenkijoje: Donaldas Tuskas svarsto Ukrainai perduoti daugiau „Patriot“ raketų

    Rusų raketa krito Lenkijoje: Donaldas Tuskas svarsto Ukrainai perduoti daugiau „Patriot“ raketų

    Po incidento, kai į Lenkijos oro erdvę įskrido Rusijos sparnuotoji raketa ir nukrito šalies pietryčiuose, premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad Vyriausybė svarsto papildomą karinę paramą Ukrainai. Tarp aptariamų priemonių – papildomų raketų perdavimas „Patriot“ oro gynybos sistemoms.

    Incidentas įvyko naktį iš liepos 29 į liepos 30 dieną per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą. Lenkijos pareigūnų teigimu, sparnuotoji raketa įskrido į šalies oro erdvę ir nukrito lauke Liublino vaivadijoje, maždaug už 90 kilometrų nuo sienos su Ukraina.

    Įvykio vietoje, kaip skelbiama, susidarė apie 10 metrų skersmens krateris, žmonės nenukentėjo, infrastruktūra nebuvo apgadinta. Į teritoriją vyko aukščiausi šalies vadovai, tarp jų ir gynybos bei vidaus reikalų sričių ministrai.

    „Lenkijos saugumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek veiksminga yra Ukrainos oro gynyba“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Premjeras taip pat akcentavo, kad visiškos, šimtu proc. apsaugotos oro erdvės šiandien nėra, o karinių grėsmių dinamika regione keičiasi labai greitai. Lenkijos kariuomenė, pasak valdžios, buvo pasirengusi numušti objektą, jei šis būtų skridęs virš gyvenamų teritorijų, o į orą buvo pakelti naikintuvai F-16.

    Kas svarstoma dėl paramos Ukrainai

    Lenkija jau anksčiau yra perdavusi Ukrainai „Patriot“ sistemoms skirtų PAC-3 MSE raketų. Dabar svarstomas naujas perdavimo etapas, kuris būtų siejamas su augančiu poreikiu stiprinti Ukrainos oro gynybą, ypač prieš sparnuotąsias raketas ir dronų atakas.

    Nors konkrečių kiekių ar terminų kol kas neįvardyta, diskusija rodo politinę kryptį: po incidentų pasienyje Varšuva linkusi didinti paramą toms priemonėms, kurios mažina tikimybę, kad atakų metu raketos pasieks NATO oro erdvę.

    „Patriot“ raketos ir Lenkijos pajėgumai

    Skelbiama, kad Lenkija šiuo metu turi dvi „Patriot“ baterijas, iš viso 16 paleidimo įrenginių, o pilnas kovinis parengtumas turėtų būti pasiektas 2025 metais pabaigoje. Ši sistema laikoma viena svarbiausių sluoksniuotos oro gynybos dalių, skirtų perimti tiek balistines, tiek sparnuotąsias raketas.

    Lenkija taip pat yra užsakiusi šimtus PAC-3 MSE raketų, o kitos didelės apimties užsakymų dalies pristatymai numatomi vėlesniais metais. Be to, minima, kad šalies arsenale yra ir senesnių, bet vis dar naudojamų PAC-2 GEM-T raketų, kurios dažnai vertinamos kaip tinkamesnės aerodinaminiams taikiniams, įskaitant sparnuotąsias raketas.

    Kodėl incidentai pasienyje svarbūs

    Pastaraisiais metais Rusijos atakos prieš Ukrainą vis dažniau vykdomos didelio intensyvumo „bangomis“, kai vienu metu leidžiamos raketos ir dronai, siekiant prisotinti oro gynybą. Tokiose situacijose padidėja rizika, kad atskiri taikiniai nukryps nuo trajektorijos ar bus prarasta jų kontrolė, todėl incidentai NATO rytiniame flange kelia ypatingą dėmesį.

    Lenkijos valdžios siunčiama žinutė šiuo atveju aiški: kuo stipresnė Ukrainos oro gynyba, tuo mažesnė tikimybė, kad karo padariniai pasieks kaimynines valstybes. Dėl to sprendimai dėl „Patriot“ raketų perdavimo vertinami ne tik kaip parama Kyjivui, bet ir kaip tiesioginė investicija į regiono saugumą.

  • JAV išsekino „Patriot“ ir THAAD raketų atsargas: NATO rytiniam flangui – nerimo signalas

    JAV išsekino „Patriot“ ir THAAD raketų atsargas: NATO rytiniam flangui – nerimo signalas

    Jungtinės Valstijos po intensyvių karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose gerokai sumažino svarbiausių oro ir priešraketinės gynybos raketų atsargas. Naujausios analizės rodo, kad labiausiai nukentėjo „Patriot“ perėmėjų ir THAAD kompleksų amunicijos rezervai, o tai kelia papildomų klausimų dėl JAV gebėjimo greitai paremti sąjungininkus.

    Center for Strategic and International Studies vertinimu, JAV sandėliuose gali būti likę mažiau nei 827 „Patriot“ sistemos perėmėjų ir apie 250 THAAD raketų. Palyginimui, prieš konfliktą „Patriot“ modernių variantų atsargos buvo vertinamos maždaug 2 200–2 330 vienetų, o THAAD – apie 452, tad „Patriot“ sumažėjimas siektų daugiau nei 60 proc.

    „Patriot“ sistemos skirtos naikinti lėktuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas, o THAAD yra specializuota priešbalistinė gynyba, veikianti didesniu nuotoliu ir aukštyje. JAV turi ribotą THAAD baterijų skaičių, todėl jų permetimas į vieną regioną neišvengiamai sumažina lankstumą kitose kryptyse.

    Analitikai pabrėžia, kad tokios atsargos tiesiogiai siejasi su NATO atgrasymo patikimumu, ypač rytiniame flange. Jei Rusija ryžtųsi eskalacijai prieš Aljansą, mažesni perėmėjų rezervai gali reikšti sudėtingesnius sprendimus dėl prioritetų, kur ir kiek gynybos priemonių skirti.

    Rizika didėja ir kituose teatruose: JAV strategai vis dažniau vertina, kad didelio intensyvumo konfliktas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione pareikalautų milžiniškų oro gynybos išteklių. Kai atsargos menkos, kariuomenė gali būti priversta keisti taktiką ir leisti mažiau perėmėjų į vieną taikinį, o tai didina tikimybę, kad dalis priešo raketų prasiskverbs.

    „Kai atsargos nukrenta iki tokio lygio, sprendimai tampa nebe apie komfortą, o apie rizikos valdymą ir prioritetų nustatymą“, – teigiama CSIS analizėje.

    Didelę įtampą rinkoje kuria ir tai, kad „Patriot“ sistemas naudoja daug šalių, todėl dalis metinės gamybos nuolat keliauja sąjungininkams. Pastaraisiais metais reikšmingi kiekiai buvo skiriami ir Ukrainai, o tai kartu su naujais konfliktų židiniais dar labiau padidino paklausą.

    JAV planuoja atsargų atkūrimą, tačiau čia veikia gynybos pramonės ciklų realybė: užsakymai, komponentų tiekimas ir gamybos pajėgumų plėtra užtrunka. Skelbiama apie tikslą ateityje ženkliai didinti „Patriot“ raketų PAC-3 MSE gamybą ir plėsti tiekimo grandinę, tačiau net ir optimistiniu scenarijumi pilnas atsargų atstatymas gali užtrukti kelerius metus.

    Situacija primena, kad oro gynybos perėmėjai yra vienas greičiausiai eikvojamų išteklių intensyviuose konfliktuose, o jų gamyba nėra tokia paprasta kaip artilerijos šaudmenų. Europai tai signalas spartinti oro gynybos sprendimus, koordinuoti bendrus pirkimus ir didinti pasirengimą, nes krizės metu svarbus ne tik sistemų skaičius, bet ir realios amunicijos atsargos.

  • Zelenskis po susitikimo su Trumpu: Ukraina aptarė „Patriot“ raketų gamybos licenciją

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose buvo aptartos galimybės priartėti prie „Patriot“ sistemos perėmėjų raketų gamybos. Pasak Zelenskio, pokalbis apėmė licencijos klausimą ir kelias papildomas idėjas, kurios galėtų sustiprinti Ukrainos oro gynybą.

    Lyderių susitikimas truko apie valandą, o po jo Zelenskis socialiniuose tinkluose padėkojo Jungtinėms Valstijoms už paramą, pabrėždamas gyvybių apsaugos ir taikos siekio svarbą. Jis taip pat perdavė užuojautą dėl JAV respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo mirties, pažymėdamas jo nuoseklią paramą Ukrainai.

    Kas būtų licencijos suteikimas?

    Diskusijos dėl licencijos reikštų, kad Ukraina galėtų gauti teisę gaminti dalį „Patriot“ perėmėjų raketų komponentų ar net surinkti jas vietoje pagal JAV nustatytas technologines ir saugumo sąlygas. Tokia schema paprastai apima griežtą eksporto kontrolę, tiekimo grandinių patikrą ir ribojimus, kas ir kur gali būti gaminama.

    Jei susitarimas judėtų į priekį, tai galėtų sumažinti priklausomybę nuo ilgesnių tiekimo terminų ir suteikti daugiau lankstumo planuojant oro gynybos atsargas. Kartu tai būtų sudėtingas politinis ir pramoninis sprendimas, nes „Patriot“ perėmėjų gamyba yra jautri gynybos technologijų sritis, kuriai taikomi aukšti sertifikavimo reikalavimai.

    Platesnis kontekstas: ginkluotė ir pramonė

    Pastaraisiais mėnesiais JAV ir sąjungininkai vis dažniau kalba ne tik apie ginkluotės perdavimą, bet ir apie gamybos pajėgumų didinimą Europoje bei karo pramonės kooperaciją su Ukraina. Tai siejama su tuo, kad oro gynybos priemonės, ypač raketos perėmėjai, yra brangios ir gaminamos ribotais kiekiais, o poreikis išlieka didelis.

    Pasak Zelenskio, be licencijos klausimo buvo aptarta ir diplomatija. Jis teigė, kad svarbu atgaivinti diplomatinį procesą, o komandų lygmeniu bus suderintos tolesnės komunikacijos detalės.

    Artimiausi Zelenskio planai Vašingtone

    Ukrainos vadovas taip pat pranešė, kad dalyvaus senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvių ceremonijoje, o vėliau vyks į Kapitolijų. Ten planuojami susitikimai su Kongreso nariais, remiančiais įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai ir Iranui.

    Tokie vizitai Vašingtone paprastai vertinami kaip bandymas išlaikyti politinį dėmesį Ukrainos gynybos poreikiams ir užtikrinti, kad karinė bei finansinė parama būtų tęsiama. „Patriot“ tema šiame kontekste išlieka viena svarbiausių, nes oro gynyba laikoma kritine infrastruktūros ir miestų apsaugos grandimi.