CP v2

Tag: Patriot

  • Lavrovas apie galimą „Patriot“ raketų gamybą Lenkijoje: ragina prisiminti Rusijos karo doktriną

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sureagavo į viešojoje erdvėje aptariamus planus plėsti „Patriot“ raketų infrastruktūrą Lenkijoje ir paragino „įdėmiai perskaityti“ Rusijos karo doktriną. Jo komentarai nuskambėjo Vakarams tęsiant karinę paramą Ukrainai, o NATO šalims didinant oro gynybos sistemų bei šaudmenų gamybą.

    Lavrovas savo pasisakymus siejo su tuo, ką Maskva vadina Europos įsitraukimu į karą Ukrainoje. Jis teigė, kad Vakarų tiekiama ginkluotė ir jos panaudojimas fronte esą keičia konflikto mastą ir rizikas, todėl, Rusijos požiūriu, reikėtų vertinti „doktrininius“ signalus.

    „Jeigu kalbame apie tai, mes turime karo doktriną. Raginu atidžiai išanalizuoti atitinkamą jos skyrių“, – sakė Sergejus Lavrovas.

    Ministras taip pat kartojo Rusijos naratyvą, jog Europa esą kariauja prieš Rusiją, nurodydamas į Ukrainoje naudojamus Vakarų ginklus ir Rusijos oro gynybos bandymus juos numušti. Tokia retorika pastaraisiais metais tapo įprasta Kremliaus komunikacijos dalimi, ypač reaguojant į NATO sprendimus didinti gynybos pramonės pajėgumus.

    NATO planai dėl PAC-3 aptarnavimo

    Lenkijos vaidmuo „Patriot“ grandinėje pastaruoju metu stiprėja: NATO formatu sutarta dėl PAC-3 raketų aptarnavimo ir remonto pajėgumų plėtros Europoje. Tai susiję su praktiniu poreikiu greičiau remontuoti ir grąžinti į rikiuotę oro gynybos komponentus, o taip pat mažinti priklausomybę nuo logistinių grandinių už Europos ribų.

    Lenkija yra pareiškusi, kad derybos dėl aptarnavimo centro lokacijos artėja prie pabaigos. Varšuva pabrėžia, kad toks centras būtų žingsnis stiprinant regiono gynybinius pajėgumus ir galėtų atverti kelią platesniam pramoniniam bendradarbiavimui, įskaitant galimą kai kurių komponentų ar šaudmenų gamybą.

    Kodėl „Patriot“ klausimas jautrus?

    „Patriot“ sistema laikoma vienu svarbiausių NATO oro ir priešraketinės gynybos ramsčių, o PAC-3 raketos skirtos naikinti balistines raketas ir kitus sudėtingus taikinius. Dėl didelės paklausos Europoje po plataus masto karo Ukrainoje pradžios šalys ieško būdų greičiau gauti, aptarnauti ir papildyti šių sistemų atsargas.

    Maskva tokius projektus dažnai vertina kaip ilgalaikį NATO įsitvirtinimą prie Rusijos sienų ir mėgina juos pristatyti kaip eskalaciją. Dėl to Lavrovo užuominos apie karo doktriną atlieka ir politinę funkciją: jos skirtos atgrasyti, didinti neapibrėžtumą ir daryti spaudimą sprendimų priėmėjams Europoje.

  • ES šalys svarsto perduoti Ukrainai „Patriot“ raketas iš atsargų: jas vėliau pakeistų naujos

    Europos Sąjungos valstybės galėtų skubiai perduoti Ukrainai „Patriot“ oro gynybos sistemų raketas iš savo turimų atsargų, o vėliau jas atkurti naujais pirkimais. Tokį mechanizmą po ES gynybos ministrų susitikimo rugsėjo 28 dieną pristatė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    Idėja remiasi paprasta logika: naujų raketų gamyba ir pristatymas užtrunka, o Ukrainai oro gynybos papildymo reikia dabar. Todėl svarstoma galimybė pirmiausia panaudoti tai, kas jau yra Europos šalių sandėliuose, o trūkumas būtų kompensuojamas vėliau.

    Kaip veiktų siūlomas mainų modelis?

    Pagal K. Kallas aptartą schemą šalys, kurios sutiktų perduoti raketas, vėliau gautų naujų šaudmenų, nupirktų pasitelkiant ES finansavimo instrumentus Ukrainai. Taip siekiama sujungti du tikslus: užtikrinti greitą paramą fronte ir sumažinti politinę riziką šalims, nerimaujančioms dėl savo atsargų sumažėjimo.

    ES diplomatijos vadovė nurodė, kad jau patvirtinti pirkimų planai, kurių vertė siekia 28,3 milijardo eurų. Tarp numatytų įsigijimų minimos ir „Patriot“ raketos, kurios, kaip tikimasi, būtų pagamintos ateityje Jungtinėse Valstijose.

    „Raketų gamyba užtrunka, o Kyjivui „Patriot“ reikia dabar“, – sakė Kaja Kallas.

    Kodėl „Patriot“ raketų klausimas toks jautrus?

    „Patriot“ sistema yra viena svarbiausių daugiasluoksnės oro gynybos grandžių, ypač kai reikia numušti balistines raketas ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą bei didžiuosius miestus. Dėl ribotos gamybos, ilgo užsakymų vykdymo laiko ir didelės vienetų kainos šie šaudmenys tapo vienu labiausiai ieškomų resursų.

    Dėl to ES viduje dažnai susiduria du interesai: noras greitai stiprinti Ukrainos oro gynybą ir būtinybė išlaikyti pakankamas nacionalines atsargas. Siūlomas modelis, kai atsargos vėliau atstatomos naujais pirkimais, turėtų palengvinti sprendimą politikams ir kariuomenėms.

    Kol kas naujų įsipareigojimų nėra

    Atsakydama į žurnalistų klausimus, ar kuri nors šalis jau pasižadėjo perduoti raketų pagal šį mechanizmą, K. Kallas pripažino, kad naujų deklaracijų kol kas nebuvo. Tai rodo, kad idėja dar tik ankstyvoje politinių derybų stadijoje.

    „Deja, šiandien nebuvo pateikta jokių naujų įsipareigojimų“, – sakė Kaja Kallas.

    Tuo pat metu ji pažymėjo, kad nemažai valstybių palaiko idėją anksčiau aktyvuoti dalį ES paskolos Ukrainai lėšų, kurios numatytos 2027 metams. Ankstesnis finansavimo paleidimas galėtų paspartinti pirkimus ir sutrumpinti laiką iki realių pristatymų.

  • ES rengia hibridinių grėsmių protokolą: K. Kallas įspėja nedubliuoti NATO ir veikti greitai

    ES rengia hibridinių grėsmių protokolą: K. Kallas įspėja nedubliuoti NATO ir veikti greitai

    ES ieško bendro atsako modelio

    Europos Sąjungoje bręsta naujas atsako į hibridines grėsmes protokolas, kuris turėtų padėti valstybėms narėms greičiau koordinuoti veiksmus, kai fiksuojamas sabotažas, kibernetinės atakos ar kitos priešiškos operacijos. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pabrėžė, kad kuriamas mechanizmas privalo papildyti, o ne dubliuoti NATO procedūras.

    Po Užsienio reikalų tarybos posėdžio Briuselyje ji teigė, kad dalis ministrų akcentavo būtinybę veikti išvien su Aljansu. Pasak K. Kallas, diskusija buvo pradinė, o darbas dėl protokolo bus tęsiamas artimiausiais mėnesiais.

    „Daugelis pabrėžia, kad tai turi būti visiškai suderinta su NATO. Nekuriame nieko papildomo, bet tai turi veikti išvien“, – sakė K. Kallas.

    Ką turėtų apimti protokolas?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen idėją pristatė rugsėjo viduryje, kalbėdama apie vadinamąjį skubaus saugumo protokolą. Jis būtų naujos ES saugumo strategijos dalis, o šios strategijos paskelbimo laukiama iki metų pabaigos.

    Politinis sumanymo pagrindas – sukurti aiškesnę tvarką, kaip ES institucijos ir valstybės narės dalijasi informacija, sutaria dėl situacijos vertinimo ir pasitelkia turimus instrumentus. Kalbama apie priemones, kurios padėtų reaguoti į veiksmus, esančius žemiau atviro karinio konflikto slenksčio.

    U. von der Leyen tai apibūdino kaip Europos analogą NATO 4 straipsniui, kuris numato konsultacijas, kai sąjungininkė jaučia grėsmę savo teritoriniam vientisumui ar saugumui. Tačiau K. Kallas akcentavo, kad NATO konsultacijų mechanizmas pats savaime nėra veiksmų planas, o ES protokolas turėtų aiškiau apibrėžti galimus praktinius žingsnius.

    Ukrainai – dar kartą priminta dėl oro gynybos

    Posėdyje nuotoliu ES ministrus apie padėtį fronte informavo Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara. K. Kallas teigimu, jis aiškiai nurodė, kad didžiausias Kyjivo prioritetas išlieka oro gynyba, ypač artėjant žiemos sezonui.

    K. Kallas prieš posėdį buvo užsiminusi, kad valstybės narės ir sąjungininkai galėtų perduoti Ukrainai „Patriot“ perėmimo raketų iš savo atsargų. Vis dėlto po susitikimo ji pripažino, kad konkrečių naujų įsipareigojimų šį kartą neišgirsta.

    „Deja, dėl perėmimo raketų šiandien nebuvo jokių naujų įsipareigojimų“, – sakė K. Kallas.

    Diskusijos vyksta platesniame kontekste, kai oro gynybos sistemų ir perėmimo raketų paklausa išaugusi, o gamybos pajėgumai daugelyje šalių didinami ne taip greitai, kaip norėtų Ukraina ir ją remiantys partneriai. Dalis valstybių atsargiai vertina galimybę dalintis savo sandėliuose esančiomis atsargomis, argumentuodamos nacionalinio saugumo poreikiais.

  • Zelenskis: Trumpas priėmė galutinį sprendimą dėl „Patriot“ licencijų Ukrainai raketoms gaminti

    Kas paskelbta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė galutinį sprendimą dėl licencijų Ukrainai, kurios leistų šalyje pradėti „Patriot“ raketų gamybą. Pasak jo, apie tai Trumpas informavo po šią savaitę Niujorke įvykusio susitikimo.

    „Prezidentas Trumpas man patvirtino, kad priėmė galutinį sprendimą. Ukraina gaus licencijas „Patriot“ raketų gamybai“, – sakė Volodymras Zelenskis.

    Toks žingsnis būtų reikšmingas Ukrainos oro gynybos stiprinimui, tačiau neatneštų greito efekto fronte. Licencijų perdavimas dar nereiškia, kad gamyba ir tiekimas prasidės nedelsiant, nes prireiktų parengti infrastruktūrą, personalą ir tiekimo grandines.

    Kiek laiko užtruktų gamyba

    Anksčiau V. Zelenskis yra teigęs, kad „Patriot“ gamybos paleidimui Ukrainoje gali prireikti maždaug vienerių–pusantrų metų. Praktikoje terminai priklausytų nuo to, kokios apimties technologijos būtų perduotos ir kiek gamybos etapų būtų galima lokalizuoti vietoje.

    Net ir pradėjus gamybą, būtinas nuoseklus komponentų tiekimas, kokybės kontrolės procedūros bei sertifikavimas. Dėl to trumpuoju laikotarpiu Ukraina ir toliau išliktų priklausoma nuo sąjungininkų tiekiamų atsargų.

    Raketų trūkumas ir „Patriot“ vaidmuo

    Tarptautiniai stebėtojai pabrėžia, kad Ukrainai ypač trūksta perėmėjų, skirtų „Patriot“ sistemoms, visų pirma PAC-3 tipo raketų. „Patriot“ yra vienos iš nedaugelio sistemų, galinčių efektyviai numušinėti balistines raketas, todėl jų atsargos yra strateginis veiksnys.

    Vasarą V. Zelenskis sakė, kad norint išgyventi žiemos laikotarpį šaliai reikėtų mažiausiai 300 „Patriot“ raketų. Tai rodo ne tik didelį intensyvumą, bet ir tai, kiek brangiai kainuoja nuolatinė oro gynyba, kai priešininkas didina atakų mastą.

    Technologijų perdavimo dilema

    Anksčiau Trumpas viešai kalbėjo skeptiškai apie tokios technologijos perdavimą, argumentuodamas saugumo rizikomis ir tuo, kad pažangios ginkluotės technologijos ilgainiui gali būti panaudotos prieš pačius perdavėjus. Dėl šios priežasties licencijų klausimas tarptautinėje praktikoje paprastai derinamas itin griežtomis sąlygomis ir kontrolės mechanizmais.

    Jeigu sprendimas iš tiesų būtų įgyvendintas, jis reikštų ne vien politinį signalą, bet ir galimą naują modelį, kai karo sąlygomis partneriams suteikiama daugiau galimybių savarankiškai užsitikrinti kritinių gynybos priemonių tiekimą. Vis dėlto pagrindinis klausimas išlieka, kokio masto gamyba būtų realiai leidžiama ir kaip greitai ji galėtų pasiekti reikšmingas apimtis.

    Regioninis kontekstas: servisas ir gamyba Europoje

    Tuo pat metu regione tęsiasi diskusijos dėl „Patriot“ ekosistemos plėtros, įskaitant aptarnavimo ir remonto centrus. Pavyzdžiui, Lenkijos Krašto apsaugos ministerijos vadovybė yra viešai minėjusi, kad šalis artėja prie finalinių derybų su JAV dėl centro, kuris galėtų aptarnauti PAC-3 raketas, o tai būtų žingsnis link platesnės pramoninės kooperacijos.

    Toks kelias rodo bendrą tendenciją Europoje: didinti gynybos pramonės pajėgumus arčiau potencialių konfliktų zonų, kad būtų trumpinamas logistikos laikas ir mažinama priklausomybė nuo tolimų tiekimo maršrutų. Ukrainos atveju licencijos galėtų tapti kertiniu akmeniu kuriant ilgalaikį oro gynybos pajėgumų užnugarį.

  • MSPO parodė kryptį: „PGZ“ pristatė „Niedźwiedź“, sutarta dėl „Piorun“ ir „Patriot“ komponentų

    Kielcuose vykusi tarptautinė gynybos pramonės paroda MSPO dar kartą parodė, kad Lenkijos ginkluotės sektorius juda į spartesnės gamybos, didesnio eksportinio potencialo ir glaudesnės partnerystės su JAV bei Europos tiekėjais kryptį. Renginyje pristatyti nauji platformų projektai, pasirašytos sutartys ir bendradarbiavimo memorandai, kurie turėtų tiesiogiai sustiprinti Lenkijos kariuomenės pajėgumus.

    MSPO tradiciškai tampa vieta, kur viešai įvardijami prioritetai ir pramonės galimybės, ypač atsižvelgiant į regione išaugusias saugumo rizikas ir NATO planavimo ciklus. Šių metų akcentai apėmė pėstininkų kovos mašinų raidą, oro gynybos amunicijos papildymą ir technologines grandines, susijusias su „Patriot“ sistema bei žvalgyba iš kosmoso.

    „Mes prisiimame visišką atsakomybę už stiprios ir saugios Lenkijos kūrimą. Niekas mūsų nesustabdys stiprinant sienas, kariuomenės galią ir kario aprūpinimą“, – sakė gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    „Niedźwiedź“: sunkesnė ir universalesnė platforma

    Viena labiausiai aptartų naujienų buvo „Polska Grupa Zbrojeniowa“ pristatytas naujas sunkusis pėstininkų kovos mašinos projektas „Niedźwiedź“. Skelbiama, kad platforma yra maždaug 12 tonų sunkesnė nei „Borsuk“, o toks augimas siejamas su didesniais apsaugos reikalavimais, įskaitant atsparumą minoms ir balistiniams poveikiams.

    Gamintojų teigimu, transporto priemonė projektuojama taip, kad tilptų trijų žmonių įgula ir aštuoni desantininkai. Kartu akcentuojamas modulinis principas: platforma turi būti pritaikyta skirtingoms kovinėms bokštelio konfigūracijoms, įskaitant 30 ar 40 milimetrų kalibro sprendimus, o ateityje ir didesnius.

    „Tai modernus ir tikrai puikus produktas. Šis lenkiškas „Niedźwiedź“ buvo sukurtas per dvylika mėnesių“, – sakė premjeras Donaldas Tusk.

    „Piorun“ papildymas ir „Patriot“ grandinės plėtra

    Parodoje daug dėmesio sulaukė ir oro gynyba. Skelbta apie sutartį, pagal kurią Lenkija įsigis kelis tūkstančius nešiojamųjų priešlėktuvinių raketų „Piorun“ bei kelis šimtus paleidimo komplektų, o tiekimą iki 2030 metų turėtų užtikrinti „Mesko“.

    Sutarties vertė nurodyta apie 700 000 000 eurų, o dalis lėšų siejama su Europos Sąjungos SAFE iniciatyva, skirta gynybos pramonės finansavimui ir pajėgumų didinimui. Šis užsakymas laikomas reikšmingu tiek atsargų papildymui, tiek gamybos apimčių stabilizavimui ilgesniam laikotarpiui.

    „Didžiuojamės „Piorun“. Taip pat SAFE dėka „Piorun“ tapo ir eksporto produktu“, – sakė Donaldas Tusk.

    Be to, parodoje viešai aptartas ir „Piorun 2“ raidos etapas. Minėta, kad naujoje versijoje numatomi techniniai pakeitimai, susiję su valdymo elementais ir taikinių aptikimo bei nukreipimo sprendimais, taip pat su kovinės dalies konstrukcija, kas paprastai siejama su didesniu efektyvumu ir patikimumu skirtingomis sąlygomis.

    Kitas svarbus blokas susijęs su „Patriot“ sistemos tiekimo grandine. Skelbta, kad Wojskowe Zakłady Elektroniczne pasirašė du susitarimus su JAV partneriais „Lockheed Martin“ ir „Raytheon“, apimančius komponentus, skirtus perėmimo raketoms PAC-3 MSE bei naujos kartos LTAMDS radarų energijos kaupimo sprendimams.

    Žvalgyba iš kosmoso ir nauji memorandumai

    MSPO metu akcentuota ir kosmoso technologijų svarba žvalgybai bei situacijos stebėsenai. Pranešta apie pirmuosius Žemės paviršiaus vaizdus, gautus iš palydovo EYCORE-1, o tai pateikta kaip visos technologinės grandinės veikimo patvirtinimas nuo radaro ir antenos iki duomenų apdorojimo žemėje.

    Taip pat skelbta apie „PGZ“ susitarimą su „ICEYE“, kuriuo numatomas bendradarbiavimas dėl palydovinių technologijų paslaugų ir sprendimų, padedančių žvalgybai bei duomenų rinkimui gynybos reikmėms. Tokie projektai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kai šalys siekia didinti strateginį autonomiškumą žvalgybos ir ryšių srityse.

    Renginio organizatoriai ir pramonės atstovai pabrėžė, kad pasirašytų dokumentų spektras platus: nuo šarvuotų platformų ir logistikos transporto iki robotikos, bepiločių sistemų, optoelektronikos ir jūrinių sprendimų. MSPO kontekste tai rodo siekį vienu metu auginti tiek didžiųjų platformų gamybą, tiek aukštos pridėtinės vertės komponentų kompetencijas.

  • JAV per vieną naktį paleido 60 „Patriot“ raketų: kodėl tai bloga žinia Europai

    JAV per vieną naktį paleido 60 „Patriot“ raketų: kodėl tai bloga žinia Europai

    Rugsėjo 8–9 dieną JAV oro gynyba virš Jordanijos panaudojo daugiau nei 60 „Patriot“ sistemos perėmimo raketų, siekdama sustabdyti į amerikiečių objektą nukreiptą Irano raketų ataką. Smūgis buvo siejamas su Muwaffaq Salti oro uostu, dar vadinamu Al-Azraq, kur dislokuojami JAV kariai ir technika.

    Jordanijos ginkluotosios pajėgos skelbė, kad oro gynyba perėmė 18 iš 20 balistinių raketų, o dvi nukrito negyvenamose teritorijose. JAV pareigūnai žalos mastą įvardijo kaip minimalų ir teigė, kad JAV personalas per incidentą nežuvo.

    Internete išplitę vaizdo įrašai iš naktinio dangaus virš Jordanijos rodo intensyvų perėmimų tempą, būdingą masinei atakai. Tokie epizodai ekspertams yra signalas, kaip greitai šiuolaikinė oro gynyba gali sudeginti brangias atsargas net ir vienos nakties metu.

    Milžiniška kaina ir ribotos atsargos

    Viena moderni „Patriot“ perėmimo raketa PAC-3 MSE tarptautinėje rinkoje dažnai vertinama maždaug 4 mln. JAV dolerių, tai yra apie 3,7 mln. eurų. Jei paleista per 60 raketų, vienos nakties sąskaita gali siekti apie 220 mln. eurų ar daugiau, priklausomai nuo naudotos modifikacijos ir realios įsigijimo kainos.

    Dar svarbiau ne vien kaina, o gamybos tempai ir sandėlių lygis. Analitiniai centrai, vertinantys Vakarų oro gynybos pajėgumus, pastaraisiais metais nuosekliai pabrėžia, kad tokios aukštos klasės raketos atstatomos lėčiau, nei jos sunaudojamos per intensyvius konfliktus.

    Dėl to Pentagonas didina užsakymus ir plečia gamybos apimtis, tačiau pramonės pajėgumų didinimas paprastai trunka metus. Oro gynybos raketų gamyboje kliūtimi tampa tiek komponentų tiekimo grandinės, tiek sudėtinga kokybės kontrolė, tiek ribotas sertifikuotų gamybos linijų skaičius.

    Kodėl tai svarbu Europai ir Ukrainai

    Europos šalys pastaraisiais metais sparčiai stiprina oro ir priešraketinę gynybą, tačiau „Patriot“ sistemos išlieka ribotas ir brangus išteklius. Kuo daugiau raketų sunaudojama Artimuosiuose Rytuose, tuo didesnė konkurencija dėl tų pačių gamybos partijų, kurios reikalingos ir Europos gynybai, ir paramai Ukrainai.

    Ukraina ne kartą viešai akcentavo, kad „Patriot“ raketos yra kritiškai svarbios atremiant balistines atakas, o atsargų trūkumas tiesiogiai didina riziką infrastruktūrai ir civiliams. Net ir santykinai ramesniais laikotarpiais perėmimo raketų poreikis išlieka didelis, o masinių smūgių metu jis gali šoktelėti kelis kartus.

    Ši situacija kuria nemalonią dilemą sąjungininkams: vienu metu reikia dengti JAV objektus regione, remti Ukrainos miestų gynybą ir tuo pačiu atkurti Europos atsargas. Kiekviena intensyvi naktis, kai paleidžiamos dešimtys perėmėjų, primena, kad oro gynyba nėra nei pigi, nei begalinė, o jos atstatymas dažnai trunka ilgiau nei užtrunka viena ataka.

  • Ukraina perka 1 000 „Patriot“ raketų: ES rado 3,2 mlrd. eurų išimtį, bet laikas spaudžia

    Ukraina perka 1 000 „Patriot“ raketų: ES rado 3,2 mlrd. eurų išimtį, bet laikas spaudžia

    Ukraina skubiai ieško papildomų raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“, nes pastarųjų mėnesių Rusijos raketų atakos parodė, kad modernių perėmėjų atsargos senka greičiau, nei spėja atkeliauti naujos siuntos. Kijevas įspėja, kad artėjant žiemai smūgių intensyvumas gali augti, o prioritetu tampa sostinės ir energetikos infrastruktūros apsauga.

    Per Ukrainos gynėjų rėmėjų susitikimą Ramšteino formatu Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad su partneriais rengiami kontraktai maždaug 1 000 raketų „Patriot“ sistemoms. Šie pirkimai, pasak jo, turi sustiprinti priešraketinę gynybą nuo balistinių ir sparnuotųjų raketų, kurios šiuo metu kelia didžiausią grėsmę didmiesčiams.

    Didžioji dalis užsakytų raketų Ukrainą pasieks tik vėlesniais metais, todėl Kijevas prašo sąjungininkų nedelsiant perduoti apie 300 raketų iš esamų sandėlių. Ukraina siūlo keitimą ateityje grąžinant naujesnes raketas, kai tik bus įgyvendintos dabar pasirašomos sutartys.

    ES leido išimtį finansavimui

    Europos Sąjunga sutiko su išimtimi, leidžiančia dalį bendro paramos mechanizmo lėšų skirti „Patriot“ raketoms, kurios perkamos Jungtinėse Valstijose. Numatyta, kad šiam tikslui gali būti panaudota apie 3,2 milijardo eurų, nors įprastai akcentuojami pirkimai iš Europos ar Ukrainos gamintojų.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad sprendimas stiprina Ukrainos gebėjimą ginti dangų nuo Rusijos smūgių, o NATO generalinis sekretorius Markas Rutte akcentavo, kad oro gynyba išlieka kritiškiausia Ukrainos poreikių dalis. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama būtent balistinių raketų perėmimui, nes joms neutralizuoti reikia aukščiausios klasės sistemų.

    Vokietija žada papildomas PAC-2

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pranešė, kad Berlynas skubiai perduos Ukrainai papildomų senesnės kartos PAC-2 raketų iš Bundesvero atsargų. Jis taip pat paragino kitas valstybes peržiūrėti savo sandėlius ir įvertinti, ką galima perduoti nedelsiant, kol nauja gamyba dar nepasiekia reikiamo tempo.

    Ši situacija atskleidžia platesnę problemą: „Patriot“ raketų gamyba pasaulyje yra ribota, o paklausą didina ne tik parama Ukrainai, bet ir sąjungininkų poreikis atkurti savo atsargas. Dėl to net ir patvirtintas finansavimas negarantuoja greitų pristatymų, jei gamintojų eilė išlieka ilga.

    Dronai ir kiti poreikiai

    Ukraina kartu nurodo ir kitus kritinius oro gynybos bei mūšio lauko poreikius: oro–oro raketas sparnuotosioms raketoms naikinti, trumpojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir didesnį finansavimą dronams. Ukrainos vertinimu, šiuolaikiniame kare bepilotės sistemos tampa lemiamu veiksniu, o sprendimus dėl finansavimo prašoma priimti iki lapkričio, kad poveikis būtų juntamas dar šią žiemą.

    Anksčiau skelbta, kad Ukraina pasirašė sutartį su „Raytheon“ dėl kelių šimtų PAC-2 GEM-T raketų, kurios vertė siekia apie 3,2 milijardo eurų, o finansavimą užtikrina Vokietija. Vis dėlto ir šiuo atveju pabrėžiama, kad artimiausi mėnesiai labiausiai priklausys nuo to, kiek raketų sąjungininkai galės atiduoti iš savo atsargų.

  • Patriot raketų dilema: Ispanija žada tęsti paramą Ukrainai, o Lenkijoje – griežtas ne

    Patriot raketų dilema: Ispanija žada tęsti paramą Ukrainai, o Lenkijoje – griežtas ne

    Diskusijos dėl „Patriot“ sistemoms skirtų raketų tiekimo Ukrainai tęsiasi, nes Kyjivas nuolat pabrėžia priešlėktuvinės amunicijos trūkumą. Sąjungininkams tenka rinktis tarp skubios paramos Ukrainai ir savo pačių oro gynybos atsargų išlaikymo.

    Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas per neformalų ES diplomatijos vadovų susitikimą Airijoje patvirtino, kad Madridas ir toliau perduos Ukrainai raketų „Patriot“ sistemoms. Jis pabrėžė, kad Ispanija į pagalbos prašymus reaguoja greitai, o jos indėlį esą mato ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

    „Ispanija raketas Ukrainai perduoda jau seniai ir šią paramą tęs“, – sakė José Manuelis Albaresas.

    „Patriot“ perėmėjai laikomi vienu iš nedaugelio realiai veiksmingų būdų numušti balistines raketas, todėl jų poreikis Ukrainoje ypač išaugo intensyvėjant smūgiams prieš energetikos ir miestų infrastruktūrą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai yra kalbėjęs, kad raketų tiekimas iš partnerių mažėja, o oro gynybos atsargų papildymas atsilieka nuo poreikio.

    Ispanija paprastai neperduoda pilnų baterijų, tačiau siunčia raketų siuntas, kurios leidžia palaikyti jau veikiančių sistemų efektyvumą. Ankstesniais metais Madridas taip pat deklaravo reikšmingą ilgalaikę karinės paramos apimtį, tačiau naujų konkrečių skaičių dėl būsimų raketų kiekių šįkart nepaskelbta.

    Lenkijoje parama kelia pasipriešinimą

    Tuo pat metu Lenkijoje visuomenės nuomonė gerokai skeptiškesnė. Apklausos duomenys rodo, kad didžioji dalis gyventojų nepritaria idėjai perduoti Ukrainai „Patriot“ raketas iš nacionalinių atsargų, nes tai gali silpninti pačios Lenkijos oro gynybos pajėgumus.

    Apklausoje dauguma respondentų pasisakė prieš tokį sprendimą, o palaikančiųjų dalis išliko gerokai mažesnė. Reikšminga dalis žmonių taip pat nurodė neturintys aiškios pozicijos, kas atspindi visuomenėje egzistuojantį saugumo ir solidarumo dilemos aštrumą.

    Ką sako valdžia ir kodėl ginčas tęsiasi?

    Lenkijos politinėje darbotvarkėje šis klausimas siejamas su atsargų dydžiu, pristatymų iš JAV tempais ir bendru NATO planavimu regione. Valdžia akcentuoja, kad kiekvienas sprendimas dėl perdavimo derinamas su sąjungininkais ir grindžiamas kariuomenės vertinimu, kad nacionalinė oro gynyba nenukentėtų.

    Tuo tarpu kritikai pabrėžia, kad turimų perėmėjų kiekiai nėra neriboti, o „Patriot“ raketų gamyba ir pristatymas užtrunka, todėl bet koks atsargų mažinimas tampa politiškai jautrus. Dėl to skirtumai tarp Ispanijos siunčiamo signalo ir Lenkijos vidaus nuotaikų išryškina, kaip nevienodai NATO šalys vertina rizikas ir prioritetus.

  • Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Diskusijos dėl Lenkijos „Patriot“ sistemoms skirtų raketų perdavimo Ukrainai atsinaujino po visuomenės nuomonės tyrimo, kurį reprezentatyvioje 1 067 žmonių imtyje atliko IBRiS. Apklausa rodo, kad 64,4 proc. respondentų nepritaria idėjai perduoti Ukrainai amuniciją iš Lenkijos nacionalinių atsargų, o 21,6 proc. tokį žingsnį palaiko. Dar 14 proc. teigė neturintys nuomonės.

    Kalbama apie PAC-3 MSE tipo raketas, naudojamas „Patriot“ oro gynybos sistemose. Jos laikomos vienomis pažangiausių šiuo metu NATO arsenale, skirtomis numušti balistines raketas ir kitus didelės grėsmės taikinius. Dėl ribotų atsargų ir sudėtingos gamybos šios raketos vertinamos kaip strategiškai jautrus resursas.

    Apklausos detalės rodo dar ryškesnį nepasitikėjimą: 46,8 proc. pasisakė kategoriškai prieš, o 17,6 proc. greičiau prieš. Tvirtai už perdavimą pasisakė 7,2 proc., o 14,4 proc. rinkosi atsargesnį „greičiau taip“. Tokie skaičiai atspindi visuomenės įtampą tarp paramos Ukrainai ir lūkesčio pirmiausia užtikrinti savo šalies saugumą.

    Politinis pjūvis taip pat akivaizdus. Tarp opozicijos rinkėjų nepritariančiųjų dalis, remiantis apklausos interpretacija, siekia apie 82 proc., o palaikančiųjų – apie 10 proc. Tuo metu valdančiosios koalicijos elektorate požiūriai labiau išsiskiria: apie 49 proc. apklaustųjų palaiko perdavimą, o 35 proc. jam nepritaria, todėl skeptiškų nuostatų netrūksta ir tarp dabartinės valdžios rėmėjų.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos vadovai viešai pripažino, kad dalis „Patriot“ raketų Ukrainą pasiekė, pabrėždami koordinavimą su NATO ir JAV. Lenkijos gynybos vadovybė tikina, kad sprendimai priimami įvertinus rizikas ir kad perduodami kiekiai esą nepažeidžia esminių šalies oro gynybos pajėgumų. Vis dėlto viešojoje erdvėje nuolat keliami klausimai, kokios yra realios atsargos ir kaip greitai jos gali būti papildytos.

    Ši tema jautri ir dėl platesnio konteksto: Rusija tęsia oro atakas prieš Ukrainą, o europinės valstybės skirtingu tempu didina oro gynybos finansavimą, gamybą ir užsakymus. Tuo pat metu PAC-3 MSE tipo raketų tiekimo grandinės nėra lengvai išplečiamos, todėl kiekvienas sprendimas dėl perdavimo visuomenei atrodo kaip pasirinkimas tarp solidarumo ir nacionalinio saugumo „rezervo“.

    Lenkijos valdžia kartoja, kad bet koks toks žingsnis negali kelti grėsmės valstybės gynybai ir yra vertinamas kariuomenės bei atsakingų institucijų. Opozicija ir dalis ekspertų akcentuoja, kad sprendimai turėtų būti maksimaliai skaidrūs, nes visuomenės parama ilgalaikei pagalbai Ukrainai gali silpti, jei žmonės jaus, jog mažinamos ir taip ribotos strateginės atsargos.

  • Patriot sistemų gamyba Lenkijoje: gynybos viceministrė sako, kad derybos su JAV artėja prie sprendimų

    Lenkija siekia, kad šalyje būtų sutelkta didesnė dalis su oro gynybos sistema Patriot susijusios gamybos. Varšuva su JAV partneriais pastarosiomis savaitėmis tęsė derybas, kurios, pasak Gynybos ministerijos vadovybės, perėjo iš politinių deklaracijų į pramoninį lygmenį.

    Apie tai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministrė ir valstybės sekretorė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka. Ji pabrėžė, kad dialogas jau yra pažangesnis nei bendras ketinimas bendradarbiauti, o konkrečių sprendimų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis.

    Pasak viceministrės, derybose svarbiausia ne vien paslaugos ar aptarnavimas, o koprodukcija, technologijų ir kompetencijų perkėlimas bei realios investicijos į Lenkijos gynybos pramonę. Tokia kryptis atspindi platesnę regiono tendenciją: šalys, didinančios gynybos biudžetus, siekia, kad kuo daugiau vertės grandinės liktų vietoje.

    Nuo pirkėjo prie partnerio

    M. Sobkowiak-Czarnecka teigimu, sėkmingiems gynybos sandoriams nepakanka vien vyriausybių susitarimų. Esą būtinas ir pramonės dialogas, nes be gamybinių pajėgumų bei tiekimo grandinių sutelktumo neįmanoma įgyvendinti ambicingų įsipareigojimų.

    Viceministrė akcentavo, kad JAV požiūris į bendradarbiavimą su Europos sąjungininkais tampa pragmatiškesnis. Augantis ginkluotės poreikis, siejamas tiek su nacionaliniais užsakymais, tiek su paramos paketais sąjungininkams, didina spaudimą JAV gamybiniams pajėgumams, todėl ieškoma patikimų partnerių Europoje.

    Lenkija šioje situacijoje mato galimybę: didesnės investicijos į vietos gamyklas ir nauji užsakymai vietos įmonėms turi tapti argumentu, kad šalis gali ne tik pirkti, bet ir gaminti. Taip Varšuva siekia keisti statusą iš kliento į partnerį, kuris prisideda prie bendrų pajėgumų kūrimo.

    Kas svarbu derybose

    Lenkijos Gynybos ministerija signalizuoja, kad vertinant užsienio tiekėjus vis dažniau bus žiūrima ne vien į kainą ir technines charakteristikas. Didesnį svorį turi turėti tai, ar tiekėjas pasirengęs įtraukti vietos subrangovus, steigti aptarnavimo centrus Lenkijoje, svarstyti koprodukciją ir investuoti į specialistų rengimą.

    Tokia praktika atitinka visoje Europoje stiprėjančią kryptį, kai karinės įrangos pirkimai susiejami su pramoniniu atsparumu. Tiekimo grandinių patikimumas, atsarginių dalių prieinamumas ir remonto pajėgumai tapo vienu svarbiausių kriterijų, ypač ilgo konflikto ar krizės scenarijuose.

    Viceministrė taip pat aiškino, kad Europos Sąjungos gynybos finansavimo priemonių reikalavimai dėl gamybos lokalizavimo Bendrijoje skatina JAV bendroves ieškoti būdų dalį gamybos perkelti į ES. Lenkija siekia pasinaudoti šiuo impulsu ir tapti regioniniu centru JAV gynybos pramonės projektams, orientuotiems į europinius pirkimus.

    Platesnis atsparumo klausimas

    Patriot tema, pasak M. Sobkowiak-Czarnecka, yra tik dalis platesnio nacionalinio atsparumo paveikslo. Ji viešai akcentuoja, kad atsparumas nėra vien kariuomenės apginklavimas, bet ir civilinė sauga, perspėjimo sistemos, kritinių prekių bei vaistų tiekimo stabilumas, taip pat visuomenės atsparumas dezinformacijai.

    Viceministrė išskyrė problemą, kurią vadina vienu jautriausių taškų: visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. Jos teigimu, realių incidentų metu pasimetimas ir informacijos trūkumas gali sustiprinti dezinformacijos poveikį, todėl pasitikėjimas ir aiški komunikacija tampa saugumo dalimi.

    Kol kas Lenkijos Gynybos ministerija neatskleidžia, kokiu modeliu galėtų būti įgyvendinta su Patriot susijusi gamyba ir kokios apimties projektas svarstomas. Vis dėlto oficialūs signalai rodo, kad derybos pasiekė etapą, kuriame sprendimai gali būti priimti artimiausiu metu, o tai reikštų naują Lenkijos ir JAV pramoninio bendradarbiavimo etapą.