Tag: Patriot

  • JAV pasiuntiniai Witkoffas ir Kushneris ragina Maskvą nesidairyti: akcentuoja taikos derybų svarbą

    JAV diplomatinėje ir politinėje aplinkoje skamba raginimai Maskvai nedelsti dėl galimų taikos derybų. Tokią žinutę viešai transliuoja Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.

    Pateikiamoje informacijoje pabrėžiama, kad jie siekia įtikinti Rusiją nevilkinti taikaus sprendimo paieškų. Kartu užsimenama, kad JAV vidaus politika gali turėti įtakos tolesnei paramai Ukrainai.

    Tekste atkreipiamas dėmesys į galimą jėgų balanso pasikeitimą JAV Kongrese. Tai įvardijama kaip veiksnys, galintis paveikti sprendimus dėl paramos tęstinumo.

    Ši tema aktuali ir Europai, nes JAV vaidmuo išlieka vienas svarbiausių sprendžiant saugumo ir paramos Ukrainai klausimus. Bet kokie pokyčiai Vašingtone gali turėti platesnių pasekmių tarptautinėms deryboms bei paramos mastui.

    Kas minima apie derybų skatinimą

    Nurodoma, kad Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris ragina Maskvą neskubinti proceso vilkinimu ir rimtai vertinti derybų kryptį. Kitaip tariant, akcentuojama, jog delsimas gali kainuoti politiškai ir strategiškai.

    Tačiau pateiktoje ištraukoje nėra daugiau detalių, kokiu formatu vyksta šis įtikinėjimas ar kokios konkrečios derybų sąlygos aptariamos. Dėl to plačiau vertinti iniciatyvos turinį remiantis vien šia informacija nėra pagrindo.

    Kodėl svarbus JAV Kongreso balansas

    Tekste teigiama, kad pasikeitęs politinis balansas JAV Kongrese gali turėti įtakos paramai Ukrainai. Ši užuomina paprastai reiškia, kad parama gali priklausyti nuo vidaus politinių susitarimų ir prioritetų.

    Kartu tokia pastaba rodo, jog tarptautinės derybos ir karinė bei finansinė parama nėra izoliuotos nuo JAV politinio ciklo. Dėl to derybų dinamika gali kisti priklausomai nuo sprendimų Vašingtone.

    Kitos tarptautinės temos, patekusios į suvestinę

    Be JAV ir Rusijos derybų temos, pateiktoje medžiagoje užsimenama ir apie kitus tarptautinius įvykius. Tarp jų – pranešimas apie Kinijoje aptiktą geologinį radinį, sudominusį mokslininkus.

    Taip pat minima, kad religiniai projektai Rusijos Kubanės regione galėjo tapti vieno verslininko ryšių su Kremliumi stiprinimo priemone. Dar vienoje pastraipoje užsimenama apie dirbtinio intelekto aiškinimą, susijusį su Kinijos gestais tarptautinėje diplomatinėje aplinkoje.

    Galiausiai pažymima, kad partneriai paskelbė naujus finansinius įsipareigojimus ir gynybos paketus, tačiau klausimas dėl „Patriot“ raketų išlieka atviras. Ištraukoje neįvardijama, kurios šalys ar organizacijos priėmė šiuos sprendimus.

  • Lenkijos gynybos ministras Kosiniak-Kamysz vyksta į Vašingtoną: bazė ir „Patriot“ raketos

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pirmadienio vakarą išvyksta į Vašingtoną derėtis dėl dviejų Varšuvai strategiškai svarbių klausimų – galimos nuolatinės JAV karinės bazės Lenkijoje ir pramoninio bendradarbiavimo, susijusio su oro gynybos sistemomis „Patriot“.

    Kaip skelbia portalas WNP, Pentagonuose numatytuose susitikimuose Lenkijos delegacija ketina aptarti ir sprendimą dėl amerikiečių pajėgų dislokavimo, ir tolimesnius žingsnius po to, kai buvo paskelbta apie planus Lenkijoje įkurti „Patriot“ raketų aptarnavimo centrą.

    Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka pabrėžė, kad vizitas bus trumpas, bet intensyvus: ministras planuoja trečiadienį, lapkričio 11 dieną, grįžti į Lenkiją dalyvauti Nepriklausomybės dienos minėjime.

    Pasak jos, po sprendimo dėl aptarnavimo centro Varšuva siekia ne tik techninio serviso, bet ir platesnės pramoninės partnerystės – įskaitant galimą koprodukciją Lenkijos teritorijoje bei kitas investicijas, dėl kurių jau vyksta derybos.

    Du pagrindiniai derybų klausimai

    Pagrindiniai susitikimai Vašingtone numatyti Pentagone – Lenkijos atstovai planuoja kalbėtis su JAV gynybos sekretoriumi Pete’u Hegsethu.

    Pirmasis derybų blokas – nuolatinės JAV bazės Lenkijoje klausimas. Lenkijos pusė teigia girdinti iš partnerių, kad sprendimas artėja, tačiau jis siejamas ir su Pentagonui atliekama platesne amerikiečių pajėgų Europoje strategine peržiūra.

    Antrasis blokas – bendradarbiavimas dėl „Patriot“ sistemoms skirtų raketų. Lenkija jau gavo signalą dėl aptarnavimo centro, tačiau nori, kad bendradarbiavimas apimtų daugiau nei vien techninę priežiūrą.

    Trijų mėnesių terminas susitarimui su „Lockheed Martin“

    Lenkija nurodo, kad derybos dėl „Patriot“ raketų PAC-3 MSE aptarnavimo turėtų trukti apie tris mėnesius – tiek, anot M. Sobkowiak-Czarneckos, esą yra numatyta susitarti dėl sutarties turinio su gamintoju „Lockheed Martin“.

    Pasirašyta sutartis būtų esminis žingsnis, po kurio Varšuva žada pateikti daugiau detalių – įskaitant aptarnavimo centro vietą ir investicijos apimtį. Kol kas, kaip teigiama, vyksta intensyvus darbas už uždarų durų.

    Viceministrė taip pat pranešė, kad po kelių savaičių planuoja dar vieną vizitą JAV, kad derybos dėl projekto sąlygų būtų tęsiamos.

    Komentarai dėl galimų permainų Pentagone

    Lenkijos pareigūnams buvo užduotas ir klausimas, ar žiniasklaidoje aptariamos galimos permainos JAV gynybos sekretoriaus poste nepaveiks derybų.

    M. Sobkowiak-Czarnecka teigė, kad Lenkija, rūpindamasi savo saugumu, neketina remtis spekuliacijomis ir pabrėžė, jog Varšuva yra pasirengusi kalbėtis su bet kuriuo JAV partneriu.

  • Kaja Kallas po G20 susitikimų: Lavrovas kartojo melagingus naratyvus apie karą Ukrainoje

    Kaja Kallas po G20 susitikimų: Lavrovas kartojo melagingus naratyvus apie karą Ukrainoje

    Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas po G20 užsienio reikalų ministrų susitikimų Atlantoje pareiškė, kad Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas derybose kartojo klaidinančius teiginius apie karą Ukrainoje. Pasak jos, europiečiai šiuos naratyvus tiesiogiai ginčijo ir spaudė Maskvą dėl realių žingsnių.

    „Kalbėjome apie didžiąją geopolitinę krizę, įskaitant Ukrainą, ir galėjome su Sergejumi Lavrovu kalbėti tiesiai“, – sakė Kaja Kallas.

    „Žinoma, jis pateikė daug melo ir daug klaidingų naratyvų, o mes jiems paprieštaravome“, – pridūrė ji.

    Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad europiečiai susitikimuose siekė didesnio spaudimo Rusijai, aptariant ir galimas paliaubas Juodojoje jūroje. Tokios diskusijos išlieka jautrios, nes jos susijusios ne tik su kariniu saugumu, bet ir su grūdų eksportu, laivybos rizikomis bei infrastruktūros apsauga.

    Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Edas Milibandas teigė plenariniame posėdyje taip pat kreipęsis į Sergejų Lavrovą. Jis pabrėžė, kad Rusija karo nelaimės, o Kremliaus pasirinktas kelias reiškia tolesnes aukas ir izoliaciją.

    „Jis turėtų turėti drąsos pasakyti Putinui, kad Rusija šio karo nelaimės“, – sakė Edas Milibandas.

    Britų ministras taip pat kėlė klausimą dėl smūgių Ukrainos infrastruktūrai, akcentuodamas, kad agresorė šiame kare yra Rusija. Pilno masto invazija į Ukrainą prasidėjo 2022 metais vasarį, o per laiką Rusija reguliariai atakuoja energetikos ir transporto objektus, siekdama trikdyti tiekimo grandines ir civilį gyvenimą.

    Tuo metu Sergejus Lavrovas viešai palankiai įvertino Jungtinių Valstijų norą palaikyti dialogą su Maskva, tačiau kritikavo Europą dėl, jo teigimu, demonstratyvaus atsiribojimo. Susitikimų užkulisiuose dalis delegacijų taip pat vengė bendrų protokolinių formatų, o dėl to kai kurie planuoti kadrai buvo atsisakyti.

    JAV sprendimas dėl „Patriot“

    G20 susitikimų dieną JAV Valstybės departamentas pranešė patvirtinęs paramos paketą Ukrainai, susijusį su oro gynyba. Skelbiama, kad numatytas 500 „Patriot“ PAC-3 perėmėjų paketas, kurio vertė siekia apie 2 milijardus eurų.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendimą pavadino svarbiu, tačiau pabrėžė, kad kritinis klausimas išlieka pristatymo terminas. Ukraina nuolat ragina partnerius didinti oro gynybos pajėgumus, nes Rusija tęsia raketų ir dronų atakas prieš miestus bei energetikos objektus, ypač prieš žiemos sezoną.

    „500 PAC-3 perėmėjų yra reikšmingas skaičius ir šią žiemą jie galėtų tapti itin veiksmingu gynybos paketu“, – teigė Volodymyras Zelenskis.

    „Tačiau numatyta, kad pristatymai gali prasidėti tik po kelerių metų. Prašome partnerių rasti sprendimą laikotarpiui, kai grėsmė yra reali ir perėmėjų reikia dabar“, – pridūrė jis.

    Šių diskusijų fone JAV valstybės sekretorius Marco Rubio su Sergejumi Lavrovu susitiko G20 renginių paraštėse. Toks kontaktas, anot diplomatų, nereiškia pozicijų suartėjimo, tačiau atspindi pastangas išlaikyti komunikacijos kanalus dėl karo eskalacijos rizikų, karo belaisvių ir humanitarinių klausimų.

  • Patriot PAC-3 MSE remonto centras Lenkijoje: aptarnavimas gali kainuoti iki 40 proc. raketos vertės

    Lenkijos valdžia paskelbė, kad šalyje bus kuriamas „Patriot“ oro gynybos sistemų raketų PAC-3 MSE techninės priežiūros ir sertifikavimo centras. Tai būtų vienintelis toks centras už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų, skirtas europiniams šių raketų naudotojams.

    Gynybos pramonės vadovas dr. inž. Przemysławas Kowalczukas teigia, kad vien aptarnavimas su pakartotine sertifikacija gali sudaryti nuo 20 iki daugiau nei 40 proc. pačios raketos vertės. Dėl to, jo vertinimu, didelė dalis išlaidų, kurios iki šiol nutekėdavo į užsienį, galėtų likti Lenkijos ekonomikoje.

    Kodėl servisas toks brangus?

    PAC-3 MSE raketos į servisą patenka dviem pagrindiniais atvejais: periodiškai ir tada, kai kariniuose daliniuose diagnostika aptinka galimą gedimą. Periodiniai patikrinimai paprastai atliekami kas 10–12,5 metų, priklausomai nuo gamintojo reikalavimų.

    Tokio patikrinimo metu raketa išardoma, tikrinamos atskiros dalys, keičiami susidėvėję ar rizikingi komponentai, po to raketa surenkama ir išbandoma. Pasak eksperto, kraštutiniu atveju naujomis gali būti pakeista net apie pusė elementų, o tai ir kelia aptarnavimo kainą.

    Nauda Europai ir Lenkijai

    Lenkijos PAC-3 MSE atsargos dar yra palyginti naujos, todėl realu, kad pirmiausia į naująjį centrą keliautų sąjungininkų raketos. Europoje PAC-3 MSE naudoja keli „Patriot“ operatoriai, o papildomą poreikį sudaro ir JAV pajėgų raketos, dislokuotos žemyne.

    Lenkijos atstovai anksčiau akcentavo, kad aptarnavimas Jungtinėse Amerikos Valstijose gali užtrukti mėnesius, o kai kuriais atvejais ir ilgiau nei metus. Regioninis centras reikštų trumpesnius logistikos maršrutus, greitesnę grąžą į rikiuotę ir didesnį operacinį patikimumą krizės atveju.

    Kur galėtų atsirasti centras?

    Kaip vieną stipriausių kandidatų ekspertas įvardija Wojskowe Zakłady Elektroniczne gamyklą Zielonkoje, priklausančią Polska Grupa Zbrojeniowa grupei. Ten jau veikia su raketinėmis sistemomis susijusi infrastruktūra, taip pat gaminami tam tikri PAC-3 MSE komponentai, o tai mažintų įėjimo kaštus.

    Pasak pašnekovo, norint aptarnauti didesnį kiekį raketų, greičiausiai prireiktų naujos patalpos išardymo, tikrinimo ir surinkimo darbams. Didelę biudžeto dalį sudarytų specializuota testavimo įranga, darbuotojų parengimas ir sertifikavimas, nes darbai atliekami pagal griežtas gamintojo procedūras.

    „Servisas kartu su pakartotine sertifikacija gali sudaryti nuo 20 iki daugiau nei 40 proc. pačios raketos vertės, nes kartais tenka keisti net didelę dalį komponentų“, – sakė dr. inž. Przemysławas Kowalczukas.

    Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad JAV šiuo metu didina naujų raketų gamybos apimtis, o tam dažnai naudojama panaši infrastruktūra kaip ir remontui. Dėl to Europos serviso pajėgumų plėtra, jo vertinimu, turi aiškų ekonominį ir praktinį pagrindą, ypač jei centras aptarnaus ne vien nacionalinius, bet ir regioninius poreikius.

    Finansinėje dalyje minimos ir reikšmingos investicijos į infrastruktūrą bei laboratorijas, kurios reikalingos sudėtingiems bandymams ir suderinamumo patikrai. Galutinis centro pajėgumas ir darbų pasidalijimas tarp Europos partnerių priklausys nuo saugumo reikalavimų ir nuo to, kurios raketos dalys bus leidžiamos aptarnauti vienoje vietoje, o kurios bus paskirstytos kelioms valstybėms.

  • Lenkija aplenkė Vokietiją: už 230 mln. eurų kurs unikalų „Patriot“ raketų centrą

    Lenkija paskelbė laimėjusi konkurencinę kovą su Vokietija, Nyderlandais ir Norvegija dėl „Patriot“ sistemos raketų PAC-3 techninės priežiūros centro. Skelbiama, kad objektas turėtų būti įkurtas Lenkijoje ir kainuoti apie 230 mln. eurų. Gynybos ministerijos atstovai teigia, jog tai būtų vienintelis toks centras už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų.

    Centras būtų orientuotas į PAC-3 tipo perėmėjų aptarnavimą ir remontą, kurie naudojami „Patriot“ oro ir priešraketinės gynybos sistemose. Tokia infrastruktūra paprastai apima diagnostikos, testavimo, komponentų keitimo, kokybės kontrolės ir tiekimo grandinės užtikrinimo pajėgumus. Praktikoje tai leidžia greičiau grąžinti raketas į rikiuotę ir mažina priklausomybę nuo aptarnavimo užsienyje.

    Lenkijos gynybos institucijos projektą sieja su platesne šalies oro gynybos modernizacija ir siekiu stiprinti pramoninius pajėgumus. Pastaraisiais metais regione išaugęs dėmesys oro gynybai susijęs su karu Ukrainoje ir dažnėjančiais raketų bei bepiločių atakų scenarijais. Dėl to NATO šalys spartina „Patriot“ ir kitų sistemų įsigijimus bei didina atsargų papildymo tempą.

    Ko tai siekiama regione?

    PAC-3 perėmėjai laikomi viena svarbiausių priemonių prieš balistines raketas, sparnuotąsias raketas ir kai kuriais atvejais orlaivius. Remonto ir aptarnavimo centro atsiradimas arčiau potencialių dislokavimo vietų reiškia trumpesnius logistikos ciklus. Tai ypač aktualu, kai sistemos naudojamos intensyviau, o atsarginių dalių ir kvalifikuotų specialistų paklausa auga.

    Lenkijai toks projektas gali reikšti papildomas aukštos kvalifikacijos darbo vietas, technologinių kompetencijų augimą ir didesnį vaidmenį regioninėse gynybos tiekimo grandinėse. Kartu tai gali tapti argumentu sąjungininkams dėl bendrų aptarnavimo pajėgumų kūrimo, kai kelių šalių naudotojai remiasi vienu centru. Vis dėlto galutinė centro apimtis ir paslaugų spektras priklausys nuo suderintų techninių reikalavimų bei licencijavimo.

    Ką žinome apie įgyvendinimą?

    Kol kas viešai skelbiama, kad investicijos vertė siekia apie 230 mln. eurų, tačiau projektų sąmatos paprastai kinta priklausomai nuo pastatų, įrangos, sertifikavimo ir personalo rengimo masto. Tokiems centrams būtini griežti saugumo režimai ir gamintojo patvirtintos procedūros. Taip pat svarbi ilgalaikė užsakymų bazė, kad pajėgumai būtų išnaudoti stabiliai.

    Sprendimas steigti centrą Lenkijoje gali turėti reikšmės ir kitų „Patriot“ naudotojų regione planams. Didėjant oro gynybos sistemų skaičiui Europoje, vis aktualesnis tampa ne tik jų pirkimas, bet ir atsargų papildymas, remontas bei techninės būklės palaikymas. Būtent šios grandys vis dažniau įvardijamos kaip kritinės, lemiančios realų gynybinį pasirengimą krizės metu.

  • „Lockheed Martin“ kuria PAC-3 Edge: kas keisis Patriot gynyboje ir kodėl trūksta PAC-3 MSE raketų

    Paklausa lenkia gamybą

    Patriot oro gynybos sistema ir ypač jai skirti perėmimo šaudmenys PAC-3 MSE pastaraisiais metais tapo vienu geidžiamiausių gynybos pramonės produktų. Karas Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose padidino realių perėmimų poreikį, o atsargos ir gamybos tempai nespėja su paklausa.

    Šis deficitas kelia spaudimą valstybėms, kurios jau naudoja Patriot arba planuoja įsigyti papildomų baterijų. Praktikoje vis dažniau tenka laukti eilėje ne tik radarų ar paleidimo įrenginių, bet ir pačių raketų, kurios tampa sistemos „butelio kakleliu“.

    „Lockheed Martin“ rodo įpėdinį

    JAV koncernas „Lockheed Martin“ pristatė naują perėmimo raketą PAC-3 Edge, kuri kuriama pagal JAV sausumos pajėgų programą „Future Interceptor“. Gamintojo teigimu, raketa nuo pradžių projektuojama taip, kad būtų suderinama tiek su dabartiniais, tiek su būsimais integruotos oro ir priešraketinės gynybos sprendimais.

    Numatoma, kad PAC-3 Edge galės būti integruota su mūšio valdymo sistema IBCS ir įvairiais paleidimo sprendimais, įskaitant M903 ir kitus konteinerinius formatus. Tai signalizuoja kryptį, kuria juda JAV: didesnis lankstumas, greitesnė integracija ir platesnis platformų spektras.

    „PAC-3 Edge remiasi kovinėmis sąlygomis patikrintomis PAC-3 MSE technologijomis, tačiau siekiame dar didesnio manevringumo, galios ir greičio“, – sakė „Lockheed Martin“ raketų ir ugnies valdymo padalinio vadovas Tim Cahill.

    Kuo PAC-3 Edge turėtų būti geresnė

    Gamintojas akcentuoja patobulintą traukos valdymą per visą skrydį ir modernizuotą valdymo sistemą, kuri turėtų pagerinti pasiekiamumą bei perėmimo aukštį. Tokie patobulinimai svarbūs, nes šiuolaikinės grėsmės tampa greitesnės, manevringesnės ir dažnai sudėtingiau prognozuojamos.

    Taip pat skelbiama apie naują daugiaimpulsį kietojo kuro variklį, kuris turėtų prisidėti prie didesnio nuotolio ir platesnio taikinių spektro. PAC-3 Edge pozicionuojama kaip atsakas į pažangias oro ir raketines grėsmes, įskaitant sudėtingesnius balistinius taikinius ir hipergarsines sistemas.

    Testai ir terminas: laikas ne visų pusėje

    „Lockheed Martin“ nurodo, kad bandomieji PAC-3 Edge bandymai turėtų prasidėti 2027 metais, o diegimas planuojamas apie 2031 metus. Tai reiškia, kad artimiausiais metais rinkoje ir toliau dominuos PAC-3 MSE, o jų prieinamumas išliks kritiniu klausimu.

    Valstybėms, kurios svarsto investicijas į vietinę ar regioninę gamybą, toks grafikas kuria dilemą: gamybos pajėgumų kūrimas trunka ilgai, o rinką gali pasiekti jau naujos kartos sprendimai. Vis dėlto, dėl didelės paklausos dabartinei versijai, poreikis senesniems efektoriams dar kurį laiką niekur nedings.

    Europa ieško savo atsakymo

    Lygiagrečiai amerikietiškai plėtrai europinė gynybos pramonė stiprina ambicijas kurti savus perėmimo sprendimus. Konsorciumas, kurį koordinuoja MBDA, vysto HYDIS programą, orientuotą į gebėjimą kovoti su hipergarsinėmis grėsmėmis ir pažangesnėmis balistinėmis raketomis.

    Projektas, remiamas kelių Europos valstybių, juda koncepcijos pasirinkimo ir technologijų demonstratoriaus link. Platesniame kontekste tai yra varžybos ne tik dėl būsimų milijardinių užsakymų, bet ir dėl technologinės savarankiškumo bei tiekimo saugumo, ypač tada, kai krizės sąlygomis šaudmenys tampa ribotu resursu.

    Kodėl viskas sukasi apie raketą

    Pastarųjų metų patirtis rodo, kad oro gynybos vertę vis labiau lemia ne tik radarai ar paleidimo įrenginiai, bet ir perėmimo raketos. Būtent jos nulemia, ar sistema sugebės efektyviai dorotis su naujos kartos balistiniais taikiniais, sparnuotosiomis raketomis ir hipergarsiniais skriejančiais objektais.

    Todėl tikrosios lenktynės vyksta dėl to, kas pirmas pasiūlys patikimą PAC-3 MSE įpėdinį ir sugebės jį pagaminti mastu. Kol vieni skaičiuoja dabartinių atsargų trūkumą, kiti jau konstruoja kitą etapą, kuriame pagrindiniu argumentu taps perėmimo galimybės ir gamybos tempas.

  • Ukrainai baigėsi „Patriot“ raketos: CNN šaltiniai įspėja, ką tai keičia oro gynyboje

    Ukraina išnaudojo „Patriot“ sistemoms skirtų perėmimo raketų atsargas, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais pranešė CNN. Dėl to per vieną iš pastarųjų Rusijos atakų beveik nė viena balistinė raketa nebuvo perimta.

    Pasak CNN cituojamo informatoriaus, atsargų išsekimas didina Ukrainos pažeidžiamumą būtent nuo balistinių raketų, kurios paprastai skrenda greičiau ir sudėtingiau numušamos nei daugelis kitų taikinių. „Patriot“ laikomos vienu svarbiausių įrankių šiai grėsmei mažinti, todėl perėmėjų trūkumas iš karto atsispindi gynybos rezultatuose.

    Kas nutiko per pastarąją ataką?

    Pranešama, kad naktį iš antradienio į trečiadienį Rusija surengė kelis smūgius, naudodama balistines raketas. Taikiniais tapo ir Kyjivo energetikos infrastruktūra, dėl atakų fiksuoti elektros tiekimo sutrikimai.

    „Beveik visi paskutinės atakos balistiniai taikiniai nebuvo perimti, nes tiesiog nebeliko perėmimo raketų“, – CNN cituojamas šaltinis.

    Seniai įvardijama problema

    Temą dėl mažėjančių „Patriot“ raketų atsargų Ukrainos pareigūnai kelia jau ne vieną mėnesį, siekdami spartesnių tiekimų iš JAV ir kitų partnerių. CNN pažymi, kad tai ne pirmas kartas, kai šalyje susiduriama su tokių perėmėjų deficitu.

    Anksčiau Kyjivo atstovai žiniasklaidai yra teigę, kad tiekimai nėra visiškai sustabdyti, tačiau vyksta labai mažais kiekiais. Toks tempas reiškia, kad intensyvių atakų periodais atsargos gali išsekti greičiau, nei spėjama jas atkurti.

    Ieškoma išeičių: gamyba ir licencijos

    Ukraina taip pat siekia licencijos, kuri leistų šalyje gaminti raketas, tinkamas „Patriot“ sistemoms. CNN nurodo, kad politiniai signalai dėl tokios krypties skambėjo, tačiau praktiniam įgyvendinimui reikalingi konkretūs sprendimai JAV gynybos institucijose.

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad būtų galima svarstyti ne tik pažangiausių, bet ir paprastesnių variantų gamybą ar alternatyvių, su „Patriot“ suderinamų perėmėjų kūrimą. Tačiau tai yra vidutinės trukmės sprendimai, o trumpuoju laikotarpiu svarbiausias veiksnys išlieka realūs papildomų raketų tiekimai.

  • JAV pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europai – daugiau šansų atremti Rusijos atakas

    JAV pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europai – daugiau šansų atremti Rusijos atakas

    Jungtinės Valstijos pristatė naują priešlėktuvinės gynybos raketą PAC-3 ACE, skirtą sistemai „Patriot“. Idėja paprasta: išlaikyti suderinamumą su esama infrastruktūra, bet sumažinti vieneto kainą, kad sąjungininkai galėtų sukaupti didesnes amunicijos atsargas.

    PAC-3 ACE (Adapted Capability Effector) kūrė „Lockheed Martin“ inžinieriai, o viešesnė raketos demonstracija šią vasarą įvyko Farnboro aviacijos parodoje. Dabar skelbiama daugiau detalių apie tai, kaip JAV mato „Patriot“ atsargų didinimą Europoje, augant grėsmei iš Rusijos.

    Kam skirta PAC-3 ACE?

    Gamintojo teigimu, ši raketa numatyta naikinti orlaivius, dronus, sparnuotąsias raketas ir trumpo bei labai trumpo nuotolio balistines raketas. Praktikoje tai reiškia galimybę pigesniais šūviais dengti dažnesnius ir paprastesnius taikinius, o brangesnę amuniciją taupyti sudėtingiausioms grėsmėms.

    Skelbiama, kad PAC-3 ACE kaina turėtų būti mažesnė nei pusė PAC-3 MSE kainos, kuri siejama su maždaug 3 700 000–4 900 000 eurų už vienetą. Tokia ekonomika ypač svarbi, kai oro gynybai tenka atlaikyti masines atakas, kur dalis taikinių yra palyginti pigūs dronai.

    Suderinamumas su „Patriot“ ir IBCS

    Vienas svarbiausių akcentų yra tai, kad PAC-3 ACE naudoja tą pačią PAC-3 ugnies valdymo architektūrą ir turėtų būti suderinama su „Patriot“ baterijomis bei integruota vadovavimo sistema IBCS. Tai reiškia mažiau kliūčių diegimui: nereikia atskiros logistikos grandinės ar iš esmės naujų įgūdžių, jei šalis jau eksploatuoja „Patriot“.

    „Lockheed Martin“ taip pat signalizuoja apie bendradarbiavimą su pramonės partneriais JAV ir Europoje, siekiant atsparesnės tiekimo grandinės. Europos valstybėms tai aktualu dėl ilgesnių pristatymo terminų ir didžiulės paklausos, kurią pastaraisiais metais sukūrė investicijos į oro gynybą.

    Kaip mažinama kaina?

    Viešai nurodoma, kad kainą padeda mažinti keli konstrukciniai sprendimai. Vietoje dviejų impulsų kietojo kuro variklio pasirinktas paprastesnis vieno impulso variklis, taip pat atsisakoma kai kurių sprendimų, reikalingų itin preciziškam pataikymui.

    Skelbiama, kad vietoje koncepcijos, orientuotos į tiesioginį kinetinį pataikymą, numatoma skeveldrinė sprogstamoji kovinė galvutė, o dalies manevringumą užtikrinančių elementų atsisakoma. Vis dėlto pabrėžiama, kad išlaikoma aktyvi savitaikė galvutė ir suderinamumas su esamais paleidimo įrenginiais.

    Dar vienas praktinis aspektas yra užtaisymo lankstumas: vienas paleidimo įrenginys gali gabenti iki 12 raketų, o tam tikromis konfigūracijomis minimas ir didesnis skaičius. Taip pat numatomi mišrūs užtaisai su PAC-3 MSE, kad ta pati baterija galėtų optimizuoti šūvius pagal grėsmės lygį.

    „Mūsų kariams ir sąjungininkams reikia sprendimo, kuris būtų patikrintas ir kartu pagrįstas biudžeto požiūriu“, – sakė „Lockheed Martin“ padalinio Missiles and Fire Control vadovas Timas Cahillas.

    Pagal viešai pateikiamą grafiką, pirminė serijinė gamyba galėtų prasidėti maždaug per 36 mėnesius, o pirmasis skrydis planuojamas 2028 metų pradžioje. Europai tai signalas, kad artimiausiais metais oro gynybos planavime vis dažniau bus kalbama ne tik apie baterijų skaičių, bet ir apie tvarius amunicijos rezervus.

  • „Lockheed Martin“ pristatė „PAC-3 Edge“: naujas perėmėjas prieš balistines ir hipergarsines raketas

    Naujas perėmėjas JAV oro gynybai

    JAV gynybos pramonės bendrovė „Lockheed Martin“ pademonstravo naujo perėmėjo „PAC-3 Edge“ bandymus. Šis ginklas kuriamas taip, kad galėtų efektyviau kovoti su balistinėmis ir hipergarsinėmis raketomis – grėsmėmis, kurios pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių oro gynybos iššūkių.

    „PAC-3 Edge“ siejamas su „Patriot“ oro gynybos šeima ir yra orientuotas į pažangesnius taikinius, kuriems reikia ypač tikslaus valdymo bei didelio greičio perėmimo. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni dėl realių konfliktų, kuriuose masiškai naudojami įvairių tipų raketiniai ginklai.

    Kontraktas ir gamybos šuolis

    Bendrovė nurodo, kad pagal su JAV Gynybos departamentu sudarytą sutartį artimiausiais metais numatomas ir plėtros, ir gamybos masto didinimas. Skelbiama sutarties vertė – apie 52,5 milijardo eurų, o tikslas – didinti perėmėjų gamybą nuo maždaug 600 iki 2 000 vienetų per metus.

    Toks šuolis atspindi platesnę tendenciją: Vakarų valstybės siekia greičiau papildyti atsargas, kurios menko dėl paramos sąjungininkams ir didesnio amunicijos vartojimo moderniuose konfliktuose. Kartu tai signalas, kad pramonė pereina prie didesnio tempo gamybos, kai paklausa viršija ankstesnes „taikos meto“ apimtis.

    Kuo išsiskiria „PAC-3 Edge“

    Pasak gamintojo, „PAC-3 Edge“ naudoja atnaujintas taikinių aptikimo ir nukreipimo sistemas, patobulintą trajektorijos valdymą bei naują daugiaimpulsį raketinį variklį. Tokia schema leidžia kelis kartus aktyvuoti trauką skirtingose skrydžio fazėse, pavyzdžiui, paleidimo metu ar artėjant prie taikinio.

    Bendrovė taip pat akcentuoja, kad sprendimas turi padėti patikimiau perimti technologiškai pažangesnius taikinius didesniame aukštyje ir iš didesnio nuotolio. Variklio technologija siejama su „Northrop Grumman“ sprendimais, kuriuos JAV pramonė naudoja didesniam manevringumui ir energijos atsargai skrydžio pabaigoje užtikrinti.

    „Modelis „PAC-3 Edge“ turi naujas taikymo galvutes, patobulintą trajektorijos valdymą ir daugiaimpulsį raketinį variklį“, – teigė bendrovės atstovai.

    Ekspertų vertinimu, kova su hipergarsinėmis grėsmėmis dažnai remiasi ne vien atskiru perėmėju, o visu oro gynybos „grandynu“: ankstyvu aptikimu, kokybiškais radarais, greitu duomenų perdavimu ir pakankamomis atsargomis. Todėl „PAC-3 Edge“ pristatymas yra dalis platesnio JAV ir sąjungininkų siekio stiprinti daugiasluoksnę oro ir priešraketinę gynybą.

  • Lavrovas apie galimą „Patriot“ raketų gamybą Lenkijoje: ragina prisiminti Rusijos karo doktriną

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sureagavo į viešojoje erdvėje aptariamus planus plėsti „Patriot“ raketų infrastruktūrą Lenkijoje ir paragino „įdėmiai perskaityti“ Rusijos karo doktriną. Jo komentarai nuskambėjo Vakarams tęsiant karinę paramą Ukrainai, o NATO šalims didinant oro gynybos sistemų bei šaudmenų gamybą.

    Lavrovas savo pasisakymus siejo su tuo, ką Maskva vadina Europos įsitraukimu į karą Ukrainoje. Jis teigė, kad Vakarų tiekiama ginkluotė ir jos panaudojimas fronte esą keičia konflikto mastą ir rizikas, todėl, Rusijos požiūriu, reikėtų vertinti „doktrininius“ signalus.

    „Jeigu kalbame apie tai, mes turime karo doktriną. Raginu atidžiai išanalizuoti atitinkamą jos skyrių“, – sakė Sergejus Lavrovas.

    Ministras taip pat kartojo Rusijos naratyvą, jog Europa esą kariauja prieš Rusiją, nurodydamas į Ukrainoje naudojamus Vakarų ginklus ir Rusijos oro gynybos bandymus juos numušti. Tokia retorika pastaraisiais metais tapo įprasta Kremliaus komunikacijos dalimi, ypač reaguojant į NATO sprendimus didinti gynybos pramonės pajėgumus.

    NATO planai dėl PAC-3 aptarnavimo

    Lenkijos vaidmuo „Patriot“ grandinėje pastaruoju metu stiprėja: NATO formatu sutarta dėl PAC-3 raketų aptarnavimo ir remonto pajėgumų plėtros Europoje. Tai susiję su praktiniu poreikiu greičiau remontuoti ir grąžinti į rikiuotę oro gynybos komponentus, o taip pat mažinti priklausomybę nuo logistinių grandinių už Europos ribų.

    Lenkija yra pareiškusi, kad derybos dėl aptarnavimo centro lokacijos artėja prie pabaigos. Varšuva pabrėžia, kad toks centras būtų žingsnis stiprinant regiono gynybinius pajėgumus ir galėtų atverti kelią platesniam pramoniniam bendradarbiavimui, įskaitant galimą kai kurių komponentų ar šaudmenų gamybą.

    Kodėl „Patriot“ klausimas jautrus?

    „Patriot“ sistema laikoma vienu svarbiausių NATO oro ir priešraketinės gynybos ramsčių, o PAC-3 raketos skirtos naikinti balistines raketas ir kitus sudėtingus taikinius. Dėl didelės paklausos Europoje po plataus masto karo Ukrainoje pradžios šalys ieško būdų greičiau gauti, aptarnauti ir papildyti šių sistemų atsargas.

    Maskva tokius projektus dažnai vertina kaip ilgalaikį NATO įsitvirtinimą prie Rusijos sienų ir mėgina juos pristatyti kaip eskalaciją. Dėl to Lavrovo užuominos apie karo doktriną atlieka ir politinę funkciją: jos skirtos atgrasyti, didinti neapibrėžtumą ir daryti spaudimą sprendimų priėmėjams Europoje.