CP v2

Tag: Patriot

  • Zelenskis prašo „Patriot“ raketų gamybos licencijos: kodėl JAV gali pasakyti ne

    Zelenskis prašo „Patriot“ raketų gamybos licencijos: kodėl JAV gali pasakyti ne

    Ukraina oficialiai kreipėsi į Jungtines Valstijas prašydama licencijos šalies viduje gaminti raketas oro gynybos sistemoms MIM-104 Patriot. Tokia licencija leistų Ukrainos pramonei prisidėti prie ginklų, kurių paklausa pasaulyje auga, gamybos, tačiau artimiausiu metu tam kliūčių išlieka daug.

    Apie pateiktą prašymą interviu JAV laidoje Face the Nation kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo teigimu, dabartiniai gamybos tempai JAV nėra pakankami, o didėjantis poreikis, kurį lemia karai ir įtampos skirtinguose regionuose, kelia riziką tiekimo grandinėms.

    „Prašiau ankstesnės JAV administracijos ir prašau dabartinės suteikti Ukrainai licenciją „Patriot“ raketų gamybai. Galime padidinti gamybą, o tai padėtų ir mums, ir partneriams, kuriems Jungtinės Valstijos nuspręstų padėti“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kas trukdo licencijai?

    Ekspertai pabrėžia, kad tikimybė greitai gauti leidimą gaminti pažangias „Patriot“ raketas šalyje, kuri kasdien patiria atakas, yra nedidelė. Tam reikia ne tik politinio sprendimo Vašingtone, bet ir didžiulių investicijų į gamyklas, kokybės kontrolę, sertifikavimą bei jautrių technologijų apsaugą.

    Be to, „Patriot“ raketos yra aukštos technologijos produktas, kurio gamyboje taikomi griežti eksporto kontrolės ir saugumo reikalavimai. JAV tokiose programose paprastai siekia užtikrinti, kad kritinės technologijos ir komponentai būtų apsaugoti nuo žvalgybos, sabotažo ir neteisėto perėmimo rizikų.

    Reali alternatyva: tiekimo grandinė

    Vis dėlto Ukraina gali turėti daugiau galimybių įsitraukti ne į pilną raketų gamybą, o į atskirų komponentų tiekimą. Tokia praktika Vakarų gynybos pramonėje įprasta, kai partneriai palaipsniui integruojami į gamybos grandinę, didinant pajėgumus ir trumpinant pristatymo terminus.

    Straipsnyje minimas pavyzdys Vokietijoje, kur kuriama COMLOG įmonė, bendra „Raytheon“ ir „MBDA Deutschland“ iniciatyva, orientuota į PAC-2 GEM/T sprendimų gamybą ir aptarnavimą. Tokio tipo projektai rodo kryptį, kurioje Ukraina, didindama savo pramonės vaidmenį, galėtų pradėti nuo dalinių užsakymų ir kvalifikacijos kėlimo.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai?

    Ukrainai „Patriot“ sistemos yra viena svarbiausių priemonių gynybai nuo balistinių raketų ir sudėtingų oro taikinių. Kuo greičiau pildomos atsargos ir didinamas perėmėjų prieinamumas, tuo daugiau galimybių apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir gyventojus nuo didelio nuotolio smūgių.

    Vis dėlto net ir palankaus sprendimo atveju licencijuotos gamybos įkūrimas užtruktų: reikalingi metai infrastruktūrai, tiekėjų tinklui ir procesų patikrai. Dėl to artimiausiu laikotarpiu pagrindinis Ukrainos prioritetas greičiausiai išliks raketų tiekimas iš partnerių ir pramoninis įsitraukimas etapais.

  • JAV iššovė kritinę amuniciją: „Tomahawk“, „Patriot“ ir THAAD atsargoms atkurti prireiks metų

    JAV iššovė kritinę amuniciją: „Tomahawk“, „Patriot“ ir THAAD atsargoms atkurti prireiks metų

    Intensyvūs JAV kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose išryškino nemalonią realybę: net ir turėdamos didžiulį arsenalą, Jungtinės Valstijos gali greitai sumažinti modernios, brangios ir sudėtingos gamybos amunicijos atsargas. Analitikų vertinimu, kai kurių kritinių raketų ir perėmėjų atsargų atkūrimas gali užtrukti ne mėnesius, o metus.

    Center for Strategic and International Studies (CSIS) analizė daugiausia dėmesio skiria trims kategorijoms, kurios šiuolaikiniuose konfliktuose yra ypač paklausios: sparnuotosioms raketoms „Tomahawk“ ir oro gynybos perėmėjams, naudojamiems sistemose „Patriot“ bei THAAD. Šie ginklai skirti tiek tiksliems smūgiams, tiek gynybai nuo raketų ir bepiločių grėsmių, todėl jų naudojimas eskalacijos metu gali būti labai intensyvus.

    Ekspertai pabrėžia, kad dabartinių atsargų lygis gali būti pakankamas riboto masto scenarijams, tačiau rizikos profilis keičiasi kalbant apie didesnio intensyvumo ir ilgesnės trukmės konfliktą. Tokiu atveju didžiausia problema būtų ne pavieniai vienetai, o nuoseklus, didelis aukštos kokybės amunicijos suvartojimo tempas, kurį reikia kompensuoti gamyba.

    JAV politinėje darbotvarkėje atsargų atkūrimas jau seniai laikomas prioritetu, o Kongrese dažnai sutariama, kad modernios amunicijos gamybos pajėgumai turi augti. Vis dėlto pagrindinis ribojantis veiksnys, anot analitikų, yra laikas: net ir skiriant daugiau lėšų, pramonė negali akimirksniu padvigubinti ar patrigubinti sudėtingų raketų gamybos.

    Modernios amunicijos gamyba remiasi ilgomis tiekimo grandinėmis, specializuotais komponentais, ribotais gamybos pajėgumais ir griežtomis kokybės bei saugumo procedūromis. Naujų linijų įrengimas, sertifikavimas, darbuotojų parengimas ir subrangovų pajėgumų didinimas paprastai užtrunka, todėl atsargų „duobė“ gali išlikti ilgiau nei vienus biudžetinius metus.

    CSIS vertinimu, pilnas kritinių atsargų atstatymas gali trukti bent trejus metus, o iki optimalių lygių sugrįžti gali prireikti dar daugiau laiko. Toks laikotarpis, analitikų teigimu, yra jautrus, nes tuo pat metu JAV strateginiuose planuose nuolat modeliuojami didesnio masto scenarijai, kuriems reikėtų gerokai daugiau precizinės amunicijos ir oro gynybos priemonių.

    „Problema yra laikas, o ne vien pinigai: gynybos pramonė nepaspartins gamybos per vieną naktį“, – pažymi analitikai, vertinantys JAV atsargų atkūrimo perspektyvas.

    JAV politiniai lyderiai viešai kartoja, kad kariuomenė išlieka pasirengusi veikti, tačiau tuo pat metu spaudžia gamintojus didinti gamybos apimtis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais JAV turės vienu metu spręsti dvi užduotis: išlaikyti atgrasymą ir operacinį pasirengimą, kartu nuosekliai užpildant brangiausių ir reikalingiausių amunicijos rūšių sandėlius.

  • Lenkija artėja prie „Patriot“ raketų gamybos: JAV signalas atveria duris PAC-3 ir HIMARS projektams

    Lenkija artėja prie „Patriot“ raketų gamybos: JAV signalas atveria duris PAC-3 ir HIMARS projektams

    Lenkija praneša gavusi preliminarų JAV Valstybės departamento pritarimą žengti link raketų, skirtų oro gynybos sistemai Patriot, gamybos šalies viduje. Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk, pabrėžęs, kad sprendimas dar nėra galutinis, tačiau kryptis aiški.

    Anot jo, kalbama apie raketas, siejamas su Patriot šeimos sprendimais, įskaitant PAC-3 kryptį. Tai reikštų ne tik gamybinių pajėgumų kūrimą, bet ir dalies technologinių žinių perkėlimą į Lenkijos gynybos pramonę, nors galutinės sąlygos priklausytų nuo būsimos sutarties.

    Ką reikštų gamyba Europoje?

    Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Władysław Kosiniak-Kamysz teigė, kad atsiveria galimybės perkelti dalį gamybos į Europą, o tarp svarstomų krypčių minima ir Lenkija. Jis akcentavo, kad neskuba skelbti sprendimų, kol nėra pasirašytų dokumentų, tačiau derybų tonas esą rodo realų progresą.

    Praktikoje tokia gamyba dažniausiai reiškia licencijuotą modelį, kai dalis komponentų ar surinkimo etapų atliekami vietoje, o jautriausi elementai ir eksporto leidimai lieka JAV kontrolėje. Tai ypač aktualu aukštųjų technologijų ginkluotei, kur taikomi griežti eksporto ir technologijų perdavimo apribojimai.

    Lygiagrečiai plečiami remonto centrai

    Varšuva tuo pat metu stiprina karinės technikos aptarnavimo infrastruktūrą. Kosiniak-Kamysz skelbė, kad Lenkijoje turėtų pradėti veikti sraigtasparnių variklių aptarnavimo centras, apimantis kelias Lenkijos kariuomenėje naudojamas platformas, o ambicija siejama ir su regioniniu, visai Europai svarbiu vaidmeniu.

    Taip pat pasirašytas susitarimas dėl autorizuoto tankų „Abrams“ variklių aptarnavimo centro, kuris turėtų sutrumpinti remonto terminus ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio pajėgumų. Tokie centrai yra svarbi pasirengimo dalis, nes modernios technikos parengtį vis dažniau lemia ne vien įsigijimai, o atsarginių dalių grandinė ir remonto greitis.

    Kontekstas: spartus modernizacijos tempas

    Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai didina investicijas į oro gynybą ir ginkluotę, siekdama sustiprinti atgrasymą rytiniame NATO flange. Diskusijos dėl vietinės gamybos ir technologijų perkėlimo įgauna pagreitį visoje Europoje, kai valstybės siekia trumpinti tiekimo grandines ir didinti pramoninį savarankiškumą.

    Tokie projektai paprastai užtrunka, nes reikia suderinti finansavimą, licencijavimo apimtį, gamybos kokybės kontrolę ir saugumo reikalavimus. Vis dėlto vien preliminarus JAV signalas Varšuvai yra svarbus politinis ir pramoninis impulsas, galintis atverti kelią didesniems bendriems projektams, įskaitant su HIMARS susijusius sprendimus.

    „Perkėlimas reiškia įgyti realius gebėjimus gaminti Europoje ir perimti dalį žinių savo poreikiams, tačiau leidimai dėl tolesnės distribucijos liks amerikiečių pusėje“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

  • Lenkija siekia gaminti „Patriot“ raketas: JAV Valstybės departamentas davė pirminį pritarimą

    Lenkija artėja prie dar vieno svarbaus žingsnio stiprindama savo oro gynybos pajėgumus ir gynybos pramonę. Šalies gynybos viceministras Cezary Tomczykas pareiškė, kad JAV Valstybės departamentas preliminariai pritarė galimybei Lenkijoje gaminti raketas sistemoms „Patriot“.

    Pasak jo, raketos būtų gaminamos Lenkijos gynybos pramonėje, o sprendimas siejamas su platesniu planu šalyje sukurti aptarnavimo ir remonto bazę amerikietiškai karinei technikai. Lenkija pastaraisiais metais užsakė ne tik „Patriot“, bet ir F-35 naikintuvus, sraigtasparnius „Apache“ bei raketų sistemas „HIMARS“.

    Kas keičiasi dėl „Patriot“ raketų

    C. Tomczykas teigė, kad iš pradžių JAV pusė skeptiškai vertino idėją, jog Lenkija galėtų prisidėti prie pažangių „Patriot“ perėmėjų gamybos. Vis dėlto po vizitų ir derybų JAV, anot viceministro, atsirado daugiau atvirumo, o pirminis pritarimas atveria kelią konkretesniems sprendimams.

    „Gavome pirminį JAV Valstybės departamento pritarimą, kad galėtume gaminti raketas „Patriot“ sistemoms, jos būtų gaminamos Lenkijos gynybos pramonėje“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Kol kas neaišku, kokia apimtimi gamyba galėtų būti lokalizuota ir per kiek laiko būtų pasiektas realus gamybos tempas. Tokie projektai paprastai priklauso nuo licencijų, technologijų perdavimo sąlygų, eksporto kontrolės reikalavimų ir tiekimo grandinių.

    Kodėl tai aktualu Europai

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje dažniau kalbama apie oro gynybos raketų trūkumą ir užsitęsiančius pristatymo terminus. JAV atsargų mažėjimas ir didelė perėmėjų paklausa, susijusi su įtampomis Artimuosiuose Rytuose ir parama sąjungininkams, didina riziką, kad Europos užsakymai bus vykdomi lėčiau.

    Tokiame kontekste planas dalį gamybos ir aptarnavimo perkelti arčiau regiono poreikių gali būti vertinamas kaip bandymas mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo gamybinių pajėgumų. Praktinė nauda būtų ne tik greitesnis aptarnavimas, bet ir didesnis atsparumas, jei geopolitinė situacija dar labiau paaštrėtų.

    Gynybos pramonė kaip ilgalaikė investicija

    Gamybos projektas taip pat reikštų naujas investicijas į infrastruktūrą, kvalifikaciją ir pramoninius pajėgumus, kurie vėliau galėtų būti panaudoti ir kitoms programoms. Gynybos pramonės plėtra regione dažnai siejama su siekiu turėti daugiau technologinių kompetencijų vietoje, kad kritinė įranga būtų ne tik perkama, bet ir prižiūrima bei modernizuojama arčiau dislokavimo vietų.

    Artimiausiu metu pagrindiniai klausimai bus susiję su konkrečiu modeliu, pagal kurį būtų kuriamas konsorciumas, ir su tuo, kokia dalis komponentų galėtų būti gaminama vietoje. Jei pirminis pritarimas virs formalizuotais susitarimais, Lenkija galėtų tapti vienu iš svarbesnių „Patriot“ ekosistemos centrų Europoje.

  • Ukraina skelbia: numušame per 90 proc. „Shahed“ dronų – bet didžiausia spraga vis dar kritinė

    Ukraina skelbia: numušame per 90 proc. „Shahed“ dronų – bet didžiausia spraga vis dar kritinė

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šalies oro gynyba pastaruoju metu sėkmingai neutralizuoja daugiau kaip 90 proc. Rusijos paleidžiamų smogiamųjų dronų, įskaitant „Shahed“ tipo aparatus. Pasak jo, toks rezultatas rodo sustiprėjusią gynybos sistemų sąveiką ir greitesnį reagavimą į masines atakas.

    Per pastarąją savaitę Rusija, anot Zelenskio, prieš Ukrainą panaudojo apie 1 900 dronų, maždaug 1 400 valdomų aviacinių bombų ir apie 60 įvairių tipų raketų. Nors dronų perėmimo rodikliai išaugo, bendras atakų mastas išlieka didelis, o tai nuolat didina spaudimą oro gynybos pajėgumams ir amunicijos atsargoms.

    „Mūsų oro gynyba jau rodo labai aukštą perėmimo lygį. Dronų atveju tai yra daugiau kaip 90 proc., tačiau turime dirbti, kad šis rodiklis augtų, ir kalbant ne tik apie dronus, bet ir apie balistines raketas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Didžiausia problema, kurią akcentuoja Kyjivas, išlieka balistinių raketų grėsmė ir ribotos galimybės jas patikimai perimti. Tam būtinos specializuotos priešbalistinės priemonės ir atitinkamos atsargos, o jų trūkumas, pasak Ukrainos vadovo, tiesiogiai veikia miestų ir kritinės infrastruktūros saugumą.

    Ukraina pabrėžia, kad dronų atakoms atremti vis dažniau taikomas sluoksniuotas principas, kai derinamos skirtingos priemonės: nuo elektroninės kovos ir mobilios ugnies grupių iki modernių vidutinio ir didelio nuotolio sistemų. Ekspertai taip pat pažymi, kad Rusijai toliau keičiant taktiką ir atakų maršrutus, sėkmė priklauso ne vien nuo technikos, bet ir nuo žvalgybos, taikinių paskirstymo bei pakankamo raketų ir šaudmenų kiekio.

    Tuo pat metu Zelenskis ragina partnerius spartinti oro gynybos raketų tiekimą ir plėsti bendrą gamybą Europoje, kad būtų mažinama priklausomybė nuo ribotų atsargų ir tiekimo grandinių. Kyjivas teigia, kad kiekviena papildoma siunta reiškia geriau apsaugotus žmones, energetikos objektus ir mažesnę riziką, jog masinės atakos privers išjungti kritines sistemas.

    Tekste taip pat minima, kad Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas yra kalbėjęs apie Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimą dronų srityje. Tokie projektai regionui svarbūs ne tik kaip parama Ukrainai, bet ir kaip platesnės Europos gynybos pramonės tendencijos dalis, kai vis daugiau dėmesio skiriama greitai pagaminamiems, pigesniems ir masiškai naudojamiems bepilotėms sistemoms.