CP v2

Tag: Paveldėjimas

  • Niekada taip nedarykite su mirusiojo pinigais: vienas pervedimas gali sudominti mokesčių inspekciją

    Niekada taip nedarykite su mirusiojo pinigais: vienas pervedimas gali sudominti mokesčių inspekciją

    Netekties akimirkomis artimieji dažnai skuba tvarkyti buities reikalus, tačiau su mirusio žmogaus pinigais verta elgtis ypač atsargiai. Teisininkai ir bankai primena, kad grynieji namuose ir lėšos banko sąskaitose yra palikimo dalis, todėl savavališki veiksmai gali sukelti ginčų su kitais paveldėtojais ir papildomų klausimų iš institucijų.

    Paveldėjimą sudaro ne tik turtas, bet ir visi turtiniai įsipareigojimai, todėl paveldima tiek tai, kas vertinga, tiek galimos skolos. Į palikimo masę paprastai patenka būstas, automobilis, papuošalai, meno kūriniai, taip pat pinigai sąskaitose ir grynieji, rasti namuose.

    Vienas dažniausių klaidingų žingsnių yra didesnės sumos grynųjų įnešimas į savo asmeninę banko sąskaitą, kai tie pinigai buvo rasti mirusiojo namuose. Tokiu atveju pinigai gali būti laikomi palikimo dalimi, todėl jie turi būti įtraukti į paveldimo turto apskaitą ir vėliau dalijami pagal įstatymą arba testamentą.

    Kitas rizikingas veiksmas yra pinigų išgryninimas iš mirusiojo sąskaitos ar atsiskaitymas jo mokėjimo kortele. Bankų praktikoje pabrėžiama, kad mirus sąskaitos savininkui iki paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų gavimo lėšomis disponuoti negalima, o anksčiau suteiktas įgaliojimas paprastai nebegalioja nuo mirties momento.

    Kada bankas gali išmokėti lėšas

    Lėšos paveldėtojams paprastai išmokamos tik tada, kai pateikiamas paveldėjimo teisę patvirtinantis dokumentas. Tai gali būti notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas arba teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamos paveldėjimo teisės ir paveldėtojų dalys.

    Yra ir atvejis, kai bankas gali išmokėti pinigus ne pagal paveldėjimo bylą, jei mirusysis buvo pateikęs nurodymą dėl indėlio ar sąskaitos lėšų išmokėjimo mirties atveju. Vis dėlto tokia tvarka turi aiškius ribojimus ir paprastai nepakeičia testamento bei neapima viso turto.

    Ką svarbu žinoti apie mokesčius

    Artimiausi šeimos nariai paveldėdami dažnai atleidžiami nuo paveldėjimo mokesčio, tačiau pareiga deklaruoti paveldėjimą per nustatytus terminus gali išlikti. Praktikoje būtent neaiškios kilmės didesnės įmokos ar pervedimai, nesusieti su paveldėjimo dokumentais, dažniau sukelia papildomų klausimų ir prašymų paaiškinti lėšų kilmę.

    Jeigu nežinoma, kiek ir kur mirusysis turėjo banko sąskaitų, prieš imantis veiksmų verta kreiptis į bankus ir notarą, tvarkantį paveldėjimo bylą. Oficialus kelias padeda išvengti konfliktų tarp paveldėtojų, nes visos palikimo lėšos būna apskaitomos ir paskirstomos teisėtai.

  • Mirtis be testamento: kas paveldi ir kada prasideda terminai – klaidos šeimai gali brangiai kainuoti

    Mirtis be testamento: kas paveldi ir kada prasideda terminai – klaidos šeimai gali brangiai kainuoti

    Kas nutinka, kai testamento nėra

    Miręs artimasis palieka ne tik netektį, bet ir praktinius klausimus dėl turto bei įsipareigojimų. Jei testamento nėra arba jis negalioja, paveldėjimas vyksta pagal įstatymą, o teisės į turtą atsiranda nuo mirties momento.

    Vis dėlto vien to nepakanka, kad paveldėtojai galėtų tvarkyti banko sąskaitas, perregistruoti automobilį ar disponuoti būstu. Tam reikalingas oficialus paveldėjimo teisių patvirtinimas, kurį išduoda notaras arba teismas.

    Paveldima ne tik nuosavybė, bet ir skolos

    Svarbi detalė, kuri šeimas dažnai nustebina: į palikimą patenka ir mirusiojo skolos bei kiti įsipareigojimai. Todėl prieš skirstant santaupas ar nekilnojamąjį turtą verta įsivertinti, ar nėra negrąžintų paskolų, kreditų, komunalinių įsiskolinimų.

    Paveldėtojas gali palikimą priimti, priimti su atsakomybės ribojimu arba jo atsisakyti. Sprendimas ypač reikšmingas, kai palikime galimos skolos, nes neteisingas pasirinkimas gali lemti didesnę finansinę riziką.

    Kas paveldi pirmiausia ir kas lieka už borto

    Pirmiausia paveldi sutuoktinis ir vaikai, paprastai lygiomis dalimis, tačiau sutuoktiniui įstatymas numato minimalų dydį. Jei vienas vaikas miręs anksčiau, jo dalis paprastai pereina jo vaikams, tai yra mirusiojo anūkams.

    Jeigu vaikų nėra, paveldėtojais tampa sutuoktinis ir tėvai, o tam tikrais atvejais dalis gali pereiti ir mirusiojo broliams, seserims bei jų vaikams. Kai nėra nei šių artimųjų, paveldėjimo eilė gali pasiekti senelius, jų palikuonis, o kraštutiniu atveju turtas pereina savivaldybei pagal paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą arba valstybei.

    Svarbu žinoti, kad ilgalaikis gyvenimo partneris, jei santuoka nebuvo sudaryta, pagal įstatymą paprastai nepaveldi. Tai viena dažniausių situacijų, kai šeimos realybė nesutampa su teisės aktuose numatyta paveldėjimo tvarka.

    Butas, bendras turtas ir dalybos

    Jei būstas priklausė tik mirusiajam, jis į palikimą patenka visas. Tačiau jei tai buvo sutuoktinių bendras turtas, dalis būsto jau priklauso gyvajam sutuoktiniui, o paveldimas tik mirusiojo turėtas dalies dydis.

    Keli paveldėtojai automatiškai negauna konkrečių daiktų, pavyzdžiui, buto ar automobilio. Paprastai jie įgyja dalis visame turte, o tam, kad konkretus turtas atitektų vienam asmeniui ir kiti būtų atlyginti, reikalingas palikimo padalijimas susitarimu arba teismo tvarka.

    Terminai ir formalumai, kurių geriau nepraleisti

    Palikimo priėmimui ar atsisakymui taikomas šešių mėnesių terminas nuo momento, kai asmuo sužinojo apie teisę paveldėti. Jei per šį laiką nepadaromas pareiškimas, pasekmės priklauso nuo taikomos teisinės tvarkos, tačiau praktikoje tai gali apriboti pasirinkimo laisvę ir apsunkinti situaciją.

    Paveldėjimo teisės dažniausiai įforminamos dviem būdais: teismo nutartimi dėl paveldėjimo teisės patvirtinimo arba notaro sudarytu ir registre įregistruotu paveldėjimo teisės liudijimu. Notaro kelias įprastai paprastesnis, kai paveldėtojų ratas aiškus ir nėra ginčų, o teismas dažniau reikalingas konfliktinėse ar neaiškiose situacijose.

    Dažniausiai prireikia mirties liudijimo ir dokumentų, įrodančių giminystę ar santuoką. Vėliau gali tekti tvarkyti įrašus registruose, kreiptis į bankus, spręsti turto padalijimą ir laiku atlikti mokestines procedūras, jei jos taikomos.

  • Testamentas turėjo suvienyti šeimą, bet šie įrašai dažniausiai tampa kivirčų priežastimi

    Testamentas turėjo suvienyti šeimą, bet šie įrašai dažniausiai tampa kivirčų priežastimi

    Kur prasideda paveldėjimo konfliktai

    Testamentas dažnai rašomas tikintis, kad po mirties artimiesiems liks aiški tvarka ir mažiau emocinių ginčų. Tačiau praktikoje būtent neaiškūs ar neteisingi įrašai neretai tampa priežastimi, kodėl šeima susitinka ne prie stalo, o teisme.

    Didžiausi nesutarimai paprastai kyla dėl būsto, santaupų, žemės sklypo ar šeimos relikvijų. Net ir turint testamentą, turtas gali būti padalytas ne taip, kaip tikėjosi palikėjas, jei dokumente trūksta aiškumo arba nesilaikoma įstatymo reikalavimų.

    Rankraštis, data ir aiškūs vardai

    Dažniausiai pasirenkamas ranka rašytas testamentas, tačiau čia žmonės padaro vieną esminių klaidų: tekstą parengia kompiuteriu, atspausdina ir tik pasirašo. Tokia forma paprastai neatitinka ranka rašyto testamento reikalavimų, nes visas turinys turi būti parašytas paties testatoriaus ranka ir jo pasirašytas.

    Taip pat rizikinga, kai testamentą surašo kitas asmuo, net jei tiksliai užrašo palikėjo žodžius. Problemų kelia ir bandymai „užfiksuoti“ valią telefone ar planšetėje, nes tokie įrašai dažniausiai neatitinka testamento formai keliamų reikalavimų.

    Ne mažiau svarbu, kad dokumentas būtų įskaitomas ir pažymėtas data. Data ne visais atvejais lemia negaliojimą, tačiau ji tampa itin reikšminga, jei po mirties randami keli skirtingi testamentai ir reikia nustatyti, kuris jų yra naujausias.

    Formuluotės, kurias vėliau aiškina teismas

    Atrodytų paprasti sakiniai, tokie kaip „viską palieku artimiesiems“ ar „turtą padalyti teisingai“, po mirties neretai sukelia daugiausia klausimų. Kas laikytini artimaisiais, ar vaikai turi gauti po lygiai, o ką reiškia teisinga dalyba, jei vienas šeimos narys ilgus metus rūpinosi tėvais?

    Tokie neapibrėžti įrašai neretai baigiasi tuo, kad dokumento prasmę aiškina teismas, vertindamas aplinkybes ir bandydamas atkurti palikėjo valią. Todėl testamentas turėtų tiksliai įvardyti paveldėtojus ir aiškiai aprašyti, kam ir kas paliekama, ypač kai kalbama apie konkretų butą ar sklypą.

    Praktinė taisyklė paprasta: testamentas turi būti suprantamas ir po daugelio metų, kai niekas nebegalės paklausti, ką palikėjas turėjo omenyje. Priešingu atveju net geranoriškai surašytas tekstas gali supriešinti artimuosius, kurie nuoširdžiai tikės, kad būtent jų interpretacija yra teisinga.

    Testamentas ne visada panaikina artimųjų teises

    Palikėjas gali nuspręsti, kad visas turtas atiteks vienam žmogui, pavyzdžiui, partneriui, anūkui ar vaikui, kuris juo rūpinosi. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad kiti šeimos nariai neturės jokių reikalavimų.

    Įstatymai numato, kad tam tikri artimieji, kurie paveldėtų pagal įstatymą, gali turėti teisę į privalomąją palikimo dalį. Praktikoje tai dažnai reiškia piniginį reikalavimą tam, kas paveldėjo didžiausią turtą, pavyzdžiui, būstą, ir vėliau priverstas kompensuoti dalį vertės kitiems.

    Vien įrašas, kad konkretus asmuo „nieko negaus“, paprastai problemos neišsprendžia. Teisių apribojimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais, todėl neapgalvotas sakinys gali palikti pasirinktą paveldėtoją su ilgu ir brangiai kainuojančiu ginču.

    Kodėl svarbu testamentą atnaujinti

    Dokumentas, kuris buvo logiškas pasirašymo dieną, po kelerių ar keliolikos metų gali nebeatitikti realybės. Santuoka, skyrybos, vaikų gimimas, artimojo mirtis ar parduotas turtas gali iš esmės pakeisti ankstesnių sprendimų prasmę.

    Testamentą galima pakeisti arba atšaukti, o naujoje versijoje verta aiškiai nurodyti, kad ankstesnis dokumentas nebegalioja. Priešingu atveju po mirties gali prasidėti ginčas, kurios nuostatos taikytinos, o kurios tarpusavyje nebesuderinamos.

    Galiausiai, testamentas gali būti ginčijamas, jei kyla abejonių, ar jis surašytas laisva valia ir sąmoningai. Tokios situacijos dažniau aptariamos, kai dokumentas pasirašytas sunkios ligos metu, prieš pat mirtį arba kai jo turinys staiga radikaliai pakeičia ankstesnius sprendimus.

    Teisininkai pabrėžia, kad konfliktų riziką mažina ne ilgas tekstas, o tikslūs, aiškūs ir formaliai teisingi sakiniai. Kai šeimoje santykiai įtempti arba planuojamas netipinis turto padalijimas, saugiausia išeitis dažnai būna konsultacija su notaru, kad paskutinė valia netaptų ilgų ginčų pradžia.

  • Mirė artimasis, gaudavęs pensiją? Štai kada šeima gali atgauti pinigus ir gauti išmokas

    Mirė artimasis, gaudavęs pensiją? Štai kada šeima gali atgauti pinigus ir gauti išmokas

    Mirštant senatvės pensijos ar netekto darbingumo pensijos gavėjui, jo teisė į būsimas mėnesines išmokas paprastai pasibaigia. Tai nėra paveldimas turtas, todėl artimieji negali tiesiog perimti ir toliau gauti mirusiojo pensijos.

    Vis dėlto šeimai dažnai priklauso dalis neišmokėtų sumų, taip pat gali atsirasti teisė į naujas išmokas. Daug kas priklauso nuo to, už kurį mėnesį pervesta suma, ar pensija buvo pristatoma grynaisiais, ir ar laiku pateikiami prašymai atsakingai institucijai.

    Kada pensija dar priklauso?

    Pensija už mėnesį, kuriuo žmogus mirė, dažniausiai laikoma priklausančia už visą tą mėnesį. Tai reiškia, kad jei mirtis įvyko mėnesio pradžioje, teisė į išmoką už tą patį mėnesį paprastai išlieka.

    Svarbu atskirti datą, kada pinigai pasiekė sąskaitą, nuo to, už kurį laikotarpį jie skirti. Jei dėl savaitgalio ar švenčių išmoka pervesta anksčiau, ji vis tiek gali būti skirta kitam mėnesiui ir tuomet gali tekti ją grąžinti.

    Neišmokėta suma ir terminai

    Jei mirusiajam priklausiusi pensija ar kita išmoka nebuvo išmokėta iki mirties, artimieji gali kreiptis dėl neišmokėtos sumos. Tokios situacijos pasitaiko ir tada, kai žmogus buvo pateikęs prašymą skirti išmoką, atitiko sąlygas, tačiau nespėjo sulaukti sprendimo ar pervedimo.

    Paprastai pirmumo teisę kreiptis turi sutuoktinis ir vaikai, ypač jei su mirusiuoju gyveno ir vedė bendrą ūkį. Praktikoje dažniausiai prašoma pateikti mirties liudijimą ir dokumentus, patvirtinančius giminystę ar kitą teisę gauti išmoką, o delsimas gali reikšti prarastą galimybę atgauti pinigus.

    Našlių ir našlaičių išmokos: kas priklauso?

    Po artimojo mirties gali atsirasti teisė į našlių ar našlaičių pensiją, kuri yra atskira, naujai skiriama išmoka. Ji apskaičiuojama pagal tai, kokia pensija priklausė ar galėjo priklausyti mirusiajam, o teisę gauti gali turėti vaikai, sutuoktinis, tam tikrais atvejais ir kiti šeimos nariai.

    Dažniausiai sutuoktinio teisė priklauso nuo amžiaus, darbingumo ir to, ar augina išmokai teisę turintį vaiką. Taip pat vertinama, ar santuoka iki mirties buvo galiojanti ir ar vėliau nesudaryta nauja santuoka, todėl prieš teikiant prašymą verta įsivertinti konkrečias sąlygas.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukia ir vadinamoji našlių išmoka, kai tam tikromis sąlygomis galima derinti savo gaunamą pensiją su dalimi našlių pensijos. Tokie pokyčiai siejami su platesnėmis Europos tendencijomis mažinti vyresnio amžiaus žmonių skurdo riziką, tačiau reali nauda priklauso nuo individualių aplinkybių ir nustatytų ribojimų.

    Artimiesiems taip pat verta pasitikrinti, ar mirusysis turėjo sukauptų lėšų pensijų kaupime. Tokios lėšos gali būti išmokamos nurodytiems asmenims ar paveldėtojams, tačiau tvarka ir reikalingi veiksmai skiriasi, todėl svarbu laiku kreiptis ir pateikti prašymus.

    Po mirties dažniausiai tenka atlikti kelis žingsnius: įvertinti paskutinio pervedimo laikotarpį, kreiptis dėl neišmokėtos sumos, pasitikrinti teisę į našlių ar našlaičių išmokas ir išsiaiškinti, ar yra sukauptų lėšų pensijų kaupime. Tik sudėjus visas dalis paaiškėja, kokia reali finansinė parama gali pasiekti šeimą.

  • Tūkstančiai paveldėtojų nežino: po artimojo mirties galima atgauti pinigus iš ZUS ir OFE

    Tūkstančiai paveldėtojų nežino: po artimojo mirties galima atgauti pinigus iš ZUS ir OFE

    Lenkijoje paveldėtojai po artimojo mirties gali turėti teisę į papildomas išmokas iš Socialinio draudimo įstaigos ZUS ir lėšas, sukauptas OFE. Praktika rodo, kad daugelis apie tokią galimybę nesužino laiku, todėl pinigai ilgai lieka nepareikalauti.

    Svarbu suprasti, kad paveldima ne visa būsima senatvės pensija, o konkrečios mirusiojo vardu sukauptos lėšos: ZUS subkonto dalis ir, jei žmogus dalyvavo sistemoje, OFE sąskaitos vertė. Tokios sumos gali būti reikšmingos, ypač jei velionis ilgai dirbo ir iki pensijos dar nebuvo spėjęs pradėti gauti išmokų.

    Kas paveldima, o kas ne

    ZUS kiekvienam apdraustajam tvarko individualią paskyrą, o nuo 2011 metų daliai žmonių joje atsirado ir subkonto dalis. Būtent ši subkonto dalis tam tikrais atvejais gali būti paveldima, kai žmogus miršta dar nesulaukęs pensinio amžiaus.

    OFE Lenkijoje atsirado po 1999 metais vykdytos pensijų sistemos reformos ir ilgainiui buvo pakeista: narystė tapo neprivaloma. Vis dėlto, jei velionis turėjo sukauptų lėšų OFE, jos paprastai taip pat gali būti perduodamos paveldėtojams pagal nustatytą tvarką.

    Kaip atgauti lėšas

    Paveldėtojams dažniausiai tenka patiems inicijuoti procesą ir pateikti prašymą, nes automatinio išmokėjimo be kreipimosi gali nebūti. Prašymai teikiami per ZUS sistemas arba atvykus į padalinį, o prireikus ZUS gali nurodyti, kuriame OFE fonde buvo kaupiama.

    Jeigu mirusysis nebuvo nurodęs konkrečių asmenų, kuriems turi atitekti sukauptos lėšos, jos gali būti įtraukiamos į paveldimo turto masę. Tokiu atveju lėšų paskirstymas vyksta pagal paveldėjimo teisę, o paveldėtojams paprastai reikia paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų.

    Kodėl svarbu nedelsti

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais svarbiausia yra veiksmas: kuo greičiau pradedamos procedūros, tuo mažiau neaiškumų kyla dėl dokumentų ir paveldėtojų rato. Praktikoje dažnai painiojama, kokios lėšos apskritai yra paveldimos, todėl pirmas žingsnis turėtų būti informacijos patikrinimas ZUS.

    Taip pat rekomenduojama šeimose iš anksto aptarti, ar buvo kaupta OFE, ar nurodyti gavėjai, ir kur saugomi pagrindiniai dokumentai. Tai gali sutrumpinti procesą ir padėti paveldėtojams sklandžiau atgauti priklausančias sumas.