Tag: Paveldimumas

  • Paveldimas krūties vėžys: ne tik BRCA1 ir BRCA2 – kada verta tirtis ir ką rodo genetika

    Krūties vėžio diagnozė šeimoje dažnai kelia klausimą, ar liga gali būti paveldima ir ar didesnė rizika gresia vaikams, seserims ar kitoms giminaitėms. Gydytojai pabrėžia, kad paveldimumas svarbus, tačiau dauguma krūties vėžio atvejų nėra nulemti vienos didelės rizikos genetinės mutacijos.

    Pagal tarptautinėje klinikinėje praktikoje taikomus vertinimus, paveldimos formos sudaro palyginti nedidelę visų krūties vėžio atvejų dalį, o riziką lemia ir amžius diagnozės metu, ir tai, kiek artimų giminaičių sirgo, ir kokiais navikais. Šeiminiai susirgimai kartais atspindi bendrus gyvenimo būdo ar aplinkos veiksnius, o ne vieną paveldėtą genų pokytį.

    BRCA genai nėra vieninteliai

    Geriausiai žinomi paveldimumo riziką didinantys genai yra BRCA1 ir BRCA2, dalyvaujantys DNR pažaidos taisyme. Kai paveldimas patogeniškas šių genų variantas, ląstelių apsauga nuo genetinių klaidų veikia prasčiau, todėl didėja krūties vėžio ir kai kurių kitų onkologinių ligų tikimybė.

    Vis dėlto neigiamas tyrimo atsakymas, jei buvo tirtas tik BRCA1 ir BRCA2, dar nereiškia, kad paveldimos rizikos visiškai nėra. Šiuolaikinė genetika vis plačiau taiko daugiagenius tyrimų rinkinius, kuriuose vertinami ir kiti su krūties vėžiu siejami genai, pavyzdžiui, PALB2, CHEK2, ATM, TP53, taip pat kiti retesni, bet kliniškai reikšmingi variantai.

    Dideli tarptautiniai tyrimai rodo, kad dalis šių genų siejami su didele, o dalis su vidutine rizika, o konkretus skaičius priklauso nuo varianto tipo ir šeimos istorijos. Dėl to vieno universalaus atsakymo, ką reiškia „rasta mutacija“, nėra, o rezultatų interpretavimas tampa ne mažiau svarbus už patį testą.

    Paveldimumas gali ateiti ir iš tėvo

    Dažnas mitas, kad su krūties vėžiu susiję genetiniai variantai perduodami tik moteriška linija. Iš tiesų patogenišką variantą galima paveldėti tiek iš mamos, tiek iš tėčio, o paveldėjimo tikimybė kiekvienam vaikui dažniausiai siekia 50 proc., jei vienas iš tėvų yra nešiotojas.

    Krūties vėžiu gali susirgti ir vyrai, nors tai pasitaiko gerokai rečiau. Kai kurių genų, ypač BRCA2, patogeniški variantai vyrams siejami ir su didesne prostatos bei kasos vėžio rizika, todėl šeimos anamnezėje svarbūs ne tik moterų, bet ir vyrų onkologiniai susirgimai.

    Kada genetinis tyrimas prasmingas?

    Specialistai pabrėžia, kad ne kiekvienas atvejis šeimoje automatiškai reiškia būtinybę tirtis. Didesnį įtarimą dėl paveldimos predispozicijos paprastai kelia keli tos pačios rūšies naviko atvejai artimų giminaičių rate, ankstyvas amžius diagnozės metu, krūties ir kiaušidžių vėžio deriniai šeimoje, krūties vėžys vyrui ar keli skirtingi navikai tam pačiam žmogui.

    Sprendimas dėl tyrimo paprastai priimamas genetinės konsultacijos metu, vertinant šeimos medį, giminystės laipsnius ir diagnozių amžių. Svarbu ir tai, kad genetiniai tyrimai ne visada pateikia „juodai baltą“ atsakymą: gali būti aptinkami neaiškios reikšmės variantai, o neigiamas rezultatas nereiškia, kad žmogus apskritai negali susirgti.

    Nustačius patogenišką variantą, tai gali keisti tolesnę sveikatos stebėseną, profilaktinių tyrimų planą ir kai kuriais atvejais prevencinių priemonių pasirinkimą. Tokia informacija dažnai aktuali ir artimiesiems, nes leidžia tiksliau įvertinti jų riziką ir, prireikus, laiku pradėti stebėseną.

    Gydytojai akcentuoja, kad paveldimas ne pats vėžys, o polinkis jam išsivystyti. Ši žinia gali padėti priimti pagrįstus sprendimus, tačiau ji nesuteikia nei garantijos, kad liga pasireikš, nei visiško saugumo jausmo, jei šeimoje susirgimų nebuvo.

  • Esi lieknas? Šis cholesterolio mitas gali pavojingai užmigdyti budrumą – ką rodo tyrimai

    Esi lieknas? Šis cholesterolio mitas gali pavojingai užmigdyti budrumą – ką rodo tyrimai

    Daugelis vis dar mano, kad padidėjęs cholesterolis yra tik antsvorio, riebaus maisto ir sėdimo gyvenimo būdo problema. Iš tiesų didesnė kūno masė gali didinti riziką, tačiau iš to dažnai padaroma klaidinga išvada, kad lieknas žmogus automatiškai yra saugus. Gydytojai pabrėžia, jog tokios garantijos nėra.

    Padidėjęs cholesterolis priklauso ne vien nuo figūros, bet ir nuo amžiaus, paveldimumo bei kai kurių ligų. Daliai žmonių genetiškai nulemtas polinkis didesniam mažo tankio lipoproteinų kiekiui kraujyje pasireiškia nepriklausomai nuo svorio ar fizinio aktyvumo. Dėl to net sportuojantis ir subalansuotai besimaitinantis žmogus gali turėti rizikingus rodiklius.

    Kodėl svarbiausias rodiklis yra LDL

    Cholesterolis pats savaime organizmui būtinas, nes dalyvauja ląstelių veikloje ir hormonų sintezėje. Problema atsiranda tuomet, kai ilgą laiką išlieka per didelė aterosklerozę skatinančių dalelių koncentracija, ypač LDL. Tokiu atveju cholesterolis linkęs kauptis arterijų sienelėse ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Vertinant riziką, vien bendrojo cholesterolio skaičiaus neužtenka. Lipidogramoje paprastai pateikiami bendras cholesterolis, LDL, didelio tankio lipoproteinai, ne HDL cholesterolis ir trigliceridai, todėl pilnas tyrimas leidžia tiksliau suprasti situaciją. Praktikoje būtent LDL dažniausiai tampa pagrindiniu gydymo tikslu.

    Simptomų dažniausiai nebūna

    Viena didžiausių problemų ta, kad padidėjęs cholesterolis dažniausiai nesukelia jokių aiškių simptomų. Jis nebūtinai keičia kūno svorį, savijautą ar fizinę formą, todėl žmogus gali jaustis puikiai ir metų metus nežinoti apie riziką. Dėl to profilaktiniai kraujo tyrimai išlieka patikimiausias būdas problemą pastebėti laiku.

    Ypač svarbu nepraleisti genetinių atvejų, kai LDL būna padidėjęs nuo pat gimimo. Tokiose situacijose cholesterolis gali tyliai kauptis kraujagyslėse ilgą laiką, o pirmasis ženklas kartais tampa ankstyvas infarktas ar insultas šeimoje. Jei artimiesiems yra buvę širdies ligų jauname amžiuje, rizika vertinama griežčiau.

    Kada verta pasitikrinti ir ką keisti

    Net jei svoris normalus, mityba vis tiek gali kelti LDL rodiklius, jei joje gausu sočiųjų riebalų. Jų daugiau būna riebioje mėsoje, svieste, dalyje riebių pieno produktų, taip pat kokosų ar palmių aliejuje ir kai kuriuose stipriai perdirbtuose produktuose. Dažnai rekomenduojama juos keisti nesočiųjų riebalų šaltiniais, pavyzdžiui, alyvuogių ar rapsų aliejumi, riešutais, sėklomis.

    Jei šeimoje pasitaikė labai aukšto cholesterolio atvejų arba ankstyvų infarktų, verta su šeimos gydytoju aptarti ne tik įprastą lipidogramą, bet ir papildomus rizikos žymenis. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad daliai žmonių reikšmingas gali būti lipoproteino(a) tyrimas, kurio rodikliai daugiausia nulemti genetiškai. Esmė paprasta: vien veidrodis ar svarstyklės nėra diagnostikos priemonė.

  • Kas lemia vaikų intelektą: mokslininkai atskleidė, kodėl didesnė įtaka gali tekti mamai

    Vai zināt, no kā jūsu bērni mantos intelektu – no mātes vai tēva? Atbildi sniedz jauns pētījums, raksta TSN.

    Jaunā pētījumā ir identificēti gēni, kuriem varētu būt izšķiroša loma intelekta attīstībā – mātes ieguldījums, visticamāk, varētu būt nozīmīgāks, saka eksperti.

    Kembridžas universitātes ekspertu pētījums atklāj, ka ievērojama daļa gēnu, kas atbild par intelektu, atrodas X hromosomā.

    Tā kā sievietēm ir divas X hromosomas, bet vīriešiem tikai viena, mātes ģenētiskais ieguldījums var būt lielāks – tas nozīmē, ka inteliģenta māte, visticamāk, nodos savas spējas bērnam.

    pexels.com

    Tā sauktie iepriekš noteiktie gēni uzvedas atšķirīgi atkarībā no vecāku izcelsmes. Ar intelektu saistītie gēni bieži vien ir aktīvi tikai tad, ja tie ir mantoti no mātes, savukārt tie, kas ir mantoti no tēva, var palikt neaktīvi.

    Mātes un tēva gēni ietekmē dažādas attīstības jomas – smadzeņu garozu, kas atbild par domāšanu, atmiņu, valodu, uzmanību un uztveri, būtiski ietekmē mātes gēni.

    Savukārt limbisko sistēmu, kas kontrolē emocijas un instinktus, kā arī placentas attīstību, biežāk nosaka tēva gēni. Pētnieki arī uzsver, ka embriji, kas satur tikai viena vecāka ģenētisko materiālu, neizdzīvo. Tas parāda nepieciešamību gan mātei, gan tēvam dot ieguldījumu normālā attīstībā.

    Intelekts ir kas vairāk nekā gēni

    Lai gan ģenētikai ir liela nozīme, intelektu veido arī vide. Attiecību kvalitāte ar vecākiem, uzmanība, emocionālais atbalsts un stimulācija agrīnā dzīves posmā ievērojami uzlabo bērna spēju risināt problēmas, pielāgoties un mācīties.

    pexels.com

    Ko tas nozīmē praksē?

    Pētījuma rezultāti liecina par jaunu perspektīvu: bērna intelekts var būt ciešāk saistīts ar mātes gēniem. Tomēr abu vecāku loma joprojām ir kritiska, un patiesais priekšstats par to, kā attīstās garīgās spējas, ir sarežģīta iedzimtības un vides mijiedarbība, kas pastāvīgi ietekmē viena otru.