Daugelis vis dar mano, kad padidėjęs cholesterolis yra tik antsvorio, riebaus maisto ir sėdimo gyvenimo būdo problema. Iš tiesų didesnė kūno masė gali didinti riziką, tačiau iš to dažnai padaroma klaidinga išvada, kad lieknas žmogus automatiškai yra saugus. Gydytojai pabrėžia, jog tokios garantijos nėra.
Padidėjęs cholesterolis priklauso ne vien nuo figūros, bet ir nuo amžiaus, paveldimumo bei kai kurių ligų. Daliai žmonių genetiškai nulemtas polinkis didesniam mažo tankio lipoproteinų kiekiui kraujyje pasireiškia nepriklausomai nuo svorio ar fizinio aktyvumo. Dėl to net sportuojantis ir subalansuotai besimaitinantis žmogus gali turėti rizikingus rodiklius.
Kodėl svarbiausias rodiklis yra LDL
Cholesterolis pats savaime organizmui būtinas, nes dalyvauja ląstelių veikloje ir hormonų sintezėje. Problema atsiranda tuomet, kai ilgą laiką išlieka per didelė aterosklerozę skatinančių dalelių koncentracija, ypač LDL. Tokiu atveju cholesterolis linkęs kauptis arterijų sienelėse ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Vertinant riziką, vien bendrojo cholesterolio skaičiaus neužtenka. Lipidogramoje paprastai pateikiami bendras cholesterolis, LDL, didelio tankio lipoproteinai, ne HDL cholesterolis ir trigliceridai, todėl pilnas tyrimas leidžia tiksliau suprasti situaciją. Praktikoje būtent LDL dažniausiai tampa pagrindiniu gydymo tikslu.
Simptomų dažniausiai nebūna
Viena didžiausių problemų ta, kad padidėjęs cholesterolis dažniausiai nesukelia jokių aiškių simptomų. Jis nebūtinai keičia kūno svorį, savijautą ar fizinę formą, todėl žmogus gali jaustis puikiai ir metų metus nežinoti apie riziką. Dėl to profilaktiniai kraujo tyrimai išlieka patikimiausias būdas problemą pastebėti laiku.
Ypač svarbu nepraleisti genetinių atvejų, kai LDL būna padidėjęs nuo pat gimimo. Tokiose situacijose cholesterolis gali tyliai kauptis kraujagyslėse ilgą laiką, o pirmasis ženklas kartais tampa ankstyvas infarktas ar insultas šeimoje. Jei artimiesiems yra buvę širdies ligų jauname amžiuje, rizika vertinama griežčiau.
Kada verta pasitikrinti ir ką keisti
Net jei svoris normalus, mityba vis tiek gali kelti LDL rodiklius, jei joje gausu sočiųjų riebalų. Jų daugiau būna riebioje mėsoje, svieste, dalyje riebių pieno produktų, taip pat kokosų ar palmių aliejuje ir kai kuriuose stipriai perdirbtuose produktuose. Dažnai rekomenduojama juos keisti nesočiųjų riebalų šaltiniais, pavyzdžiui, alyvuogių ar rapsų aliejumi, riešutais, sėklomis.
Jei šeimoje pasitaikė labai aukšto cholesterolio atvejų arba ankstyvų infarktų, verta su šeimos gydytoju aptarti ne tik įprastą lipidogramą, bet ir papildomus rizikos žymenis. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad daliai žmonių reikšmingas gali būti lipoproteino(a) tyrimas, kurio rodikliai daugiausia nulemti genetiškai. Esmė paprasta: vien veidrodis ar svarstyklės nėra diagnostikos priemonė.
Leave a Reply