CP v2

Tag: Paveldo apsauga

  • Kultūros paveldo vertinimo taryba nuotoliu spręs dėl Ornamentuotų kryžių Janapolėje apsaugos

    2026 metais gegužės 25 dieną 9 valandą numatomas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Jo darbotvarkėje – klausimas dėl Ornamentuotų kryžių (3) Janapolės miestelyje (Telšių rajono savivaldybė, Varnių seniūnija) teisinės apsaugos.

    Posėdyje bus svarstomas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto siūlymas panaikinti šių objektų apsaugą. Tai reiškia, kad taryba vertins, ar objektas vis dar atitinka kriterijus, dėl kurių jam anksčiau buvo suteiktas nekilnojamojo kultūros paveldo statusas.

    Tokie sprendimai paprastai grindžiami aktualiais duomenimis apie objekto autentiškumą, išlikimą ir vertingąsias savybes, taip pat jo istorinę, meninę ar memorialinę reikšmę. Jei apsauga panaikinama, objektui nebetaikomi kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, o su juo susijusios veiklos gali būti planuojamos pagal bendresnes teisines procedūras.

    Kultūros paveldo departamentas vertinimo tarybų posėdžiuose nagrinėja tiek naujų vertybių įrašymą į registrą, tiek esamų vertybių duomenų tikslinimą ar apsaugos statuso keitimą. Nuotolinis posėdžio formatas leidžia sprendimus priimti operatyviau, tačiau sprendimų pagrindas išlieka ekspertinis vertinimas ir dokumentais pagrįsta informacija.

    Gyventojams ir suinteresuotoms pusėms tai svarbi žinia, nes kultūros paveldo statusas tiesiogiai veikia tiek vietos aplinkos pokyčius, tiek tvarkybos, remonto ar pritaikymo galimybes. Galutinis sprendimas dėl Ornamentuotų kryžių (3) apsaugos priklausys nuo tarybos narių vertinimo ir posėdyje patvirtinto akto.

  • Kultūros paveldo departamentas skelbia nuotolinį vertinimo tarybos posėdį: kas svarstoma birželio 15 dieną

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metų birželio 15 dieną 9 valandą vyks antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Tokiuose posėdžiuose sprendžiama dėl konkrečių objektų vertingųjų savybių, apsaugos apimties ir įrašų Nekilnojamojo kultūros paveldo registre.

    Šį kartą darbotvarkėje numatytas klausimas, susijęs su Juozo Pakalnio gimtąja sodyba Pakruojo rajono savivaldybėje, Linkuvos seniūnijoje, Veselkiškių kaime. Tarybai teikiamas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto svarstymas, kuris paprastai lemia, kaip tiksliai objektas bus apibrėžtas ir kokie apsaugos reikalavimai jam bus taikomi.

    Departamento teigimu, su posėdžio darbotvarke ir į ją įtrauktų objektų dokumentais visuomenė gali susipažinti iš anksto, nes tam numatyti privalomi terminai. Praktikoje tai svarbu ne tik paveldo specialistams, bet ir savininkams bei vietos bendruomenėms, nes sprendimai gali daryti įtaką leidžiamoms tvarkybos priemonėms, rekonstrukcijoms ir žemės naudojimui.

    Pranešime primenama, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme įtvirtinta pareiga darbotvarkes paskelbti likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki posėdžio, o aktų projektus – likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Taip pat numatyta, kad savivaldybės interneto svetainėje informacija turėtų būti pakartotinai paskelbta dar kartą, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki posėdžio.

    Klausimus dėl dalyvavimo posėdyje ar organizacinių detalių galima teikti Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus specialistei Rimai Žilinskaitei. Kadangi posėdis vyks nuotoliniu būdu, aktualu iš anksto pasitikslinti prisijungimo tvarką ir galimybes teikti pastabas, jei jos susijusios su darbotvarkėje numatytu objektu.

  • Vėjo jėgainių statyba prie Wolfenbüttelio atidengė Baltijos gintaro lobį iš bronzos amžiaus

    Vėjo jėgainių statyba prie Wolfenbüttelio atidengė Baltijos gintaro lobį iš bronzos amžiaus

    Vėjo jėgainių parko statybos darbai netoli Wolfenbüttelio Žemutinėje Saksonijoje netikėtai virto archeologiniu tyrimu. Pirmaisiais kasimo darbais statybininkai aptiko ne įprastas grunto sankaupas, o žmonių apdirbtų radinių telkinį.

    Pastebėta, kad blizgūs fragmentai nėra atsitiktinai išsimėtę, o sutelkti vienoje vietoje, tarsi specialiai sudėti. Dėl to darbai buvo pristabdyti, o į vietą iškviesti paveldo specialistai.

    Kaip radinys sustabdė darbus

    Aikštelėje buvo ruošiama teritorija vėjo jėgainių parkui, kuriam įprastai reikia didelių plotų ir gilių kasinėjimų. Tokie projektai dažnai atidengia įvairius istorinius sluoksnius, tačiau šį kartą iškart užfiksuota, kad radiniai turi aiškių žmogaus apdorojimo požymių.

    Archeologai pritaikė metodą, kai radinių dalis kasama kartu su gruntu, kad būtų išsaugotas kontekstas. Tai leidžia tiksliau nustatyti, kaip daiktai buvo padėti, ar jie susiję su gyvenviete, ar su sąmoningu užkasimu.

    Kas rasta ir kodėl tai svarbu

    Vėliau fragmentai identifikuoti kaip gintaras, kurio dalis buvo apdirbta: kai kur matyti gludinimo, formavimo, galimo gręžimo pėdsakų. Tokie požymiai rodo, kad tai ne gamtinė sankaupa, o žmonių naudotos ar specialiai sukauptos žaliavos ir dirbiniai.

    Gintaras bronzos amžiuje buvo viena vertingiausių mainų prekių Šiaurės ir Vidurio Europoje. Jis keliavo prekybos keliais dideliais atstumais, todėl tokie radiniai dažnai liudija apie ryšius tarp bendruomenių, amatų tradicijas ir socialinę reikšmę turėjusius daiktus.

    Ką tai gali pasakyti apie bronzos amžių?

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra radinio kontekstas: telkinio struktūra ir tai, kad jis atrodo sąmoningai sudėtas. Tokie užkasimai kartais siejami su ritualinėmis aukomis, simboliniais depozitais ar bendruomenės turto slėpimu, tačiau galutinės išvados priklausys nuo tyrimų.

    Šis atvejis taip pat primena, kad energetikos infrastruktūros projektai neretai tampa proga papildyti istorines žinias. Vėjo jėgainių statybos reikalauja didelės apimties žemės darbų, todėl prieš statybas ir jų metu vis dažniau taikomi archeologinės stebėsenos sprendimai, padedantys neprarasti reikšmingų radinių.

    Artimiausiu metu gintaro fragmentų analizė ir datavimas turėtų patikslinti, su kokia bronzos amžiaus veikla šis radinys susijęs ir ar vietovėje buvo platesnis, dar neatrastas archeologinis kompleksas. Kuo daugiau bus ištirta aplinkinių sluoksnių, tuo aiškiau paaiškės, ar tai prekybos tinklų pėdsakas, ar išskirtinis, tikslingai paslėptas lobis.

  • Gegužės 4 dieną KPD nuotoliniame posėdyje spręs dėl Dusetų istorinės dalies vertinimo akto

    Gegužės 4 dieną KPD nuotoliniame posėdyje spręs dėl Dusetų istorinės dalies vertinimo akto

    2026 metais gegužės 4 dieną nuo 9 valandos vyks Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Jo metu planuojama svarstyti Dusetų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 31 690) vertinimo tarybos akto projekto klausimą.

    Tokie posėdžiai yra viena svarbiausių grandžių formuojant nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą: čia tikslinami teritorijų vertingųjų savybių aprašai, ribos ir apsaugos poreikiai. Nuo tarybos išvadų priklauso, kaip konkreti vietovė ateityje bus vertinama planavimo dokumentuose ir kokie apsaugos reikalavimai gali būti taikomi.

    Dusetų istorinė dalis į paveldo apskaitą įtraukiama kaip vietovė, kurioje svarbus urbanistinis audinys, istorinė raida ir išlikę kultūrinės reikšmės elementai. Vertinimo akto projekte paprastai apibrėžiama, kuo vietovė išsiskiria, kokie jos bruožai laikomi vertingais ir kokios jų išsaugojimo sąlygos būtų pagrįstos.

    Posėdis vyks nuotoliniu būdu, todėl dalyvavimu besidomintys asmenys kviečiami iš anksto kreiptis į Kultūros paveldo departamento specialistus. Informacija apie darbotvarkę ir posėdžio organizavimo detales skelbiama departamento interneto svetainėje.

    Klausimais dėl posėdžio ir dalyvavimo jame galima kreiptis į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimą Žilinskaitę. Nurodomas telefono numeris: +370 615 61626.