CP v2

Tag: Paveldo apsauga

  • Saulės elektrinė Kembridžšyre sustojo: po 76 akrų lauku aptiktas beveik 2 000 metų romėnų miestas

    Saulės elektrinė Kembridžšyre sustojo: po 76 akrų lauku aptiktas beveik 2 000 metų romėnų miestas

    Kembridžšyre planuotas didelis saulės elektrinės projektas turėjo aprūpinti elektra tūkstančius namų ūkių, tačiau darbai buvo netikėtai sustabdyti dar iki realių statybų pradžios. Į vietą atvykusi sunkioji technika taip ir neišvažiavo į lauką, nes prieš klojant infrastruktūrą buvo atlikti privalomi tyrimai.

    Vystytojai vykdė geofizinius skenavimus ir bandomuosius kasinėjimus 76 akrų, arba maždaug 31 hektaro, plote netoli Great Staughton. Tokie patikrinimai paprastai skirti įsitikinti, kad statybos nepažeis svarbių archeologinių sluoksnių ar kitų saugomų objektų.

    Tyrimų rezultatai parodė ne pavienius radinius, o aiškų, tankų struktūrų tinklą po viršutiniu dirvožemio sluoksniu. Žemėlapiuose išryškėjo keliai, šoninės gatvės, pastatų kontūrai ir zonos, kurios savo logika primena planuotą gyvenvietę, o ne atsitiktinę ūkio veiklos paliktą pėdsaką.

    Teritorijai suteikta teisinė apsauga

    Į situaciją įsitraukė Historic England, o vėliau buvo priimtas sprendimas teritorijai suteikti scheduled monument statusą. Tai viena griežčiausių teisinės apsaugos formų Jungtinėje Karalystėje, taikoma nacionalinės reikšmės paveldo objektams.

    Praktikoje toks statusas reiškia, kad žemės darbai, kasinėjimai ar infrastruktūros įrengimas gali būti draudžiami arba leidžiami tik itin ribotai ir su specialiais leidimais. Dėl to projekto vystytojai buvo priversti koreguoti planus, o dalis numatytos teritorijos liko neliečiama.

    „Turėjome perplanuoti sprendinius taip, kad nei kabeliai, nei atramos, nei metalinės konstrukcijos nepažeistų saugomų sluoksnių“, – teigė projekto atstovai, komentuodami pakeitimus po tyrimų.

    Po dirva slėpėsi romėnų laikų miestas

    Specialistai nurodė, kad aptikta gyvenvietė siekia romėnų laikotarpį ir galėjo gyvuoti kelis šimtmečius, pradedant maždaug nuo pirmojo amžiaus vidurio. Tai reiškia, kad po lauku išlikę objektai gali būti beveik 2 000 metų senumo.

    Geofiziniai duomenys leidžia atpažinti urbanistinę struktūrą: pagrindinių kelių ašis, mažesnių gatvių tinklą, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų zonas, taip pat vietas, kurios galėjo būti skirtos amatams ar prekybai. Tokia apimtis rodo ne pavienę sodybą, o ištisą miestelį.

    Šis atvejis išryškina, kaip sparčiai plečiami atsinaujinančios energetikos projektai vis dažniau susiduria su paveldo apsaugos reikalavimais. Dideli žemės plotai, reikalingi saulės elektrinėms, dažnai sutampa su istoriškai intensyviai naudotomis teritorijomis, todėl išankstiniai tyrimai tampa ne formalumu, o lemiamu projekto etapu.

  • Nematomi saulės moduliai paveldo pastatams: kaip Pompėja ir Évora suderina istoriją ir energiją

    Nematomi saulės moduliai paveldo pastatams: kaip Pompėja ir Évora suderina istoriją ir energiją

    Saulės elektrinės vis dažniau keliasi į miestų centrus, tačiau istorinėse vietovėse jas riboja griežti paveldosaugos reikalavimai ir estetika. Dėl to Europoje sparčiai daugėja sprendimų, kai fotovoltika integruojama taip, kad beveik nesiskirtų nuo tradicinių stogo dangų.

    Pietų Italijoje, Pompėjoje, dalis saulės modulių įrengti ant senovinės Romos laikų pastato taip, kad turistai jų dažniausiai nė nepastebi. Ant stogo sumontuotos čerpės vizualiai atkartoja senovines romėniškas dangas, tačiau viduje slepia fotovoltinius elementus, kurie gamina elektrą vietoje.

    „Iš priekio tai atrodo kaip senovinė romėniška čerpė. Tačiau iš kitos pusės matyti, kad tai mažas fotovoltinis modulis“, – sakė Pompėjos archeologinio parko direktorius Gabrielis Zuchtriegelis.

    Pasak jo, elektra naudojama apšvietimui ir daliai pastato poreikių, o tokie sprendimai svarstomi ir kitose parko vietose, ypač ten, kur sudėtinga ar brangu atvesti elektros tinklus. Tokiose teritorijose vietinė gamyba leidžia mažinti infrastruktūros plėtros poreikį ir geriau kontroliuoti poveikį aplinkai.

    Panašų kelią pasirinko ir Portugalijos Évora, kurios istorinis centras nuo 1986 metais yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ant savivaldybės pastato stogo įrengtos fotovoltinės čerpės iš pusiau skaidrios epoksidinės medžiagos, o saulės elementai integruoti viduje, todėl iš gatvės jos atrodo kaip įprasta stogo danga.

    „Tai nėra įprastos čerpės. Jos pagamintos iš pusiau skaidrios epoksidinės medžiagos, o saulės elementai įmontuoti viduje, todėl jos gamina elektrą šio pastato savoms reikmėms“, – sakė EDP tyrimų ir plėtros centro projekto vadovas Humberto Queirozas.

    Évoros savivaldybė nurodo, kad įrengta apie 20 kilovatų piko galios fotovoltinių čerpių sistema, pritaikyta pastato architektūrai. Tokios galios sprendimas dažniausiai skirtas savoms reikmėms dienos metu: jis gali reikšmingai sumažinti iš tinklo perkamos elektros dalį, ypač vasarą, kai saulės generacija didžiausia.

    Šie projektai įgyvendinami ieškant kompromiso tarp paveldo apsaugos ir klimato tikslų. Europos Sąjungoje pastatai sudaro reikšmingą energijos vartojimo ir išmetamųjų teršalų dalį, todėl renovacija ir atsinaujinančių išteklių integracija tampa vienu svarbiausių dekarbonizacijos instrumentų, tačiau istoriniuose centruose tam reikia nestandartinių technologijų.

    Vieną iš jų kuria šiaurės rytų Italijoje veikianti šeimos įmonė „Dyaqua“. Gaminant fotovoltines čerpes, fotovoltiniai elementai įdedami į dervos pagrindu suformuotą sluoksnį, vėliau užliejami antru apsauginiu sluoksniu, o galutinis produktas vizualiai primena tradicinę stogo dangą.

    „Pamoka, kurią duoda Pompėja, yra ta, kad jei ši technologija gali veikti čia, tokioje jautrioje, atidžiai prižiūrimoje ir trapioje vietoje, tuomet ji gali veikti bet kur“, – sakė Gabrielis Zuchtriegelis.

    Évoroje kartu bandomi ir kiti sprendimai, pavyzdžiui, stikliniai stogai su integruota fotovoltika ar saulės stoginės vidiniuose kiemuose. Tokios priemonės leidžia didinti vietinę elektros gamybą nekeičiant svarbiausių vizualinių miesto panoramos elementų ir kartu sudaro sąlygas technologijas atkartoti kituose Europos istoriniuose miestuose.

  • KPD rengia nuotolinį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdį: ką svarstys?

    KPD rengia nuotolinį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdį: ką svarstys?

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metais liepos 1 dieną 13 valandą vyks ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Tai vienas iš reguliarių tarybos posėdžių, kuriuose svarstomi sprendimai dėl konkrečių objektų paveldo vertinimo ir apsaugos.

    Departamentas skelbia, kad posėdžio darbotvarkė pateikiama viešai, o su numatytais nagrinėti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų projektais taip pat galima susipažinti iš anksto. Tokia praktika leidžia suinteresuotoms pusėms pasirengti, o visuomenei geriau suprasti, kokie klausimai artimiausiu metu gali turėti įtakos paveldo objektų statusui.

    Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sprendimai paprastai apima vertingųjų savybių nustatymą ar tikslinimą, objektų vertinimo aktų tvirtinimą ir kitus su apskaita bei registravimu susijusius klausimus. Nuo šių sprendimų gali priklausyti, kokie apsaugos reikalavimai bus taikomi objektui, kaip bus apibrėžtos jo vertingosios savybės ir kokios veiklos konkrečioje teritorijoje ateityje bus galimos.

    KPD atkreipia dėmesį, kad dėl klausimų, susijusių su posėdžiu ar dalyvavimo galimybėmis, galima kreiptis į departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimą Žilinskaitę. Gyventojams, bendruomenėms ar turto savininkams tai svarbu, nes ankstyvas susipažinimas su dokumentų projektais padeda laiku pateikti pastabas ar užduoti praktinius klausimus.

  • Kauno tvirtovės kareivinių Domeikavoje apsaugos taisyklės įrašytos registre: kas keičiasi?

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad Kauno tvirtovės tarpinių kareivinių Domeikavoje individualus apsaugos reglamentas jau įregistruotas Kultūros vertybių registre. Šis žingsnis reiškia, kad objektui taikomi apsaugos reikalavimai nuo šiol yra aiškiai apibrėžti ir viešai patikrinami.

    Kalbama apie Kauno rajone, Domeikavos kaime, Sodų gatvėje esančias tarpines kareivines, kurių unikalus kodas registre yra 26 547. Tokie dokumentai paprastai nustato, kas laikoma vertingosiomis savybėmis, kokie darbai gali būti atliekami be papildomų derinimų, o kokiems būtini projektai ir paveldo specialistų pritarimas.

    Ką reiškia individualus reglamentas

    Individualus apsaugos reglamentas savininkams ir planuojantiems darbus suteikia daugiau aiškumo nei bendrosios taisyklės, nes reikalavimai pritaikomi konkrečiam objektui. Praktikoje tai dažniausiai paliečia fasadų, tūrio, stogo, angų, autentiškų konstrukcijų ir aplinkos tvarkymo sprendinius.

    Registravimas registre taip pat svarbus savivaldybei ir projektuotojams, nes planuojant teritorijų tvarkymą ar statybos darbus lengviau įvertinti apribojimus ir iš anksto numatyti derinimų apimtį. Tai padeda mažinti riziką, kad darbai bus sustabdyti jau pradėjus įgyvendinimą dėl neatitikimų paveldo apsaugos reikalavimams.

    Kur galima susipažinti su duomenimis

    Kultūros paveldo departamento teigimu, individualaus apsaugos reglamento duomenys skelbiami Kultūros vertybių registre, kur pateikiama aktuali informacija apie objekto statusą, registrinius duomenis ir taikomus apsaugos sprendinius. Šalia registro duomenų, praktiniam naudojimui paprastai pateikiamos ir viešos peržiūros priemonės, leidžiančios lengviau rasti objektą žemėlapyje.

    Gyventojams ir bendruomenėms tokia informacija aktuali ir dėl skaidrumo: aiškiai matoma, kokie pokyčiai galimi, o kokie galėtų kelti grėsmę paveldo vertei. Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau planuojami darbai suderinami su paveldo reikalavimais, tuo mažiau ginčų kyla vėlesniuose etapuose.

  • Kultūros paveldo vertinimo taryba nuotoliu spręs dėl Ornamentuotų kryžių Janapolėje apsaugos

    2026 metais gegužės 25 dieną 9 valandą numatomas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Jo darbotvarkėje – klausimas dėl Ornamentuotų kryžių (3) Janapolės miestelyje (Telšių rajono savivaldybė, Varnių seniūnija) teisinės apsaugos.

    Posėdyje bus svarstomas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto siūlymas panaikinti šių objektų apsaugą. Tai reiškia, kad taryba vertins, ar objektas vis dar atitinka kriterijus, dėl kurių jam anksčiau buvo suteiktas nekilnojamojo kultūros paveldo statusas.

    Tokie sprendimai paprastai grindžiami aktualiais duomenimis apie objekto autentiškumą, išlikimą ir vertingąsias savybes, taip pat jo istorinę, meninę ar memorialinę reikšmę. Jei apsauga panaikinama, objektui nebetaikomi kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, o su juo susijusios veiklos gali būti planuojamos pagal bendresnes teisines procedūras.

    Kultūros paveldo departamentas vertinimo tarybų posėdžiuose nagrinėja tiek naujų vertybių įrašymą į registrą, tiek esamų vertybių duomenų tikslinimą ar apsaugos statuso keitimą. Nuotolinis posėdžio formatas leidžia sprendimus priimti operatyviau, tačiau sprendimų pagrindas išlieka ekspertinis vertinimas ir dokumentais pagrįsta informacija.

    Gyventojams ir suinteresuotoms pusėms tai svarbi žinia, nes kultūros paveldo statusas tiesiogiai veikia tiek vietos aplinkos pokyčius, tiek tvarkybos, remonto ar pritaikymo galimybes. Galutinis sprendimas dėl Ornamentuotų kryžių (3) apsaugos priklausys nuo tarybos narių vertinimo ir posėdyje patvirtinto akto.

  • Kultūros paveldo departamentas skelbia nuotolinį vertinimo tarybos posėdį: kas svarstoma birželio 15 dieną

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metų birželio 15 dieną 9 valandą vyks antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Tokiuose posėdžiuose sprendžiama dėl konkrečių objektų vertingųjų savybių, apsaugos apimties ir įrašų Nekilnojamojo kultūros paveldo registre.

    Šį kartą darbotvarkėje numatytas klausimas, susijęs su Juozo Pakalnio gimtąja sodyba Pakruojo rajono savivaldybėje, Linkuvos seniūnijoje, Veselkiškių kaime. Tarybai teikiamas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto svarstymas, kuris paprastai lemia, kaip tiksliai objektas bus apibrėžtas ir kokie apsaugos reikalavimai jam bus taikomi.

    Departamento teigimu, su posėdžio darbotvarke ir į ją įtrauktų objektų dokumentais visuomenė gali susipažinti iš anksto, nes tam numatyti privalomi terminai. Praktikoje tai svarbu ne tik paveldo specialistams, bet ir savininkams bei vietos bendruomenėms, nes sprendimai gali daryti įtaką leidžiamoms tvarkybos priemonėms, rekonstrukcijoms ir žemės naudojimui.

    Pranešime primenama, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme įtvirtinta pareiga darbotvarkes paskelbti likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki posėdžio, o aktų projektus – likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Taip pat numatyta, kad savivaldybės interneto svetainėje informacija turėtų būti pakartotinai paskelbta dar kartą, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki posėdžio.

    Klausimus dėl dalyvavimo posėdyje ar organizacinių detalių galima teikti Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus specialistei Rimai Žilinskaitei. Kadangi posėdis vyks nuotoliniu būdu, aktualu iš anksto pasitikslinti prisijungimo tvarką ir galimybes teikti pastabas, jei jos susijusios su darbotvarkėje numatytu objektu.

  • Vėjo jėgainių statyba prie Wolfenbüttelio atidengė Baltijos gintaro lobį iš bronzos amžiaus

    Vėjo jėgainių statyba prie Wolfenbüttelio atidengė Baltijos gintaro lobį iš bronzos amžiaus

    Vėjo jėgainių parko statybos darbai netoli Wolfenbüttelio Žemutinėje Saksonijoje netikėtai virto archeologiniu tyrimu. Pirmaisiais kasimo darbais statybininkai aptiko ne įprastas grunto sankaupas, o žmonių apdirbtų radinių telkinį.

    Pastebėta, kad blizgūs fragmentai nėra atsitiktinai išsimėtę, o sutelkti vienoje vietoje, tarsi specialiai sudėti. Dėl to darbai buvo pristabdyti, o į vietą iškviesti paveldo specialistai.

    Kaip radinys sustabdė darbus

    Aikštelėje buvo ruošiama teritorija vėjo jėgainių parkui, kuriam įprastai reikia didelių plotų ir gilių kasinėjimų. Tokie projektai dažnai atidengia įvairius istorinius sluoksnius, tačiau šį kartą iškart užfiksuota, kad radiniai turi aiškių žmogaus apdorojimo požymių.

    Archeologai pritaikė metodą, kai radinių dalis kasama kartu su gruntu, kad būtų išsaugotas kontekstas. Tai leidžia tiksliau nustatyti, kaip daiktai buvo padėti, ar jie susiję su gyvenviete, ar su sąmoningu užkasimu.

    Kas rasta ir kodėl tai svarbu

    Vėliau fragmentai identifikuoti kaip gintaras, kurio dalis buvo apdirbta: kai kur matyti gludinimo, formavimo, galimo gręžimo pėdsakų. Tokie požymiai rodo, kad tai ne gamtinė sankaupa, o žmonių naudotos ar specialiai sukauptos žaliavos ir dirbiniai.

    Gintaras bronzos amžiuje buvo viena vertingiausių mainų prekių Šiaurės ir Vidurio Europoje. Jis keliavo prekybos keliais dideliais atstumais, todėl tokie radiniai dažnai liudija apie ryšius tarp bendruomenių, amatų tradicijas ir socialinę reikšmę turėjusius daiktus.

    Ką tai gali pasakyti apie bronzos amžių?

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra radinio kontekstas: telkinio struktūra ir tai, kad jis atrodo sąmoningai sudėtas. Tokie užkasimai kartais siejami su ritualinėmis aukomis, simboliniais depozitais ar bendruomenės turto slėpimu, tačiau galutinės išvados priklausys nuo tyrimų.

    Šis atvejis taip pat primena, kad energetikos infrastruktūros projektai neretai tampa proga papildyti istorines žinias. Vėjo jėgainių statybos reikalauja didelės apimties žemės darbų, todėl prieš statybas ir jų metu vis dažniau taikomi archeologinės stebėsenos sprendimai, padedantys neprarasti reikšmingų radinių.

    Artimiausiu metu gintaro fragmentų analizė ir datavimas turėtų patikslinti, su kokia bronzos amžiaus veikla šis radinys susijęs ir ar vietovėje buvo platesnis, dar neatrastas archeologinis kompleksas. Kuo daugiau bus ištirta aplinkinių sluoksnių, tuo aiškiau paaiškės, ar tai prekybos tinklų pėdsakas, ar išskirtinis, tikslingai paslėptas lobis.

  • Gegužės 4 dieną KPD nuotoliniame posėdyje spręs dėl Dusetų istorinės dalies vertinimo akto

    Gegužės 4 dieną KPD nuotoliniame posėdyje spręs dėl Dusetų istorinės dalies vertinimo akto

    2026 metais gegužės 4 dieną nuo 9 valandos vyks Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Jo metu planuojama svarstyti Dusetų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 31 690) vertinimo tarybos akto projekto klausimą.

    Tokie posėdžiai yra viena svarbiausių grandžių formuojant nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą: čia tikslinami teritorijų vertingųjų savybių aprašai, ribos ir apsaugos poreikiai. Nuo tarybos išvadų priklauso, kaip konkreti vietovė ateityje bus vertinama planavimo dokumentuose ir kokie apsaugos reikalavimai gali būti taikomi.

    Dusetų istorinė dalis į paveldo apskaitą įtraukiama kaip vietovė, kurioje svarbus urbanistinis audinys, istorinė raida ir išlikę kultūrinės reikšmės elementai. Vertinimo akto projekte paprastai apibrėžiama, kuo vietovė išsiskiria, kokie jos bruožai laikomi vertingais ir kokios jų išsaugojimo sąlygos būtų pagrįstos.

    Posėdis vyks nuotoliniu būdu, todėl dalyvavimu besidomintys asmenys kviečiami iš anksto kreiptis į Kultūros paveldo departamento specialistus. Informacija apie darbotvarkę ir posėdžio organizavimo detales skelbiama departamento interneto svetainėje.

    Klausimais dėl posėdžio ir dalyvavimo jame galima kreiptis į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimą Žilinskaitę. Nurodomas telefono numeris: +370 615 61626.