CP v2

Tag: Pavežėjimo paslaugos

  • „Uber“ plečia robotaksi planus Europoje: su „Pony.ai“ žada 2 000 savavaldžių taksi keturiuose miestuose

    „Uber“ plečia robotaksi planus Europoje: su „Pony.ai“ žada 2 000 savavaldžių taksi keturiuose miestuose

    „Uber“ stiprina robotaksi plėtrą Europoje ir plečia partnerystę su Kinijos autonominio vairavimo bendrove „Pony.ai“. Įmonės skelbia planuojančios į „Uber“ platformą integruoti daugiau nei 2 000 „Pony.ai“ savavaldžių taksi, kurie turėtų atsirasti keturiuose Europos miestuose.

    Šis žingsnis rodo, kad autonominių transporto priemonių komercializacija Europoje spartėja, o konkurencija tarp technologijų ir mobilumo bendrovių aštrėja. „Uber“ tikslas akivaizdus: užimti pozicijas dar prieš tai, kai robotaksi paslaugos taps kasdienybe didžiuosiuose miestuose.

    Partnerystės pradžia siekia 2025 metų gegužę, kai „Uber“ ir „Pony.ai“ pirmą kartą pranešė apie ketinimus perkelti robotaksi paslaugas į tarptautines rinkas. Vėliau bendrovės bendradarbiavo su Kroatijos mobilumo įmone Verne, pristatydamos komercinių robotaksi startą Zagrebe.

    Kol kas nei „Uber“, nei „Pony.ai“ neįvardija, kuriuose konkrečiai Europos miestuose bus diegiami naujieji automobiliai ir koks tikslus grafikas. Toks informacijos ribojimas rinkoje dažnai siejamas su derinimais su savivaldybėmis, vietos partneriais ir reguliuotojais, nes kiekvienas miestas turi skirtingus reikalavimus bandymams ir komerciniam veikimui.

    Kas yra „Pony.ai“ ir kuo ji stipri?

    „Pony.ai“ kuria autonominio vairavimo sistemas ir eksploatuoja savavaldžius taksi bei sunkvežimių sprendimus Kinijoje, įskaitant Pekiną, Šanchajų ir Šendženą. Tokia patirtis svarbi „Uber“, nes leidžia greičiau perkelti techninius ir operacinius sprendimus į naujas rinkas.

    Vis dėlto Europa išlieka sudėtingesnė dėl skirtingų kelių infrastruktūros scenarijų, griežtesnių saugos ir atsakomybės taisyklių bei didelio visuomenės jautrumo eismo saugai. Dėl to robotaksi plėtra dažniausiai vyksta etapais: nuo ribotų pilotų iki palaipsnio paslaugos išplėtimo.

    Europos robotaksi lenktynės įsibėgėja

    Autonominio vairavimo varžybos Europoje intensyvėja ne tik tarp JAV ir Kinijos įmonių, bet ir tarp tradicinių automobilių gamintojų. Rinkoje aptarinėjama, kad „Waymo“ kuria teisinį ir organizacinį pagrindą veiklai keliose Europos šalyse, siekdama pasirengti ateities plėtrai.

    Tuo pat metu „Uber“ yra paskelbusi ir apie planus kartu su „WeRide“ šiemet pradėti robotaksi pilotą Madride, o „Lyft“ taip pat yra viešai minėjusi siekį robotaksi paslaugas atvežti į Europą kitais metais. Kinijos „Baidu“ nurodė, kad jos autonominio vairavimo padalinys atliko bandomuosius važiavimus Šveicarijoje, o tokie gamintojai kaip BMW ir „Volkswagen“ jau kurį laiką investuoja į autonominio vairavimo technologijas.

    „Šis išplėstas susitarimas žymi svarbų naują partnerystės etapą tarp „Pony.ai“ ir „Uber“. Jis atspindi mūsų bendrą įsipareigojimą saugias ir patikimas robotaksi paslaugas atnešti į daugiau Europos miestų“, – sakė „Pony.ai“ įkūrėjas ir vadovas Jamesas Pengas.

    Pasak jo, derindamos „Pony.ai“ autonominio vairavimo technologiją ir operacinę patirtį su „Uber“ pasauline mobilumo platforma bei rinkos pasiekiamumu, bendrovės siekia sukurti ilgalaikę, didelio masto komercinę veiklą Europoje ir už jos ribų.

  • „Uber“ ir „Rivian“ sudrebino rinką: iki 50 000 R2 robotaksi jau turi datą – kas laukia Europoje?

    „Uber“ ir „Rivian“ sudrebino rinką: iki 50 000 R2 robotaksi jau turi datą – kas laukia Europoje?

    Sandoris, galintis pakeisti pavežėjimą

    „Uber“ ir „Rivian“ susitarė dėl didelio masto partnerystės: per kelerius metus į platformą planuojama įtraukti iki 50 000 autonominių R2 modelio robotaksi. Pirmasis etapas numato apie 10 000 automobilių įsigijimą, o vėliau numatyta galimybė parką reikšmingai plėsti.

    Pagal paskelbtas sąlygas, „Uber“ taip pat planuoja investuoti į „Rivian“ iki maždaug 1 150 000 000 eurų. Toks žingsnis rodo, kad robotaksi kryptis bendrovei tampa ne vien eksperimentu, o strateginiu veiklos ramsčiu.

    Kada robotaksi pasirodys gatvėse?

    Pirmieji „Rivian“ R2 robotaksi, kuriuos bus galima užsisakyti tik per „Uber“ programėlę, turėtų pradėti darbą 2028 metais. Pirmosiomis vietomis įvardijami San Franciskas ir Majamis, kur autonominių transporto priemonių bandymai tradiciškai vyksta aktyviausiai.

    Po starto planuojama plėtra iki 25 miestų JAV, Kanadoje ir Europoje iki 2031 metų pabaigos. Europoje tokie planai reikštų neišvengiamą susidūrimą su griežtesniais saugos, atsakomybės ir duomenų reguliavimo reikalavimais, todėl realus diegimo tempas priklausys nuo leidimų ir vietos taisyklių.

    Kokia technologija slypi už R2?

    „Rivian“ skelbia vystanti trečios kartos autonomijos platformą, kuri turėtų priartinti bendrovę prie 4 lygio autonominio vairavimo. 4 lygis reiškia, kad automobilis tam tikrose zonose ir sąlygomis gali važiuoti be žmogaus įsikišimo, tačiau tokiai paslaugai būtina itin aiški teisinė ir operacinė aplinka.

    Bendrovė yra pateikusi ir techninius akcentus: 360 laipsnių matymui numatytas kamerų, radarų ir lidaro derinys, o skaičiavimams naudojami pačios „Rivian“ lustai. Vis dėlto neatskleidžiama, ar robotaksi versija nuo pat pradžių naudos naujausią jutiklių komplektą, nes ankstyvieji R2 egzemplioriai gali turėti kitokią įrangos konfigūraciją.

    „Negalėtume labiau džiaugtis šia partneryste su „Uber“ – ji padės paspartinti kelią į 4 lygio autonomiją ir kurti vieną saugiausių bei patogiausių platformų pasaulyje“, – sakė „Rivian“ įkūrėjas ir vadovas RJ Scaringe.

    Kodėl tai svarbu „Uber“ ir rinkai?

    „Uber“ jau kurį laiką ieško būdų, kaip mažinti kelionių pasiūlos kainos svyravimus ir priklausomybę nuo vairuotojų pasiūlos. Robotaksi parkas teoriškai leistų stabiliau planuoti pajėgumus, tačiau kartu kelia klausimų dėl atsakomybės avarijų atveju, draudimo modelių ir paslaugos patikimumo realiomis miesto sąlygomis.

    „Rivian“ ši partnerystė yra proga diversifikuoti pajamas ir įtvirtinti R2 kaip masiškesnį, platesnei auditorijai skirtą modelį. Ankstesni R1T ir R1S modeliai buvo vertinami kaip techniškai stiprūs, tačiau rinkoje susidūrė su aukštos kainos ir mastelio iššūkiais, todėl dideli užsakymai gali tapti kertiniu gamybos planavimo faktoriumi.

  • „Uber“ meta robotaksi kortas ant stalo: daugiau nei 20 partnerių ir planas užkariauti 15 miestų

    „Uber“ meta robotaksi kortas ant stalo: daugiau nei 20 partnerių ir planas užkariauti 15 miestų

    Lenktynės dėl robotaksi

    Pasaulinis transporto sektorius išgyvena lūžį, kurį stumia elektromobilių plėtra ir autonominio vairavimo technologijos. Kol dalis gamintojų kalba apie vis pažangesnes pagalbos vairuotojui sistemas privačiuose automobiliuose, didžiausias trumpalaikis pokytis gali ištikti pavežėjimo rinką.

    „Uber“ siekia atsidurti pačiame šio virsmo centre ir vietoje vienos technologijos tiekėjo strategijos pasirenka platų partnerių tinklą. Bendrovė per pastaruosius kelerius metus sudarė daugiau nei 20 partnerystės susitarimų su automobilių gamintojais ir autonominio vairavimo kūrėjais.

    Partnerių tinklas ir tikslai

    „Uber“ skelbia tikslą iki 2026 metų pabaigos pasiūlyti autonomines keliones 15 miestų ir iki 2029 metų tapti didžiausiu autonominių kelionių tarpininku pasaulyje. Tam ji jungia skirtingas grandis: nuo programinės įrangos ir automobilių gamybos iki įkrovimo, techninės priežiūros bei parkų valdymo.

    Tarp minimų partnerių ir projektų skirtinguose regionuose figūruoja „Waymo“, „Nuro“, „Wayve“, „WeRide“, taip pat automobilių gamintojai, galintys tiekti robotaksi platformas. Plėtra apima ne tik keleivių vežimą: autonominiai sprendimai bandomi ir pristatymuose per „Uber Eats“, ir krovinių gabenime per „Uber Freight“.

    Didžiausias pranašumas – vartotojai

    „Uber“ argumentas paprastas: autonominių automobilių kūrėjams brangu savarankiškai pritraukti klientus, o bendrovė jau turi milžinišką auditoriją ir išvystytą atsiskaitymų infrastruktūrą. Įmonė nurodo turinti daugiau nei 200 milijonų mėnesinių naudotojų visame pasaulyje, o tai suteikia mastą, kurį naujiems robotaksi žaidėjams sunku pasiekti.

    Tokio modelio logika paremta platformų ekonomika: vartotojui patogiau turėti vieną programėlę kelionei užsisakyti, nei atskiras kiekvienam robotaksi operatoriui. Dėl to „Uber“ tikisi tapti „vartais“ į autonomines keliones, net jei pačios technologijos priklausys partneriams.

    Kodėl „Uber“ pats nekūrė?

    „Uber“ anksčiau bandė kurti nuosavą autonominio vairavimo kryptį, tačiau šios ambicijos buvo sustabdytos, o dėmesys nukreiptas į partnerystes. Šiandien bendrovė pozicionuoja save kaip komercializavimo ir operacijų partnerį: ji siūlo duomenų, klientų aptarnavimo, parkų valdymo, nuotolinės pagalbos ir naudotojo sąsajos sprendimus.

    „Esame įsitikinę, kad autonominiai automobiliai „Uber“ atvers kelių trilijonų vertės galimybę“, – sakė „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi.

    Pinigai, įkrovimas ir realūs apribojimai

    Kad robotaksi galėtų veikti komerciškai, neužtenka vien programinės įrangos: reikalinga patikima įkrovimo infrastruktūra, aptarnavimo bazės ir procesai, mažinantys prastovas. „Uber“ yra paskelbusi apie 100 milijonų JAV dolerių investiciją į greitojo įkrovimo plėtrą, kuri, perskaičiavus apytikriu kursu, sudaro apie 90 milijonų eurų.

    Vis dėlto rinka dar ankstyva: robotaksi paslaugos daug kur vis dar nepelningos, joms reikia didelių pradinių investicijų, o veiklą riboja skirtingi vietos reguliavimo režimai. Papildomas iššūkis – patikimumas sudėtingomis oro sąlygomis ir sistemų atsparumas netikėtiems sutrikimams.

    Kas laukia vairuotojų?

    Autonomija kelia ir socialinį klausimą: ką tai reikš šimtams tūkstančių žmonių, kurie uždirba vairuodami. Ekspertai pabrėžia, kad darbo vietos greičiausiai nedings staiga, tačiau keisis uždarbio struktūra, ypač ramesniais laikotarpiais, kai dalį paklausos galėtų perimti robotaksi.

    „Uber“ taip pat turi lankstumo pranašumą: ji gali derinti autonominius automobilius su žmonių vairuotojais, kad suvaldytų paklausos pikus per šventes, savaitgalius ar masinių renginių metu. Tuo tarpu robotaksi operatoriams būtinas itin aukštas automobilių panaudojimo lygis, kad investicijos atsipirktų.

    Konsolidacija – beveik neišvengiama

    Platus partnerių sąrašas dar negarantuoja, kad visi projektai išliks: rinkoje tikėtina konsolidacija, kai keli technologijų tiekėjai taps dominuojantys, o kiti pasitrauks. „Uber“ strategija šią riziką sklaido, nes bendrovė nestato ant vienos kortos ir gali prisitaikyti prie laimėtojų.

    Analitikai prognozuoja, kad robotaksi plėtra bus laipsniška, o artimiausiais metais autonominės kelionės sudarys tik mažą dalį visų pavežėjimo užsakymų. Tačiau kryptis aiški: kas sugebės suderinti technologiją, infrastruktūrą, kainą ir reguliavimą, tas įgis realų pranašumą.

  • „Tesla“ robotaksi startavo Dalase ir Hiustone, bet yra kabliukas: rasti automobilį beveik neįmanoma

    „Tesla“ robotaksi startavo Dalase ir Hiustone, bet yra kabliukas: rasti automobilį beveik neįmanoma

    Startas dviejuose Teksaso miestuose

    „Tesla“ pradėjo robotaksi paslaugos plėtrą Dalase ir Hiustone, taip išplėsdama savo savavaldžių pavežėjimų tinklą Teksase. Bendrovė socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomas be vairuotojo važiuojantis „Model Y“.

    Įraše automobilio salone nesimato saugos operatoriaus keleivio vietoje, tačiau kol kas neaišku, ar paslauga abiejuose miestuose iš tiesų vykdoma be žmogaus priežiūros. Autonominio transporto rinkoje tokie bandymai paprastai pradedami atsargiai, ribojant maršrutus ir automobilių skaičių.

    Geografinės ribos ir itin mažas parkas

    Paslauga abiejuose miestuose kol kas veikia tik nedidelėse, iš anksto apibrėžtose teritorijose. Trečiųjų šalių sekimo duomenys rodo, kad Dalase aprėptis siekia apie 31 kvadratinę mylią, o Hiustone apie 25.

    Didžiausia kliūtis norintiems išbandyti naujovę yra automobilių skaičius. Remiantis tuo pačiu sekimu, kiekviename mieste buvo fiksuojamas vos po vieną „Model Y“, todėl realiai tikimybė gauti kelionę gali būti labai maža net ir paslaugai veikiant.

    Konkurencija ir klausimai dėl nuotolinės pagalbos

    Robotaksi rinkoje JAV ryškiausias vardas išlieka „Waymo“, tačiau ir jos veikla Dalase bei Hiustone apibūdinama kaip ribota. Sekimo duomenimis, Hiustone „Waymo“ buvo siejama su vienu robotaksi 23 kvadratinių mylių zonoje, o Dalase apie 48 kvadratinių mylių teritorijoje dirbo 16 elektrinių „Jaguar I-Pace“.

    „Tesla“ robotaksi istorija Teksase prasidėjo Ostine, kur pradžioje automobiliuose buvo taikoma papildoma priežiūra. Vėliau bendrovė ėmė testuoti modelį, kai žmogaus stebėtojų atsisakoma, siekiant pereiti prie visiškai autonominio, neprižiūrimo važiavimo.

    Vis dėlto rinkoje išlieka klausimų dėl to, kiek savarankiškas yra toks važiavimas. Žiniasklaidoje anksčiau buvo skelbta, kad „Tesla“ robotaksi atskirais atvejais gali būti valdomi nuotoliniu būdu žmogaus operatorių, o kiti autonominių transporto priemonių kūrėjai teigia, kad jų nuotolinė komanda tik pataria, bet nevairuoja.

    Dėl to robotaksi plėtra Teksase tampa ne tik technologiniu, bet ir pasitikėjimo klausimu: vartotojams svarbu suprasti, ar automobilis sprendimus priima pats, ar kritinėse situacijose kontrolę gali perimti žmogus. Artimiausiu metu būtent skaidrumas ir realus paslaugos prieinamumas lems, ar „Tesla“ pavyks išplėsti robotaksi už nišinių bandymų ribų.

  • Klaipėdos rajono patirtys sudomino Šakių delegaciją: ką parsivežė meras ir specialistų komanda

    Klaipėdos rajono patirtys sudomino Šakių delegaciją: ką parsivežė meras ir specialistų komanda

    Klaipėdos rajono savivaldybėje apsilankė Šakių rajono delegacija: meras Raimondas Januševičius, administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis ir specialistų komanda. Vizito metu svečiams pristatyti svarbiausi vykdomi projektai, projektų valdymo principai ir gyventojų įtraukimo iniciatyvos.

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas susitikime apžvelgė didžiausius darbus, susijusius su infrastruktūros plėtra ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimu. Dėmesys skirtas švietimo įstaigų plėtrai, viešųjų erdvių atnaujinimui ir kitoms ilgalaikėms investicijoms, kurios ypač aktualios sparčiai augančioms savivaldybėms.

    Projektų valdymas ir partnerystės

    Svečiai domėjosi Klaipėdos rajone taikomu projektinio valdymo modeliu, kuris padeda planuoti prioritetus, sekti terminus ir koordinuoti skirtingų skyrių darbą. Tokia praktika vis dažniau pasirenkama savivaldoje, kai vienu metu vykdoma daug didelės apimties projektų ir reikia aiškios atsakomybės bei sprendimų grandinės.

    Aptartos ir viešosios bei privačios partnerystės galimybės, kurios savivaldybėms leidžia greičiau įgyvendinti dalį infrastruktūros projektų, kartu pasidalijant rizikas su privačiu sektoriumi. Klaipėdos rajono patirtis šioje srityje svečiams buvo pristatyta kaip praktinis pavyzdys, kaip struktūruojami procesai ir kokie kriterijai taikomi, kad paslaugos gyventojams išliktų prieinamos.

    Gyventojų įtraukimas ir paslaugos

    Vizito metu pristatytos gyventojų įtraukimo priemonės, tarp jų ir dalyvaujamasis biudžetas, leidžiantis bendruomenėms siūlyti idėjas ir balsuoti, kam skirti dalį savivaldybės lėšų. Tokie mechanizmai pastaraisiais metais Lietuvoje plačiau diegiami siekiant didinti pasitikėjimą savivalda ir labiau atliepti vietos poreikius.

    Delegacijai parodyti ir sprendimai, orientuoti į kasdienį patogumą: Klaipėdos rajono gyventojo kortelė, suteikianti įvairias naudas, bei projektas Klaipėdos rajonas veža, teikiantis nemokamą pavėžėjimo paslaugą. Tokios iniciatyvos dažniausiai nukreiptos į žmones, kuriems sudėtingiau pasiekti gydymo, socialines ar kitas svarbias įstaigas, ypač gyvenant atokesnėse vietovėse.

    Vizito maršrutas Gargžduose

    Praktinė vizito dalis tęsėsi Gargždų daugiafunkciame sporto centre, kur delegacija susitiko su direktoriumi Vaidu Liutiku. Svečiai apžiūrėjo kompleksą ir susipažino su jo veikla, infrastruktūros pritaikymu bei centro vaidmeniu rajono sporto ir laisvalaikio ekosistemoje.

    Savivaldybės teigimu, tokie tarpsavivaldybiniai vizitai padeda greičiau perimti pasiteisinusius sprendimus ir išvengti dažniausių klaidų planuojant viešąsias paslaugas. Šakių rajono delegacijai Klaipėdos rajono pavyzdžiai tapo proga įvertinti, kaip projektų valdymas ir socialinio mobilumo priemonės gali veikti praktikoje.

  • „Uber“ akcijos šovė aukštyn: pajamų planas nuvylė, bet prognozės nustebino analitikus

    „Uber“ akcijos šovė aukštyn: pajamų planas nuvylė, bet prognozės nustebino analitikus

    Rinka sureagavo akimirksniu

    „Uber“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: pajamos nežymiai prasilenkė su analitikų lūkesčiais, tačiau bendrovė pateikė optimistiškesnes nei tikėtasi antrojo ketvirčio užsakymų prognozes. Investuotojai į tai sureagavo sparčiai, o akcijos prekybos sesijos metu brango daugiau nei 8 proc.

    Bendrovė nurodė, kad ketvirčio pajamos siekė apie 11,6 mlrd. eurų, kai rinka tikėjosi kiek didesnio skaičiaus. Tuo metu grynieji užsakymai, kurie atspindi bendrą platformoje pervežimams ir pristatymams išleistą sumą, augo sparčiau nei tikėtasi.

    Pelno rodiklius iškreipė investicijos

    „Uber“ teigimu, grynąjį pelną smarkiai paveikė maždaug 1,3 mlrd. eurų vertės nepalankus poveikis, susijęs su nuosavo kapitalo investicijų perkainojimu. Dėl šios priežasties grynasis pelnas krito iki maždaug 231 mln. eurų, palyginti su gerokai didesniu pelnu prieš metus.

    Ketvirčio pakoreguotas pelnas vienai akcijai, skaičiuojamas pagal ne GAAP metodiką, buvo didesnis nei pagal oficialius apskaitos standartus pateikiamas rezultatas. Tokia praktika technologijų ir platformų versluose įprasta, tačiau investuotojai paprastai labiau akcentuoja pinigų srautus ir užsakymų dinamiką.

    Pristatymas augo greičiausiai

    Sparčiausiai augančia „Uber“ veiklos dalimi išliko pristatymo segmentas: jo pajamos padidėjo iki maždaug 4,5 mlrd. eurų, tai yra apie 34 proc. daugiau nei prieš metus. Bendrovė nurodė, kad augimą palaikė aktyvesnės rinkos, įskaitant Australiją, Japoniją ir Jungtinę Karalystę.

    Tuo metu mobilumo, arba pavežėjimo, segmentas augo lėčiau ir būtent čia, pasak rinkos vertinimų, atsirado pagrindinė priežastis, kodėl bendros pajamos šiek tiek nuvylė. Šio segmento pajamos siekė apie 6,0 mlrd. eurų ir buvo mažesnės nei prognozuota.

    „Vartotojai leidžia pinigus, ypač vietinėms paslaugoms, ir kol kas nematome aiškių silpnėjimo ženklų“, – sakė „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi.

    Užsakymų prognozės ir spaudimas dėl kuro

    Per ketvirtį „Uber“ platformoje atlikta apie 3,6 mlrd. kelionių ir užsakymų, o bendri užsakymai sudarė maždaug 47,3 mlrd. eurų. Antrajam ketvirčiui bendrovė prognozavo 49,6–50,9 mlrd. eurų užsakymų apimtį, ir ši riba viršijo rinkos vidurkį.

    Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį į sudėtingesnį makroekonominį foną, įskaitant orų trikdžius, geopolitinę įtampą ir kuro kainų svyravimus. Kuro brangimas dažnai tiesiogiai veikia vairuotojus, todėl „Uber“ yra priversta balansuoti tarp paslaugos kainos vartotojui ir patrauklumo platformos partneriams.

    Autonominiai automobiliai ir DI kasdienybėje

    „Uber“ toliau investuoja į autonominių transporto priemonių ekosistemą ir bendradarbiauja su keliais rinkos dalyviais, siekdama, kad robotaksi ir savavaldžiai automobiliai būtų pasiekiami per „Uber“ programėlę. Bendrovė viešai kalba apie planą iki 2026 metų pabaigos išplėsti partnerystes ir paslaugų aprėptį, priklausomai nuo saugumo patvirtinimų ir reguliavimo.

    Kartu „Uber“ didina DI naudojimą viduje: bendrovė teigia, kad didžioji dalis inžinierių kas mėnesį naudoja DI programavimo įrankius, o dalis kodo kuriama autonominių agentų pagalba. DI taip pat taikomas programėlės personalizavimui ir paklausos prognozėms, kad kelionių pasiūla ir kainodara greičiau prisitaikytų prie realaus laiko situacijos.