CP v2

Tag: Payward

  • „Nasdaq“ investuoja 100 mln. eurų į „Kraken“ savininkę: ką tai keičia tokenizuotų akcijų rinkoje

    „Nasdaq“ investuoja 100 mln. eurų į „Kraken“ savininkę: ką tai keičia tokenizuotų akcijų rinkoje

    „Nasdaq“ pranešė, kad jos rizikos kapitalo padalinys „Nasdaq Ventures“ sutiko investuoti apie 100 mln. eurų į „Payward“, valdančią kriptovaliutų biržą „Kraken“. Sandoris siejamas su bendrovių planu plėsti technologinį bendradarbiavimą, orientuotą į tokenizuotas akcijas ir prekybos infrastruktūrą.

    Pasak bendrovės, „Payward“ diegs „Nasdaq“ rinkos stebėsenos ir priežiūros sprendimus visame savo prekybos vietų portfelyje. Tai apimtų ne tik kriptovaliutas, bet ir akcijas, tokenizuotas akcijas, ateities sandorius bei pasirinkimo sandorius.

    Žiniasklaida, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais, skelbia, kad investicija „Payward“ vertę nustato ties maždaug 19,3 mlrd. eurų riba. Tokia vertė rodo, jog tradicinės rinkos infrastruktūros žaidėjai vis aktyviau ieško būdų dalyvauti skaitmeninio turto ir reguliuojamų vertybinių popierių sandūroje.

    Įmonės taip pat tęsia „Nasdaq Equity Tokens“ projektą, kurio starto tikimasi 2027 metų antrąjį ketvirtį. Ši kryptis numato, kad dalis akcijų ar su jomis susietų teisių galėtų būti tvarkoma skaitmeniniuose registruose, kartu išlaikant investuotojams svarbias akcininkų teises.

    „Daugiau nei 1,8 trilijono eurų vertės akcijų sandorių kasdien pereina per JAV atsiskaitymo sistemą. Atsiskaitymas grandinėje panaikina laukimą“, – sakė „Payward“ bendrai vadovaujantis Arjunas Sethi.

    „Nasdaq“ pabrėžia, kad partnerystės plėtra atspindi siekį kurti infrastruktūrą, kuri leistų greičiau judėti kapitalui, bet kartu išsaugotų pasitikėjimą ir skaidrumą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį priežiūros įrankiams, atitikties procedūroms ir aiškiam reguliaciniam rėmui, be kurio tokenizuotų akcijų produktai sunkiai pasiektų masinį naudojimą.

    „Nasdaq“ ir „Payward“ bendradarbiavimą pradėjo 2026 metais, kai paskelbė apie planus sujungti reguliuojamas rinkas su blokų grandinių tinklais per vadinamąsias akcijų transformacijos jungtis. Tuomet taip pat buvo nurodyta, kad „Nasdaq“ kuriami akcijų tokenų sprendimai ir su paskirstytojo registro technologija susijusios paslaugos turėtų tapti veikiančios 2027 metų pirmoje pusėje.

  • SoFi ir „Kraken“ susitarimas: bankiniai pervedimai realiu laiku bus jungiami su kriptoturto prekyba

    SoFi ir „Kraken“ susitarimas: bankiniai pervedimai realiu laiku bus jungiami su kriptoturto prekyba

    Finansinių technologijų bendrovė „SoFi Technologies“ ir „Kraken“ patronuojanti įmonė „Payward“ susitarė sujungti „SoFi“ bankinių atsiskaitymų tinklą su „Kraken“ prekybos infrastruktūra. Sandoris skirtas išplėsti realiu laiku veikiančius pervedimus ir likvidumo valdymą skaitmeninio turto rinkoje, ypač už įprastų bankų darbo valandų ribų.

    Pagal susitarimą „Payward“ prisijungs prie „SoFi Exchange Network“ (SEN) ir „Kraken“ platformoje bus įtrauktas „SoFiUSD“. Taip pat numatyta, kad „SoFi“ savo programėlėje vykdomiems sandoriams naudos „Kraken Prime“ kaip papildomą skaitmeninio turto likvidumo šaltinį.

    Partnerystė aktuali instituciniams klientams, nes tikslas yra supaprastinti lėšų judėjimą tarp tradicinių finansų ir kriptoturto rinkos. Įmonės teigia, kad toks sujungimas padeda greičiau perkelti lėšas, valdyti užstatus ir operatyviau reaguoti į rinkos pokyčius, kai tradicinės mokėjimų sistemos būna ribotos.

    „Pinigai ir rinkos susilieja į naują finansinę paradigmą, o pagrindinė infrastruktūra turi pasivyti“, – sakė „Payward“ bendraįkūrėjas ir vadovas Davidas Ripley.

    Susitarimas įvyko tuo metu, kai „Payward“ plečia veiklą už biržos ribų ir daugiau dėmesio skiria infrastruktūrai, saugojimui bei reguliuojamoms paslaugoms. „SoFi“ savo ruožtu anksčiau pristatė platesnį verslo bankininkystės pasiūlymą, kuriuo siekia sujungti tradicines bankines paslaugas ir skaitmeninio turto operacijas vienoje, labiau instituciniams poreikiams pritaikytoje aplinkoje.

    Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas žingsnis link spartesnių atsiskaitymų ir didesnio kriptoturto paslaugų „suaugimo“ su įprastomis mokėjimų sistemomis. Vis dėlto praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai sprendimai bus įdiegti, kokios bus prieigos sąlygos skirtingoms klientų grupėms ir kaip bus suvaldyti atitikties bei rizikos reikalavimai.

  • „Kraken“ savininkė „Payward“ žada tokenizuoti 100 LSE akcijų: prekyba galėtų vykti per LSE 24

    Kriptovaliutų biržos „Kraken“ savininkė „Payward“ paskelbė planus tokenizuoti 100 didžiausių Londono vertybinių popierių biržoje kotiruojamų bendrovių akcijų. Pagal bendrovės pranešimą, šios skaitmeninės akcijų atitikmenų versijos bus platinamos kaip xStocks, o pirmieji Londono rinkos instrumentai turėtų pasirodyti artimiausiomis savaitėmis.

    „Payward“ teigimu, xStocks būtų 1:1 pagrįsti realiomis akcijomis, t. y. kiekvienam žetonui turėtų atitikti viena bazinė akcija. Tokia struktūra siekia sujungti tradicinių vertybinių popierių rinką su blokų grandinės infrastruktūra, kur atsiskaitymai dažnai gali vykti greičiau ir skaidriau.

    Planuojama, kad xStocks galėtų būti siūlomi investuotojams daugiau nei 110 šalių, tačiau Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems investuotojams šie instrumentai kol kas nenumatomi. Praktikoje tai reiškia, kad produktas orientuojamas į tarptautinę auditoriją, o vietos reguliavimo ir platinimo sąlygos dar gali keistis.

    Svarbiausia partnerystės dalis – galimybė, gavus reguliuotojų pritarimą, šiais instrumentais prekiauti per LSE 24 – Londono vertybinių popierių biržos planuojamą pailgintų valandų prekybos platformą. LSE yra skelbusi, kad LSE 24 darbo dienomis galėtų veikti nuo 17 valandos iki 7 valandos 50 minučių, numatant 30 minučių pertrauką dienos pabaigos procesams.

    „Dirbdami su „Payward“ ir tęsdami bendradarbiavimą su rinkos infrastruktūros ekosistema, nagrinėjame, kaip emitentai ir investuotojai gali pasinaudoti naujomis prieigos formomis, kartu išlaikant standartus, kuriais remiasi viešosios rinkos“, – sakė LSE vadovė Julia Hoggett.

    „Payward“ nurodė, kad platesnėje programoje būtų ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir JAV, Europos bei Honkongo tokenizuotos akcijos, taip pat kitos turto klasės. Bendrovė akcentuoja, kad tai nėra vien tradicinių akcijų „skaitmeninė kopija“: kartu su LSE ketinama tirti ir vadinamųjų „gimtųjų“ akcijų žetonų modelį, kai vertybiniai popieriai būtų leidžiami per biržos infrastruktūrą, išlaikant tas pačias teises ir pilną pakeičiamumą su įprastomis akcijomis.

    Tokenizuotų akcijų rinka pastaraisiais metais auga dėl kelių priežasčių: investuotojai siekia paprastesnės prieigos prie tarptautinių rinkų, o rinkos dalyviai ieško efektyvesnių atsiskaitymų ir ilgesnio prekybos laiko. Vis dėlto tokie produktai susiduria su griežtais vertybinių popierių taisyklių reikalavimais, todėl galutinė pasiūla, prieinamumas skirtingose šalyse ir prekybos sąlygos priklausys nuo reguliacinių sprendimų.

    Tuo pat metu tradicinės biržos vis aktyviau vertina blokų grandinės technologijos pritaikymą, nes ji gali mažinti kai kurių procesų kaštus ir didinti skaidrumą. Jei LSE 24 projektas bus įgyvendintas kaip planuojama, jis gali tapti vienu iš ryškesnių bandymų sujungti pailgintas prekybos valandas ir tokenizacijos sprendimus didelėje reguliuojamoje rinkoje.

  • „Silhouette“ paleido RFQ prekybą „xStocks“ „Hyperliquid“: ką tai keičia žetonizuotoms akcijoms

    „Silhouette“ paleido RFQ prekybą „xStocks“ „Hyperliquid“: ką tai keičia žetonizuotoms akcijoms

    „Silhouette“, blokinių sandorių sluoksnis, veikiantis „Hyperliquid“ tinkle, pagrindiniame tinkle pristatė request-for-quote (RFQ) prekybos sistemą. Pirmasis jos pritaikymas – žetonizuotos akcijos iš „xStocks“, kurias vysto „Payward“.

    Naujoji sistema leidžia prekybininkams pateikti užklausą dėl pasirinkto „xStock“, o prisijungę rinkos formuotojai pateikia konkuruojančius kainos pasiūlymus. Sandoris įvykdomas pasirinkus geriausią pasiūlymą, o atsiskaitymas įvyksta grandinėje bet kuriuo paros metu ir gali būti didelės apimties.

    Esminis pokytis tas, kad žetonizuotoms akcijoms nebereikia atskiros nuolatinės pavedimų knygos, kad jos galėtų būti realiai prekiaujamos. „Silhouette“ teigimu, toks modelis ypač tinka rinkai, kurioje atsiranda vis daugiau tokenizuotų vertybinių popierių, tačiau likvidumas dažnai išsiskaido per daugybę instrumentų.

    „Žetonizuotos akcijos vis atkeliauja į grandinę, o daugeliui jų tiesiog nėra kur prekiauti“, – sakė „Silhouette“ įkūrėjas Chandleris De Kockas.

    „RFQ logika paprasta: dėl kiekvieno sandorio konkuruoja rinkos formuotojai, atsiskaitymas vyksta grandinėje, o aktyvai, kurie įrodo realų srautą, vėliau pereina į nuosavas „HyperCore“ rinkas“, – pridūrė jis.

    „xStocks“ pristatyta 2025 metų birželį ir, bendrovės teigimu, jau apdorojo daugiau kaip 40 mlrd. eurų bendros apyvartos. Iš šios sumos beveik 20 mlrd. eurų atsiskaityta grandinėje, o turėtojų skaičius viršijo 200 000.

    Modelis paremtas 1:1 principu, kai kiekvienas žetonas atitinka viešai listinguojamą akciją, o pasiūla plečiama ne tik JAV rinkoje, bet ir Europoje bei Azijoje. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai tradicinių finansų instrumentai perkeliami į blokų grandines siekiant greitesnio atsiskaitymo ir lengvesnės prieigos.

    Pagal „RWA.xyz“ duomenis, pasaulyje šiuo metu egzistuoja apie 2,53 mlrd. eurų vertės žetonizuotų akcijų. „Payward“ „xStocks“ dalis sudaro apie 620 mln. eurų, todėl tai vienas didžiausių emitentų šiame segmente, nusileidžiantis tik keliems konkurentams.

    „Payward“ taip pat pranešė planuojanti žetonizuoti 100 didžiausių Londono vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių. Pirmųjų Londone listinguojamų „xStocks“ pasirodymas numatomas artimiausiomis savaitėmis, tačiau tai priklausys nuo reguliacinių patvirtinimų.

    Rinkai tai svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, RFQ gali tapti praktiniu sprendimu likvidumui sutelkti ankstyvoje instrumento stadijoje, antra, tai sudaro kelią „graduoti“ aktyvesnius žetonus į pilnavertes rinkas. Vis dėlto platesnis žetonizuotų akcijų augimas ir toliau priklausys nuo reguliavimo, turto užtikrinimo skaidrumo ir patikimų atsiskaitymo bei rizikos valdymo mechanizmų.

  • „Kraken“ pajamos augo iki 469 mln. eurų: vadovas tikina, kad verslas atsparesnis, nors išlaidos šoko

    „Kraken“ pajamos augo iki 469 mln. eurų: vadovas tikina, kad verslas atsparesnis, nors išlaidos šoko

    Kas nutiko pirmąjį ketvirtį

    Kriptovaliutų biržos „Kraken“ patronuojanti bendrovė „Payward“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pakoreguotos pajamos pasiekė apie 469 mln. eurų ir per metus padidėjo 3 proc. Bendrovės bendrai vadovaujantis Arjunas Sethi šį rezultatą įvardijo kaip pasiektą vienu sudėtingiausių laikotarpių kriptoturto sektoriui nuo 2022 metų.

    Lyginant su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu, kai pakoreguotos pajamos siekė apie 581 mln. eurų, matomas sezoniškumą ir rinkos atvėsimą atspindintis kritimas. Tuo pat metu pakoreguotas EBITDA rodiklis smuko iki maždaug 17 mln. eurų, kai prieš metus buvo apie 155 mln. eurų.

    Kodėl pelningumas krito

    Pasak A. Sethi, EBITDA smukimą lėmė sąmoningas sprendimas toliau investuoti per visą ciklą, kad būtų spartinama produktų plėtra, plečiama platforma ir stiprinamas reguliacinis pagrindas. Tokia kryptis reikšminga biržoms, kurios siekia veikti ne tik kriptovaliutų prekybos nišoje, bet ir platesnėje kelių turto klasių rinkoje.

    „Pirmasis 2026 metų ketvirtis rodo mūsų platformos strategijos patvarumą ir verslo, sukurto veikti per ciklus, atsparumą“, – sakė Arjunas Sethi.

    „Kraken“ pastaruoju metu akcentuoja kelių produktų krypčių plėtrą, įskaitant tokenizuoto turto iniciatyvas, išvestinių finansinių priemonių segmentą ir paslaugas instituciniams klientams. Bendrovės teigimu, būtent įvairesnis pajamų šaltinių krepšelis mažina priklausomybę nuo vien tik kriptovaliutų prekybos aktyvumo.

    Rinkos dalis, klientai ir IPO klausimas

    Bendrovė nurodo, kad jos spot prekybos apimčių rinkos dalis išaugo nuo maždaug 3,5 proc. 2025 metų viduryje iki 5,2 proc. 2026 metų kovo mėnesį. Taip pat skelbiama, kad platformoje laikomo turto vertė per metus padidėjo 11 proc. ir pasiekė apie 37 mlrd. eurų, o finansuotų paskyrų skaičius paaugo 47 proc. iki 6,1 mln.

    Investuotojams svarbus ir „Kraken“ planų tapti viešai kotiruojama bendrove aspektas. Rinkoje jau anksčiau skambėjo signalai apie pasirengimą IPO, tačiau vertinimo lūkesčiai, priklausantys nuo kriptoturto ciklo ir reguliacinės aplinkos, gali lemti termino pasislinkimą.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie darbuotojų mažinimą, kuris dažnai siejamas su kaštų peržiūra bei automatizavimo projektais, įskaitant DI diegimą. Tokie sprendimai fintech ir kriptoturto įmonėse pastaraisiais metais tapo įprasti, kai siekiama išlaikyti konkurencingumą mažėjančių maržų ir griežtėjančių reikalavimų aplinkoje.

  • „Kraken“ valdytoja „Payward“ kreipėsi į OCC: siekia nacionalinės patikėjimo bendrovės chartijos

    „Kraken“ valdytoja „Payward“ kreipėsi į OCC: siekia nacionalinės patikėjimo bendrovės chartijos

    „Kraken“ kriptovaliutų biržą valdanti bendrovė „Payward“ pateikė paraišką JAV Valiutos kontrolieriaus tarnybai (OCC), siekdama gauti nacionalinės patikėjimo bendrovės chartiją. Tai reikštų, kad įmonė galėtų teikti patikėjimo ir skaitmeninio turto saugojimo paslaugas pagal bankinio lygio priežiūros standartus.

    Paraiškoje numatyta steigti „Payward National Trust Company“. Bendrovė nurodo, kad orientuosis tiek į institucinius klientus, tiek į privačius vartotojus, kurie ieško aiškiai reguliuojamo skaitmeninio turto saugojimo ir patikėjimo paslaugų.

    Kas yra OCC chartija?

    OCC yra JAV federalinis bankų priežiūros reguliuotojas, išduodantis nacionalines licencijas kai kurioms finansų institucijoms, įskaitant patikėjimo bendroves. Tokia chartija paprastai siejama su griežtesniais atitikties, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės reikalavimais.

    Kriptovaliutų sektoriui tai yra būdas priartėti prie tradicinės finansų sistemos standartų, ypač saugojimo paslaugų srityje. Pastaraisiais metais būtent saugojimas tapo viena jautriausių temų po kelių didelių rinkos sukrėtimų ir bankrotų, kai klientų turto atskyrimas ir kontrolė buvo kritiškai svarbūs.

    Po „Coinbase“ ir „Ripple“ žingsnių

    „Payward“ paraiška pateikta po to, kai „Coinbase“ maždaug prieš mėnesį buvo suteiktas sąlyginis pritarimas analogiškai nacionalinei patikėjimo bendrovės chartijai. Skelbta, kad sąlyginį pritarimą yra gavusi ir „Ripple“.

    Tokie sprendimai rodo ryškėjančią kryptį, kai didieji kriptovaliutų rinkos dalyviai siekia veikti pagal aiškesnį federalinį licencijavimą. Įmonėms tai gali reikšti didesnį patikimumą institucinių investuotojų akyse, tačiau kartu ir didesnes sąnaudas atitikčiai bei priežiūrai.

    Bankų sektoriaus įtampa dėl licencijų

    OCC sprendimai dėl nacionalinių patikėjimo chartijų kriptovaliutų ir finansinių technologijų bendrovėms sulaukė ir kritikos. JAV bankų sektoriaus interesams atstovaujanti asociacija, kurios valdyboje yra ir tokie rinkos milžinai kaip „JPMorgan Chase“, „Goldman Sachs“ bei „Bank of America“, anksčiau svarstė galimybę teisiškai ginčyti OCC praktiką.

    Viešai įvardyta priežastis buvo teiginiai, kad OCC iš naujo interpretuoja federalines licencijavimo taisykles ir nepakankamai atsižvelgia į rizikas. Tai parodo, kad kriptovaliutų bendrovių integracija į bankinį reguliavimo lauką išlieka ne tik techninis, bet ir politinis klausimas.

    „Mūsų seniai puoselėtas įsitikinimas buvo toks: teisingas kelias skaitmeniniam turtui veda per tvirtą ir skaidrų reguliavimą“, – sakė „Payward“ ir „Kraken“ bendra vadovas Arjunas Sethi.

    Jei OCC paraiška būtų patvirtinta, „Payward“ galėtų sustiprinti savo pozicijas saugojimo paslaugų segmente, kuris tampa vienu svarbiausių konkurencijos laukų didėjant instituciniam interesui. Tuo pačiu tai būtų dar vienas signalas, kad kriptovaliutų sektorius JAV vis aktyviau renkasi bankinio lygio reguliavimo kelią.