CP v2

Tag: Pedagogai

  • Vilkaviškyje meras atsisveikino su legendinėmis mokytojomis: už ką dėkojo trim pedagogėms

    Vilkaviškyje meras atsisveikino su legendinėmis mokytojomis: už ką dėkojo trim pedagogėms

    Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka apsilankė Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje. Čia jis padėkojo trims ilgametėms pedagogėms, baigusioms profesinę veiklą ugdymo įstaigose.

    Savivaldybė pabrėžė, kad šis susitikimas skirtas įvertinti mokytojų indėlį į mokinių pasiekimus ir mokyklų bendruomenių gyvenimą. Tokios padėkos, anot švietimo bendruomenių, tampa svarbiu simboliniu žingsniu, stiprinančiu pasitikėjimą mokytojo profesija.

    Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje mero padėka įteikta pradinio ugdymo mokytojai Marijai Žemaitienei. Jai dėkota už ilgametį profesionalų darbą, ugdymo rezultatus ir aktyvų dalyvavimą mokyklos veikloje.

    Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje padėkos įteiktos matematikos mokytojoms metodininkėms Virginijai Bartkuvienei ir Violetai Zajankauskienei. Savivaldybė akcentavo jų atsakingą darbą, atsidavimą mokiniams ir gebėjimą motyvuoti jaunus žmones ieškoti sprendimų bei siekti tikslų.

    „Nuoširdžiai dėkoju už daugybę metų, skirtų mokyklai ir mokiniams. Per tuos metus Jūs ne tik perdavėte žinias, bet ir lydėjote jaunus žmones jų augimo kelyje, drąsinote, padėjote atrasti savo stiprybes ir siekti užsibrėžtų tikslų. Linkiu sveikatos, gražių akimirkų, mėgstamos veiklos ir daugiau laiko sau bei artimiesiems“, – sakė meras A. Neiberka.

    Mokyklų atstovai pabrėžė, kad ypač svarbus pedagogų nuoseklumas ir ryšys su mokiniais, kai švietimo sistema susiduria su mokytojų trūkumu ir senėjančiu pedagogų amžiumi. Dėl to kiekvienas sprendimas rinktis mokytojo kelią ir likti mokykloje ilgus metus bendruomenėse vertinamas kaip išskirtinė atsakomybė.

    Pedagogėms padėkos ir linkėjimai skambėjo ir iš mokyklų vadovų bei kolektyvų. Gražius žodžius joms skyrė Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos direktorė Gileta Naujokienė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos laikinai einanti direktoriaus pareigas Neringa Bartelienė ir abiejų mokyklų bendruomenės.

  • Varėna šovė į Lietuvos TOP 4: meras prabilo, kas nulėmė netikėtą švietimo proveržį

    Varėna šovė į Lietuvos TOP 4: meras prabilo, kas nulėmė netikėtą švietimo proveržį

    Artėjant Rugsėjo 1-ajai Varėnoje susitiko rajono mokyklų vadovai, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Rima Svirskienė ir meras Algis Kašėta. Susitikime aptarti pasirengimo naujiems mokslo metams darbai ir bendri tikslai, akcentuotas bendruomenės susitelkimas.

    R. Svirskienė susitikime pabrėžė, kad Varėnos rajono savivaldybė pagal švietimo pasiekimus šalyje pakilo į ketvirtą vietą. Pasak jos, tai signalas, jog kryptingas mokyklų ir savivaldybės darbas duoda apčiuopiamų rezultatų, o pasirinkta švietimo stiprinimo kryptis pasiteisina.

    „Tai jūsų ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas“, – sakė meras A. Kašėta, dėkodamas mokyklų vadovams ir visai švietimo bendruomenei.

    Mero teigimu, aukšti rezultatai nėra vien tik skaičius reitinguose ar suvestinėse, nes jie remiasi kasdieniais sprendimais mokyklose. Jis ragino vadovus nepamiršti pašaukimo ir vidinių resursų, kurie padeda telkti mokytojų kolektyvus, kurti mokiniams saugią ir motyvuojančią aplinką.

    Susitikimo metu mokyklų vadovams perduotos pirmokams skirtos dovanėlės ir mero laiškai. Pabrėžta, kad Rugsėjo 1-oji kasmet reiškia naują startą, o šis laikotarpis svarbus ne tik mokiniams, bet ir pedagogams bei tėvams.

    Kalbėta ir apie platesnį kontekstą, su kuriuo šiuo metu susiduria Lietuvos mokyklos: mokytojų trūkumo rizikas, didėjantį emocinės gerovės poreikį, mokinių pasiekimų atotrūkius ir būtinybę stiprinti pagalbos mokiniui sistemą. Savivaldybės vaidmuo čia tampa esminis, nes nuo jo priklauso, kaip greitai mokyklos gauna realią pagalbą ir resursus.

    Susitikimo pabaigoje švietimo bendruomenei palinkėta drąsos, susitelkimo ir prasmingų naujų mokslo metų. Akcentuota, kad pasiekimų tęstinumas priklausys nuo nuoseklaus darbo ir gebėjimo greitai reaguoti į kintančius mokinių poreikius.

  • Vilniaus rajone atrado raktą į lengvesnę adaptaciją: trys dienos, po kurių vaikai nori į darželį

    Vilniaus rajone atrado raktą į lengvesnę adaptaciją: trys dienos, po kurių vaikai nori į darželį

    Rugpjūčio 11–13 dienomis Vilniaus rajone, Nemėžio vaikų lopšelyje-darželyje, surengti tradiciniai adaptaciniai susitikimai „Susitikimai smėlio dėžėje“. Trijų dienų veiklos skirtos vaikams, kurie nuo rudens pradės lankyti darželį, ir jų šeimoms.

    Pagrindinis susitikimų tikslas – dar iki rugsėjo sumažinti nežinomybės jausmą ir padėti vaikui susipažinti su nauja aplinka be skubos. Praktikoje tai reiškia paprastus, vaikui suprantamus dalykus: galimybę tyrinėti erdves, grįžti prie saugių veiklų ir žengti mažus, bet nuoseklius žingsnius į savarankiškumą.

    Adaptacija prasideda dar vasarą

    Per susitikimus vaikai kartu su tėvais pažino darželio kiemą, žaidė, statė smėlio pilis, kūrė bendrą vaivorykštę, o paskutinę dieną komandomis leidosi į grupių simbolių paiešką. Tokia struktūra padeda vaikui ne tik įsitraukti, bet ir iš anksto susieti darželį su teigiama patirtimi.

    Pedagogai akcentuoja principą, kuris ypač svarbus pirmosioms pažintims: neskubinti vaiko ir leisti jam pasirinkti, kada stebėti, kada prisijungti, o kada atsitraukti. Ankstyvosios vaikystės specialistai pabrėžia, kad adaptacijai svarbiausi stabilumas, prognozuojama rutina ir suaugusiojo emocinis saugumas, o tai dažnai geriausiai pasiekiama per trumpus, bet pasikartojančius apsilankymus.

    Susitikimų pabaigoje vaikai ir tėvai rinkdavosi bendrai vaišėms, o kiekvieną dieną ragavo vis kitą darželio sriubą. Bendras valgymas naujoje aplinkoje laikomas reikšmingu žingsniu, nes jis siejasi su kasdiene darželio rutina ir padeda vaikui priprasti prie naujų kvapų, garsų ir tempo.

    Ką išsineša vaikai ir tėvai?

    Trijų dienų programos finalas vyko darželio ąžuolyne. Iš surastų dėlionės dalių vaikai sudėliojo žinutę, apibendrinusią bendrą patirtį: „Pradėjome mūsų kelionę. Čia augsime kartu su ąžuolais.“

    Tėvų grįžtamasis ryšys parodė, kad šeimos labiausiai vertino darželio lauko erdves, lauko muzikos instrumentus ir pedagogų dėmesį vaiko individualiam tempui. Tėvams tokie susitikimai suteikia progą stebėti vaiko reakcijas realioje situacijoje ir aptarti klausimus, kurie dažnai iškyla tik pamačius aplinką gyvai.

    Ne mažiau svarbūs ir vaikų pokyčiai: tėvai pastebėjo didesnį drąsumą, norą sugrįžti, pirmuosius bandymus bendrauti su bendraamžiais, kartu valgyti ir dalytis žaislais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie signalai dažnai rodo sumažėjusį stresą ir augantį pasitikėjimą, o tai palengvina pirmąsias savaites rugsėjį.

    Pačiam darželiui šie susitikimai tampa galimybe pasitikrinti, kas šeimoms svarbiausia, ir planuoti pokyčius. Tėvai siūlė ateityje daugiau komandinių veiklų, daugiau progų susitikti su būsima mokytoja ir galimybę dar prieš rugsėjį trumpam apsilankyti būsimoje grupėje.

    Po susitikimų dvi savaites ugdomoji veikla darželyje nevyks, tačiau vaikams paliekama galimybė su tėvais užsukti į jau pažįstamą kiemą. Tokie trumpi sugrįžimai dažnai padeda išlaikyti ryšį su vieta ir sumažina atotrūkio jausmą iki mokslo metų pradžios.

    „Adaptacija neprasideda vien rugsėjo pirmąją. Ji gali prasidėti anksčiau – nuo smėlio pilies, bendros vaivorykštės, naujo draugo, dubenėlio sriubos ir jausmo, kad čia esi laukiamas“, – sakė Nemėžio vaikų lopšelio-darželio direktorė.

    Parengta pagal Vilniaus rajono Nemėžio vaikų lopšelio-darželio informaciją.

  • Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius gavusios Trakų mamos: kuo jų istorijos įkvepia?

    Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius gavusios Trakų mamos: kuo jų istorijos įkvepia?

    Trakų rajone gyvenančias mamas, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais, birželio 1 dieną pasveikino savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė ir administracijos direktorė Dovilė Daudaitė. Apdovanojimus joms įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

    Šiemet ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais pagerbtos Senųjų Trakų seniūnijos gyventoja Ramutė Karpovičienė ir Aukštadvario seniūnijos gyventoja Marijona Ramaneckienė. Savivaldybė pabrėžė, kad šie įvertinimai skirti už ilgalaikį atsidavimą žmonėms, šeimai ir bendruomenei.

    45 metai pedagogikos ir tarnystės

    Ramutės Karpovičienės kelias, anot sveikintojų, prasidėjo nelengvomis aplinkybėmis, tačiau ją lydėjo atkaklumas ir pašaukimas ugdyti jaunąją kartą. Ji net 45 metus dirbo pedagoginį darbą ir ilgam laikui tapo viena ryškiausių švietimo bendruomenės figūrų Senųjų Trakų krašte.

    Vadovaudama Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinei mokyklai, vėliau tapusiai progimnazija, ji prisidėjo prie mokyklos stiprinimo ir bendruomenės telkimo. Šiandien ji džiaugiasi trimis vaikais ir, kaip teigiama, aktyviai dalyvauja auginant šešis vaikaičius, perduodama jiems pilietiškumo ir bendruomeniškumo vertybes.

    Didelė šeima ir vertybių pamoka

    Marijona Ramaneckienė, gyvenanti Aukštadvario seniūnijoje, užaugino keturis vaikus, kurie sukūrė savo šeimas. Ji džiaugiasi 10 vaikaičių ir 2 provaikaičiais, o jos gyvenimo pavyzdžiu įvardijamos stiprybė, kantrybė ir kasdienis rūpestis artimaisiais.

    Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad tokie apdovanojimai visuomenei primena ne tik apie asmeninius nuopelnus, bet ir apie tylų, ilgus metus trunkantį darbą šeimoje bei bendruomenėje. Pasveikintos mamos sulaukė padėkos ir palinkėjimų stiprios sveikatos bei artimųjų palaikymo.

    „Tokie įvertinimai liudija, kad nuoseklus darbas dėl kitų ir bendruomenės yra matomas bei vertinamas valstybės mastu“, – sakė savivaldybės atstovės.

  • Prezidentas įteikė 60 apdovanojimų: medalis „Už nuopelnus Lietuvai“ – žeimelietei Emilijai Bumblienei

    Prezidentas įteikė 60 apdovanojimų: medalis „Už nuopelnus Lietuvai“ – žeimelietei Emilijai Bumblienei

    Birželio 1 dieną prezidentas Gitanas Nausėda iškilmingoje ceremonijoje įteikė 60 ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalių. Šiais apdovanojimais tradiciškai pagerbiami žmonės iš visos šalies už nuoseklų darbą, pilietiškumą ir reikšmingą indėlį į bendruomenę.

    Tarp apdovanotųjų – Žeimelyje gyvenanti Emilija Bumblienė, kuriai medalį pasiūlė Pakruojo rajono savivaldybė. Jos įvertinimas siejamas su ilgamečiu švietėjišku darbu ir aktyvia visuomenine veikla vietos bendruomenėje.

    Pedagogikos kelias ir šeima

    Jonas ir Emilija Bumbliai užaugino tris vaikus – sūnų ir dvi dukras. Šiandien šeima džiaugiasi šešiais vaikaičiais ir penkiais provaikaičiais, o pati E. Bumblienė yra augusi gausioje šeimoje su dviem broliais ir seserimi.

    Emilija Bumblienė baigė Vilniaus pedagoginį universitetą ir dirbo Pakruojo rajono Žeimelio vidurinėje mokykloje biologijos mokytoja. Už profesinius pasiekimus jai buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios mokytojos vardas.

    Veikla Žeimelio bendruomenėje

    Be darbo mokykloje, E. Bumblienė aktyviai prisideda prie Žeimelio viešųjų erdvių puoselėjimo: prižiūri sodybos aplinką, dalijasi savo išaugintais augalais ir patarimais želdinant miestelį. Bendruomenėje ji vertinama kaip žmogus, telkiantis kitus ir nuosekliai palaikantis vietos iniciatyvas.

    Ji taip pat dainuoja Žeimelio darželio-daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ mišriame ansamblyje. Emilija Bumblienė minima ir kaip Žeimelio tradicinės šventės Pražydo jurginai Žeimely pradininkė bei sumanytoja.

    Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais paprastai įvertinamas ne vien vienkartinis pasiekimas, o ilgalaikė, kasdienė veikla, kuri kuria apčiuopiamą naudą valstybei ar bendruomenei. Tokie apdovanojimai dažnai atkreipia dėmesį į regionuose dirbančius žmones, kurių darbai matomi pirmiausia artimiausioje aplinkoje, tačiau daro platesnį poveikį.

    Pakruojo rajono savivaldybės teigimu, šis įvertinimas yra svarbus ne tik pačiai E. Bumblienei, bet ir visam Žeimelio kraštui. Apdovanojimas, anot savivaldybės, primena, kad bendruomeniškumas, švietimas ir kultūrinės iniciatyvos išlieka kertinėmis stiprios visuomenės atramomis.

  • Pedagogams siūlomos nemokamos studijos nuotoliu: 30 modulių ir galimybė įgyti naują specializaciją

    Pedagogams siūlomos nemokamos studijos nuotoliu: 30 modulių ir galimybė įgyti naują specializaciją

    Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) kviečia pedagoginius darbuotojus dalyvauti atrankoje ir studijuoti pagal projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Tikslas – sudaryti sąlygas mokytojams ir kitiems švietimo darbuotojams įgyti papildomų dalykinių kompetencijų arba specializacijų, derinant studijas su darbu.

    Siūloma rinktis iš 30 skirtingų studijų modulių, o studijų trukmė – nuo vienų iki dvejų metų. Nurodoma, kad didžioji dalis užsiėmimų vyks nuotoliu, todėl formatas pritaikytas dirbančių pedagogų užimtumui ir galimybei mokytis iš įvairių Lietuvos vietovių.

    Kas gali teikti paraišką

    Į studijas kviečiami pedagoginiai darbuotojai, turintys pedagogo kvalifikaciją ir dirbantys švietimo įstaigoje, kuri vykdo ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas. Tokia atrankos kryptis siejama su praktiniu poreikiu stiprinti ugdymo kokybę ir užtikrinti, kad mokytojai galėtų mokyti kelių dalykų ar turėti papildomų kompetencijų.

    Tačiau numatyti ir ribojimai: pažymima, kad asmenys, jau dalyvavę projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ studijose ar kitose veiklose ir gavę finansavimą, paraiškų teikti nebegali. Taip siekiama užtikrinti, kad galimybe pasinaudotų kuo platesnis pedagogų ratas.

    Finansavimas ir studijų sąlygos

    Studijų kaina dalyviams nekainuos – ji dengiama Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis. Tai reiškia, kad atranką įveikę pedagogai gali planuoti studijas be papildomos finansinės naštos, o pagrindinis įsipareigojimas – laiku vykdyti studijų reikalavimus.

    Taip pat nurodoma, kad pakviestas studijuoti pedagoginis darbuotojas gali pasirašyti tik vieną mokomojo dalyko arba specializacijos studijų sutartį ir tik su viena aukštąja mokykla. Toks principas padeda skaidriai paskirstyti finansuojamas vietas ir išvengti dubliavimo.

    Kur bus galima studijuoti

    Studijas siūlo kelios aukštosios mokyklos, tarp jų Lietuvos sporto universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ir Vytauto Didžiojo universitetas. Skirtingos institucijos reiškia ir skirtingas programų kryptis, todėl pedagogams rekomenduojama rinktis modulį pagal tai, kokių kompetencijų labiausiai reikia kasdieniam darbui mokykloje.

    Tikslios paraiškų teikimo datos, studijų organizavimo forma, priėmimo sąlygos ir konkrečių modulių aprašymai pateikiami aukštųjų mokyklų ir NŠA informacijoje. Planuojantiems dalyvauti svarbu iš anksto įsivertinti studijų trukmę, nuotolinių užsiėmimų intensyvumą ir suderinamumą su pamokų krūviu.

  • Biržų vicemeras įteikė mero dovaną Violetai Valintėlienei: įvertintas ilgametis darbas švietime

    Biržų vicemeras įteikė mero dovaną Violetai Valintėlienei: įvertintas ilgametis darbas švietime

    Biržų savivaldybėje pagerbta Biržų lopšelio-darželio „Genys“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Valintėlienė. Jai perduota mero dovana ir padėkota už ilgametį darbą švietimo sistemoje bei nuoseklų indėlį į ugdymo kokybės stiprinimą.

    Dovaną ir padėką pedagogei įteikė savivaldybės vicemeras Steponas Staškevičius, kartu dalyvavo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baronienė. Savivaldybė pabrėžė, kad šis įvertinimas skirtas ne tik už kasdienį darbą, bet ir už atsakingą vadybinę veiklą.

    Pasak savivaldybės, V. Valintėlienės veikla siejama su profesionaliu ugdymo proceso organizavimu, bendruomenės telkimu ir pedagogų komandos stiprinimu. Tokie sprendimai ypač svarbūs ikimokykliniame ugdyme, kur ugdymo kokybę lemia ir nuoseklus darbas su vaikais, ir gerai veikianti įstaigos komanda.

    Švietimo įstaigoms visoje Lietuvoje susiduriant su pedagogų trūkumu ir didėjančiais ugdymo kokybės lūkesčiais, savivaldybės dėmesys ilgametę patirtį turintiems specialistams tampa ir praktine motyvavimo priemone. Tokie įvertinimai dažnai prisideda prie darbuotojų išlaikymo, skatina profesinį pasididžiavimą ir siunčia aiškią žinutę bendruomenei apie ugdymo svarbą.

    Biržų savivaldybė pažymėjo, kad V. Valintėlienės darbas yra reikšmingas tiek pačiai ugdymo įstaigai, tiek platesnei švietimo bendruomenei. Dėkojant akcentuota, jog nuoseklus profesionalumas ir atsakomybė ilgainiui kuria tvaresnius pokyčius, o jų rezultatus mato vaikai, tėvai ir pedagogai.

  • Pakruojo rajone išrinkti Metų mokytojai: kam atiteko 1 000 eurų premija ir kodėl

    Pakruojo rajone išrinkti Metų mokytojai: kam atiteko 1 000 eurų premija ir kodėl

    Pakruojo rajone gegužės 21 dieną posėdžiavusi Mokytojų iniciatyvų skatinimo konkurso komisija atrinko šių metų Metų mokytojus. Komisijai vadovavo Virginijus Kacilevičius, o svarstytos kandidatūros buvo pateiktos rajono ugdymo įstaigų.

    Šio skatinimo tikslas – įvertinti pedagogų profesinės veiklos rezultatus ir paskatinti toliau imtis inovacijų bei kūrybiškų sprendimų ugdymo procese. Premija skiriama už pastarųjų trejų metų nuopelnus, mokinių pasiekimus ir pažangą, taip pat už indėlį į pilietinių ir bendražmogiškųjų vertybių ugdymą.

    Kam skiriama premija?

    Konkurse numatyta 1 000 eurų premija gali būti skiriama ugdymo įstaigų vadovams ir pedagogams, dirbantiems pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Taip pat įvertinami ikimokyklinio ugdymo ir pagalbos mokiniui bei mokytojui specialistai.

    Šiemet komisija sulaukė keturių kandidatūrų iš keturių rajono mokyklų. Įvertinus pateiktą medžiagą ir pasiektus rezultatus, išrinkti trys pedagogai, pripažinti iniciatyviausiais ir pasiekusiais geriausių profesinės veiklos rezultatų 2025 metais.

    Metų mokytojais pripažinti trys pedagogai

    Metų mokytoja tapo Roma Stočkė – Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos socialinė pedagogė ir vokiečių kalbos mokytoja. Jos darbas siejamas su mokinių gerove, pagalba bendruomenei ir ugdymo proceso stiprinimu.

    Įvertinta ir Aida Čepulienė – Pakruojo „Žemynos“ progimnazijos gamtos mokslų, biologijos mokytoja metodininkė. Tokios kvalifikacijos pedagogai dažnai prisideda ne tik prie pamokų kokybės, bet ir prie metodinės pagalbos kolegoms bei ugdymo turinio tobulinimo.

    Trečiąja laureate tapo Simona Dovidonienė – Žeimelio pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja. Komisija pabrėžė reikšmingus pasiekimus ugdomojoje veikloje ir nuoseklų darbą siekiant mokinių pažangos.

    Premijos, kaip įprasta, bus įteiktos Mokytojų dienos šventės metu. Komisija taip pat padėkojo visiems konkurse dalyvavusiems mokytojams ir palinkėjo toliau stiprinti pedagoginį profesionalumą bei gerinti mokinių ugdymo rezultatus.

  • Mirė Vida Giedrimienė (1943–2026): lituanistė, Kretingos švietimo lyderė ir tarybos narė

    Mirė ilgametė pedagogė, lituanistė ir Kretingos rajono švietimo sistemos kūrėja Vida Giedrimienė (1943–2026). Bendruomenė ją prisimena kaip principingą, reiklią sau ir kitiems vadovę, telkusią mokyklas permainų metais ir padėjusią formuoti rajono švietimo kryptį.

    Atsisveikinimas su velione vyks nuo gegužės 23 dienos 15 valandą Kretingos laidojimo namuose „Rimtis“. Urna išnešama gegužės 24 dieną 12 valandą, o amžinojo poilsio ji atguls Kretingos civilinėse kapinėse Darbėnų plente.

    Vida Giedrimienė gimė 1943 metų balandžio 28 dieną Skuode. Mokėsi Varnių ir Šilalės vidurinėse mokyklose, o 1960–1965 metais studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, kur pasirinko lietuvių kalbos ir literatūros studijas.

    Pedagoginį kelią ji pradėjo Skuodo rajone, dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lenkimų vidurinėje mokykloje. Vėliau ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas Tauragės rajono Pagramančio mokykloje ir dirbo Šilalės rajono Švietimo skyriaus metodininke.

    Darbas Kretingoje ir švietimo pertvarkos

    1969 metais ji atvyko į Kretingos rajoną ir pradėjo darbą Darbėnų vidurinėje mokykloje. Vėliau aštuoniolika metų dirbo Kretingos rajono Švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėja bei mokyklų inspektore, taip pat buvo Kretingos rajono knygyno vedėja.

    Trylika metų Vida Giedrimienė vadovavo Kretingos rajono Švietimo skyriui. Jos vadovavimo laikotarpiu vyko esminiai švietimo pokyčiai, susiję su ugdymo kokybės, mokyklų tinklo ir mokinių pasiekimų klausimais, todėl ypač svarbūs buvo vadybiniai sprendimai ir bendruomenių sutelkimas.

    Jos bendražygiai pabrėžia, kad tuo metu reikėjo ne tik administruoti, bet ir kurti ilgalaikę rajono švietimo architektūrą. Tarp minimų darbų įvardijami profilinio mokymo diegimas, ugdymo įstaigų tinklo optimizavimas ir rajono švietimo centro įkūrimas.

    Įvertinimai ir požiūris į lyderystę

    Už nuopelnus švietimui ir valstybei Vida Giedrimienė buvo įvertinta apdovanojimais ir padėkomis. 2003 metais Lietuvos Respublikos prezidento dekretu jai skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

    2005 metais įteiktas Klaipėdos apskrities Garbės ženklas, siejamas su tuo, kad 1992–2005 metais Kretingos rajone, jai vadovaujant, buvo nuosekliau kuriama gabių ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymo sistema. Už vadybinę veiklą ji taip pat buvo apdovanota įvairių institucijų raštais ir padėkomis.

    „Ne vadovai yra verti apdovanojimų, o visa švietimo bendruomenė“, – sakydavo Vida Giedrimienė, priimdama įvertinimus.

    Artimieji ir kolegos ją apibūdina kaip kuklią, intelektualią asmenybę, kuriai svarbiausia buvo bendras rezultatas, o ne asmeninis pripažinimas. Jos vadovavimo metais rajono mokyklų pasiekimai buvo siejami su kryptingu darbu ir aiškiais kokybės lūkesčiais.

    Asmeninis gyvenimas ir atminimas

    Pasitraukusi iš aktyvios profesinės veiklos, Vida Giedrimienė daugiau laiko skyrė šeimai, knygoms, kelionėms ir pamėgtai jūrai, kuri jai buvo ramybės ir įkvėpimo šaltinis. Ji buvo našlė, jos vyras Edmundas Giedrimas, dailininkas ir buvęs vyriausiasis miesto architektas, mirė prieš kelerius metus.

    Bendruomenė pabrėžia, kad net ir silpstant sveikatai ji neprarado ryšio su Kretinga ir domėjosi mokyklų gyvenimu. Užjaučiamos velionės dukros Aurima ir Egita bei kiti artimieji.

  • Gamtos herojų apdovanojimai 2026: startavo registracija, organizatoriai ieško tvarumo lyderių

    Aplinkosauginė iniciatyva Kita forma šeštą kartą skelbia konkursą Gamtos herojų apdovanojimai 2026 ir kviečia teikti paraiškas žmones bei iniciatyvas, kurios realiais darbais prisideda prie aplinkos apsaugos ir tvarumo skatinimo. Organizatorių teigimu, konkursu siekiama ne tik įvertinti pasiekimus, bet ir išryškinti pavyzdžius, galinčius įkvėpti bendruomenes, švietimo įstaigas ir verslą.

    Šių metų atrankoje numatytos trys kategorijos: metų tvarumą skatinanti nevyriausybinė organizacija arba iniciatyva, metų ekologiškiausias pedagogas ir metų aplinkai draugiškiausias mokinys ar studentas. Vertinama veikla turi būti įgyvendinta per pastaruosius metus, todėl svarbu aiškiai aprašyti konkrečius rezultatus ir poveikį.

    Kas gali dalyvauti?

    Paraiškas gali teikti aplinkosaugai neabejingos nevyriausybinės organizacijos, įvairios pilietinės iniciatyvos, pedagogai, studentai ir mokyklinio amžiaus vaikai nuo 1 iki 12 klasės. Dalyvavimas konkurse yra nemokamas, o tai, anot organizatorių, sudaro sąlygas varžytis tiek didesnėms organizacijoms, tiek mažesnėms vietos bendruomenėms.

    Organizatoriai pabrėžia, kad svarbi ne tik veiklos apimtis, bet ir jos prasmė: gali būti vertinami tiek ilgalaikiai projektai, tiek vienkartiniai, tačiau reikšmingi veiksmai, paskatinę pokyčius. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai vis dažniau akcentuojami pamatuojami rezultatai ir praktinis poveikis vietos aplinkai.

    Terminai ir apdovanojimai

    Registracija į konkursą vyksta iki spalio 31 dienos. Nugalėtojams bus įteiktos rėmėjų įsteigtos dovanos, o apdovanojimų ceremonija planuojama lapkričio 27 dieną Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu.

    Norintys dalyvauti kviečiami kreiptis į konkurso organizatorius dėl registracijos ir paraiškų pateikimo tvarkos. Registracijos nuorodos ir kontaktų straipsnyje nepateikiame, tačiau aktualią informaciją galima rasti organizatorių skelbiamuose oficialiuose kanaluose.