Tag: Pedagogai

  • Pedagogams siūlomos nemokamos studijos nuotoliu: 30 modulių ir galimybė įgyti naują specializaciją

    Pedagogams siūlomos nemokamos studijos nuotoliu: 30 modulių ir galimybė įgyti naują specializaciją

    Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) kviečia pedagoginius darbuotojus dalyvauti atrankoje ir studijuoti pagal projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Tikslas – sudaryti sąlygas mokytojams ir kitiems švietimo darbuotojams įgyti papildomų dalykinių kompetencijų arba specializacijų, derinant studijas su darbu.

    Siūloma rinktis iš 30 skirtingų studijų modulių, o studijų trukmė – nuo vienų iki dvejų metų. Nurodoma, kad didžioji dalis užsiėmimų vyks nuotoliu, todėl formatas pritaikytas dirbančių pedagogų užimtumui ir galimybei mokytis iš įvairių Lietuvos vietovių.

    Kas gali teikti paraišką

    Į studijas kviečiami pedagoginiai darbuotojai, turintys pedagogo kvalifikaciją ir dirbantys švietimo įstaigoje, kuri vykdo ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas. Tokia atrankos kryptis siejama su praktiniu poreikiu stiprinti ugdymo kokybę ir užtikrinti, kad mokytojai galėtų mokyti kelių dalykų ar turėti papildomų kompetencijų.

    Tačiau numatyti ir ribojimai: pažymima, kad asmenys, jau dalyvavę projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ studijose ar kitose veiklose ir gavę finansavimą, paraiškų teikti nebegali. Taip siekiama užtikrinti, kad galimybe pasinaudotų kuo platesnis pedagogų ratas.

    Finansavimas ir studijų sąlygos

    Studijų kaina dalyviams nekainuos – ji dengiama Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis. Tai reiškia, kad atranką įveikę pedagogai gali planuoti studijas be papildomos finansinės naštos, o pagrindinis įsipareigojimas – laiku vykdyti studijų reikalavimus.

    Taip pat nurodoma, kad pakviestas studijuoti pedagoginis darbuotojas gali pasirašyti tik vieną mokomojo dalyko arba specializacijos studijų sutartį ir tik su viena aukštąja mokykla. Toks principas padeda skaidriai paskirstyti finansuojamas vietas ir išvengti dubliavimo.

    Kur bus galima studijuoti

    Studijas siūlo kelios aukštosios mokyklos, tarp jų Lietuvos sporto universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ir Vytauto Didžiojo universitetas. Skirtingos institucijos reiškia ir skirtingas programų kryptis, todėl pedagogams rekomenduojama rinktis modulį pagal tai, kokių kompetencijų labiausiai reikia kasdieniam darbui mokykloje.

    Tikslios paraiškų teikimo datos, studijų organizavimo forma, priėmimo sąlygos ir konkrečių modulių aprašymai pateikiami aukštųjų mokyklų ir NŠA informacijoje. Planuojantiems dalyvauti svarbu iš anksto įsivertinti studijų trukmę, nuotolinių užsiėmimų intensyvumą ir suderinamumą su pamokų krūviu.

  • Biržų vicemeras įteikė mero dovaną Violetai Valintėlienei: įvertintas ilgametis darbas švietime

    Biržų vicemeras įteikė mero dovaną Violetai Valintėlienei: įvertintas ilgametis darbas švietime

    Biržų savivaldybėje pagerbta Biržų lopšelio-darželio „Genys“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Valintėlienė. Jai perduota mero dovana ir padėkota už ilgametį darbą švietimo sistemoje bei nuoseklų indėlį į ugdymo kokybės stiprinimą.

    Dovaną ir padėką pedagogei įteikė savivaldybės vicemeras Steponas Staškevičius, kartu dalyvavo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baronienė. Savivaldybė pabrėžė, kad šis įvertinimas skirtas ne tik už kasdienį darbą, bet ir už atsakingą vadybinę veiklą.

    Pasak savivaldybės, V. Valintėlienės veikla siejama su profesionaliu ugdymo proceso organizavimu, bendruomenės telkimu ir pedagogų komandos stiprinimu. Tokie sprendimai ypač svarbūs ikimokykliniame ugdyme, kur ugdymo kokybę lemia ir nuoseklus darbas su vaikais, ir gerai veikianti įstaigos komanda.

    Švietimo įstaigoms visoje Lietuvoje susiduriant su pedagogų trūkumu ir didėjančiais ugdymo kokybės lūkesčiais, savivaldybės dėmesys ilgametę patirtį turintiems specialistams tampa ir praktine motyvavimo priemone. Tokie įvertinimai dažnai prisideda prie darbuotojų išlaikymo, skatina profesinį pasididžiavimą ir siunčia aiškią žinutę bendruomenei apie ugdymo svarbą.

    Biržų savivaldybė pažymėjo, kad V. Valintėlienės darbas yra reikšmingas tiek pačiai ugdymo įstaigai, tiek platesnei švietimo bendruomenei. Dėkojant akcentuota, jog nuoseklus profesionalumas ir atsakomybė ilgainiui kuria tvaresnius pokyčius, o jų rezultatus mato vaikai, tėvai ir pedagogai.

  • Pakruojo rajone išrinkti Metų mokytojai: kam atiteko 1 000 eurų premija ir kodėl

    Pakruojo rajone išrinkti Metų mokytojai: kam atiteko 1 000 eurų premija ir kodėl

    Pakruojo rajone gegužės 21 dieną posėdžiavusi Mokytojų iniciatyvų skatinimo konkurso komisija atrinko šių metų Metų mokytojus. Komisijai vadovavo Virginijus Kacilevičius, o svarstytos kandidatūros buvo pateiktos rajono ugdymo įstaigų.

    Šio skatinimo tikslas – įvertinti pedagogų profesinės veiklos rezultatus ir paskatinti toliau imtis inovacijų bei kūrybiškų sprendimų ugdymo procese. Premija skiriama už pastarųjų trejų metų nuopelnus, mokinių pasiekimus ir pažangą, taip pat už indėlį į pilietinių ir bendražmogiškųjų vertybių ugdymą.

    Kam skiriama premija?

    Konkurse numatyta 1 000 eurų premija gali būti skiriama ugdymo įstaigų vadovams ir pedagogams, dirbantiems pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Taip pat įvertinami ikimokyklinio ugdymo ir pagalbos mokiniui bei mokytojui specialistai.

    Šiemet komisija sulaukė keturių kandidatūrų iš keturių rajono mokyklų. Įvertinus pateiktą medžiagą ir pasiektus rezultatus, išrinkti trys pedagogai, pripažinti iniciatyviausiais ir pasiekusiais geriausių profesinės veiklos rezultatų 2025 metais.

    Metų mokytojais pripažinti trys pedagogai

    Metų mokytoja tapo Roma Stočkė – Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos socialinė pedagogė ir vokiečių kalbos mokytoja. Jos darbas siejamas su mokinių gerove, pagalba bendruomenei ir ugdymo proceso stiprinimu.

    Įvertinta ir Aida Čepulienė – Pakruojo „Žemynos“ progimnazijos gamtos mokslų, biologijos mokytoja metodininkė. Tokios kvalifikacijos pedagogai dažnai prisideda ne tik prie pamokų kokybės, bet ir prie metodinės pagalbos kolegoms bei ugdymo turinio tobulinimo.

    Trečiąja laureate tapo Simona Dovidonienė – Žeimelio pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja. Komisija pabrėžė reikšmingus pasiekimus ugdomojoje veikloje ir nuoseklų darbą siekiant mokinių pažangos.

    Premijos, kaip įprasta, bus įteiktos Mokytojų dienos šventės metu. Komisija taip pat padėkojo visiems konkurse dalyvavusiems mokytojams ir palinkėjo toliau stiprinti pedagoginį profesionalumą bei gerinti mokinių ugdymo rezultatus.

  • Mirė Vida Giedrimienė (1943–2026): lituanistė, Kretingos švietimo lyderė ir tarybos narė

    Mirė ilgametė pedagogė, lituanistė ir Kretingos rajono švietimo sistemos kūrėja Vida Giedrimienė (1943–2026). Bendruomenė ją prisimena kaip principingą, reiklią sau ir kitiems vadovę, telkusią mokyklas permainų metais ir padėjusią formuoti rajono švietimo kryptį.

    Atsisveikinimas su velione vyks nuo gegužės 23 dienos 15 valandą Kretingos laidojimo namuose „Rimtis“. Urna išnešama gegužės 24 dieną 12 valandą, o amžinojo poilsio ji atguls Kretingos civilinėse kapinėse Darbėnų plente.

    Vida Giedrimienė gimė 1943 metų balandžio 28 dieną Skuode. Mokėsi Varnių ir Šilalės vidurinėse mokyklose, o 1960–1965 metais studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, kur pasirinko lietuvių kalbos ir literatūros studijas.

    Pedagoginį kelią ji pradėjo Skuodo rajone, dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lenkimų vidurinėje mokykloje. Vėliau ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas Tauragės rajono Pagramančio mokykloje ir dirbo Šilalės rajono Švietimo skyriaus metodininke.

    Darbas Kretingoje ir švietimo pertvarkos

    1969 metais ji atvyko į Kretingos rajoną ir pradėjo darbą Darbėnų vidurinėje mokykloje. Vėliau aštuoniolika metų dirbo Kretingos rajono Švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėja bei mokyklų inspektore, taip pat buvo Kretingos rajono knygyno vedėja.

    Trylika metų Vida Giedrimienė vadovavo Kretingos rajono Švietimo skyriui. Jos vadovavimo laikotarpiu vyko esminiai švietimo pokyčiai, susiję su ugdymo kokybės, mokyklų tinklo ir mokinių pasiekimų klausimais, todėl ypač svarbūs buvo vadybiniai sprendimai ir bendruomenių sutelkimas.

    Jos bendražygiai pabrėžia, kad tuo metu reikėjo ne tik administruoti, bet ir kurti ilgalaikę rajono švietimo architektūrą. Tarp minimų darbų įvardijami profilinio mokymo diegimas, ugdymo įstaigų tinklo optimizavimas ir rajono švietimo centro įkūrimas.

    Įvertinimai ir požiūris į lyderystę

    Už nuopelnus švietimui ir valstybei Vida Giedrimienė buvo įvertinta apdovanojimais ir padėkomis. 2003 metais Lietuvos Respublikos prezidento dekretu jai skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

    2005 metais įteiktas Klaipėdos apskrities Garbės ženklas, siejamas su tuo, kad 1992–2005 metais Kretingos rajone, jai vadovaujant, buvo nuosekliau kuriama gabių ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymo sistema. Už vadybinę veiklą ji taip pat buvo apdovanota įvairių institucijų raštais ir padėkomis.

    „Ne vadovai yra verti apdovanojimų, o visa švietimo bendruomenė“, – sakydavo Vida Giedrimienė, priimdama įvertinimus.

    Artimieji ir kolegos ją apibūdina kaip kuklią, intelektualią asmenybę, kuriai svarbiausia buvo bendras rezultatas, o ne asmeninis pripažinimas. Jos vadovavimo metais rajono mokyklų pasiekimai buvo siejami su kryptingu darbu ir aiškiais kokybės lūkesčiais.

    Asmeninis gyvenimas ir atminimas

    Pasitraukusi iš aktyvios profesinės veiklos, Vida Giedrimienė daugiau laiko skyrė šeimai, knygoms, kelionėms ir pamėgtai jūrai, kuri jai buvo ramybės ir įkvėpimo šaltinis. Ji buvo našlė, jos vyras Edmundas Giedrimas, dailininkas ir buvęs vyriausiasis miesto architektas, mirė prieš kelerius metus.

    Bendruomenė pabrėžia, kad net ir silpstant sveikatai ji neprarado ryšio su Kretinga ir domėjosi mokyklų gyvenimu. Užjaučiamos velionės dukros Aurima ir Egita bei kiti artimieji.

  • Gamtos herojų apdovanojimai 2026: startavo registracija, organizatoriai ieško tvarumo lyderių

    Aplinkosauginė iniciatyva Kita forma šeštą kartą skelbia konkursą Gamtos herojų apdovanojimai 2026 ir kviečia teikti paraiškas žmones bei iniciatyvas, kurios realiais darbais prisideda prie aplinkos apsaugos ir tvarumo skatinimo. Organizatorių teigimu, konkursu siekiama ne tik įvertinti pasiekimus, bet ir išryškinti pavyzdžius, galinčius įkvėpti bendruomenes, švietimo įstaigas ir verslą.

    Šių metų atrankoje numatytos trys kategorijos: metų tvarumą skatinanti nevyriausybinė organizacija arba iniciatyva, metų ekologiškiausias pedagogas ir metų aplinkai draugiškiausias mokinys ar studentas. Vertinama veikla turi būti įgyvendinta per pastaruosius metus, todėl svarbu aiškiai aprašyti konkrečius rezultatus ir poveikį.

    Kas gali dalyvauti?

    Paraiškas gali teikti aplinkosaugai neabejingos nevyriausybinės organizacijos, įvairios pilietinės iniciatyvos, pedagogai, studentai ir mokyklinio amžiaus vaikai nuo 1 iki 12 klasės. Dalyvavimas konkurse yra nemokamas, o tai, anot organizatorių, sudaro sąlygas varžytis tiek didesnėms organizacijoms, tiek mažesnėms vietos bendruomenėms.

    Organizatoriai pabrėžia, kad svarbi ne tik veiklos apimtis, bet ir jos prasmė: gali būti vertinami tiek ilgalaikiai projektai, tiek vienkartiniai, tačiau reikšmingi veiksmai, paskatinę pokyčius. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai vis dažniau akcentuojami pamatuojami rezultatai ir praktinis poveikis vietos aplinkai.

    Terminai ir apdovanojimai

    Registracija į konkursą vyksta iki spalio 31 dienos. Nugalėtojams bus įteiktos rėmėjų įsteigtos dovanos, o apdovanojimų ceremonija planuojama lapkričio 27 dieną Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu.

    Norintys dalyvauti kviečiami kreiptis į konkurso organizatorius dėl registracijos ir paraiškų pateikimo tvarkos. Registracijos nuorodos ir kontaktų straipsnyje nepateikiame, tačiau aktualią informaciją galima rasti organizatorių skelbiamuose oficialiuose kanaluose.

  • Gamtos herojai 2026: prasidėjo „Kita forma“ konkursas, kviečiantis parodyti realius tvarumo darbus

    Gamtos herojai 2026: prasidėjo „Kita forma“ konkursas, kviečiantis parodyti realius tvarumo darbus

    Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ šeštą kartą paskelbė konkursą Gamtos herojai 2026 ir kviečia teikti nominacijas žmonėms bei organizacijoms, kurių darbai realiai prisideda prie aplinkos saugojimo. Organizatoriai pabrėžia, kad vertinami ne pažadai, o apčiuopiami veiksmai bendruomenėse, mokyklose ir nevyriausybiniame sektoriuje.

    Konkursas orientuotas į tuos, kurie savo veikla mažina taršą, skatina atsakingą vartojimą, stiprina aplinkosauginį švietimą ir įtraukia aplinkinius į pokyčius. Pasak iniciatyvos, svarbu ne tik rezultatas, bet ir gebėjimas įkvėpti kitus prisidėti prie tvarumo sprendimų kasdienybėje.

    Kas gali būti nominuojamas?

    Šiemet nominacijos priimamos trijose kategorijose: metų tvarumą skatinanti nevyriausybinė organizacija ar iniciatyva, metų ekologiškiausias pedagogas bei metų aplinkai draugiškiausias mokinys ar studentas. Dalyvauti gali nevyriausybinės organizacijos, pedagogai, studentai ir mokyklinio amžiaus vaikai nuo 1 iki 12 klasės.

    Organizatoriai akcentuoja, kad konkursas skirtas per pastaruosius metus įgyvendintiems darbams, todėl teikiant nominaciją pravartu aiškiai aprašyti, kas konkrečiai padaryta ir kokį poveikį tai turėjo. Vertę kuria ir tęstinumas, ir vienkartinis, bet reikšmingas sprendimas, jei jis realiai pakeitė praktiką mokykloje ar bendruomenėje.

    Kodėl verta dalyvauti?

    „Kita forma“ teigia, kad konkursas yra proga garsiau papasakoti apie aplinkosaugines iniciatyvas, kurios dažnai lieka vietos bendruomenių ribose. Matomumas čia tampa ne savireklama, o būdu perduoti veikiančius sprendimus kitiems ir paskatinti panašias praktikas skirtingose Lietuvos vietose.

    Dalyvavimas konkurse yra nemokamas, o nugalėtojams numatytos rėmėjų dovanos. Apdovanojimai planuojami gyvai Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu.

    Iki kada vyksta registracija?

    Registracija konkursui vyksta iki spalio 31 dienos. Norint dalyvauti, reikia užpildyti organizatorių pateiktą registracijos anketą ir pateikti trumpą, aiškų savo veiklos aprašą.

    Organizatoriai ragina nedelsti ir teikti nominacijas kuo anksčiau, ypač jei iniciatyvoje dalyvavo daugiau žmonių, o rezultatams pagrįsti praverstų papildomi faktai ar patvirtinimai. Kuo tiksliau įvardijami veiksmai ir jų nauda, tuo lengviau įvertinti realų indėlį į aplinkosaugą.

  • Zarasuose startavo mokymai apie įtrauktį: kaip pedagogams padėti specialiųjų poreikių mokiniams

    Zarasuose startavo mokymai apie įtrauktį: kaip pedagogams padėti specialiųjų poreikių mokiniams

    Gegužės 5 dieną Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje prasidėjo mokymai, skirti gerinti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymą ir pagalbą mokyklose. Tai pirmoji mokymų ciklo dalis, vykdoma pagal projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas Zarasų rajono savivaldybėje“.

    Į mokymus susirinko pedagogai ir pagalbos mokiniui specialistai iš visų Zarasų rajono ugdymo įstaigų. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent šių darbuotojų kasdieniai sprendimai klasėje dažniausiai lemia, ar mokinys gauna laiku pritaikytą pagalbą ir ar mokykla geba užtikrinti realią įtrauktį.

    Mokymų fokusas – ir mokytojo savijauta

    Mokymus vedė psichoterapijos praktikė ir edukologė Gintarė Razulevičiūtė. Pasak organizatorių, lektorė daug dėmesio skyrė ne tik teorinėms žinioms, bet ir praktiniams pavyzdžiams, kurie kyla dirbant su skirtingų poreikių mokiniais.

    Mokymų metu akcentuota, kad pedagogo darbas nėra vien dalyko turinio perteikimas. Aptarta, kaip mokytojo savijauta, emocinis atsparumas ir gebėjimas kurti santykį su mokiniu tiesiogiai veikia ugdymo kokybę bei klasės klimatą.

    Ką reiškia įtraukusis ugdymas kasdienybėje

    Dalyviai kalbėjo apie tai, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių elgesys ar mokymosi sunkumai dažnai turi priežastis, kurios nėra iškart matomos. Todėl svarbu ne tik reaguoti į situaciją, bet ir mokėti atpažinti, kas slypi už elgesio, ir kokios pagalbos reikia mokiniui bei jo šeimai.

    Mokymuose pabrėžtas koordinuotos pagalbos principas, kai į pagalbos teikimą įsitraukia ne vien mokytojas, bet ir švietimo pagalbos specialistai, mokyklos administracija, o prireikus ir kitos institucijos. Toks modelis padeda išvengti situacijų, kai atsakomybė paliekama vienam žmogui, o sprendimai vėluoja.

    Organizatoriai dėkoja lektorei ir dalyviams už aktyvų įsitraukimą bei planuoja tęsti mokymų ciklą kitose dalyse. Mokymai vykdomi įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažangos priemonės veiklas „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“, o projekto vykdytoja yra Zarasų rajono savivaldybės administracija.

  • Startavo „Gamtos herojai 2026“: kas gali kandidatuoti ir kaip iki spalio 31 dienos pateikti paraišką

    Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ paskelbė kvietimą teikti paraiškas konkursui „Gamtos herojai 2026“. Tai jau šeštą kartą rengiamas projektas, kuriuo siekiama viešai įvertinti žmones ir organizacijas, savo darbais prisidedančius prie aplinkos apsaugos ir tvarumo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad vertinami ne pažadai, o realūs veiksmai: nuo kasdienių sprendimų bendruomenėje iki ilgalaikių iniciatyvų, keičiančių įpročius mokyklose ar organizacijose. Taip pat akcentuojamas aplinkosauginis švietimas ir gebėjimas įkvėpti kitus prisidėti.

    Kas gali pretenduoti?

    Šių metų konkurse numatytos trys nominacijų kryptys: tvarumą skatinanti nevyriausybinė organizacija ar iniciatyva, ekologiškiausias pedagogas bei aplinkai draugiškiausias mokinys arba studentas. Dalyvauti kviečiami įvairaus amžiaus ir patirties dalyviai, jei tik veikla susijusi su aplinkosauga ir tvarumu.

    Konkurso organizatoriai nurodo, kad darbai turi būti įgyvendinti per pastaruosius metus. Tokia sąlyga leidžia įvertinti aktualiausias iniciatyvas ir užtikrinti, kad apdovanojimai atspindėtų dabartines tvarumo tendencijas.

    Kaip vyks atranka ir apdovanojimai?

    Paraiškas dalyviai teikia užpildydami registracijos anketą, o dalyvavimas yra nemokamas. Nugalėtojams numatytos rėmėjų dovanos, o apdovanojimai planuojami gyvai Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu.

    Registracija vyksta iki spalio 31 dienos. Organizatoriai ragina nedelsti ir pateikti informaciją aiškiai, akcentuojant konkrečius rezultatus: kokie pokyčiai pasiekti, kas įtraukta į veiklas ir kaip iniciatyva prisidėjo prie tvaresnių sprendimų.

    Partneriai ir kontaktai

    Projektą palaiko savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, tarp jų Vilniaus miesto savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Alytaus miesto savivaldybė, taip pat Kauno ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai pažymi, kad partnerystės padeda konkursui pasiekti daugiau bendruomenių ir stiprina aplinkosaugines iniciatyvas regionuose.

    Dėl konkurso sąlygų ir dalyvavimo tvarkos galima kreiptis į organizatorių atstovę Tomą Jakutytę. Papildoma informacija skelbiama iniciatyvos „Kita forma“ oficialiuose kanaluose.

  • Garliavoje mokytojai pristatė veiksmingus ugdymo metodus: kuo išsiskyrė Sėkmingų patirčių laboratorija

    Antradienį Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje antrus metus iš eilės vyko Kauno rajono Švietimo centro organizuojamas renginys Sėkmingų patirčių laboratorija. Šįkart jis subūrė Pakaunės pedagogus, dirbančius su mažiausiais vaikais, ir daugiausia dėmesio skyrė ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo patirčių sklaidai.

    Renginyje mokytojai dalijosi praktiniais pavyzdžiais, kaip kasdienėse veiklose taikyti aktyvius mokymo metodus ir projektinę veiklą. Aptartos pamokų ir veiklų formos, kuriose ugdymas vyksta per žaidimą, o užduotys pritaikomos skirtingų gebėjimų vaikams.

    Kas veikia ikimokykliniame ugdyme?

    Pedagogai pristatė sprendimus, padedančius nuosekliai ugdyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir socialinius įgūdžius. Akcentuota, kad ankstyvajame amžiuje itin svarbu vaiko patirtį grįsti praktika, tyrinėjimu, bendradarbiavimu ir aiškiai struktūruota dienotvarke.

    Pasak dalyvių, žaidybiniai metodai ypač veiksmingi stiprinant vaikų motyvaciją ir įsitraukimą, nes leidžia mokytis per patirtį, o ne per formalų žinių tikrinimą. Taip pat aptarta, kaip projektinė veikla padeda ugdyti kalbinius gebėjimus, smalsumą ir gebėjimą spręsti problemas.

    Ką sako savivaldybė?

    Renginyje dalyvavusi Kauno rajono savivaldybės vicemerė Snieguolė Navickienė pabrėžė, kad gerųjų praktikų sklaida padeda pedagogams drąsiau atsinaujinti ir išbandyti naujus sprendimus klasėje ar grupėje.

    „Tokios iniciatyvos kaip Sėkmingų patirčių laboratorija yra itin svarbios – jos leidžia dalytis patirtimis, įkvėpti vieniems kitus ir drąsiai išbandyti naujus ugdymo metodus. Jūsų kasdienis darbas kuria tvirtą pagrindą kiekvieno vaiko ateičiai“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Ko tikėtis po renginio?

    Organizatorių teigimu, laboratorijos formatas svarbus tuo, kad pedagogai gali parsivežti ne teorines rekomendacijas, o pritaikomas idėjas ir konkrečius veiklų scenarijus. Tokie susitikimai taip pat stiprina bendruomeniškumą ir padeda suvienodinti ugdymo kokybę skirtingose įstaigose.

    Renginio dalyviai akcentavo, kad nuolatinis profesinis mokymasis ir kolegų patirčių aptarimas tampa vis reikšmingesnis, kai ugdymo įstaigos ieško būdų gerinti vaikų emocinę savijautą, įtrauktį ir mokymosi motyvaciją. Todėl tikimasi, kad Sėkmingų patirčių laboratorija ir toliau liks praktine erdve keistis idėjomis bei sprendimais.

  • Avižieniuose susirinkę pedagogai aptarė kontekstinį ugdymą: kaip patirtys keičia darželį

    Avižieniuose susirinkę pedagogai aptarė kontekstinį ugdymą: kaip patirtys keičia darželį

    Konferencija Avižieniuose subūrė šalies pedagogus

    Balandžio 30 dieną Vilniaus r. Avižienių vaikų lopšelyje-darželyje surengta respublikinė metodinė konferencija Kontekstinis ugdymas: mokymasis per patirtis ir aplinką. Renginys skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybei stiprinti bei praktinei patirčiai dalintis.

    Į Avižienius atvyko mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir ugdymo įstaigų vadovai iš Vilniaus miesto ir rajono, Kauno, Alytaus, Šalčininkų ir Trakų rajonų. Dalyviai atstovavo tiek darželiams, tiek pedagoginėms psichologinėms tarnyboms bei mokykloms-darželiams.

    Kodėl kontekstinis ugdymas tampa svarbesnis?

    Konferencijoje akcentuota, kad kontekstinis ugdymas remiasi vaiko kasdienėmis patirtimis, artimiausia aplinka ir prasmingomis situacijomis, kurios padeda natūraliai jungti skirtingas ugdymo sritis. Toks mokymasis dažnai stiprina vaikų motyvaciją, nes užduotys siejamos su realiais klausimais, daiktais ir socialinėmis patirtimis.

    Pedagogai taip pat aptarė, kad šis požiūris ypač aktualus įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį, kai didesnis dėmesys skiriamas kompetencijoms, vaiko savarankiškumui ir pažinimo smalsumui. Praktiniai pavyzdžiai parodė, kaip aplinka ir veiklos kontekstas gali tapti ugdymo priemone, o ne tik fonu.

    Įtrauktis ir pagalba vaikui nuo ankstyvojo amžiaus

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Pupšienė pabrėžė profesinių susitikimų naudą, kai teorinės nuostatos išbandomos praktikoje. Jos teigimu, tokie renginiai padeda mokytojams pamatyti, kaip ugdymo idėjos virsta vaikams suprantamais atradimais.

    Pranešime Įtrauktis prasideda darželyje Vilniaus r. pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė metodininkė ir docentė Ana Pavilovič-Jančis akcentavo ankstyvosios įtraukties svarbą. Dėmesys skirtas tam, kaip laiku suteikta kompleksinė pagalba ugdymo įstaigoje leidžia geriau atliepti individualius vaikų poreikius.

    Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Danutė Matulevičienė kontekstinį ugdymą pristatė kaip pagalbos sistemų jungtį. Pasak jos, vaiko realios aplinkos pažinimas padeda tiksliau suprasti ugdymosi situaciją ir parinkti tinkamus pagalbos būdus.

    Nuo profesinio dialogo iki stendinių pristatymų

    Didelio susidomėjimo sulaukė pranešimai apie profesinio dialogo reikšmę ir aplinkos ugdomąją galią, taip pat apie kasdienius sprendimus, kurie padeda palaikyti kokybišką ugdymo organizavimą. Kauno rajono Ilgakiemio mokyklos-darželio direktorė Aušra Gužauskienė aptarė, kaip struktūruotas profesinis dialogas gali tapti pokyčių varikliu įstaigoje.

    Antroje konferencijos dalyje daug dėmesio skirta praktiniams ugdymo kontekstų pavyzdžiams: kalbos ugdymui, žaismės vaidmeniui, patirtiniam mokymuisi kuriant veikėjų istorijas ir vaikų pažinimo skatinimui per tyrinėjimą. Dalyviai dalijosi metodais, kaip sudaryti sąlygas vaikams mokytis natūraliai, pasitelkiant kasdienę įstaigos ir bendruomenės aplinką.

    Renginį papildė stendiniai pranešimai, kuriuose pristatytos inovatyvios praktikos, siejančios ugdymą su patirtimi ir aplinka. Tarp pavyzdžių minėtos veiklos, padedančios vaikams stebėti augalų augimą, pažinti gamtą ir integruoti kūrybines veiklas į kasdienį ugdymo ritmą.

    Konferencijos pabaigoje pabrėžta, kad kontekstinis ugdymas suprantamas kaip ilgalaikis požiūris į vaiką ir jo patirtį, skatinantis bendradarbiavimą tarp pedagogų, pagalbos specialistų ir ugdymo įstaigų. Dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai padeda greičiau perkelti veiksmingas idėjas į grupių kasdienybę.