CP v2

Tag: Pedro Sánchez

  • Ispanijos premjero Pedro Sánchez žmonai Begoñai Gómez teismas konfiskavo pasą ir nurodė teisti

    Ispanijos premjero Pedro Sánchez žmonai Begoñai Gómez teismas konfiskavo pasą ir nurodė teisti

    Ispanijos teismas nurodė premjero Pedro Sánchez žmonai Begoñai Gómez stoti prieš teismą korupcijos byloje ir pritaikė kardomąsias priemones. Pagal paskelbtą nutartį ji turi atiduoti pasą ir iki sprendimo pabaigos negali išvykti iš šalies.

    Teisėjas Juan Carlos Peinado taip pat įpareigojo B. Gómez dukart per mėnesį atvykti į teismą. Šios priemonės skirtos užtikrinti, kad įtariamoji laikytųsi proceso sąlygų ir būtų pasiekiama teismui.

    B. Gómez byla susijusi su tyrimu dėl jos vaidmens kuriant ir administruojant vieną iš akademinių programų Madrido Complutense universitete. Tyrime keliami klausimai, ar nebuvo pasitelkti viešieji ištekliai ir asmeniniai ryšiai siekiant naudos privačiam interesui.

    Teismas nutartyje pažymėjo, kad apribojimai taikomi ir Cristina Álvarez, konsultantei, dirbančiai premjero rezidencijoje Moncloa rūmuose. Tuo metu trečiasis byloje minimas asmuo, verslininkas Juan Carlos Barrabés, tokių kelionių ir dokumentų apribojimų kol kas išvengė.

    Teisėjas B. Gómez anksčiau oficialiai pareiškė įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo įtaka, lėšų pasisavinimo ir kitų su korupcija siejamų veikų. Prokuratūra ir gynyba prašė bylą nutraukti, teigdamos, kad surinktų duomenų nepakanka baudžiamajai atsakomybei pagrįsti.

    „Prokuratūra mano, kad šiuo metu nėra pakankamų įrodymų tęsti bylą iki teismo“, – teigiama prokuratūros poziciją atspindinčiuose argumentuose.

    Pasak su B. Gómez aplinka siejamų šaltinių, ji ketina skųsti taikomas kardomąsias priemones, įskaitant paso konfiskavimą. Galutinis sprendimas dėl apeliacijos priklausys aukštesnės instancijos teismui.

    Ši byla tapo ir politiniu išbandymu premjerui Pedro Sánchez, kurio mažumos koalicijai tenka atlaikyti augantį spaudimą dėl kelių korupcijos tyrimų, susijusių su jo aplinka ir buvusiais bendražygiais. Premjeras kaltinimus atmeta, o opozicija toliau ragina imtis politinės atsakomybės.

  • Ispanija atsitraukia nuo raginimo griežtinti ES prekybos gynybą prieš Kiniją: kas pasikeitė

    Ispanija atsitraukia nuo raginimo griežtinti ES prekybos gynybą prieš Kiniją: kas pasikeitė

    Ispanija traukiasi nuo prancūzų iniciatyvos, kuria Europos Sąjunga buvo raginama griežtinti prekybos gynybos priemones Kinijos atžvilgiu. Apie tai Berlyne pareiškė šalies ekonomikos ir prekybos ministras Carlosas Cuerpo, pabrėžęs, kad politinio pritarimo dokumentui šiuo metu nėra.

    Ministro žodžiai reiškia akivaizdų kurso koregavimą po to, kai Ispanija buvo minima tarp didžiųjų ES ekonomikų, pritarusių Prancūzijos parengtam pozicijos dokumentui Europos Komisijai. Jame siūlyta aktyviau naudoti tyrimų pajėgumus, stiprinti prekybos apsaugos instrumentus ir svarstyti naują priemonę rinkos iškraipymams mažinti.

    „Šiame etape nebuvo jokio konkretaus politinio palaikymo jokiam neformaliam dokumentui“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Ispanijos atsargumas išryškėjo likus nedaug laiko iki Europos Komisijos diskusijų, kuriose tikimasi pradėti platesnį ES santykių su Kinija peržiūros etapą. Pastaraisiais metais Bendrija vis dažniau kalba apie poreikį saugoti pramonę nuo itin konkurencingų importo srautų ir mažinti strategines priklausomybes, ypač sektoriuose, susijusiuose su žaliąja ir skaitmenine transformacija.

    C. Cuerpo Berlyne akcentavo, kad ES turėtų ne tik stiprinti savo instrumentus, bet ir tęsti dialogą su Pekinu. Jo teigimu, tikslas turėtų būti mažinti dvišalius prekybos disbalansus ir aiškiau susitarti dėl sąžiningesnių konkurencijos sąlygų, o ne vien didinti konfrontaciją.

    „Turime kalbėtis lygiaverčiai, iš vienodų pozicijų su Kinija ir JAV. Turime įsitraukti į dialogą su Kinijos institucijomis“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Greitas Madrido pozicijos pasikeitimas parodo, kaip sudėtinga ES suformuoti vieningą liniją Kinijos atžvilgiu. Dalis valstybių narių siekia ryžtingesnių veiksmų prieš rinkos iškraipymus ir valstybės remiamą konkurenciją, tačiau kitos, palaikančios pragmatiškesnius ryšius su Pekinu, baiminasi atsakomųjų priemonių ir neapibrėžtumo verslui.

    Ispanija dažnai laikoma viena atviresnių Kinijos investicijoms ES šalių, ypač energetikos transformacijos grandinėse ir gamybos projektuose. Dėl to Madridas siekia derinti pramonės apsaugos ambicijas su tikslu pritraukti kapitalą ir technologijas, kartu išvengiant sprendimų, kurie galėtų apsunkinti eksportuotojų padėtį ar padidinti įtampą tiekimo grandinėse.

    ES institucijoms rengiantis sprendimams, tikėtina, kad diskusijos suksis apie tai, kiek griežtai ir kokiomis priemonėmis Bendrija turėtų reaguoti į konkurencinį spaudimą, kartu paliekant erdvės deryboms. Ispanijos signalas rodo, kad kompromiso paieškos tarp valstybių narių gali būti ne mažiau svarbios nei pati politika Kinijos atžvilgiu.

  • Ispanija neigia dėl ES pandemijos lėšų: ginčas dėl pensijų jau temdo būsimas biudžeto derybas

    Ispanija neigia dėl ES pandemijos lėšų: ginčas dėl pensijų jau temdo būsimas biudžeto derybas

    Ispanijos vyriausybė bando gesinti politinį skandalą dėl ES pandemijos ekonomikos gaivinimo lėšų, kategoriškai neigdama, kad šiais pinigais buvo apmokėtos pensijos. Ginčas kyla itin jautriu metu, kai ES šalys ruošiasi deryboms dėl kito septynerių metų biudžeto ir bendrų skolų ateities.

    Diskusiją įkaitino Ispanijos biudžeto priežiūros institucijos pateikta išvada, kad 2024 metų lapkritį dalis valstybės išlaidų pensijoms buvo dengiama biudžeto kreditais, susietais su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone. Madridas tvirtina taisyklių nepažeidęs ir aiškina, kad tai buvęs techninis apskaitos klausimas, kurį oponentai išnaudoja politinei kovai.

    Europos Komisija, pasirodžius pirminiams pranešimams, paprašė Ispanijos paaiškinimo. Ispanijos pareigūnai teigia, kad pateikus atsakymą papildomų užklausų nebuvo ir jie šį epizodą laiko uždarytu, tačiau politinė žala, regis, jau padaryta.

    Tuo metu Ispanijos opozicinė Liaudies partija reikalauja, kad ministras pirmininkas Pedro Sánchez pasiaiškintų parlamente. Kritikos banga pasiekė ir Europos Parlamentą, kur dalis konservatyvių politikų kelia klausimą dėl pandemijos fondo lėšų kontrolės ir skaidrumo.

    „Jei šie kaltinimai pasitvirtintų, tai būtų rimtas ES mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo pažeidimas“, – sakė Europos Parlamento narys Tomáš Zdechovský.

    „Ar tikrai po pandemijos ekonomikos atsigavimui skirtos lėšos tyliai nukreipiamos pensijoms? Tai tik sustiprintų skeptikų argumentus“, – sakė Europos Parlamento narys Dirk Gotink.

    Šiaurės ir pietų įtampa

    Madridas atmeta kaltinimus ir pabrėžia, kad „nė vienas euras“ nebuvo panaudotas netinkamai. Ispanijos atstovai taip pat atmeta pasikartojantį pasakojimą apie „taupią šiaurę“ ir „išlaidžius pietus“, primindami, kad šalies ekonomikos augimas pastaraisiais metais buvo vienas sparčiausių ES.

    Vis dėlto skandalas atgaivino senas įtampas, ypač tarp šalių, kurios griežčiau vertina bendrą skolinimąsi ir reikalauja kuo aiškesnių atsiskaitymo bei kontrolės mechanizmų. Būtent šios valstybės anksčiau skeptiškai vertino 2020 metais patvirtintą maždaug 750 mlrd. eurų vertės ES ekonomikos gaivinimo paketą.

    Kodėl ginčas svarbus dabar?

    Kontroversijos laikas ES institucijoms yra itin nepatogus. Briuselis rengiasi pradėti derybas dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, o vienas centrinių klausimų bus, kaip tvarkytis su bendromis skolomis, sukauptomis finansuojant pandemijos atsigavimo priemones.

    Ispanija buvo viena didžiausių šio mechanizmo naudos gavėjų ir dažnai pasisakė už ambicingesnį ES biudžetą bei tvirtesnius bendro finansavimo instrumentus ateityje. Tačiau naujas ginčas gali tapti papildomu argumentu skeptikams, siekiantiems griežtesnių ribojimų ir atsargesnio požiūrio į bendrą skolinimąsi.

    Prie situacijos prisideda ir vidaus politika: Ispanijoje fragmentuotas parlamentas apsunkina biudžeto priėmimą, o tai didina jautrumą bet kokiems klausimams, susijusiems su finansų valdymu ir viešųjų išlaidų tvarumu. Artėjant ES viršūnių susitikimui, kuriame biudžeto tema turėtų užimti svarbią vietą, ši istorija gali būti naudojama kaip derybinis svertas ne tik prieš Madridą, bet ir prieš platesnes pietinių šalių iniciatyvas.

  • Iš „Hondius“ laivo evakuoti žmonės dėl hantaviruso: PSO ramina, bet stebėsena tęsis 42 dienas

    Iš „Hondius“ laivo evakuoti žmonės dėl hantaviruso: PSO ramina, bet stebėsena tęsis 42 dienas

    Ispanija ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad kruizinio laivo „Hondius“ keleivių evakuacija Tenerifėje, kilus hantaviruso protrūkiui, buvo sėkminga. Anot Madrido, sprendimas priimtas vadovaujantis tiek tarptautiniais įsipareigojimais, tiek humanitariniais motyvais.

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez viešai gynė vyriausybės veiksmus po to, kai laivas buvo priverstas įplaukti į Granadiljos uostą Tenerifėje. Jis pabrėžė, kad taikytas protokolas turėjo užtikrinti ir evakuojamų žmonių, ir vietos gyventojų saugumą.

    PSO: didelio protrūkio požymių nėra

    PSO duomenimis, iki gegužės 12 dienos buvo nustatyta 11 susijusių atvejų, iš jų 9 patvirtinti, o trys žmonės mirė. Organizacija pabrėžė, kad nuo gegužės 2 dienos, kai apie situaciją buvo pranešta PSO, naujų mirčių neužfiksuota.

    „Nėra nieko, kas rodytų, jog kils didelis protrūkis“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    Vis dėlto PSO akcentuoja, kad situacija gali kisti dėl ilgesnio hantaviruso inkubacinio laikotarpio, todėl artimiausiomis savaitėmis gali išryškėti daugiau įtariamų ar patvirtintų atvejų. Dėl to svarbiausia priemone išlieka aktyvi sveikatos stebėsena ir greitas galimų atvejų izoliavimas.

    42 dienų stebėsena ir izoliavimas

    PSO rekomenduoja 42 dienas griežtai stebėti asmenis, kurie galėjo turėti sąlytį su virusu, o prireikus tai daryti namuose arba karantino patalpose. Nurodoma, kad šis laikotarpis skaičiuojamas nuo gegužės 10 dienos.

    PSO vadovas taip pat pabrėžė, kad kiekviena valstybė gali pritaikyti šias rekomendacijas pagal savo nacionalinį kontekstą. Tuo pat metu jis ragino bet kokius naujus įtariamus atvejus izoliuoti nedelsiant, kad būtų sumažinta tolesnio plitimo rizika.

    Vienas pacientas Ispanijoje stebimas ligoninėje

    Per spaudos konferenciją patvirtinta, kad vienas Ispanijos keleivis, kuriam testas iš pradžių rodė teigiamą rezultatą, tebėra izoliuotas Gómez Ulla centrinėje gynybos ligoninėje Madride. Sveikatos šaltinių teigimu, jam nuo gegužės 12 dienos ryto pasireiškė su liga suderinami simptomai.

    Skelbiama, kad paciento izoliacija išlieka, patalpa buvo dezinfekuota, o klinikinė būklė toliau atidžiai stebima. Ispanijos valdžia pabrėžia, kad svarbiausia išlieka nuosekli kontrolė, testavimas ir epidemiologinis sekimas, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata.

  • Katalonijos ministras: Ispanija ryžtingiau stojo prieš JAV nei ES, NATO ateitis taps europietiškesnė

    Katalonijos ministras: Ispanija ryžtingiau stojo prieš JAV nei ES, NATO ateitis taps europietiškesnė

    Katalonijos vyriausybės ministras Europos Sąjungos ir užsienio veiksmų klausimams Jaume Duch teigia, kad Ispanija pastaraisiais mėnesiais dažnai laikėsi ryžtingesnės pozicijos JAV atžvilgiu nei Europos Sąjunga. Pasak jo, Madridas buvo vienas pirmųjų, viešai kritikavusių Vašingtono sprendimus tarptautinių krizių kontekste.

    Ministro vertinimu, Ispanijos laikysena ypač išryškėjo prasidėjus konfliktui su Iranu, kai ministras pirmininkas Pedro Sánchez, anot Duch, buvo vienintelis ES lyderis, tiesiogiai suabejojęs karo kryptimi. Jis tvirtina, kad vėliau panašių nuostatų laikytis ėmė ir daugiau ES šalių.

    „Per kelias savaites šią poziciją perėmė dauguma ES valstybių narių, vadinasi, mes buvome labiau įsitikinę savo nuostata“, – sakė Jaume Duch.

    ES pozicija keitėsi po signalų iš JAV

    Paklaustas, ar ES tokiais klausimais svyruoja, J. Duch teigė, kad Bendrijos pozicija „stipriai evoliucionavo“ per pastaruosius mėnesius. Jo aiškinimu, kai kurie JAV žingsniai privertė Europos sostines iš naujo įvertinti rizikas ir priklausomybes.

    Ministras kaip lūžio momentą išskyrė viešus pareiškimus ir spaudimą dėl Grenlandijos, kurie, jo teigimu, „atvėrė akis“ daugeliui Europos vyriausybių. Po to, anot jo, ES valstybių tonas JAV atžvilgiu tapo tvirtesnis, o diskusijos apie strateginę autonomiją įgavo daugiau svorio.

    Europa ir NATO: mažiau priklausomybės nuo JAV?

    Duch taip pat priminė, kad kritiškesnė Ispanijos pozicija JAV atžvilgiu sulaukė ne tik politinių reakcijų, bet ir spaudimo signalų. Straipsnyje minimas vidinis Pentagono laiškas, kuriame esą buvo svarstoma galimybė stabdyti Ispanijos narystę NATO, jei ši nepritartų raginimams aktyviau remti karo veiksmus.

    Anot J. Duch, NATO generalinis sekretorius Mark Rutte yra aiškiai pasakęs, kad Ispanija vykdo savo įsipareigojimus ir rimtai žiūri į atsakomybes Aljanse. Tuo pat metu ministras kelia idėją apie „europietiškesnę“ NATO, kurioje ES šalys labiau subalansuotų galios centrą ir mažintų priklausomybę nuo JAV sprendimų.

    Jis pabrėžė, kad diskusija Briuselyje dėl tokio perskirstymo vis dar atvira ir priklausys nuo to, kokią ilgalaikę kryptį pasirinks JAV. Pasak ministro, pranešimai apie planus išvesti apie 5 000 JAV karių iš Vokietijos Europos valstybėms yra signalas greičiau stiprinti savarankiškus pajėgumus.

    Katalonija Briuselyje: arčiau žmonių ir ES kalbų klausimas

    Pereidamas prie regioninės politikos, J. Duch teigė, kad katalonai save sieja su Europa, tačiau vis dar jaučia atotrūkį tarp Briuselio ir kasdienių žmonių problemų. Jo nuomone, ES institucijoms tenka pareiga pateikti apčiuopiamus atsakymus dėl būsto, socialinių iššūkių ir klimato kaitos.

    Ministro vertinimu, regionai ir savivaldybės gali būti svarbus tiltas, nes jie arčiau piliečių nei centrinės vyriausybės. Jis pabrėžė, kad daugelį Briuselyje priimtų sprendimų praktikoje įgyvendina būtent regioninės valdžios, todėl būtinas glaudus ryšys tarp sprendimų priėmėjų ir vykdytojų.

    Kalbėdamas apie santykius su Ispanija, J. Duch akcentavo, kad Katalonijos vidaus politinė padėtis pasikeitė po to, kai regioniniuose rinkimuose prieš kelerius metus nepriklausomybės šalininkai prarado daugumą. Anot jo, dabartinės valdančiosios jėgos labiau remia Katalonijos buvimą Ispanijos sudėtyje, tačiau siekia kuo platesnės savivaldos.

    Vienu svarbiausių Katalonijos siekių jis įvardijo katalonų kalbos pripažinimą oficialia ES kalba. Duch teigė, kad Europoje kataloniškai kalba apie 10 000 000 žmonių, todėl, jo manymu, tai suteikia pagrindą siekti oficialaus statuso.

    2023 metais P. Sánchez buvo pažadėjęs, kad katalonų, baskų ir galisų kalbos galėtų būti įtrauktos į oficialių ES kalbų sąrašą mainais į paramą formuojant mažumos vyriausybę. Tačiau, kaip nurodoma, Briuselyje šiam siūlymui iki šiol stinga politinio sutarimo.

    „Tam nereikia būti nepriklausomiems, kad ES gautume visas savo teises, ir net manau, kad tai lengviau pasiekti būnant Ispanijos dalimi“, – sakė Jaume Duch.

  • Virusinis klastotės „laikraštis“ skelbia 2 800 eurų migrantams: Ispanija paneigė

    Virusinis klastotės „laikraštis“ skelbia 2 800 eurų migrantams: Ispanija paneigė

    Klastotė išplito socialiniuose tinkluose

    Socialiniuose tinkluose plačiai dalijamasi tariamu laikraščio pirmuoju puslapiu, kuriame teigiama, kad Ispanijos premjeras Pedro Sánchez žada naujai įteisintiems migrantams mokėti po 2 800 eurų per mėnesį šeimai. Esą išmokos būtų mokamos iki dvejų metų, kol žmonės susiras darbą.

    Šis vaizdas pateikiamas kaip straipsnis iš neva egzistuojančio leidinio „El Diario de España“ ir siejamas su Madrido paskelbta migrantų įteisinimo programa. Tačiau faktų tikrintojai ir institucijos nurodo, kad tokia publikacija yra klastotė, o išmokų pažadas neatitinka teisės aktų.

    Kas neatitinka realybės?

    Pirmiausia, tariamas leidinys „El Diario de España“ neturi patikimų pėdsakų: nerandama nei oficialios interneto svetainės, nei redakcijos rekvizitų ar ankstesnių publikacijų. Tokie požymiai būdingi dezinformacijos kampanijoms, kai suklastojamas tariamai patikimos žiniasklaidos formatas.

    Klastotėje nurodoma publikavimo data siejama su 2024 metais, tačiau Ispanijos vyriausybės sprendimų chronologija su tuo nesutampa. Įteisinimo priemonės buvo pristatytos gerokai vėliau, o pati programa įsigaliojo tik 2026 metais, todėl „sensacingas“ pažadas neatlaiko elementaraus laiko patikrinimo.

    Be to, klastotėje minima iniciatyva su konkrečiu pavadinimu ir metų intervalais viešuose šaltiniuose nėra patvirtinama. Tokie išgalvoti programų pavadinimai dažnai naudojami tam, kad žinutė atrodytų „oficialiai“ ir būtų lengviau ja patikėti.

    Ką iš tiesų numato įteisinimo programa?

    Ispanijos įteisinimo mechanizmas iš esmės susijęs ne su išmokomis, o su teise legaliai gyventi ir dirbti šalyje. Pagal oficialiai paskelbtas taisykles, asmenys turi atitikti nustatytas sąlygas, įskaitant nepriekaištingą teistumo istoriją, ir per nustatytą terminą pateikti paraišką atnaujinamam leidimui gyventi.

    Klastotėje įvardyta suma neatsispindi teisės akte, kuriuo įtvirtinta programa, o Madrido institucijos viešai paneigė, kad būtų planuojama dalyti tokio dydžio pinigines išmokas. Esminis programos tikslas – sureguliuoti jau šalyje esančių žmonių statusą, kad jie galėtų dirbti legaliai ir būtų įtraukti į įprastą administracinę tvarką.

    Ši tema nuo pat paskelbimo tapo palankia terpe dezinformacijai, nes migracijos politika dažnai išnaudojama emocijoms kurstyti. Tokiais atvejais populiariausia taktika – kurti skambias, paprastai patikrinamas, bet greitai plintančias „antraštes“ apie tariamas išmokas ar privilegijas.

    Kodėl tai svarbu visai Europos Sąjungai?

    Diskusijos dėl Ispanijos sprendimo pasiekė ir Europos lygmenį: Europos Komisijoje buvo viešai išsakyta atsargumo dėl galimo poveikio Šengeno erdvei ir bendroms migracijos kontrolės kryptims. Kritikai baiminasi, kad nacionalinės įteisinimo programos gali skatinti antrinę migraciją, nors teisės gyventi vienoje ES šalyje automatiškai nesuteikia teisės laisvai įsikurti kitoje.

    Tuo metu Ispanijos valdžios atstovai pabrėžia, kad tai yra praktinis sprendimas jau šalyje gyvenančių ir dirbančių žmonių situacijai sureguliuoti, aiškiau apibrėžiant jų teises ir pareigas. Tokie sprendimai Europoje nuolat kelia įtampą tarp darbo rinkos poreikių, vidaus saugumo argumentų ir politinių debatų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vartotojams verta tikrinti kelis bazinius požymius: ar egzistuoja minima žiniasklaidos priemonė, ar datos sutampa su oficialiais pranešimais, ir ar teiginiai atkartojami institucijų dokumentuose. Kuo skambesnė suma ar pažadas, tuo didesnė tikimybė, kad tai sukurta vien tam, kad sukeltų pasipiktinimą ir būtų dalijamasi.

  • Teisme nuskambėjo kaltinimas Sánchez: liudytojas teigia, kad sutarčių schemos viršūnėje buvo premjeras

    Teisme nuskambėjo kaltinimas Sánchez: liudytojas teigia, kad sutarčių schemos viršūnėje buvo premjeras

    Kaltinimai dėl viešųjų pirkimų

    Ispanijos premjeras Pedro Sánchez trečiadienį atsidūrė naujų kaltinimų epicentre, kai korupcijos byloje teisiamas asmuo teisme pareiškė, jog viešųjų sutarčių „sutvarkymo“ schemos viršūnėje esą buvo pats vyriausybės vadovas. Šie teiginiai nuskambėjo procese, kuris, pasak stebėtojų, dar labiau spaudžia trapią mažumos koaliciją Madride.

    Bylos centre yra buvęs transporto ministras ir ilgametis socialistų lyderių komandos narys José Luis Ábalos. Prokuratūra jį kaltina piktnaudžiavimu, prekyba poveikiu, kyšininkavimu, lėšų pasisavinimu ir dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, o prašoma bausmė siekia 24 metus laisvės atėmimo.

    Kaltinimai siejami su COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai skubos tvarka buvo perkamos apsaugos priemonės, įskaitant veido kaukes. Prokurorų teigimu, verslininkui Víctor de Aldama sudarytos palankios sąlygos laimėti pelningus kontraktus, o buvęs ministro patarėjas Koldo García esą veikė kaip tarpininkas.

    Ábalos ir García kaltinimus neigia. Tuo metu Aldama, kuris, kaip skelbiama, bendradarbiauja su tyrėjais, teisme tvirtino, kad dalis uždirbto pelno galėjo atitekti Socialistų partijai.

    Liudytojo versija apie hierarchiją

    Teisme Aldama išdėstė savo versiją apie schemos hierarchiją ir pareiškė, kad „jei šioje byloje yra hierarchija“, Sánchez esą buvo „pirmame lygyje“, o po jo ėjo Ábalos ir García. Tai vieni griežčiausių viešai nuskambėjusių teiginių, tiesiogiai siejančių premjerą su tariama schema.

    Liudytojas teismui taip pat pateikė pasakojimą apie tariamą susitikimą, kuriame Sánchez esą jam dėkojo už tai, ką šis daro. Be to, Aldama sakė buvęs nustebintas premjero ir García artumo, o pats García esą yra ištaręs, kad premjeras jam „daug skolingas“.

    Socialistų atstovai šiuos pareiškimus atmetė kaip šmeižtą ir gynimosi taktiką. Premjeras Sánchez taip pat ne kartą viešai neigė nelegalų partijos finansavimą ar neteisėtą įtaką viešiesiems pirkimams.

    Politinis fonas ir koalicijos rizikos

    Ši byla vyksta platesniame kontekste, kai Ispanijos politinę darbotvarkę jau kurį laiką lydi keli korupcijos tyrimai, susiję su socialistų aplinka. Dėl to didėja įtampa ir santykiuose su kraštutinių kairiųjų koalicijos partnere Sumar bei regioninėmis politinėmis jėgomis, kurių balsai būtini siekiant priimti įstatymus.

    Kaip nurodoma teismo medžiagoje ir žiniasklaidos pranešimuose, procese buvo kalbama ir apie tariamas grynųjų pinigų „vokus“ bei galimus fiktyvius įdarbinimus valstybinėse įmonėse. Tokie epizodai sustiprina opozicijos argumentus, kad skandalai nėra pavieniai, o sisteminiai.

    Opozicinės partijos PP ir Vox teigia, jog susikaupę skandalai rodo gilesnę problemą ir reikalauja premjero atsistatydinimo bei pirmalaikių rinkimų. Sánchez tokius raginimus atmeta ir yra sakęs, kad sieks baigti kadenciją iki kitų numatytų visuotinių rinkimų 2027 metais.

    Teismo posėdžiai, kaip skelbiama, turėtų būti tęsiami artimiausiomis dienomis, o galutinis nuosprendis gali užtrukti mėnesius. Nuo to, kaip bus įvertinti teisme nuskambėję liudijimai, priklausys ne tik šios bylos baigtis, bet ir politinis spaudimas vyriausybei.