Tag: Pedro Sánchez

  • Ispanija prieš rinkimus taikosi į „TikTok“: po tyrimo dėl vaikų išnaudojimo pradėtos procedūros

    Ispanija prieš rinkimus taikosi į „TikTok“: po tyrimo dėl vaikų išnaudojimo pradėtos procedūros

    Artėjant lapkričio 29-osios nacionaliniams rinkimams Ispanijoje, premjero Pedro Sánchezo vadovaujama Socialistų partija pasirinko netikėtą kampanijos kryptį – ne jungtis prie „TikTok“, o siekti šią platformą šalyje apriboti.

    Impulsu tapo pirmadienį paskelbtas Ispanijos tyrimas, kuriame „TikTok“ kaltinama pernelyg vangiai reaguojant į vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą. Po publikacijos jaunimo ministerija pranešė mėginsianti blokuoti platformą.

    Trečiadienį prokuratūra pradėjo preliminarų tyrimą. Tą pačią dieną P. Sánchezas socialiniame tinkle „X“ sprendimą pasitiko džiugiai, teigdamas, kad „nebaudžiamumo socialiniuose tinkluose dienos baigėsi“ ir jog jokia platforma nėra aukščiau įstatymo bei vaikų teisių.

    Tyrimą paskelbusi pilietinės visuomenės grupė „Maldita“ sukėlė didelį atgarsį, o valdžia per trumpą laiką ėmėsi kelių teisinių žingsnių: kreipėsi ir į duomenų apsaugos institucijas, ir į prokuratūrą.

    Valdžiai banas – politiškai patogus, teisiškai sudėtingas

    Viešai skelbiama, kad ES teisės aktai nustato aukštą kartelę visiškai sustabdyti atvirai veikiančią platformą. Vis dėlto tai nesustabdė valdžios puolimo: P. Sánchezas televizijos interviu pareiškė, jog jei reikės suspenduoti socialinį tinklą Ispanijoje, vyriausybė tai padarys.

    Premjerui tai – proga perkelti dėmesį į vaikų saugumą ir technologijų bendrovių atsakomybę, ypač po smukusių reitingų, siejamų su praėjusį mėnesį įvykusia traukinio katastrofa Tolede, per kurią žuvo 69 žmonės.

    P. Sánchezas taip pat aiškino, kad vyriausybė siekia užtikrinti platformų vadovų „baudžiamąją atsakomybę“ už jų valdomų paslaugų daromą žalą.

    „TikTok“ atsakas ir opozicijos laikysena

    „TikTok“ teigė, kad po „Maldita“ pranešimo operatyviai identifikavo ir pašalino turinį. Platformos atstovas nurodė, kad vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga yra griežtai draudžiama, o aptikimui ir šalinimui naudojamos pažangios technologijos bei speciali vaikų saugos komanda.

    Tačiau politiniai dividendai valdantiesiems gali būti riboti: pagrindinis P. Sánchezo oponentas, konservatorių Liaudies partijos lyderis Alberto Núñezas Feijóo, taip pat griežtai kritikavo „TikTok“ ir susitiko su „Maldita“ komanda.

    Liaudies partijos atstovai viešai pareiškė, kad situacija yra nepriimtina ir jos negalima ignoruoti, o vaikų apsauga esą bus vienas svarbiausių prioritetų.

    Kas realiai gali uždrausti platformą

    Ispanijos jaunimo ir vaikų ministerija prašė šalies duomenų apsaugos institucijos suspenduoti „TikTok“, tačiau pripažino, kad pati tokios galios neturi. Pasak ministerijos atstovo, vienintelis kelias priverstinai sustabdyti paslaugą – teismo sprendimas.

    Tekste primenamas ir precedentas: 2024 metais teisėjas Santiago Pedraz buvo nurodęs trims dienoms blokuoti „Telegram“, bet vėliau sprendimą atšaukė, argumentuodamas, kad priemonė neproporcinga. Tai rodo, kad blokavimas teoriškai įmanomas, tačiau praktiškai – mažai tikėtinas.

    Dar vienas svarbus ribojimas – ES lygmens taisyklės. „TikTok“ privatumo priežiūra Europoje daugiausia siejama su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, o pagrindinė priežiūros institucija yra Airijos duomenų apsaugos tarnyba, todėl Ispanijos prašymas gali turėti ribotą poveikį.

    Vis dėlto Ispanijos duomenų apsaugos institucija gali inicijuoti skubos procedūrą, leidžiančią taikyti teisiškai privalomas priemones iki trijų mėnesių, jei yra būtinybė skubiai ginti žmonių privatumo teises.

    Platesnį platformų turinio moderavimo klausimą ES reguliuoja Skaitmeninių paslaugų aktas, pagal kurį Europos Komisija jau yra pradėjusi kelis tyrimus dėl „TikTok“. Tarp pirminių išvadų minimi galimi pažeidimai, susiję su nepilnamečių apsauga ir priklausomybę skatinančiu dizainu, nors baudos dar nėra skirtos.

  • Ispanijoje po traukinio katastrofos identifikuotos visos 69 aukos – tarp jų ir užsieniečiai

    Ispanijoje po traukinio katastrofos identifikuotos visos 69 aukos – tarp jų ir užsieniečiai

    Ispanijos pareigūnai pranešė identifikavę visas 69 žmones, žuvusius per praėjusią savaitę įvykusią greitųjų traukinių avariją šalies centrinėje dalyje.

    Kaip skelbia „Euronews“, pastarosiomis dienomis teismo medicinos ekspertams pavyko patvirtinti dar trijų aukų tapatybes, todėl identifikavimo procesas oficialiai užbaigtas.

    Nelaimė įvardijama viena kruviniausių geležinkelių tragedijų Europoje šiame amžiuje. Artimieji, kol buvo atliekami tyrimai, laukė ypač skausmingomis aplinkybėmis – kai kuriais atvejais aukas teko atpažinti iš pavienių kūno dalių.

    Tragedija vėl pakurstė diskusijas dėl geležinkelių saugos: tai buvo jau antras greitojo traukinio susidūrimas Ispanijoje šiais metais, po sausį Andalūzijoje įvykusios avarijos, per kurią žuvo 46 žmonės.

    Kas žinoma apie aukas

    Pranešama, kad tarp žuvusiųjų buvo 54 Ispanijos piliečiai ir 15 užsieniečių.

    Tarp užsieniečių minimi keturi Jungtinių Valstijų piliečiai, du Australijos piliečiai, du Japonijos piliečiai, taip pat po vieną žmogų iš Argentinos, Kanados, Prancūzijos, Meksikos, Portugalijos, Tuniso ir Čekijos.

    Identifikavimo darbams buvo sudaryta speciali teisinė struktūra, kurioje dirbo policijos ir teismo medicinos ekspertai. Būtent ši institucija vėlyvą pirmadienį patvirtino paskutinių trijų aukų tapatybes – dviejų australų ir vieno japonų.

    Kaip įvyko susidūrimas

    Naujausia nelaimė įvyko netoli Urda kaimo, maždaug 130 kilometrų į pietus nuo Madrido. Valstybinio operatoriaus „Renfe“ traukinys rėžėsi į priekyje stovėjusį ispanų bendrovės „Iryo“ traukinį.

    Skelbiama, kad automatinės saugos sistemos gedimas sustabdė traukinių eismą 63 kilometrų ruože, tačiau valdymo centras leido „Renfe“ traukiniui tęsti kelionę, nors kitas traukinys dar buvo nejudantis.

    Valdžios reakcija ir pagalba nukentėjusiems

    Ispanijos transporto ministras Óscar Puente antradienį teigė, kad šalis dirbs „nenuilstamai“, siekdama susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą kelionėmis greitaisiais traukiniais, ir pristatė naujas saugos priemones.

    Taip pat paskelbta apie 30 mln. eurų paramos paketą žuvusiųjų šeimoms ir per avariją sužeistiems žmonėms. Nelaimė įvyko Castilla-La Mancha regione.

    Tragedija įvyko likus maždaug mėnesiui iki lapkričio 29 dieną vyksiančių visuotinių rinkimų, kuriuose Socialistų lyderis Pedro Sánchez sieks pratęsti savo aštuonerius metus trunkančią premjerystę.

  • Ispanija gedi po traukinų susidūrimo Tolede: profsąjungos spaudžia dėl skubių saugos pokyčių

    Ispanija gedi po traukinų susidūrimo Tolede: profsąjungos spaudžia dėl skubių saugos pokyčių

    Ispanijoje šeštadienį tęsiamas trečiasis nacionalinio gedulo etapas po tragiško traukinių susidūrimo Urdoje, Toledo provincijoje. Per avariją, įvykusią savaitės pradžioje, žuvo mažiausiai 69 žmonės, o šalis susidūrė su klausimais dėl geležinkelių saugos.

    Netoli nelaimės vietos surengtos gedulo mišios, į kurias susirinko vietos bendruomenė ir žuvusiųjų artimieji. Bažnyčia buvo pilnutėlė, o dalis žmonių tarnybos klausėsi lauke, gedulą lydėjo emocingos atsisveikinimo akimirkos.

    Tuo pat metu tęsiasi aukų tapatybių nustatymas, kurį apsunkina pranešimai apie rastas dalines palaikų liekanas. Regiono vadovybė yra įspėjusi, kad aukų skaičius gali didėti, o pareigūnai toliau tikslina dingusiųjų sąrašus, tarp jų yra ir užsienio piliečių.

    Institucijų duomenimis, ligoninėse Kastilijoje-La Mančoje dar gydomi 39 sužeistieji. Tarp žuvusiųjų patvirtintas ir Portugalijos pilietis, dirbęs viename iš traukinių, o kai kurių dingusių asmenų paieška tęsiasi.

    Kas tiriama dėl saugos?

    Po katastrofos auga spaudimas valdžiai imtis greitų priemonių, o traukinių машinistų atstovai reikalauja aiškesnių taisyklių, kaip elgtis sutrikus automatinėms apsaugos sistemoms. Jų teigimu, esminis tikslas yra neleisti atnaujinti įprasto eismo, jei išlieka rizika, kad du traukiniai atsidurs tame pačiame bėgių ruože.

    Profsąjunga Semaf kreipėsi į Valstybinę geležinkelių saugos agentūrą, ragindama skubiai peržiūrėti su LZB geležinkelių apsaugos sistema susijusias nuostatas ir procedūras, taikomas kartu su Europos geležinkelių eismo valdymo sistema ERTMS. Tyrėjai aiškinasi, ar galimas LZB sutrikimas galėjo turėti tiesioginę įtaką avarijai.

    Pagal pirminę informaciją, kurią viešino atsakinga nepriklausoma techninių įvykių tyrimo institucija, LZB sistemos veikimas galėjo nutrūkti trečiadienį ryte, dar iki susidūrimo. Tačiau oficialiai pabrėžiama, kad priežastinis ryšys kol kas nėra patvirtintas, todėl vertinamos ir kitos versijos.

    Politinis spaudimas ir streikai

    Incidentas tapo rimtu išbandymu premjerui Pedro Sánchezui, ypač artėjant lapkritį vyksiantiems rinkimams. Premjeras viešai pripažino, kad pasitikėjimas geležinkelių tinklu yra sukrėstas, ir pažadėjo sprendimus, kurie sumažintų nelaimių pasikartojimo tikimybę.

    Susidūrimas įvyko svarbioje linijoje, jungiančioje Madridą su pietiniu Sevilijos miestu, o tai sustiprino visuomenės nerimą dėl viso tinklo patikimumo. Tai taip pat jau antroji didelė geležinkelių nelaimė šalyje per šiuos metus, todėl saugos tema tapo viena jautriausių viešojoje darbotvarkėje.

    Transporto ministras Óscar Puente pranešė apie planuojamas priemones techninėms rizikoms mažinti ir pasitikėjimui atkurti, tačiau detalių dar nepateikė. Tuo metu Semaf paskelbė apie naujus streikus valstybinėje geležinkelių bendrovėje Renfe lapkričio 10 ir 12 dienomis, reikalaudama struktūrinių saugos sprendimų.

    „Dabar bijai, kai lipi į traukinį“, – sakė vienas žuvusiojo artimųjų Cecilio.

    Konservatyvios opozicijos lyderiai kaltina valdžią delsus atnaujinti senstančius saugos sprendimus, o viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar per artimiausius mėnesius bus priimti konkretūs, išmatuojami pokyčiai. Tyrimas tęsiamas, o jo išvados turėtų tapti pagrindu sprendimams dėl geležinkelių saugos sistemos stiprinimo.

  • Mirtina traukinio avarija prie Toledo: Sánchezui – naujas smūgis likus mėnesiui iki rinkimų

    Mirtina traukinio avarija prie Toledo: Sánchezui – naujas smūgis likus mėnesiui iki rinkimų

    Mirtina traukinio avarija netoli Toledo trečiadienį tapo rimtu politiniu išbandymu Ispanijos ministrui pirmininkui Pedro Sánchezui, iki išankstinių visuotinių rinkimų likus maždaug mėnesiui. Nors tyrimas dar tik įsibėgėja, nelaimė jau pakeitė kampanijos toną ir pastūmėjo partijas į kaltinimų dvikovą.

    Pastaraisiais mėnesiais Sánchezui teko atlaikyti virtinę krizių, o traukinio avarija į šį sąrašą įsirašo kaip dar vienas smūgis pasitikėjimui viešosiomis paslaugomis. Diskusijų centre atsidūrė geležinkelių infrastruktūros priežiūra, saugos procedūros ir institucijų atsakomybė.

    Nors didžiosios partijos po tragedijos laikinai pristabdė dalį priešrinkiminių renginių, politinė konfrontacija nesustojo. Liaudies partija ėmė kelti klausimus dėl geležinkelių tinklo valdymo, o Vox paskelbė pateikusi skundą dėl galimo aplaidumo, nukreiptą prieš susisiekimo ministrą Óscar Puente.

    Politika aplenkia tyrimą

    Kol ekspertai aiškinasi, kas tiksliai lėmė susidūrimą ir ar buvo žmogiškų, techninių ar koordinavimo klaidų, viešojoje erdvėje greitėja politinės išvados. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik avarijos priežastims, bet ir tam, kas prisiims politinę atsakomybę.

    Traukinų saugumo tema Ispanijoje jautri ir dėl ankstesnių nelaimių, todėl kiekviena nauja tragedija iškart sugrąžina klausimus apie kontrolę ir investicijų prioritetus. Dėl to rinkėjams svarbiausi tampa praktiniai atsakymai: kas nutiko, kodėl taip nutiko ir kaip bus užtikrinta, kad tai nepasikartotų.

    Apklausos prieš tragediją

    Dar iki avarijos apklausos rodė sudėtingą priešrinkiminę padėtį Sánchezui, nors dalis tyrimų fiksavo ir menkus PSOE reitingų atsigavimo ženklus. Keliuose žiniasklaidos užsakytuose tyrimuose pirmavo Liaudies partija, o Vox išliko svarbiu veiksniu skaičiuojant galimas daugumas.

    Tuo pat metu valstybinis Sociologinių tyrimų centras skelbė kitokį vaizdą, palankesnį PSOE, todėl apklausų skirtumai dar prieš avariją didino neapibrėžtumą. Nauja tragedija prie Toledo šį neapibrėžtumą tik sustiprino ir gali tapti viena iš kampaniją formuojančių temų iki pat balsavimo dienos.

  • Ispaniją ir Portugaliją gali sustabdyti istorinė streikų banga: svarsto bendrą datą

    Ispaniją ir Portugaliją gali sustabdyti istorinė streikų banga: svarsto bendrą datą

    Ispanijos ir Portugalijos profesinės sąjungos pradėjo derybas dėl galimo bendro visuotinio streiko Pirėnų pusiasalyje. Apie tai interviu Ispanijos visuomeniniam transliuotojui RTVE ir naujienų agentūrai EFE kalbėjo didžiausios Ispanijos profsąjungos CCOO generalinis sekretorius Unai Sordo.

    Pasak jo, svarstoma streiką surengti lapkričio 11 dieną, tą pačią dieną, kai visuotiniam streikui jau ruošiasi Ispanijos profsąjungų konfederacijos CCOO ir UGT. Galutinis sprendimas dėl tokios datos, anot U. Sordo, priklausys nuo Portugalijos profsąjungų.

    U. Sordo aiškino, kad tikslas būtų suorganizuoti bendrą mobilizaciją visame Pirėnų pusiasalyje, kuri turėtų istorinį mastą. Jis pabrėžė, kad koordinuotas veiksmas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei Portugalijos pusė oficialiai apsispręstų jungtis.

    „Portugalai turi nuspręsti, ar galiausiai susivienysime į mobilizaciją visame Pirėnų pusiasalyje, kuri būtų istorinė“, – sakė Unai Sordo.

    Kalbėdamas apie galimą bendrą akciją, CCOO vadovas ironiškai užsiminė apie portugalų Nobelio literatūros premijos laureatą José Saramago. Rašytojas beveik du dešimtmečius gyveno Lansarotėje Kanarų salose ir buvo siejamas su kairiosiomis, socialinio teisingumo idėjas palaikančiomis iniciatyvomis.

    „Jei Portugalijoje vyks streikas, mes jį pavadinsime Saramago streiku“, – sakė Unai Sordo.

    Ispanijoje planuojamas visuotinis streikas numatytas likus 18 dienų iki pirmalaikių parlamento rinkimų, kuriuos sušaukė ministras pirmininkas Pedro Sánchez. Sprendimas skelbti rinkimus priimtas po to, kai parlamentas atmetė dalį Vyriausybės priemonių, susijusių su būsto krizės ir įperkamumo problemomis.

    Abi šalys pastaraisiais mėnesiais susiduria su augančia socialine įtampa dėl brangstančio pragyvenimo ir ypač dėl būsto kainų bei nuomos. Protestai įgavo pagreitį po demonstracijų Madride, Puerta del Sol aikštėje, o vėliau persimetė ir į Portugalijos miestus, tarp jų Portą ir Lisaboną.

    Protestuotojai abiejose šalyse reikalauja didesnio įperkamo būsto pasiūlos, efektyvesnių nuomos rinkos reguliavimo priemonių ir spartesnių socialinio būsto projektų. Vis dažniau kartojamas argumentas, kad didmiesčiuose vien darbo pajamų nebeužtenka nuomai ar būsto įsigijimui.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad būsto įperkamumo krizę Pietų Europoje aštrina keli veiksniai: ribota pasiūla, didelė paklausa didmiesčiuose, turizmo ir trumpalaikės nuomos plėtra bei aukštesnės palūkanų normos, kurios apsunkina būsto įsigijimą. Šiame kontekste profsąjungų rengiamos mobilizacijos vis dažniau tampa ne vien darbo užmokesčio, bet ir platesnės socialinės politikos darbotvarkės dalimi.

    Kol kas neaišku, ar Portugalijos profsąjungos priims sprendimą streikuoti tą pačią dieną kaip Ispanija. Tačiau vien pats derybų faktas rodo augantį siekį koordinuoti spaudimą valdžioms regioniniu mastu, kai problemos, tokios kaip būsto įperkamumas, tampa bendromis abiem Pirėnų pusiasalio valstybėms.

  • Ispanijos pensijų bomba prieš rinkimus: skaičiai rodo, kas iš tiesų moka už 14,5 mlrd. eurų

    Ispanijos pensijų bomba prieš rinkimus: skaičiai rodo, kas iš tiesų moka už 14,5 mlrd. eurų

    Pensijos tapo rinkimų tema

    Ispanijoje prieš lapkričio 29 dieną vyksiančius visuotinius rinkimus vienu svarbiausių klausimų vėl tapo pensijos. Diskusiją kaitina rekordinė mėnesio pensijų sąskaita, kuri šiemet priartėjo prie 14,5 mlrd. eurų.

    Pati sistema nėra bankrutavusi, tačiau vis labiau remiasi valstybės biudžetu. Tai reiškia, kad ginčas sukasi ne tiek apie tai, ar pensijos bus mokamos, kiek apie tai, kas padengs sparčiai augančias išlaidas.

    Kodėl sistema „negali bankrutuoti“, bet rizika lieka

    Ispanijos pensijų modelis iš esmės yra einamojo finansavimo: šiandien dirbantys ir darbdaviai įmokomis finansuoja šiandienines išmokas. Tokiu atveju nėra asmeninių sąskaitų, kurios galėtų „ištuštėti“, todėl pensijų mokėjimas teoriškai gali būti tęsiamas ir tuomet, kai pajamų nepakanka.

    Jei įmokos nepadengia išlaidų, spraga uždengiama valstybės pervedimais, paskolomis arba didesne skola. Ekonomistai perspėja, kad tuomet problema persikelia į valstybės finansų lygmenį: auganti skola ir palūkanų rizika gali priversti priimti skausmingus sprendimus jau neplaniniu, o kriziniu režimu.

    Skirtingi deficitai ir kas slypi už jų

    Pagal oficialią apskaitą Ispanijos socialinė apsauga 2025 metais metus baigė su maždaug 7,4 mlrd. eurų deficitu, tai sudarė apie 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuo pat metu įmokos augo, o dirbančiųjų skaičius pasiekė rekordines aukštumas.

    Vis dėlto į šiuos skaičius įeina didelė valstybės parama. 2025 metais socialinė apsauga gavo apie 47,8 mlrd. eurų pervedimų iš valstybės, tai sudarė daugiau nei penktadalį visų sistemos pajamų.

    Ekonominių tyrimų institucija Fedea, vertindama sistemą be tokių pervedimų ir platesnėje apimtyje, skaičiuoja gerokai didesnę struktūrinę spragą. Jos vertinimu, „pagrindinis“ deficitas, neįtraukiant valstybės injekcijų, siekė apie 69,8 mlrd. eurų, arba maždaug 4,15 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Skola auga, rezervas menkas

    Valstybės parama apsiriboja ne vien pervedimais: socialinė apsauga taip pat skolinasi iš iždo. 2025 metų pabaigoje tokia skola viršijo 136 mlrd. eurų, o tai ilgainiui didina spaudimą visam biudžetui.

    Tuo pat metu pensijų rezervas, nors ir atsigavęs iki maždaug 15,3 mlrd. eurų, pagal dabartinį mokėjimų tempą dengtų vos kiek daugiau nei vieno mėnesio pensijų išlaidas. Tai rodo, kad rezervas yra labiau trumpalaikio svyravimo buferis, o ne ilgalaikė apsauga nuo demografinių pokyčių.

    Kas laukia toliau: demografija ir politiniai pasirinkimai

    Artimiausi du dešimtmečiai Ispanijai bus ypač jautrūs, nes į pensiją masiškai išeis pokario kūdikių bumo karta. Išlaidos auga ne tik dėl gavėjų skaičiaus, bet ir dėl didėjančių vidutinių pensijų bei vadinamojo pakeitimo efekto, kai nauji pensininkai gauna didesnes išmokas nei išeinantys.

    Politikams pasirinkimų nedaug: didinti įmokas ir mokesčius, mažinti būsimų pensijų augimą keičiant formulę ar didinant faktinį pensinį amžių, arba toliau didinti finansavimą iš biudžeto ir skolintis. Kiekvienas kelias reiškia skirtingą naštos pasidalijimą tarp dabartinių pensininkų, dirbančiųjų ir jaunų žmonių, kurie tik pradeda karjerą.

    Diskusijose vis dažniau minimi modeliai, artimesni „sąlyginių sąskaitų“ principui, kai išmoka glaudžiau siejama su per gyvenimą sumokėtomis įmokomis, o dalis pensijos kaupimo galėtų būti nukreipta į investuojamą komponentą. Tačiau tokiai pertvarkai reikėtų pereinamojo laikotarpio, nes dabartines pensijas vis tiek tektų mokėti iš einamųjų pajamų.

    Vienas dalykas, dėl kurio sutaria dauguma ekspertų, yra aiškumas: visuomenei svarbu suprasti, kiek sistemoje realiai trūksta lėšų ir kas tą trūkumą dengia. Prieš rinkimus šis klausimas tampa ne tik ekonomikos, bet ir politinės atsakomybės testu.

  • Ispanijoje mokesčiai suvalgo per 53 proc. darbo kainos: tyrimas kelia audrą dėl Sánchez politikos

    Ispanijoje mokesčiai suvalgo per 53 proc. darbo kainos: tyrimas kelia audrą dėl Sánchez politikos

    Kiek kainuoja darbuotojas ir kas atitenka valstybei

    Daugiau nei pusė vidutinio darbuotojo įdarbinimo kainos Ispanijoje atitenka viešajam sektoriui, teigiama liberalios krypties analitinio centro Juan de Mariana instituto tyrime. Skaičiuojama, kad mokesčių našta siekia 53,60 euro už kiekvienus 100 eurų darbo sąnaudų.

    Tyrime vertinamos ne tik darbuotojo atlyginimo išskaitos, bet ir darbdavio įmokos bei netiesioginiai mokesčiai, tokie kaip pridėtinės vertės mokestis. Dėl tokios metodikos akcentuojama bendra darbo kaina, o ne vien atlyginimas į rankas.

    Skaičiai: nuo metinės naštos iki viso gyvenimo mokesčių

    Instituto pateiktais skaičiavimais, vidutinė metinė darbuotojo darbo kaina sudaro 39 481 eurą, iš kurių 21 144 eurai esą tenka mokesčiams ir socialinio draudimo įmokoms. Tai prilyginama 53,60 euro naštai nuo 100 eurų darbo sąnaudų.

    Taip pat skelbiama, kad per visą gyvenimą vidutinis mokesčių mokėtojas sumoka apie 460 600 eurų įvairių mokesčių. Tyrimo autoriai šią sumą lygina su beveik 30 metų dažniausiai mokamu atlygiu arba 16,4 metų vidutiniu atlygiu.

    Analitinio centro vertinimu, nuo 2018 metų iki 2026 metų buvo užfiksuotas 141 mokestinis pakeitimas, kurį jie įvardija kaip mokesčių didinimo tendenciją. Tyrimas apibūdinamas kaip premjero Pedro Sánchez valdymo laikotarpio ekonominė analizė.

    Biudžeto pajamos augo, bet kritika skiriama paslaugoms

    Ataskaitoje teigiama, kad mokesčių ir socialinio draudimo įmokų pajamos nuo 2018 metų nominaliai išaugo 39,7 proc., arba maždaug 168,17 mlrd. eurų. Kartu nurodoma, kad mokesčių santykis su BVP pakilo nuo 34,9 proc. iki 37,1 proc.

    Tyrimas pripažįsta, jog išlaidos sveikatos apsaugai augo 43 proc., o švietimui 40 proc., tačiau tvirtina, kad paslaugų kokybė blogėjo. Kaip argumentai pateikiami ilgesni gydymo eilių rodikliai ir PISA rezultatai, nors ryšys tarp šių veiksnių tyrime vertinamas kritiškai.

    Skelbiama, kad valstybės skola siekia 1,763 trln. eurų ir yra maždaug 600 mlrd. eurų didesnė nei prieš aštuonerius metus. Taip pat teigiama, kad dalis pensijų finansavimo tenka biudžeto dotacijoms, o tai, autorių nuomone, didina ilgalaikį spaudimą viešiesiems finansams.

    Būsto krizė ir algų spaudimas

    Tyrime daug dėmesio skiriama būsto rinkai, kuri pastaraisiais metais tapo vienu jautriausių klausimų Ispanijos politikoje. Teigiama, kad medianinė nuomos kaina siekia 1 080 eurų ir viršija jauno darbuotojo medianinį atlyginimą, kuris nurodomas kaip 1 048 eurai.

    Autoriai šią situaciją sieja su pasiūlos stygiumi, nes nuo 2021 metų, jų skaičiavimu, susikūrė 1,16 mln. naujų namų ūkių, o rinkai buvo perduota 465 000 užbaigtų būstų. Taip pat kritikuojami nuomos ribojimai, teigiant, kad kai kuriose teritorijose dėl jų mažėjo naujų nuomos sutarčių skaičius.

    Užimtumo temoje pripažįstama, kad minimalus atlygis per laikotarpį didėjo 66 proc., tačiau instituto vertinimu tai prisidėjo prie atlyginimų susispaudimo, kai mažesnės ir vidutinės algos artėja viena prie kitos. Taip pat keliami klausimai dėl nedarbo statistikos interpretavimo, akcentuojant sezoninių darbo sutarčių ypatumus.

    „Jei už kiekvienus 100 eurų darbo sąnaudų daugiau nei 53 eurai nukeliauja valstybei, tai tampa ne tik biudžeto, bet ir konkurencingumo klausimu“, – teigiama tyrimo išvadose.

    Ataskaita paskelbta politinio neapibrėžtumo fone, kai Pedro Sánchez paskelbė pirmalaikius visuotinius rinkimus po to, kai parlamente nebuvo patvirtinti dalis Vyriausybės dekretų. Mokesčių ir darbo sąnaudų tema tikėtina išliks viena centrinių rinkimų darbotvarkėje.

  • Ispanija auga, bet žmonės pyksta: infliacija ir būsto krizė stumia Pedro Sánchez į rinkimus

    Ispanija auga, bet žmonės pyksta: infliacija ir būsto krizė stumia Pedro Sánchez į rinkimus

    Ispanijos premjeras Pedro Sánchez paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus, kurie vyks lapkričio 29 dieną. Sprendimas priimtas politinei darbotvarkei įkaitus dėl būsto krizės ir pragyvenimo brangimo, nors makroekonominiai rodikliai šalyje išlieka palyginti geri.

    Europos Komisijos vertinimu, Ispanijos bendrasis vidaus produktas 2025 metais augo 2,8 proc., o 2026 metais augimas turėtų siekti apie 2,4 proc. Vis dėlto vis dažniau pabrėžiama, kad augimas ne visada virsta juntamu gyvenimo kokybės gerėjimu, ypač didmiesčiuose ir turistiniuose regionuose.

    Augimas, kuris nepasiekia visų

    Vienas iš dažniausiai įvardijamų veiksnių yra produktyvumas. Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad valandinis darbo našumas po 2019 metų gerėjo, tačiau produktyvumas vienam darbuotojui ir pilną darbo laiką dirbančiam asmeniui iš esmės stagnavo.

    Tai reiškia, kad net ir augant ekonomikai, pajamų vienam gyventojui didėjimas gali atsilikti, o darbo užmokesčio augimo erdvė išlieka ribota. Papildomą spaudimą kuria spartesnis gyventojų skaičiaus didėjimas, kurį didžiąja dalimi skatina migracija.

    Darbo rinka, nors ir išlaiko atsparumą, išlieka sezoniška. Naujausi Ispanijos statistikos duomenys rodo, kad vasaros pabaigoje nedarbas tradiciškai šokteli, nors bendri nedarbo lygiai, palyginti su ankstesniais dešimtmečiais, yra geresni.

    Infliacija ir kainų spaudimas

    Rinkimų kampanijos fone ryškėja infliacijos klausimas. Eurostato duomenimis, rugsėjį metinė infliacija Ispanijoje siekė apie 5 proc., tai yra daugiau nei euro zonos vidurkis, kuris sudarė apie 3,8 proc.

    Ispanijos statistikos institutas tarp pagrindinių infliacijos šuolio veiksnių išskiria brangusius degalus ir pabrangusias kelionių paslaugas, ypač atostogų paketus. Tokie veiksniai greitai persiduoda kasdienėms išlaidoms ir didina visuomenės jautrumą kainų pokyčiams.

    Būstas tapo politiniu lūžio tašku

    Didžiausiu socialiniu ir politiniu iššūkiu tapo būstas, kur paklausos ir pasiūlos disbalansas ypač aštrus nuomos rinkoje. Europos Komisija pabrėžia, kad socialinis būstas Ispanijoje sudaro tik apie 1,5–1,7 proc. viso būsto fondo, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia maždaug 6–7 proc.

    „Didelis būsto nepritekliaus lygis išaugo, o tai rodo prastesnes gyvenimo sąlygas“, – teigiama Europos Komisijos Ispanijai skirtame šalies pranešime.

    Pasak pranešimo, būsto kainos šalyje nuosekliai kyla nuo 2014 metų, o pastaraisiais metais augimas spartėjo. Brangstantis būstas riboja gyventojų mobilumą, sunkina darbuotojų persikėlimą arčiau darbo vietų ir didina įtampą regionuose, kuriuose būstą stipriai veikia turizmo paklausa.

    Politinę krizę pagilino tai, kad parlamentas nesugebėjo patvirtinti dviejų vyriausybės siūlytų dekretų, skirtų būsto situacijai švelninti. Po nesėkmės Kongrese Pedro Sánchez inicijavo parlamento paleidimą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus.

    Taip Ispanijos ekonominis vaizdas prieš rinkimus išryškėjo dviem sluoksniais: viename – augimas, darbo vietų kūrimas ir stiprus paslaugų sektorius, kitame – prastėjantis įperkamumas, infliacijos spaudimas ir būsto deficitas, kurio bendrasis vidaus produktas vienas neišsprendžia.

  • Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride šeštadienį į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, protestuojančių dėl gilėjančios būsto krizės ir nuomos kainų. Organizatorių teigimu, sostinėje dalyvavo apie 500 000 žmonių, tačiau institucijos skaičių vertino gerokai mažesnį – apie 70 000.

    Protestai vyko ir kituose Ispanijos miestuose, o nuomininkų judėjimai ragino svarstyti visuotinį streiką. Demonstracijos kilo po to, kai parlamentas atmetė du Vyriausybės dekretus, kuriais buvo siekiama sustiprinti nuomininkų apsaugą.

    Puerta del Sol aikštėje Madride aktyvistai buvo įsirengę stovyklą maždaug savaitę. Protestuotojai nešė plakatus su raginimu skelbti visuotinį streiką ir skandavo šūkius, nukreiptus prieš spekuliaciją būstu bei vadinamąjį nuomos verslą.

    Nuomininkų sąjunga pareiškė, kad politiniai sprendimai prasilenkia su visuomenės lūkesčiais. „Tarp to, ko nori žmonės, ir to, kaip balsuoja partijos, atsirado sunkiai pataisomas atotrūkis“, – teigiama organizatorių pareiškime.

    Judėjimo keliami reikalavimai apima nuomos mažinimą perpus, neterminuotų sutarčių plėtrą ir griežtesnius ribojimus investiciniams fondams, kurie masiškai superka būstą. Sąjungos atstovė Valeria Racu sakė, kad konkreti visuotinės akcijos data dar nenustatyta, o sprendimas derinamas su kitomis organizacijomis.

    Madride protestas daugiausia išliko taikus, nors policijos pajėgos buvo aiškiai matomos. Darbdavių konfederacijos CEOE vadovas Antonio Garamendi teigė gerbiantis žmonių teisę protestuoti, tačiau perspėjo, kad paskelbus visuotinį streiką, jo vertinimu, būtų imamasi teisinių veiksmų.

    Įtampa Valensijoje ir akcijos miestuose

    Valensijoje protestuotojai žygiavo link Palau de les Arts Reina Sofía, kur tuo metu vyko nekilnojamojo turto investicijų konferencija. Pranešta, kad dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras, kilo susistumdymų, o policija panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas.

    Protestai tęsėsi ir kituose miestuose, įskaitant Donostiją, Kadisą, Las Palmas de Gran Canaria bei Barseloną. Kai kur akcentuota, kad miestų centruose nuoma tapo neadekvati pajamoms, o būsto įsigijimas jaunoms šeimoms tolsta dėl aukštų kainų ir ribotos pasiūlos.

    Atmesti dekretai ir politinė įtampa

    Du būsto politikos dekretai parlamente buvo atmesti opozicijai ir daliai kitų frakcijų atsisakius juos paremti. Balsavimų rezultatai parodė, kad Vyriausybei trūksta stabilios daugumos, o būsto tema tapo dar vienu politinės trinties židiniu.

    Premjeras Pedro Sánchez po balsavimo perspėjo oponentus, kad politinius sprendimus įvertins visuomenė. „Istorija jus teis greičiau, nei manote, ir griežčiau, nei įsivaizduojate“, – sakė Pedro Sánchez.

    Įtampa sustiprėjo ir dėl socialinio fono: protestų banga siejama su rezonansinėmis iškeldinimo istorijomis, kurios išryškino nuomininkų pažeidžiamumą. Aktyvistai pabrėžia, kad būsto klausimas Ispanijoje tampa ne tik ekonomine, bet ir socialinio teisingumo problema.

    Ekspertai jau kurį laiką atkreipia dėmesį, kad didžiųjų miestų nuomos rinką veikia keli veiksniai: ribota naujų būstų pasiūla, turizmo ir trumpalaikės nuomos spaudimas, taip pat didėjantis institucinės investicijos mastas. Dėl to visuomenės nepasitenkinimas, sprendžiant iš protestų geografijos ir masto, gali tęstis ir artimiausiais mėnesiais.

  • Ceutos krizė virto melagienų karu: kodėl taikinyje atsidūrė „Raudonasis Kryžius“

    Ceutos krizė virto melagienų karu: kodėl taikinyje atsidūrė „Raudonasis Kryžius“

    Melagienų banga dėl Ceutos

    Ispanijai priklausanti Ceuta, besiribojanti su Maroku, pastaraisiais mėnesiais tapo ne tik migracijos, bet ir dezinformacijos židiniu. Socialiniuose tinkluose plinta įrašai, kuriuose humanitarinė organizacija „Raudonasis Kryžius“ kaltinama esą padedanti neteisėtai perkelti migrantus į žemyninę Ispaniją ar neva ignoruojanti pačių ispanų bėdas.

    Tokie naratyvai įgauna pagreitį krizės fone, kai staigus žmonių srautas į enklavą sukėlė politinę įtampą, perkrovė vietos infrastruktūrą ir paskatino protestus. Krizė išryškino, kaip greitai emocingos žinutės gali nustelbti tikrinamus faktus.

    Ką sako Ispanijos valdžia

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez viešai teigė, kad Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos vertinimu, melagingų įrašų bangą internete stiprino Rusijos ir Izraelio tinklai. Abi šalys šiuos kaltinimus neigė, o Ispanijos premjeras pabrėžė, kad migracijos tema dažnai naudojama radikalizuojančiai propagandai.

    Tokie pareiškimai atkreipia dėmesį į platesnę Europos problemą: migracija vis dažniau tampa informacinių operacijų taikiniu, o socialinių platformų algoritmai, skatindami įsitraukimą, neretai iškelia konfliktinį turinį.

    Vaizdo įrašai, kuriuos aiškina klaidingai

    Viena labiausiai paplitusių žinučių rėmėsi vaizdo įrašu, kuris, kaip teigta, rodo vyrų perkėlimą iš Ceutos į žemyninę Ispaniją. Tačiau papildoma medžiaga ir vietos pranešimai leidžia identifikuoti, kad įrašas filmuotas Ceutoje, El Trampolín paplūdimyje, kur „Raudonasis Kryžius“ dalijo maistą ir vandenį dideliam migrantų būriui.

    Kilus interpretacijų bangai, buvo kartojama ir versija, kad perkėlimo priemonėmis esą piktnaudžiaujama, prisidengiant nepilnamečių perkėlimu. Vis dėlto aptariamas vaizdo įrašas tokio veiksmo nerodo, o jo turinys labiau atitinka humanitarinės pagalbos veiksmus vietoje.

    Kaltinimai dėl gaisrų ir potvynių

    Kituose įrašuose „Raudonasis Kryžius“ kaltintas neva padedantis migrantams, bet ne Ispanijos gyventojams, nukentėjusiems nuo miškų gaisrų. Šią vasarą dideli gaisrai Ispanijoje ir kitose Europos dalyse sieti su ekstremaliomis karščio bangomis ir klimato kaitos poveikiu, o visuomenės emocijos tapo palankia terpe supriešinančioms žinutėms.

    Tačiau pačios organizacijos skelbti duomenys rodo, kad gaisrų metu buvo mobilizuota daugiau nei 938 darbuotojai ir savanoriai, pagalba suteikta beveik 6 900 kartų, o laikinas apgyvendinimas užtikrintas daugiau nei 5 600 žmonių. Tokia statistika prieštarauja teiginiams, kad pagalba buvo nukreipta tik migrantams.

    Internete taip pat prisiminti 2024 metais DANA potvyniai, kurių metu, kaip skelbta, žuvo daugiau nei 220 žmonių, o žala siekė milijardus eurų. Dezinformaciniai įrašai tvirtino, esą nevyriausybinės organizacijos pasirodė tik tada, kai atvyko kameros, tačiau „Raudonasis Kryžius“ nurodė per pagalbos ir atsigavimo programas suteikęs paramą daugiau nei 143 000 žmonių.

    Protestai ir tikroji situacija vietoje

    Įtampa Ceutoje pasiekė tašką, kai rugpjūčio 27 dieną protestuotojai bandė blokuoti „Raudonojo Kryžiaus“ transportą, vežusį maistą. Socialiniuose tinkluose tai pristatyta kaip įrodymas, kad organizacija buvo priversta pasitraukti, tačiau vietos pranešimai rodė, jog kolona pasiekė tikslą kitu maršrutu ir maisto dalijimas įvyko.

    „Raudonasis Kryžius“ viešų komentarų apie konkrečius melagingus įrašus plačiau neteikė, tačiau krizių komunikacijos ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose itin svarbu greitai pateikti patikimą informaciją ir aiškiai atskirti faktus nuo manipuliacijų.

    Kodėl tokios žinutės plinta

    Ceutos atvejis parodo, kaip lengvai humanitarinės organizacijos tampa patogiu taikiniu, kai visuomenė pavargusi nuo krizių, o migracijos tema politizuojama. Emocijos, baimė ir pyktis dažnai nukreipiami į matomus pagalbos teikėjus, nors jų veikla paprastai grindžiama tarptautiniais humanitariniais principais.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja diskusijos dėl platformų atsakomybės, turinio moderavimo ir žymėjimo, ypač kai melagienos gali paskatinti realius incidentus, tokius kaip pagalbos konvojų blokavimas ar smurto protrūkiai. Ceuta tampa pavyzdžiu, kad informacinė higiena krizėse yra ne mažiau svarbi nei logistika ir humanitariniai resursai.