Tag: Pėdų priežiūra

  • Rudeninė pėdų priežiūra: kaip paruošti kojas uždarų batų sezonui

    Rudeninė pėdų priežiūra: kaip paruošti kojas uždarų batų sezonui

    Atėjus rudeniui pėdos dažniau visą dieną praleidžia uždaruose batuose, todėl išauga nuospaudų, odos išsausėjimo ir infekcijų rizika. Kasdienė priežiūra neturi virsti ilgu grožio ritualu – dažnai pakanka kelių paprastų žingsnių.

    Pirmas svarbiausias įprotis – pėdas plauti drungnu vandeniu ir švelnia prausimosi priemone. Karštas vanduo ir ilgos vonelės, nors ir atrodo malonios po vėsaus oro, gali dar labiau sausinti odą.

    Po plovimo būtina kruopščiai nusausinti pėdas minkštu rankšluosčiu, ypač tarp pirštų. Palikta drėgmė šioje vietoje lengvai suminkština odą ir sudaro palankias sąlygas uždegimams bei grybelinėms infekcijoms.

    Dažniausia rudeninė bėda – sausos, sukietėjusios kulnų odos plotai. Nors norisi greito rezultato, per dažnas ir intensyvus trynimas pemza ar dilde gali sudirginti odą ir net sukelti smulkių pažeidimų.

    Drėkinimas svarbiau už intensyvų šveitimą

    Vietoj agresyvaus šveitimo geriau rinktis nuoseklų drėkinimą. Išsausėjusiai odai dažnai tinka kremai su glicerinu, emolientais arba šlapalu (karbamidu).

    Didesnės koncentracijos šlapalo priemonės padeda minkštinti sukietėjusią odą, tačiau ant sutrūkinėjusios odos gali perštėti. Kremą patogiausia tepti po prausimosi, kai oda dar šiek tiek drėgna, tačiau vengiant tarpupirščių.

    Nakčiai galima rinktis riebesnį kremą ar vazeliną ir užsimauti švarias, orui laidžias kojines. Jei kulnų įtrūkimai gilūs, kraujuoja ar skauda, namų šveitimą verčiau keisti konsultacija su specialistu.

    Nagai ir avalynė: smulkmenos, kurios virsta skausmu

    Rudenį klaidos trumpinant nagus ypač greitai pasijunta dėl uždarų batų. Per ilgi nagai remiasi į bato priekį, o per giliai iškirpti šonuose gali skatinti įaugimą.

    Nagus patariama kirpti gana tiesiai, neagresyviai užapvalinant kampus, o kraštus švelniai nugludinti dilde. Taip sumažėja tikimybė, kad nagas pradės spausti ar įaugs.

    Taip pat verta stebėti nago plokštelės spalvą ir struktūrą. Pageltimas, trupėjimas, ryškus sustorėjimas ar atšokimas nuo nago guolio ne visada reiškia grybelį – kartais tai būna traumos pasekmė, tačiau jei požymiai kartojasi ar stiprėja, reikalingas įvertinimas.

    Net geriausias kremas nepadės, jei kasdien avimi netinkami batai. Rudeniniai batai turėtų leisti pirštams laisvai judėti, stabiliai laikyti kulną ir nespausti pėdos kelties.

    Matuojantis avalynę verta užsimauti tokio storio kojines, kokias planuojate avėti kasdien. Prieš pradedant nešioti, naudinga įvertinti, ar viduje nėra kietų siūlių, ar nesudilusios vidpadžių vietos, ar padas dar amortizuoja.

    Naują porą geriau „prisijaukinti“ palaipsniui – pradžioje avėti trumpiau, o ne iš karto leistis į ilgą pasivaikščiojimą. Pasikartojančios pūslės, pirštų tirpimas ar skausmas yra ženklas, kad avalynę reikia keisti.

    Drėgmė batuose ir infekcijų požymiai

    Šilta bato aplinka ir drėgna oda palengvina mikroorganizmų dauginimąsi, todėl kojines vertėtų keisti kasdien, o gausiau prakaituojant – ir dienos eigoje. Naudingesnės bus drėgmę geriau garinančios medžiagos, o ne vien storiausios ir šilčiausios kojinės.

    Pačiai avalynei taip pat reikia „poilsio“. Jei įmanoma, patogu turėti dvi poras ir avėti jas pakaitomis, kad kiekviena spėtų gerai išdžiūti; drėgnus vidpadžius verta išimti ir palikti džiūti atskirai.

    Niežulys tarp pirštų, pleiskanojimas, deginimas ar balta suminkštėjusi oda gali būti grybelinės infekcijos požymiai. Tokių pakitimų nereikėtų ignoruoti ar bandyti gydyti atsitiktiniais namų mišiniais.

    Nuospaudas, skausmingus sukietėjimus, įaugančius nagus ar gilius kulnų įtrūkimus geriausia aptarti su podologu arba gydytoju. Specialistas gali saugiai sutvarkyti problemą ir padėti suprasti jos priežastį.

    Ypatingo atsargumo reikia žmonėms, sergantiems diabetu, turintiems kraujotakos sutrikimų ar sumažėjusį pėdų jautrumą. Jiems nerekomenduojama savarankiškai išpjaustyti nuospaudų ar ilgai mirkyti kojų, o bet kokias žaizdeles ir nubrozdinimus svarbu įvertinti kuo greičiau.

    Paprastas kasdienis ritmas – plauti ir kruopščiai nusausinti pėdas, reguliariai drėkinti odą, prižiūrėti nagus, rinktis sausas kojines ir patogią avalynę – padeda komfortiškai pereiti visą uždarų batų sezoną.

  • Nepirkite šių kojinių: ekspertai įspėja, kad po pirmo skalbimo jos praranda formą

    Nepirkite šių kojinių: ekspertai įspėja, kad po pirmo skalbimo jos praranda formą

    Renkantis kojines verta atkreipti dėmesį ne tik į kainą ar dizainą. Prastos sudėties ir nekokybiško siuvimo kojinės gali greitai prarasti formą, nusitrinti ties kulnu ar pirštais ir sukelti diskomfortą, ypač jei jas avite visą dieną.

    Dažniausiai patikimiausios kasdienai yra kojinės iš natūralių arba kvėpuojančių modernių pluoštų. Praktikuojamas pasirinkimas yra merino vilna, bambuko pluoštas ar organinė medvilnė su nedidele elastano priemaiša, kuri padeda kojinei išlaikyti formą ir nesusiraukšlėti bate.

    Kodėl sudėtis lemia patvarumą

    Merino vilna gerai reguliuoja temperatūrą, padeda išgarinti drėgmę ir natūraliai riboja nemalonius kvapus, nes pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Toks audinys dažnai patogus tiek žiemą, tiek pereinamaisiais sezonais, kai pėdos linkusios prakaituoti.

    Bambuko pluoštas dažnai vertinamas dėl minkštumo ir švelnumo, todėl tinka jautresnei odai. Vis dėlto perkant svarbu neapsigauti vien užrašu ant etiketės, nes pigiuose gaminiuose bambuko dalis kartais būna minimali, o pagrindą sudaro viskozė ar poliesteris.

    Medvilnė yra populiarus pasirinkimas kasdienai, tačiau šimtaprocentė medvilnė turi trūkumą: ji greitai sugeria drėgmę, bet ją lėtai išgarina. Dėl to aktyviai judant ar sportuojant pėda ilgiau išlieka drėgna, o tai didina nutrynimų ir sudirgimo riziką.

    Kokių kojinių geriau vengti

    Labiausiai nuvilia kojinės, kurių sudėtis beveik vien sintetinė, pavyzdžiui, iš poliesterio, nailono ar akrilo. Tokie audiniai dažnai prasčiau praleidžia orą, pėda mažiau kvėpuoja, o esant drėgmei lengviau sudaromos sąlygos odos sudirgimui ir pėdų grybelio problemoms.

    Įtarimų turėtų kelti ir itin pigūs daugiapakuočių variantai, ypač kai audinys labai plonas. Praktikoje tokios kojinės dažnai greičiau nusitrina ir po kelių skalbimų išsitampo, todėl tenka pirkti naujas, nors iš pradžių atrodo, kad sutaupėte.

    Siūlės ir gumos: detalės, kurios gadina dieną

    Net ir nebloga sudėtis nepadės, jei kojinė prastai pasiūta. Stambios, kietos siūlės ties pirštais gali trinti odą ir sukelti skausmingas nuospaudas, ypač avint aptemptą avalynę ar ilgiau vaikštant.

    Taip pat svarbus gumos stiprumas. Per stiprus, ankštas kraštas gali spausti koją, palikti ryškius įspaudus ir skatinti tinimą, o per laisvas, be elastingų pluoštų, dažnai smunka, susisuka bate ir didina nutrynimų tikimybę.

    Ekspertai dažnai rekomenduoja ieškoti plokščių siūlių ir be spaudimo suformuoto krašto, o sudėtyje rinktis nedidelę elastano dalį. Toks derinys paprastai užtikrina komfortą, geresnį prigludimą ir ilgesnį tarnavimo laiką po pakartotinių skalbimų.

  • Po vasaros oda tapo šiurkšti ir sausa? Ekspertai pataria, ką daryti per kelias minutes per dieną

    Po vasaros oda tapo šiurkšti ir sausa? Ekspertai pataria, ką daryti per kelias minutes per dieną

    Po saulėtos vasaros daugelis pastebi, kad oda pasikeitė: ji tampa sausesnė, šiurkštesnė, labiau tempia. Tam įtakos turi ne tik saulė, bet ir jūros druska, chloruotas baseinų vanduo bei patalpų kondicionavimas, mažinantis oro drėgmę.

    Dermatologai primena, kad ultravioletiniai spinduliai ardo odos apsauginį barjerą, o kartu didėja vandens netekimas per epidermį. Dėl to gali išryškėti šerpetojimas, jautrumas, o ant kulnų ir pėdų dažniau susidaro suragėjusi, skilinėjanti oda.

    Po vasaros ypač svarbu grįžti prie nuoseklaus kasdienio režimo, kuris atkuria drėgmę ir stiprina odos barjerą. Pirmas žingsnis yra švelnus prausimas, vengiant agresyvių priemonių, kurios dar labiau sausina.

    Drėkinimą specialistai rekomenduoja pradėti iškart po dušo, kol oda dar vos drėgna. Tuomet veikliosios medžiagos, tokios kaip glicerinas, hialurono rūgštis ar keramidai, padeda sulaikyti vandenį ir mažina tempimo pojūtį.

    Pėdų odai dažnai reikia tikslingesnės priežiūros, nes ji natūraliai storesnė ir greičiau suragėja. Kasdien skiriant kelias minutes kremui, o kelis kartus per savaitę atliekant švelnų nušveitimą, galima greičiau atkurti minkštumą ir sumažinti skilinėjimą.

    Jei sausumas lydi kartu su paraudimu, perštėjimu, ryškiu pleiskanojimu ar įtrūkimais, kurie kraujuoja, verta pasitarti su vaistininku arba gydytoju dermatologu. Tokie požymiai kartais signalizuoja ne tik apie išsausėjimą, bet ir apie dermatitą ar kitą odos būklę, kuriai reikia tikslesnės priežiūros.

  • Miegas su kojinėmis: gydytojai paaiškino, kada tai padeda užmigti, o kada kenkia

    Miegas su kojinėmis: gydytojai paaiškino, kada tai padeda užmigti, o kada kenkia

    Miegas su kojinėmis vieniems atrodo būtinas, kiti jo vengia, tačiau poveikis priklauso nuo organizmo ir miego aplinkos. Specialistai pabrėžia, kad kojinės nepakeičia miego higienos, o svarbiausia išlieka režimas, vėsi patalpa ir ramus vakaras.

    Užmigimo metu kūnas natūraliai mažina giliąją temperatūrą, o šiluma išsklaidoma per galūnes, ypač pėdas ir delnus. Kai pėdos sušyla, periferinės kraujagyslės linkusios plėstis, todėl organizmui lengviau pereiti į miego būseną.

    Tai patvirtina ir moksliniai duomenys: 2007 metais žurnale Physiology and Behavior publikuotame tyrime pėdų sušildymas prieš miegą siejamas su trumpesniu užmigimo laiku. Praktikoje tai gali reikšti, kad plonos, kvėpuojančios kojinės kai kuriems žmonėms padeda greičiau atsipalaiduoti ir užmigti.

    Kada kojinės gali sutrikdyti miegą?

    Problema prasideda tuomet, kai pėdos perkaista, nes tai gali išbalansuoti termoreguliaciją ir didinti naktinių prabudimų tikimybę. Per šilta pėdų aplinka taip pat skatina prakaitavimą, o drėgmė ir prasta ventiliacija sudaro palankesnes sąlygas grybelinėms infekcijoms.

    Riziką didina netinkamas kojinių pasirinkimas: neprakvėpuojantys audiniai gali sukelti šutimą, o šiurkšti medžiaga mažina komfortą ir dirgina odą. Taip pat svarbu, kad kojinės nespaustų, nes per ankšta guma gali trikdyti kraujotaką.

    Kam geriau atsisakyti?

    Kojinių miegui dažniau nerekomenduojama rinktis žmonėms, kurie gausiai prakaituoja, turi kraujotakos sutrikimų, pėdų ar nagų grybelį, ryškius tinimus. Sergantiems cukriniu diabetu prieš įprotį miegoti su kojinėmis verta pasitarti su gydytoju, nes pėdų būklė ir jautrumas gali būti pakitę.

    Kaip pasirinkti saugiausiai?

    Jei kojinės padeda jaustis komfortiškiau, geriausia rinktis plonas, minkštas ir kvėpuojančias, pavyzdžiui, medvilnines ar bambuko pluošto. Tinka ir funkciniai audiniai, kurie efektyviai pašalina drėgmę, tačiau svarbiausia, kad kojinės nebūtų per ankštos ir naktį nesmuktų.

    Taip pat galima išbandyti pėdų sušildymą be kojinių, pavyzdžiui, trumpą šiltą vonelę ar šiltą dušą vakare. Tokie sprendimai kai kuriems žmonėms leidžia pasiekti tą patį termoreguliacinį efektą, bet sumažina peršilimo ir drėgmės kaupimosi riziką.

    Jeigu pėdų oda sausa, kartais pasirenkamos vadinamosios kosmetinės kojinės po drėkinamuoju kremu. Vis dėlto, jei oda linkusi šusti ar yra grybelio požymių, geriau prioritetą teikti gydymui ir pėdų vėdinimui, o ne uždengimui per naktį.

  • Glotnūs, šerpetojantys kulnai vasarą? Vien kremas nepadės – štai ko trūksta kasdien

    Glotnūs, šerpetojantys kulnai vasarą? Vien kremas nepadės – štai ko trūksta kasdien

    Kodėl kulnai vasarą greitai šiurkštėja

    Karštis, atviresnė avalynė ir ilgesni pasivaikščiojimai vasarą išryškina pėdų problemas: kulnai ima šiurkštėti, atsiranda nuospaudų, o sandalių dirželiai dažniau nutrina odą. Prie to prisideda ir kontaktas su įkaitusiu paviršiumi, smėliu bei dulkėmis, kurios dirgina odą.

    Uždaruose batuose pėdos prakaituoja, kaupiasi drėgmė, todėl didėja sudirginimo ir grybelinių infekcijų rizika. Dėl to vien pasitepti kremu prieš išeinant dažniausiai neužtenka: reikia nuoseklios rutinos, kuri mažina įtrūkimų, nuospaudų ir uždegimų tikimybę.

    Kasdienė higiena ir klaidos, kurios kenkia

    Pėdas rekomenduojama plauti kasdien drungnu vandeniu, naudojant švelnų prausiklį. Ilgas mirkymas nėra būtinas, o labai karštas vanduo gali dar labiau sausinti odą ir skatinti šerpetojimą.

    Po prausimo svarbiausia kruopščiai nusausinti pėdas, ypač tarpupirščius, nes ten likusi drėgmė sudaro palankias sąlygas odos maceracijai ir grybeliui. Jei pėdos smarkiai prakaituoja, verta dažniau keisti kojines ir leisti batams pilnai išdžiūti prieš aunantis dar kartą.

    Dažna klaida – agresyviai šveisti kulnus dilde ar pemza. Per stiprus ir per dažnas šlifavimas sukelia mikroįtrūkimus, gali didinti odos suragėjimą ir palikti skausmingas, lengvai užsikrečiančias vietas.

    Kremas veikia tik su tinkama rutina

    Esant vidutiniam suragėjimui, dažniausiai pakanka švelnaus šveitimo maždaug kartą per savaitę arba itin atsargaus dildės naudojimo kas kelias savaites. Procedūrą reikėtų nutraukti dar iki paraudimo ar skausmo, o vietų su žaizdomis, uždegimu ar giliais įtrūkimais neliesti.

    Suragėjusią odą dažnai lengviau kontroliuoti, kai ji sausa, nes aiškiau matyti, kiek pašalinta. Po ilgo mirkymo oda suminkštėja, todėl lengviau persistengti ir nušlifuoti per giliai, o namuose naudojami aštrūs įrankiai ar metaliniai grandikliai gali baigtis žaizdomis.

    Po prausimo ir nusausinimo verta tepti drėkinantį ar riebesnį kremą, o labai sausai odai dažnai tinka priemonės su šlapalu. Mažesnės koncentracijos labiau drėkina, didesnės – minkština suragėjimą, tačiau priemonę svarbu derinti pagal odos būklę ir jautrumą.

    Kremą geriausia naudoti reguliariai vakare, įmasažuojant į kulnus ir padus. Tarpupirščiuose storos kremo plėvelės palikti nereikėtų, nes per didelė drėgmė šiose vietose didina sudirginimo ir infekcijų riziką, o itin sausai odai nakčiai gali padėti plonos medvilninės kojinės.

    Apsauga nuo saulės, avalynė ir kada kreiptis į specialistus

    Vasarą daug kas kruopščiai tepa kremą nuo saulės veidui, bet pamiršta pėdų viršų ir pirštus, kurie sandaluose lieka tiesiogiai veikiami UV spindulių. Nudegimas šiose vietose gali apsunkinti vaikščiojimą, sustiprinti trynimą ir pailginti odos gijimą.

    Prieš išeinant verta patepti atviras pėdų vietas aukštos apsaugos priemone ir pakartoti po maudynių, gausesnio prakaitavimo ar nusausinimo rankšluosčiu. Nuo saulės pėdas saugoti svarbu ne tik paplūdimyje, bet ir mieste, važiuojant dviračiu ar leidžiant laiką lauko kavinėse.

    Baseinuose, dušuose, persirengimo kambariuose ar viešbučių voniose geriau nevaikščioti basomis: asmeninės šlepetės mažina kontaktą su drėgnu paviršiumi. Tačiau labai plonos, nestabilios šlepetės nėra geriausias pasirinkimas visai dienai, nes trūksta atramos, didėja apkrova, o kulnai gali dar labiau sausėti ir skilinėti.

    Ilgesniems pasivaikščiojimams labiau tinka sandalai su minkštesniu vidpadžiu, stabiliu užsegimu ir pakankamai vietos pirštams. Naują avalynę patartina „prisijaukinti“ palaipsniui, o vos pajutus trynimą – iškart apsaugoti odą, nes smulkus nubrozdinimas greitai virsta skausminga pūsle.

    Nagų nereikėtų kirpti per trumpai ar giliai išpjaustyti kampų, nes tai didina įaugimo riziką. Jei nagas storėja, keičia spalvą, trupėja, o tarpupirščiuose atsiranda niežėjimas ar pleiskanojimas, tai gali signalizuoti infekciją, kurios nereikėtų maskuoti laku.

    Jeigu kulnai giliai sutrūkinėję, kraujuoja ar skauda, vien kosmetikos gali nepakakti ir praverčia podologo ar dermatologo pagalba. Ypač atsargūs turėtų būti sergantys cukriniu diabetu, turintys kraujotakos ar jutimo sutrikimų: savarankiškai pjaustyti suragėjimų ar naudoti stipriai šveičiančias priemones jiems gali būti pavojinga.

    Vasaros pėdų priežiūra nebūtinai reiškia daugybę produktų. Daugiausia duoda reguliarumas, švelnios priemonės, tinkama avalynė, apsauga nuo saulės ir laiku pastebėti pirmieji odos pokyčiai.

  • Įdėkite į vandenį citrinos: 15 minučių vonelė padeda nuo pėdų kvapo ir suragėjimų

    Įdėkite į vandenį citrinos: 15 minučių vonelė padeda nuo pėdų kvapo ir suragėjimų

    Citrusinė pėdų vonelė namuose dažnai minima kaip paprastas būdas sumažinti nemalonų pėdų kvapą ir suminkštinti suragėjusią odą. Pagrindinis jos privalumas tas, kad daugumai žmonių reikalingi ingredientai jau būna virtuvėje, o procedūra trunka apie 10–15 minučių.

    Citrinose ir kituose citrusiniuose vaisiuose yra citrinų ir obuolių rūgščių, priskiriamų AHA rūgštims. Šios rūgštys gali padėti švelniai atpalaiduoti ryšius tarp negyvų odos ląstelių, todėl suragėjęs sluoksnis suminkštėja ir vėliau lengviau pašalinamas, mažiau dirginant odą.

    Nemalonų pėdų kvapą dažniausiai lemia prakaito ir ant odos esančių bakterijų sąveika: mikroorganizmai skaido prakaito sudedamąsias dalis ir susidaro aitrūs kvapai. Rūgštesnė terpė odos paviršiuje bakterijoms paprastai mažiau palanki, todėl citrinos sultys, keisdamos pH, gali prisidėti prie kvapo mažinimo.

    Kitas dažnai minimas aspektas yra citrusų eteriniai aliejai, kuriuose yra limoneno ir kitų junginių. Laboratoriniuose tyrimuose jie siejami su antimikrobinėmis savybėmis, tačiau kasdienėje praktikoje poveikis labiausiai priklauso nuo koncentracijos ir individualios odos reakcijos.

    Kaip pasigaminti pėdų vonelę

    Į didesnį dubenį įpilkite šilto, bet ne karšto vandens, kad nekiltų odos sudirginimo ar perštėjimo rizika. Įspauskite citrinos sulčių arba įdėkite kelias citrinos ar apelsino skilteles, o jei norite, galite įmaišyti žiupsnį druskos.

    Pėdas mirkykite apie 10–15 minučių, o po to jas nusausinkite. Jei oda suminkštėjo, suragėjimus švelniai pašalinkite pemza ar dilde, nebraukdami iki skausmo, ir užbaikite procedūrą drėkinamuoju kremu.

    Kada geriau nerizikuoti

    Nors tokia vonelė daugeliui gali būti saugi, ji netinka, jei ant pėdų yra atvirų žaizdų, gilių įtrūkimų ar aktyvus uždegimas. Rūgštys ir druska gali sukelti perštėjimą, sudirginti pažeistą odą ir lėtinti gijimą.

    Taip pat atsargūs turėtų būti žmonės, turintys alergiją citrusams, nes gali pasireikšti paraudimas ar niežėjimas. Sergant diabetu ar turint diabetinės pėdos riziką, bet kokias procedūras, susijusias su odos šveitimu ar rūgštimis, verta aptarti su gydytoju arba podiatru.

    Jei nemalonus pėdų kvapas kartojasi nuolat, o oda pleiskanoja, parausta ar niežti, tai gali rodyti grybelinę infekciją. Tokiu atveju vien naminių priemonių gali nepakakti, o tiksliausią sprendimą parinks vaistininkas ar gydytojas.

  • Pamirškite pėdų prakaitavimą per karščius: pigus triukas su druska ir mėta veikia greitai

    Kodėl pėdos prakaituoja labiausiai?

    Vasaros karščiai, uždara avalynė ir sintetinės kojinės dažnai sukuria šiltnamio efektą, todėl pėdos ima stipriau prakaituoti. Pati drėgmė nėra pavojinga, tačiau kartu su bakterijomis ji dažniausiai sukelia nemalonų kvapą ir odos dirginimą.

    Specialistai pabrėžia, kad pėdose yra daug prakaito liaukų, o intensyvus judėjimas dar labiau didina šilumos ir drėgmės kiekį. Dėl to diskomfortas ypač juntamas kelionėse, darbe ar ilgiau būnant su sportine avalyne.

    Paprasta priemonė namuose

    Vienas lengviausių būdų sumažinti drėgmę ir kvapą – šilta pėdų vonelė su kosmetine ar pėdų druska. Dažnai rekomenduojamos druskos, papildytos mėtų ar citrusų ekstraktais, nes jos suteikia vėsinimo pojūtį ir padeda neutralizuoti kvapus.

    Į dubenį įpilkite šilto vandens, ištirpinkite nedidelį kiekį druskos ir pamirkykite pėdas apie 15 minučių. Po procedūros pėdas būtina kruopščiai nusausinti, ypač tarpupirščius, nes būtent ten drėgmė užsilaiko ilgiausiai.

    Tokios vonelės paprastai veikia dviem kryptimis: padeda sumažinti bakterijų dauginimąsi ir trumpam sumažina nemalonų šlapių pėdų pojūtį. Jei oda linkusi šerpetoti, po vonelės galima naudoti lengvą drėkinamąjį kremą, bet ne per riebų, kad vėl nesusidarytų drėgmės perteklius.

    Kada vien druskos nepakanka?

    Jei prakaitavimas labai gausus, kartojasi nuolat arba atsiranda odos pleiskanojimas, perštėjimas, įtrūkimai, gali būti, kad prisidėjo grybelinė infekcija. Tokiu atveju vien namų priemonių gali neužtekti, o tiksliausią kryptį parinks vaistininkas arba gydytojas dermatologas.

    Kasdienybėje padeda ir paprasti įpročiai: kojinių keitimas bent kartą per dieną, pralaidesnė avalynė ir batų džiovinimas po dėvėjimo. Taip pat verta rinktis priemones, kurios mažina prakaito liaukų aktyvumą, tačiau jas naudoti reikia pagal instrukcijas, kad neatsirastų odos sudirginimas.

    Jei prakaitavimas prasidėjo staiga, yra labai ryškus arba kartu jaučiamas bendras silpnumas, netikėtas svorio kritimas ar naktinis prakaitavimas, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju. Kartais gausus prakaitavimas gali būti susijęs ne tik su karščiu, bet ir su kitais organizmo pokyčiais.

  • Gydytojai perspėja diabetu sergančius: šios šlepetės gali baigtis opomis ir amputacija

    Gydytojai primena, kad diabetu sergantiems žmonėms avalynės pasirinkimas gali turėti lemiamos reikšmės pėdų sveikatai. Ypač rizikingos laikomos atviros šlepetės, kurios neapsaugo pėdos ir dažnai didina žaizdų, opų bei infekcijų tikimybę.

    Viena pagrindinių priežasčių yra diabetinė periferinė neuropatija, kai dėl nervų pažeidimo pėdose sumažėja ar visai dingsta skausmo pojūtis. Tokiu atveju žmogus gali nepajusti, kad avalynė nutrina odą, spaudžia arba į vidų pateko smulkus akmenukas, sukeliantis nuolatinę mikrotraumą.

    Kita svarbi problema yra prastesnė kraujotaka ir lėtesnis žaizdų gijimas, todėl net nedidelis įtrūkimas ar pūslė gali greitai komplikuotis. Negydomos žaizdos gali virsti opomis, o prisidėjus infekcijai didėja ir sunkesnių pasekmių, įskaitant chirurginį gydymą, rizika.

    Atviros šlepetės dažnai laikosi tik dėl to, kad pirštai nuolat jas „prilaiko“, todėl ilgainiui gali didėti pirštų deformacijų tikimybė. Be to, tokia avalynė paprastai nesuteikia pakankamos pėdos atramos, todėl didėja griuvimų, čiurnos patempimų ir kitų traumų tikimybė.

    Specialistai pataria rinktis uždarą avalynę su minkštu vidpadžiu, pakankama pėdos atrama ir tvirtu padu, kuris saugotų nuo aštrių paviršių. Prieš aunantis verta apžiūrėti batų vidų, o pėdas rekomenduojama tikrinti kasdien, atkreipiant dėmesį į nutrynimus, paraudimą, pūsles ar įtrūkimus.

    Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda tirpimas, dilgčiojimas, deginimas, ilgai negyjančios žaizdos, pėdų tinimas ar pastebimi odos pokyčiai. Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų komplikacijų, kurios diabetu sergantiems žmonėms gali vystytis greitai ir nepastebimai.

  • Niekada neavėkite sportbačių be kojinių: podologas įspėja apie brangiai kainuojančias pasekmes

    Sportbačiai be kojinių daugeliui atrodo patogus pasirinkimas vasarą, tačiau specialistai įspėja, kad tai gali baigtis skausmingomis pūslelėmis, nuospaudomis ir net užsitęsiančiomis infekcijomis. Kojinės veikia kaip apsauginis barjeras tarp odos ir bato vidinės medžiagos, mažina trintį ir sugeria drėgmę.

    Podologų teigimu, pagrindinė problema yra prakaito kaupimasis. Pėdose yra daug prakaito liaukų, o kai drėgmė lieka bate, susidaro šilta ir drėgna terpė, kurioje lengviau dauginasi bakterijos ir grybeliai.

    Kuo rizikuojate be kojinių?

    Dažniausias nemalonumas yra nutrinimai ir pūslės, nes oda tiesiogiai trinasi į bato pamušalą ir siūles. Ilgainiui tai gali virsti nuospaudomis, įtrūkimais, o jautresniems žmonėms sukelti skausmą net ir vaikštant trumpus atstumus.

    Kita rizika susijusi su kvapu ir higiena. Kai pėda prakaituoja tiesiai į vidpadį ir pamušalą, kvapas įsigeria greičiau ir gali išlikti net po bato vėdinimo, o tai trumpina avalynės tarnavimo laiką.

    „Grybelinės infekcijos neatsiranda vien dėl to, kad nenešiojate kojinių, tačiau drėgna ir šilta aplinka bate gerokai palengvina jų plitimą“, – sako pėdų priežiūros specialistas.

    Kada problemų tikimybė didžiausia?

    Didžiausią riziką kelia sportbačiai su prastai kvėpuojančiu sintetiniu pamušalu, taip pat batai, kuriuose pėda tvirtai „užsidaro“ ir greitai suprakaituoja. Tokiais atvejais trintis ir drėgmė susidaro greičiau, todėl dažnėja pūslės, paraudimas ir odos sudirgimas.

    Kontaktinis odos dirginimas galimas ir dėl medžiagų, dažiklių ar klijų, naudojamų gamyboje. Jei pastebite niežėjimą, bėrimą ar deginimą tik avint konkrečius batus be kojinių, tai gali būti kontaktinio dermatito požymis.

    Kaip sumažinti riziką?

    Jei norite avėti be kojinių, svarbiausia užtikrinti sausumą ir kuo mažesnę trintį. Padeda gerai vėdinama avalynė, reguliariai plaunamos ir kruopščiai nusausinamos pėdos, o batams būtina leisti pilnai išdžiūti tarp avėjimų.

    Praktikoje dažnai saugesnis sprendimas yra plonos, kvėpuojančios ir drėgmę išgarinančios kojinės arba nematomos kojinaitės. Jos sugeria prakaitą, saugo odą nuo siūlių ir pamušalo bei mažina tikimybę, kad bate įsitvirtins nemalonus kvapas.

  • Sausi ir sutrūkinėję kulnai grįžta vėl? Gydytojai įspėja apie vieną klaidą po šveitimo

    Sausi ir sutrūkinėję kulnai grįžta vėl? Gydytojai įspėja apie vieną klaidą po šveitimo

    Vasarą pėdos dažniau atsiduria dėmesio centre, todėl išsausėję ir sutrūkinėję kulnai daugeliui tampa ne tik estetiniu, bet ir komforto klausimu. Dažnas griebiasi pemzos tikėdamasis greito rezultato, tačiau būtent neteisingas šveitimas gali paskatinti problemą kartotis.

    Kulnų oda skiriasi nuo kitų kūno vietų, nes yra storesnė ir turi mažiau riebalinių liaukų, kurios padeda išlaikyti drėgmę. Dėl to ji greičiau praranda vandenį, o reaguodama į apkrovą ima intensyviau ragėti ir storėti.

    Vasarą situaciją apsunkina atvira avalynė, karštis, kontaktas su smėliu, sūriu jūros vandeniu ar chloruotu baseinų vandeniu. Vaikščiojimas basomis ir nuolatinė trintis taip pat silpnina odos barjerą, todėl kulnai greičiau tampa šiurkštūs.

    Pemza ir kitos šveitimo priemonės pašalina suragėjusį sluoksnį, tačiau per dažnas arba per intensyvus mechaninis šlifavimas odai yra signalas atkurti apsauginį sluoksnį. Dėl šios priežasties kulnai gali trumpam atrodyti glotnūs, bet po kelių dienų šiurkštumas grįžta dar ryškiau.

    Dažniausia klaida yra kita: nušveitus suragėjusią odą, jos neapsaugoti tinkamu drėkinimu ir riebalinimu. Šviežiai atidengtas epidermis greitai netenka vandens, todėl sausumas ir įtrūkimai grįžta sparčiau, ypač jei pėdos nuolat patiria trintį.

    Specialistai vis dažniau rekomenduoja rinktis švelnesnį ir retesnį šveitimą. Vietoje agresyvaus trynimo geriau tinka smulkesnio grūdėtumo dildės ar pėdų šveitikliai, naudojami saikingai, o ne kas kelias dienas.

    Alternatyva mechaniniam šveitimui yra priemonės su keratolitinėmis medžiagomis, kurios suragėjusį sluoksnį tirpdo palaipsniui. Dažniausiai minimas šlapalas, taip pat pieno rūgštis ar salicilo rūgštis, tačiau svarbu pasirinkti koncentraciją pagal odos būklę ir odos jautrumą.

    Po šveitimo svarbiausia kuo greičiau atkurti odos barjerą. Geriausia priemones tepti ant lengvai drėgnos odos po vonios ar dušo, nes tuomet drėgmę sulaikantys ingredientai veikia efektyviau.

    Vakarinė rutina dažnai duoda geriausią rezultatą, nes oda per naktį mažiau veikiama trinties ir aplinkos. Patepus pėdas, gali padėti medvilninės kojinės, kurios sumažina priemonės nusitrynimą ir sudaro palankesnes sąlygas regeneracijai.

    Kasdieniam barjero stiprinimui dažnai pakanka paprastų emolientų, ypač jei oda nėra giliai sutrūkinėjusi. Priklausomai nuo būklės, gali tikti šlapalo turintys kremai, vazelinas ar lanolinas, o taip pat riebalinės priemonės, padedančios sulaikyti vandenį odoje.

    Jei kulnų įtrūkimai tampa skausmingi, kraujuoja, atsiranda paraudimas, tinimas ar įtariama infekcija, savarankiško šveitimo geriau vengti. Tokiais atvejais rekomenduojama pasitarti su dermatologu ar podologu, ypač jei žmogus serga cukriniu diabetu ar turi kraujotakos sutrikimų.