Vasarą pėdos dažniau atsiduria dėmesio centre, todėl išsausėję ir sutrūkinėję kulnai daugeliui tampa ne tik estetiniu, bet ir komforto klausimu. Dažnas griebiasi pemzos tikėdamasis greito rezultato, tačiau būtent neteisingas šveitimas gali paskatinti problemą kartotis.
Kulnų oda skiriasi nuo kitų kūno vietų, nes yra storesnė ir turi mažiau riebalinių liaukų, kurios padeda išlaikyti drėgmę. Dėl to ji greičiau praranda vandenį, o reaguodama į apkrovą ima intensyviau ragėti ir storėti.
Vasarą situaciją apsunkina atvira avalynė, karštis, kontaktas su smėliu, sūriu jūros vandeniu ar chloruotu baseinų vandeniu. Vaikščiojimas basomis ir nuolatinė trintis taip pat silpnina odos barjerą, todėl kulnai greičiau tampa šiurkštūs.
Pemza ir kitos šveitimo priemonės pašalina suragėjusį sluoksnį, tačiau per dažnas arba per intensyvus mechaninis šlifavimas odai yra signalas atkurti apsauginį sluoksnį. Dėl šios priežasties kulnai gali trumpam atrodyti glotnūs, bet po kelių dienų šiurkštumas grįžta dar ryškiau.
Dažniausia klaida yra kita: nušveitus suragėjusią odą, jos neapsaugoti tinkamu drėkinimu ir riebalinimu. Šviežiai atidengtas epidermis greitai netenka vandens, todėl sausumas ir įtrūkimai grįžta sparčiau, ypač jei pėdos nuolat patiria trintį.
Specialistai vis dažniau rekomenduoja rinktis švelnesnį ir retesnį šveitimą. Vietoje agresyvaus trynimo geriau tinka smulkesnio grūdėtumo dildės ar pėdų šveitikliai, naudojami saikingai, o ne kas kelias dienas.
Alternatyva mechaniniam šveitimui yra priemonės su keratolitinėmis medžiagomis, kurios suragėjusį sluoksnį tirpdo palaipsniui. Dažniausiai minimas šlapalas, taip pat pieno rūgštis ar salicilo rūgštis, tačiau svarbu pasirinkti koncentraciją pagal odos būklę ir odos jautrumą.
Po šveitimo svarbiausia kuo greičiau atkurti odos barjerą. Geriausia priemones tepti ant lengvai drėgnos odos po vonios ar dušo, nes tuomet drėgmę sulaikantys ingredientai veikia efektyviau.
Vakarinė rutina dažnai duoda geriausią rezultatą, nes oda per naktį mažiau veikiama trinties ir aplinkos. Patepus pėdas, gali padėti medvilninės kojinės, kurios sumažina priemonės nusitrynimą ir sudaro palankesnes sąlygas regeneracijai.
Kasdieniam barjero stiprinimui dažnai pakanka paprastų emolientų, ypač jei oda nėra giliai sutrūkinėjusi. Priklausomai nuo būklės, gali tikti šlapalo turintys kremai, vazelinas ar lanolinas, o taip pat riebalinės priemonės, padedančios sulaikyti vandenį odoje.
Jei kulnų įtrūkimai tampa skausmingi, kraujuoja, atsiranda paraudimas, tinimas ar įtariama infekcija, savarankiško šveitimo geriau vengti. Tokiais atvejais rekomenduojama pasitarti su dermatologu ar podologu, ypač jei žmogus serga cukriniu diabetu ar turi kraujotakos sutrikimų.
Leave a Reply