CP v2

Tag: Pekinas

  • Kinijos greitieji traukiniai 350 km/h: kodėl Pekino–Šanchajaus maršrutas laimi prieš lėktuvą

    Daugiau nei 1 300 kilometrų atstumas tarp Pekino ir Šanchajaus lėktuvu įveikiamas maždaug per 2 valandas, tačiau didžioji dalis keliautojų vis tiek renkasi traukinį. Greitojo geležinkelio linija tarp šių megamiestų laikoma viena judriausių ir pelningiausių pasaulyje.

    Priklausomai nuo reiso, kelionė traukiniu trunka apie 4 valandas 18 minučių. Važiuojant automobiliu tokia kelionė dažnai užtruktų beveik pusę paros, todėl geležinkelis čia tapo ne alternatyva, o pagrindinis pasirinkimas.

    Stotis kaip oro uostas

    Piko metu iš Pekino Pietų stoties į Šanchajų traukiniai išvyksta net kas kelias minutes. Keleiviai patenka į stotį po saugumo patikros, kur skenuojamas bagažas, o įėjimas į peronų zoną kontroliuojamas varteliais.

    Bilietų kontrolė dažniausiai vyksta dar prieš įleidžiant į peroną, todėl traukinyje papildomų patikrų gali ir nebūti. Tokia tvarka leidžia išlaikyti srautą ir sumažina vėlavimų riziką, ypač kai reisai vyksta itin tankiai.

    Klasės, patogumai ir kaina

    Bilietai Pekino–Šanchajaus maršrute kainuoja labai skirtingai, priklausomai nuo klasės: ekonominė dažniausiai yra pigiausia, aukštesnės klasės kainuoja maždaug dvigubai daugiau, o patogiausia klasė su labiau atsilenkiančiomis sėdynėmis gali kainuoti apie 250 eurų.

    Sąstatai dažniausiai turi apie aštuonis vagonus, tačiau pasitaiko ir gerokai ilgesnių. Sėdimos vietos suplanuotos taip, kad keleiviai visada sėdėtų veidu į važiavimo kryptį: galinėse stotyse darbuotojai pasuka sėdynių sekcijas 180 laipsnių.

    Aukštesnėse klasėse įprasti elektros lizdai, USB jungtys, atlenkiami staliukai, reguliuojamos kojų atramos. Kelionės metu dirba personalas, rūpinamasi švara, o aptarnavimas gali apimti vandenį ar arbatą bei užkandžius, taip pat vyksta prekyba.

    350 km/h greitis ir pamokos Europai

    Maksimalus greitis šioje linijoje siekia 350 kilometrų per valandą, o rodmenys realiu laiku pateikiami vagonų ekranuose. Sklandus greitėjimas ir stabdymas yra vienas esminių greitojo geležinkelio patrauklumo veiksnių, ypač ilgesniuose maršrutuose.

    Būtent toks 350 kilometrų per valandą greitis dažnai minimas ir planuojamoms naujoms didelio greičio geležinkelio linijoms Europoje, įskaitant projektus Lenkijoje. Planuojama, kad greitosios jungtys sutrumpins kelionių laiką tarp pagrindinių miestų, o pirmieji nauji ruožai siejami su infrastruktūros plėtra iki 2032 metų.

    Kinijos pavyzdys rodo, kad greitas geležinkelis konkuruoja su aviacija ne vien greičiu, bet ir visos kelionės patirtimi: patogiu dažnumu, aiškia keleivių srautų kontrole, stotimis, integruotomis į miestų ir oro uostų mazgus, bei nuspėjama kelionės trukme.

  • Trumpo vizitas Pekine virto šou: „Tesla“ ir „Nvidia“ vadovai, asmenukės ir makaronai

    Trumpo vizitas Pekine virto šou: „Tesla“ ir „Nvidia“ vadovai, asmenukės ir makaronai

    JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Pekine tapo ne vien diplomatine kelione, o kruopščiai surežisuotu reginiu, kurį lydėjo verslo lyderių delegacija ir išskirtinis Kinijos protokolas. Pirmasis per beveik dešimtmetį einančio pareigas JAV prezidento apsilankymas Kinijoje buvo pilnas simbolinių gestų, viešų ceremonijų ir derybų užkulisių.

    Kinijos sostinė sutelkė visą reprezentacinę galią: pasitikimas su orkestru ir mokiniais, valstybinis banketas Liaudies Didžiojoje salėje, privati ekskursija ir uždarymo pasivaikščiojimas po Džongnanhaį. Tokie elementai tarptautinėje diplomatijoje dažnai naudojami kaip signalai apie santykių toną ir siekį mažinti įtampą.

    „Viešuose pasirodymuose buvo neįprastai daug šiltų gestų, ilgų rankos paspaudimų ir sinchroniško ėjimo“, – sakė Azijos politikos instituto Asia Society politikos analitikas Lyle’as Morrisas.

    Valstybiniame bankete skambėjo tostas, o meniu buvo parinktas taip, kad atrodytų kaip atskira žinutė: šalia kinų virtuvės patiekalų atsirado ir labiau tarptautiniai pasirinkimai. Kinijai tai įprastas minkštosios galios instrumentas, kai maistas, ceremonijos ir dovanos tampa politinio pasakojimo dalimi.

    Didžiausio dėmesio sulaukė ne tik lyderiai, bet ir technologijų verslo elitas. Socialiniuose tinkluose Kinijoje plačiai išplito vaizdai, kuriuose „Xiaomi“ vadovas Lei Junas bandė nusifotografuoti su „Tesla“ vadovu Elonu Musku, o šis reagavo santūriai, kas iš karto virto memais ir diskusijomis.

    Viraliniu tapo ir epizodas, kuriame Muskas grupinėje nuotraukoje sukosi filmuodamas telefonu, šalia „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango ir „Apple“ vadovo Timo Cooko. Tokie momentai Kinijos socialinėse platformose dažnai įgauna atskirą gyvenimą, o verslo lyderiai tampa popkultūros veikėjais.

    Penktadienį dėmesio centre atsidūrė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, pastebėtas vaikštantis istoriniame Pekino hutongų rajone ir valgantis makaronus. Nuotraukos ir vaizdo įrašai greitai paplito, o vietiniai gyventojai būriavosi norėdami nusifotografuoti, taip sustiprindami kelionės kaip spektaklio įspūdį.

    Ši detalė sutapo su geopolitiniu fonu: Vašingtono eksporto kontrolė pažangiems lustams pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių JAV ir Kinijos trinties linijų. „Nvidia“ atsidūrė pačiame šių ribojimų centre, nes leidimai ir licencijos gali nulemti, kiek bendrovė galės išlaikyti pozicijas milžiniškoje Kinijos rinkoje.

    Susitikimo pabaigoje Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas turėjo privatų pasivaikščiojimą Džongnanhaio komplekse, į kurį retai įleidžiami užsienio lyderiai. Išsiskiriant Xi įteikė rožių sėklų, o tai buvo interpretuojama kaip simbolinis palankumo gestas ir kvietimas tęsti dialogą.

    Vis dėlto už šiltų kadrų liko aiškios ribos: strateginiai nesutarimai dėl Taivano, technologijų eksporto kontrolės ir kitų saugumo klausimų niekur nedingo. Tokios kelionės dažnai kuria palankesnę atmosferą deryboms, tačiau pačios savaime negarantuoja, kad esminiai konfliktai bus išspręsti.

  • Kremlius patvirtino Putino vizitą Pekine: susitikimas su Xi vyks netrukus po Trumpo kelionės

    Kremlius pranešė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gegužės 19–20 dienomis vyks į Pekiną ir susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Apie kelionę paskelbta netrukus po to, kai vizitą Kinijos sostinėje baigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Pagal Kremliaus pateiktą informaciją, dviejų dienų vizitas bus siejamas ir su 2001 metais pasirašytos Kinijos ir Rusijos draugystės sutarties 25 metų sukaktimi. Šalių lyderiai ketina aptarti dvišalius santykius ir tarptautines bei regionines temas.

    Signalai po Trumpo vizito

    Laiko sutapimas iškart sulaukė dėmesio, nes vizitas paskelbtas po Trumpo kelionės į Pekiną. JAV ir Kinijos darbotvarkėje pastaruoju metu dominuoja saugumo ir prekybos klausimai, o geopolitinį foną aštrina karas Ukrainoje ir įtampa dėl Taivano.

    Kinija išlieka svarbia Rusijos ekonomine atrama, ypač energetikos ir prekybos srautuose, kai Maskvai taikomos Vakarų sankcijos. Tuo pat metu Pekinas viešai pabrėžia siekį išlaikyti manevro laisvę ir vengia žingsnių, kurie galėtų tiesiogiai įtraukti jį į karo Ukrainoje eskalaciją.

    Ilgalaikė partnerystė ir karo šešėlis

    Putinas ir Xi per pastarąjį dešimtmetį susitiko daugybę kartų, o jų ryšys dažnai pristatomas kaip strateginė partnerystė. Rusijos ir Kinijos kontaktai suintensyvėjo po 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Dar 2022 metų vasarį, likus kelioms savaitėms iki invazijos, Putinas ir Xi Pekine paskelbė apie partnerystę be ribų, akcentuodami platų bendradarbiavimo spektrą. Vėliau šalys tęsė politinį dialogą, stiprino ekonominius ryšius ir dalyvavo bendrose karinėse pratybose.