Pekine – humanoidų sporto bumas
Pekine vykstančiose Pasaulio robotų žaidynėse mašinos varžosi įvairiose rungtyse – nuo lengvosios atletikos ir bokso iki futbolo bei kovos menų. Tai jau antrosios tokio formato humanoidų varžybos, kuriose daug dėmesio skiriama greičiui, pusiausvyrai ir valdymo tikslumui.
Renginys tapo savotišku vitrininiu testu, kaip sparčiai tobulėja robotika ir programinė įranga. Inžinieriai čia demonstruoja ne tik mechaniką, bet ir valdymo algoritmus, kurie leidžia robotams stabiliai judėti dideliu tempu.
„Tiangong Ultra“ pranoko Bolto rezultatą
Varžybose išsiskyrė Kinijos humanoidinis robotas „Tiangong Ultra“, kuris, kaip skelbia Kinijos žiniasklaida, 100 metrų distanciją įveikė per 9,39 sekundės. Tai yra greičiau nei oficialus žmonių pasaulio rekordas, kurį 2009 metais pasiekė Usainas Boltas – 9,58 sekundės.
Teigiama, kad tas pats robotas vėliau pagerino ir 400 metrų distancijos rezultatą, aplenkdamas ankstesnį pasaulio rekordą beveik penkiomis sekundėmis. Tokie skaičiai rodo, kad robotų sporto kategorijos ima artėti prie ribos, kai palyginimai su žmonių rekordais tampa neišvengiami.
Kitas lyderis – „Honor“ „Lightning“
Vis dėlto šių metų žaidynėse minimas dar greitesnis sprinteris – „Honor“ sukurtas robotas „Lightning“. Pranešama, kad dar prieš startą jis 100 metrų nubėgo per 9,32 sekundės ir pasiekė maksimalų 14,5 metro per sekundę greitį, tai yra daugiau nei 52 kilometrai per valandą.
Anksčiau „Lightning“ Pekine laimėjo ir pusmaratonio rungtį, trasą įveikęs per 50 minučių ir 26 sekundes – rezultatu, kuris pranoksta žmonių pasaulio rekordą beveik septyniomis minutėmis. Prieš šių metų varžybas inžinieriai taip pat modifikavo konstrukciją, pailgindami roboto kojas 10 centimetrų.
Šuolis per kelis mėnesius – stulbinantis
Įspūdingiausiai skamba „Tiangong Ultra“ progresas: ankstesnėje žaidynių laidoje jis 100 metrų bėgimą buvo laimėjęs su 21,5 sekundės rezultatu. Per kiek daugiau nei metus laikas, kaip skelbiama, sutrumpėjo daugiau nei perpus – tai iliustruoja, kokiu tempu auga robotikos pramonė.
Tokį šuolį paprastai lemia keli dalykai vienu metu: lengvesnės medžiagos, efektyvesni pavarų ir energijos sprendimai, tikslesni jutikliai bei pažangesni valdymo modeliai. Praktikoje svarbiausia tampa ne vien „galia“, o gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą ir greitai reaguoti į mikroposlinkius bėgant.
Vis dėlto bendras vaizdas nėra vien rožinis. Dalis sportinių robotų neįveikė starto, kiti judėjo vos greičiau nei žingsniu, o kai kurie griuvo netrukus po starto – tai primena, kad patikimumas ir stabilumas dar išlieka viena didžiausių šios srities problemų.

Leave a Reply