Tag: Pensilvanijos valstijos universitetas

  • Pragaro nasruose Nikaragvoje – mokslininkai fiksuoja, kad Masajos ugnikalnis vėl pildosi magma

    Pragaro nasruose Nikaragvoje – mokslininkai fiksuoja, kad Masajos ugnikalnis vėl pildosi magma

    Kas vyksta Masajos gelmėse

    Masajos ugnikalnis Nikaragvoje, turistams žinomas kaip Pragaro nasrai dėl aktyvaus lavos ežero Santjago krateryje, gali vėl kaupti magmą. Nauja analizė rodo, kad ugnikalnio gelmėse vienu metu veikia bent du magmos telkiniai, o tai leidžia tiksliau vertinti rizikas aplinkinėms bendruomenėms.

    Mokslininkai pabrėžia, kad pats lavos ežeras yra tik matoma daug didesnės sistemos dalis. Dėl to stebėjimai orientuojami ne vien į kraterį, bet ir į platesnį ugnikalnio kompleksą bei jo deformacijas.

    Palydoviniai duomenys atskleidė dvi sistemas

    Tyrėjų komanda iš Pensilvanijos valstijos universiteto išanalizavo „Sentinel-1“ palydovo radaro vaizdus, fiksuotus maždaug kas 12 dienų, apimdama 2018–2024 metų laikotarpį. Šie duomenys leidžia matyti milimetrų ir centimetrų masto žemės paviršiaus kilimą ar sėdimą.

    Nustatyta, kad 2018–2022 metų viduryje šiauriau Santjago kraterio esantis centrinis magmos telkinys, sprendžiant iš paviršiaus deformacijų, slopo: žemė nusėdo, tarsi magma būtų pasitraukusi. Nuo 2022 metų vidurio iki 2024 metų fiksuotas priešingas signalas, rodantis, kad telkinys vėl gali pildytis.

    Lygiagrečiai teritorija aplink patį Santjago kraterį visą stebėjimų laiką demonstravo sėdimą, nepriklausomai nuo pokyčių centriniame telkinyje. Tyrėjai tai aiškina galimai veikiančiu antru, sekliau esančiu magmos telkiniu, kuris gali būti maždaug 200 metrų gylyje.

    Ką tai reiškia gyventojams ir turistams

    Masaja laikomas pavojingu ne vien dėl galimų išsiveržimų, bet ir dėl nuolatinio dujų išsiskyrimo. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ugnikalnis dažnai išmeta dideles sieros dioksido koncentracijas, kurios gali lemti rūgščius kritulius ir sukelti sveikatos problemų, ypač jautresnėms grupėms.

    Per pastaruosius kelis dešimtmečius Masajoje fiksuota ir sprogstamųjų epizodų, nors rimtų sužalojimų pavyko išvengti. Vis dėlto ugnikalnio artuma tankiai apgyvendintoms teritorijoms išlieka esminis veiksnys, todėl nuolatinė stebėsena laikoma kritiškai svarbia.

    Apie 2 000 000 žmonių gyvena palyginti netoli šio ugnikalnio, o Nikaragvos sostinė Managva nuo Masajos nutolusi maždaug 20 kilometrų. Tyrėjai pabrėžia, kad jų rezultatai nerodo neišvengiamos artėjančios krizės, tačiau atskleidžia sudėtingesnę ugnikalnio magmos tiekimo sistemą.

    Ekspertų teigimu, ilgalaikiai geodeziniai matavimai, modeliavimas ir palydovinė stebėsena yra vienas patikimiausių būdų laiku identifikuoti pokyčius, kurie gali signalizuoti didesnę riziką. Tokie metodai vis plačiau taikomi ir kituose bazaltiniuose ugnikalniuose su lavos ežerais, kur staigūs sistemos pokyčiai gali įvykti greitai.

    Žemės mokslų specialistai primena, kad net ir be didelio išsiveržimo dujų tarša gali tapti pagrindine problema, todėl svarbu nuosekliai vertinti vėjo kryptis, dujų srautus ir gyventojų perspėjimo sistemas. Masajos atvejis dar kartą parodo, kad pavojus dažnai slypi ne tik ugnyje, bet ir nematomuose procesuose po žeme.

  • Mokslininkai atskleidė smegenų valymą judant: net mažas krūvis gali mažinti Alzheimerio riziką

    Mokslininkai atskleidė smegenų valymą judant: net mažas krūvis gali mažinti Alzheimerio riziką

    Naujas žvilgsnis į smegenų „valymą“

    Fizinis aktyvumas dažnai siejamas su širdies ir kraujagyslių sveikata, svorio kontrole ar raumenų stiprinimu. Tačiau naujausi neurofiziologijos tyrimai rodo, kad judesys gali turėti ir tiesioginį mechaninį poveikį smegenims.

    Pensilvanijos valstijos universiteto neurobiologų komanda aprašė procesą, kai kūnui ruošiantis žingsniui suaktyvėję pilvo raumenys sukuria slėgio bangą. Ji per venų tinklą gali pasiekti galvą ir paskatinti smegenų skysčio judėjimą.

    Kaip tai veikia organizme?

    Tyrėjai aiškina, kad pilvo preso susitraukimas padidina spaudimą pilvo ertmėje, o šis impulsas per stuburo venų rezginį „keliauja“ aukštyn. Dėl to smegenys labai nežymiai pasislenka kaukolėje, o tai pajudina smegenų skystį.

    Šis skysčio judėjimas siejamas su medžiagų apykaitos atliekų pernaša iš nervinio audinio į sritis, iš kurių jos gali būti pašalinamos per limfinę ir kraujotakos sistemas. Tyrime daug dėmesio skirta baltymų sankaupoms, tokioms kaip beta amiloidas ir tau, kurios dažniau aptinkamos sergant Alzheimerio liga.

    „Mūsų rezultatai padeda paaiškinti, kaip pats judėjimas gali būti svarbus fiziologinis mechanizmas, palaikantis smegenų sveikatą“, – sakė tyrimui vadovavęs profesorius Patrickas Drew.

    Kuo tai skiriasi nuo miego poveikio?

    Pastaraisiais metais daug kalbama apie glimfatinę sistemą, kuri suaktyvėja gilaus miego metu ir padeda „išplauti“ tam tikras medžiagas iš smegenų. Naujas darbas papildo šį supratimą, nes rodo, kad „apsivalymo“ procesai gali vykti ne tik naktį.

    Tyrėjų teigimu, miego metu skysčio cirkuliacija labiau primena lėtą tekėjimą, o judant ji gali būti staigesnė ir nukreipta kita kryptimi. Tai leidžia manyti, kad miegas ir dienos aktyvumas gali veikti kaip viena kitą papildančios smegenų priežiūros grandys.

    Ką tai reiškia kasdienybėje?

    Nors tyrimai atlikti su gyvūnų modeliais, žmonių veninė anatomija, jungianti pilvo ir stuburo sritis, yra panaši. Be to, žinoma, kad žmogaus vidinis kaukolės spaudimas kinta ne tik dėl širdies plakimo ar kvėpavimo, bet ir dėl fizinės įtampos, pavyzdžiui, atliekant Valsalvos manevrą.

    Praktinė žinutė paprasta: ilgas sėdėjimas be judesio gali reikšti, kad smegenų skysčio dinamika dieną suaktyvėja rečiau. Todėl net saikingas, bet reguliarus aktyvumas, ypač įtraukiantis liemens raumenis, gali būti svarbus vyresniame amžiuje ir sėdimą darbą dirbantiems žmonėms.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginis Alzheimerio prevencijos „receptas“, o vienas iš galimų biologinių paaiškinimų, kodėl aktyvesnis gyvenimo būdas dažnai siejamas su geresne kognityvine sveikata. Tolimesni tyrimai turėtų atsakyti, kokie judesiai ir koks dažnis efektyviausiai skatina smegenų skysčio apykaitą.