Kas vyksta Masajos gelmėse
Masajos ugnikalnis Nikaragvoje, turistams žinomas kaip Pragaro nasrai dėl aktyvaus lavos ežero Santjago krateryje, gali vėl kaupti magmą. Nauja analizė rodo, kad ugnikalnio gelmėse vienu metu veikia bent du magmos telkiniai, o tai leidžia tiksliau vertinti rizikas aplinkinėms bendruomenėms.
Mokslininkai pabrėžia, kad pats lavos ežeras yra tik matoma daug didesnės sistemos dalis. Dėl to stebėjimai orientuojami ne vien į kraterį, bet ir į platesnį ugnikalnio kompleksą bei jo deformacijas.
Palydoviniai duomenys atskleidė dvi sistemas
Tyrėjų komanda iš Pensilvanijos valstijos universiteto išanalizavo „Sentinel-1“ palydovo radaro vaizdus, fiksuotus maždaug kas 12 dienų, apimdama 2018–2024 metų laikotarpį. Šie duomenys leidžia matyti milimetrų ir centimetrų masto žemės paviršiaus kilimą ar sėdimą.
Nustatyta, kad 2018–2022 metų viduryje šiauriau Santjago kraterio esantis centrinis magmos telkinys, sprendžiant iš paviršiaus deformacijų, slopo: žemė nusėdo, tarsi magma būtų pasitraukusi. Nuo 2022 metų vidurio iki 2024 metų fiksuotas priešingas signalas, rodantis, kad telkinys vėl gali pildytis.
Lygiagrečiai teritorija aplink patį Santjago kraterį visą stebėjimų laiką demonstravo sėdimą, nepriklausomai nuo pokyčių centriniame telkinyje. Tyrėjai tai aiškina galimai veikiančiu antru, sekliau esančiu magmos telkiniu, kuris gali būti maždaug 200 metrų gylyje.
Ką tai reiškia gyventojams ir turistams
Masaja laikomas pavojingu ne vien dėl galimų išsiveržimų, bet ir dėl nuolatinio dujų išsiskyrimo. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ugnikalnis dažnai išmeta dideles sieros dioksido koncentracijas, kurios gali lemti rūgščius kritulius ir sukelti sveikatos problemų, ypač jautresnėms grupėms.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius Masajoje fiksuota ir sprogstamųjų epizodų, nors rimtų sužalojimų pavyko išvengti. Vis dėlto ugnikalnio artuma tankiai apgyvendintoms teritorijoms išlieka esminis veiksnys, todėl nuolatinė stebėsena laikoma kritiškai svarbia.
Apie 2 000 000 žmonių gyvena palyginti netoli šio ugnikalnio, o Nikaragvos sostinė Managva nuo Masajos nutolusi maždaug 20 kilometrų. Tyrėjai pabrėžia, kad jų rezultatai nerodo neišvengiamos artėjančios krizės, tačiau atskleidžia sudėtingesnę ugnikalnio magmos tiekimo sistemą.
Ekspertų teigimu, ilgalaikiai geodeziniai matavimai, modeliavimas ir palydovinė stebėsena yra vienas patikimiausių būdų laiku identifikuoti pokyčius, kurie gali signalizuoti didesnę riziką. Tokie metodai vis plačiau taikomi ir kituose bazaltiniuose ugnikalniuose su lavos ežerais, kur staigūs sistemos pokyčiai gali įvykti greitai.
Žemės mokslų specialistai primena, kad net ir be didelio išsiveržimo dujų tarša gali tapti pagrindine problema, todėl svarbu nuosekliai vertinti vėjo kryptis, dujų srautus ir gyventojų perspėjimo sistemas. Masajos atvejis dar kartą parodo, kad pavojus dažnai slypi ne tik ugnyje, bet ir nematomuose procesuose po žeme.
Leave a Reply