CP v2

Tag: Pensinis amžius

  • Vienas papildomas darbo metai ir pensija šokteli: skirtumai išmokose gali nustebinti

    Vienas papildomas darbo metai ir pensija šokteli: skirtumai išmokose gali nustebinti

    Sulaukus pensinio amžiaus nebūtina iš karto teikti prašymo dėl pensijos skyrimo. Dalis žmonių sąmoningai atideda sprendimą keliems mėnesiams ar metams, nes tai gali padidinti būsimą išmoką.

    Logika paprasta: kuo ilgiau žmogus dirba ir moka įmokas, tuo didesnis sukauptas kapitalas. Be to, sukauptos lėšos indeksuojamos, o pensija apskaičiuojama ją išdalijant iš trumpesnio statistiškai prognozuojamo išmokėjimo laikotarpio.

    Kas realiai didina išmoką?

    Pensijos dydis daugelyje šiuolaikinių sistemų priklauso ne nuo paskutinio atlyginimo, o nuo sukauptų ir indeksuotų įmokų. Atidėjus išėjimą į pensiją, vienu metu suveikia keli veiksniai: toliau mokamos įmokos, pritaikoma papildoma indeksacija ir perskaičiuojamas išmokos laikotarpis.

    Vien tik dėl trumpesnio prognozuojamo pensijos mokėjimo laikotarpio atidėjimas gali padidinti mėnesinę išmoką keliais procentais. Kai prisideda dar ir papildomos įmokos bei indeksacija, augimas kai kuriais atvejais siekia ir apie 10–15 proc.

    Kiek galima laimėti, o kiek prarasti?

    Didžiausias atidėjimo minusas tas, kad žmogus laikinai atsisako pensijos pervedimų. Jei pensija atidedama metams, prarandama 12 mėnesinių išmokų, todėl svarbu įvertinti, per kiek laiko didesnė pensija kompensuos negautus pinigus.

    Pavyzdžiui, jei prognozuojama pensija būtų apie 700 eurų per mėnesį ir ji padidėtų 10 proc., mėnesinis prieaugis sudarytų apie 70 eurų. Tokiu atveju 12 mėnesių negautos pensijos atsipirkimas užtruktų ne vienerius metus, todėl sprendimas turi būti skaičiuojamas individualiai.

    Praktikoje didesnę naudą dažniau pajunta tie, kurie turi stabilesnes ir didesnes pajamas, gali toliau dirbti ir neturi poreikio nedelsiant gauti pensiją. Tuo metu žmonėms, kurių sveikata prastesnė ar pajamos reikalingos iš karto, ankstesnis išėjimas į pensiją gali būti racionalesnis, net jei išmoka bus mažesnė.

    Ką verta padaryti prieš priimant sprendimą?

    Prieš apsisprendžiant verta pasidaryti kelis scenarijus: išeiti į pensiją iš karto, po pusmečio ir po metų. Aiškiausias atsakymas dažniausiai atsiranda palyginus ne tik būsimą mėnesinę sumą, bet ir tai, kiek pinigų bus negauta per atidėjimo laikotarpį.

    Finansinę pusę svarbu vertinti kartu su gyvenimo aplinkybėmis: galimybe dirbti, sveikata, šeimos situacija ir turimomis santaupomis. Atidėjimas gali suteikti didesnį finansinį saugumą ateityje, tačiau ne visiems jis yra geriausias pasirinkimas.

  • Pensija tik nuo 70? Danija jau apsisprendė, o EBPO rodo, kurios Europos šalys bus kitos

    Pensija tik nuo 70? Danija jau apsisprendė, o EBPO rodo, kurios Europos šalys bus kitos

    Europoje sparčiai daugėja vyresnio amžiaus gyventojų, o gyvenimo trukmė ilgėja, todėl vis daugiau valstybių kelia įstatyminį pensinį amžių. Danija jau yra nusprendusi, kad iki 2040 metų pensinis amžius kils iki 70 metų, o EBPO prognozuoja dar ryškesnį šuolį per kelis dešimtmečius.

    Remiantis EBPO ataskaita Pensions at a Glance, tendencija aiški: kuo ilgiau žmonės gyvena ir kuo daugiau metų praleidžia pensijoje, tuo didesnis spaudimas viešiesiems finansams. Dėl to kai kurios šalys pensinį amžių sieja su gyvenimo trukmės pokyčiais arba numato automatinį jo didinimą.

    Pagal 2022 metų duomenis, Europos Sąjungoje įstatyminis pensinis amžius vyrams svyravo maždaug nuo 62 iki 67 metų, o moterims nuo 60 iki 67 metų. EBPO skaičiuoja, kad ES vidurkis siekė 64,7 metų vyrams ir 63,8 metų moterims.

    Kur pensinis amžius didžiausias?

    Didžiausius rodiklius Europoje šiuo metu demonstruoja Šiaurės šalys. Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje įstatyminis pensinis amžius abiem lytims siekia 67 metus, o Nyderlanduose jis viršija 66 metus ir yra tarp aukščiausių žemyne.

    Daugelyje kitų valstybių pensinis amžius laikosi ties 65 metų riba, tačiau skirtumai tarp šalių išlieka. Kai kur jis žemesnis, ypač jei taikomos pereinamosios taisyklės arba numatytos išimtys tam tikroms grupėms.

    Ar dar yra lyčių skirtumų?

    Daugumoje Europos valstybių moterys ir vyrai į pensiją išeina tuo pačiu amžiumi, tačiau dalyje šalių lyčių skirtumas išlieka. EBPO nurodo, kad didžiausi skirtumai fiksuojami ten, kur moterims pensinis amžius vis dar mažesnis, o bendras ES skirtumas siekia apie 0,9 metų.

    Vis dėlto ilgalaikės prognozės rodo, kad iki 2060 metų lyčių skirtumai Europoje beveik išnyks. Tai siejama su suvienodinama pensijų politika ir darbo rinkos pokyčiais, kai vyrų ir moterų karjeros trajektorijos tampa panašesnės.

    Kokie skaičiai laukia iki 2060 metų?

    EBPO prognozuoja, kad iki 2060 metų ES vidutinis įprastas pensinis amžius gali artėti prie 67 metų. Kai kuriose valstybėse jis gali pasiekti 70 ar net daugiau, ypač jei pensinis amžius bus automatiškai indeksuojamas pagal gyvenimo trukmę.

    Ryškiausias pavyzdys pateikiamas Danijai: žmonėms, kurie į darbo rinką įžengė 2022 metais, įprastas pensinis amžius iki 2060 metų galėtų siekti 74 metus. Tarp šalių, kuriose prognozuojamas aukštas lygis, minimos ir Italija bei Estija, o dalyje valstybių numatomas priartėjimas prie 70 metų ribos.

    Šie skaičiai nereiškia, kad visi dirbs iki to paties amžiaus: daugelyje šalių išlieka ankstesnio išėjimo į pensiją galimybės, taip pat specialios taisyklės ilgo stažo ar specifinių profesijų darbuotojams. Tačiau bendra kryptis rodo, kad dirbančiųjų gyvenimo trukmės dalis, praleidžiama darbo rinkoje, ateityje didės.

    Ekonomistai pabrėžia, kad pensinio amžiaus didinimas dažnai lydimas kitų sprendimų: skatinama ilgiau likti darbo rinkoje, peržiūrimos įmokų ir išmokų formulės, o kai kur daugiau atsakomybės perkeliama į privačias ar kaupiamąsias sistemas. Europos Komisijos senėjimo tendencijų vertinimuose taip pat akcentuojama, kad be reformų didėtų viešųjų finansų našta ir rizika pensijų adekvatumui.

    Tuo pat metu visuomenėje aštrėja diskusija, ar ilgesnis darbas bus realistiškas visiems. Skirtingų profesijų žmonių sveikata, darbo sąlygos ir galimybės persikvalifikuoti labai nevienodos, todėl pensijų reformos vis dažniau siejamos su aktyvaus senėjimo politika, sveikatos prevencija ir darbo vietų pritaikymu vyresniems darbuotojams.

  • Emerytūros priedai už vaikus: kodėl tai nepadidins gimstamumo ir kokios priemonės veiktų greičiau

    Idėja didinti pensijas ar leisti anksčiau išeiti į pensiją už užaugintus vaikus viešojoje politikoje kartojasi ne pirmą kartą. Tokie siūlymai skamba patraukliai, nes žada atlygį už visuomenei svarbų indėlį, tačiau realiai dažnai tampa dar viena lengvata pensijų sistemoje, o ne nuoseklia demografine politika.

    Demografinio nuosmukio kontekste pagrindinis iššūkis yra tai, kad mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, o pensininkų dalis auga. Kai siūloma mažinti pensinį amžių ar plėsti pensines privilegijas, trumpuoju laikotarpiu tai gali atrodyti nebrangu, bet ilguoju laikotarpiu didina sistemos įsipareigojimus ir mažina dirbančiųjų skaičių.

    Pagrindinė tokios priemonės problema yra paskata laike. Žmogui, svarstančiam apie vaiką dabar, kelių mėnesių ar net metų pensijos „premija“ po 30–40 metų retai tampa lemiamu argumentu, nes sprendimą labiausiai veikia šiandieniniai kaštai ir rizikos: būsto įperkamumas, darželiai, pajamų stabilumas, sveikatos paslaugos ir darbo su šeima derinimas.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad ankstesnis išėjimas į pensiją, ypač kai jis labiau tikėtinas moterims, gali paskatinti anksčiau trauktis iš darbo rinkos. Tai konfliktuoja su tikslu turėti daugiau dirbančiųjų, kurie kuria pridėtinę vertę ir finansuoja viešąsias paslaugas, nuo kurių priklauso šeimų gerovė.

    Kita dažnai aptariama versija yra pensijos priedas, susietas su suaugusių vaikų sumokamais mokesčiais. Tokia schema administraciškai sudėtinga ir kelia teisingumo klausimų, nes didesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau užaugina didesnes pajamas gaunančius vaikus, todėl didesnė papildomų pervedimų dalis natūraliai nukryptų į turtingesnius namų ūkius.

    Be to, vaikų auginimas sunkiai sutalpinamas į grąžos logiką, kai tėvystė pradedama vertinti kaip ilgo horizonto investicija, o ne šeimos sprendimas ir visuomenės ateities pagrindas. Tokia „grąžos“ schema gali didinti socialinę įtampą ir nepataikyti į tas grupes, kurioms realiai reikia pagalbos apsisprendžiant dėl šeimos pagausėjimo.

    Efektyvesnės priemonės paprastai yra tos, kurios sumažina kasdienius barjerus čia ir dabar. Tai apima realiai prieinamą ankstyvąją vaikų priežiūrą, lankstesnį darbo organizavimą, finansinį saugumą tėvystės laikotarpiu ir mažesnę riziką, kad dėl vaikų auginimo bus „nubausta“ būsima pensija.

    Viena iš aptariamų krypčių – valstybės apmokamos socialinio draudimo įmokos už laikotarpį, kai vienas iš tėvų realiai daugiausia laiko skiria vaikų priežiūrai. Tokia logika reiškia ne simbolinį priedą po kelių dešimtmečių, o galimybę šeimai laikinai perskirstyti laiką ir darbą neprarandant ilgalaikio socialinio saugumo.

    Diskusijose taip pat keliami modeliai, kai didesnė parama taikoma nuo trečio ar ketvirto vaiko, nes būtent sprendimas dėl didesnės šeimos dažnai labiausiai priklauso nuo finansinio ir organizacinio pajėgumo. Tokiu atveju parama veikia kaip sprendimą „įgalinanti“ priemonė, o ne vėlyvas apdovanojimas, kuris demografinių rodiklių greičiausiai nepakeistų.

    Vertinant ilgalaikę politiką, pensijų sistema paprastai turėtų išlikti aiški ir prognozuojama, o gimstamumo skatinimas labiau remtis šeimų kasdienybę palengvinančiomis paslaugomis ir stabilumu. Jei tikslas yra realus gimstamumo augimas, didžiausią poveikį dažniausiai duoda ne pažadai tolimoje ateityje, o apčiuopiama pagalba pirmaisiais vaiko gyvenimo metais.

  • Britai šokiruoti: sveiko gyvenimo trukmė smuko daugiau nei 2 metais – iki pensijos nebepakanka

    Britai šokiruoti: sveiko gyvenimo trukmė smuko daugiau nei 2 metais – iki pensijos nebepakanka

    Nauja analizė rodo, kad Jungtinėje Karalystėje per dešimtmetį pastebimai sumažėjo sveiko gyvenimo trukmė – vidutinis metų skaičius, kuriuos žmonės praleidžia jausdamiesi geros sveikatos, krito daugiau nei dvejais metais. Tyrėjai perspėja, kad vis daugiau gyventojų su lėtiniais negalavimais susiduria dar iki pensinio amžiaus.

    Sveiko gyvenimo trukmė skiriasi nuo bendros tikėtinos gyvenimo trukmės: ji apjungia mirtingumo rodiklius ir gyventojų savijautos vertinimus, todėl leidžia tiksliau įvertinti, kiek metų žmogus realiai gyvena be reikšmingų sveikatos sutrikimų. Šis rodiklis laikomas vienu svarbiausių visuomenės sveikatos barometrų, nes atspindi ne tik ilgaamžiškumą, bet ir gyvenimo kokybę.

    Health Foundation bendraautoris Andrew Mooney teigė, kad šalies gyventojų sveikata prastėja ir Jungtinė Karalystė vis labiau atsilieka nuo panašaus išsivystymo valstybių. Palyginus 2012–2014 metų ir 2022–2024 metų laikotarpius, sveiko gyvenimo trukmė vyrams sumažėjo nuo 62,9 iki mažiau nei 61 metų, o moterims – nuo 63,7 iki taip pat mažiau nei 61 metų.

    Analizėje akcentuojama, kad tai tapo lūžio tašku, nes sveiko gyvenimo trukmė nusileido žemiau pensinio amžiaus ribos. Jungtinėje Karalystėje pensinis amžius šiuo metu yra 66 metai, o 2026 metais jis didės iki 67 metų, todėl atotrūkis tarp darbo metų ir geros sveikatos metų, tikėtina, dar labiau išryškės.

    Neramina darbingo amžiaus gyventojų sveikata

    Tyrėjai pabrėžia, kad blogėjančios tendencijos ypač matomos tarp darbingo amžiaus žmonių: tai reiškia didesnę spaudimo sveikatos apsaugai, socialinėms paslaugoms ir darbo rinkai riziką. Prastėjanti savijauta dažniau siejama su lėtinėmis ligomis, psichikos sveikatos problemomis, nutukimu, mažesniu fiziniu aktyvumu ir socialinėmis sveikatos nelygybėmis.

    Ataskaitoje teigiama, kad iš 21 dideles pajamas gaunančios šalies Jungtinė Karalystė yra viena iš penkių, kuriose sveiko gyvenimo trukmė 2011–2021 metų laikotarpiu mažėjo, o kritimas buvo vienas staigiausių. Pasak A. Mooney, tarp lyginamų šalių žemesnį rodiklį dabar demonstruoja tik Jungtinės Amerikos Valstijos.

    Skirtumai tarp rajonų – iki dviejų dešimtmečių

    Ataskaita taip pat įspėja apie ryškėjančią nelygybę tarp turtingesnių ir labiau skurstančių vietovių. Anglijoje skirtumas tarp labiausiai pasiturinčių ir labiausiai nepasiturinčių teritorijų siekia 19,4 metų vyrams ir 20,3 metų moterims.

    Pavyzdžiai atskleidžia kontrastą: turtingesniame Richmond rajone Vakarų Londone sveiko gyvenimo trukmė vyrams siekia 69,3 metų, moterims – 70,3 metų. Tuo metu skurdesniame pajūrio mieste Blackpool sveiko gyvenimo trukmė vyrams krenta iki 50,9 metų.

    Ekspertai pabrėžia, kad šie skaičiai turi ir tiesioginę ekonominę kainą: didėja nedarbingumas, auga gydymo ir slaugos poreikis, o prastėjanti sveikata mažina produktyvumą. Ataskaitoje teigiama, kad ilgalaikių sprendimų trūkumas kelia ne tik fiskalinę, bet ir didelę žmogiškąją kainą.

    Analitikai ragina politikos formuotojus daugiau dėmesio skirti prevencijai ir priemonėms, mažinančioms sveikatos nelygybę: nuo ankstyvos diagnostikos ir visuomenės sveikatos programų iki gyvenamosios aplinkos, mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo. Taip pat akcentuojama, kad vien sveikatos sistemos pajėgumų didinimo nepakanka, jei nebus nuosekliai sprendžiamos socialinės ir ekonominės priežastys, lemiančios prastesnę gyventojų savijautą.

  • Briuselio oro uostas perspėja: dėl streikų gegužę gali būti atšaukta daug skrydžių

    Briuselio oro uostas perspėja: dėl streikų gegužę gali būti atšaukta daug skrydžių

    Ko tikėtis gegužės 12 dieną

    Briuselio oro uostas pranešė, kad gegužės 12 dieną dėl nacionalinio streiko gali smarkiai sutrikti jo veikla, o dalis skrydžių bus atšaukta. Oro uostas nurodo, kad dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus kai kuriuose paslaugų tiekėjuose bus sudėtinga užtikrinti įprastą aptarnavimą.

    Skelbiama, kad didžiausias poveikis numatomas išvykstantiems reisams, tačiau galimi sutrikimai ir atvykstant. Keleiviai, kurių skrydžiai bus paveikti, turėtų būti informuojami tiesiogiai, jiems bus pasiūlytos alternatyvos.

    „Deja, teks atšaukti daug išvykstančių skrydžių. Tai taip pat gali paveikti ir dalį atvykstančių skrydžių“, – teigiama Briuselio oro uosto pranešime.

    Belgijos žiniasklaida skelbia, kad tą dieną gali būti atšaukta maždaug iki pusės numatytų reisų. Oro uostas pabrėžia, kad kartu su partneriais ieško sprendimų, kad skrydžių vyktų kuo daugiau, tačiau galutinis tvarkaraštis priklausys nuo realių pajėgumų streiko dieną.

    Streiko priežastys – pensijos ir pilotų darbo amžius

    Streiką planuoja rengti trys didžiausios Belgijos profesinių sąjungų konfederacijos. Vienas jautriausių klausimų aviacijos sektoriuje – pilotų darbo amžius ir pensijų sistemos nuostatos, kurios, profesinių sąjungų vertinimu, sukuria prieštaringą situaciją.

    Belgijoje keliama problema siejama su tuo, kad pagal nacionalines taisykles pilotams numatomas ilgesnis darbo iki pensijos laikotarpis, o tuo pat metu jų pagrindinė veikla gali būti ribojama pagal amžių. Belgijos pensijų ministro aplinka yra užsiminusi, kad diskusijoje galėtų būti svarstomas pensinio amžiaus ilginimas iki 67 metų.

    Ką sako ES aviacijos saugos taisyklės

    Diskusija neišvengiamai atsiremia ir į Europos Sąjungos aviacijos saugos taisykles. Pagal Europos aviacijos saugos agentūros nuostatas komerciniai pilotai gali skristi vieni iki 60 metų, o vyresni gali tęsti darbą iki 65 metų, jei dirba įguloje.

    Belgijos politikai argumentuoja, kad vietoje vien amžiaus kriterijaus būtų galima labiau remtis individualiais medicininiais ir kognityviniais vertinimais. Tačiau profesinės sąjungos tvirtina, kad dabartinis reglamentavimas ir nacionalinės pensijų taisyklės praktikoje kertasi ir sukuria darbuotojams neaiškias pareigas bei ribojimus.

    „Šis derinys yra absurdiškas: pilotai privalo dirbti, bet tuo pat metu privalo nutraukti savo pagrindinę veiklą sulaukę 65 metų. Akivaizdu, kad teisės aktuose yra spragų“, – bendrame pareiškime teigė profesinės sąjungos.

    Galimi sutrikimai ir viešajame transporte

    Briuselio oro uostas atkreipia dėmesį, kad streikas gali paliesti ne tik skrydžius, bet ir susisiekimą su oro uostu. Tikėtini trukdžiai ir viešajame transporte, įskaitant nacionalinio vežėjo traukinius bei autobusų ir tramvajų maršrutus.

    Keleiviams patariama iš anksto pasitikrinti skrydžio būseną ir suplanuoti papildomo laiko kelionei į oro uostą. Jei reisas atšaukiamas, dažniausiai siūlomi perregistravimo ar bilieto grąžinimo sprendimai priklausys nuo konkrečios oro linijų bendrovės taisyklių.

    Šis planuojamas streikas būtų vienas iš daugelio, kurie nuo 2025 metų pradžios periodiškai trikdė Briuselio oro uosto darbą. Dėl to kelionių planuojantiems keleiviams gegužės vidurys gali tapti dar vienu laikotarpiu, kai verta numatyti atsarginius maršrutus ir lankstesnes bilietų sąlygas.