CP v2

Tag: Pensinis amžius

  • Lenkijos Seimas svarstė vienodą pensinį amžių: 62 metai visiems ir išimtys sunkų darbą dirbantiems

    Lenkijoje vėl į viešą darbotvarkę grįžo pensinio amžiaus suvienodinimo klausimas. Seimą pasiekė peticija, kuria siūloma nustatyti vienodą pensinį amžių moterims ir vyrams – 62 metus, numatant pereinamąjį laikotarpį ir papildomas apsaugos priemones.

    Šiuo metu Lenkijoje pensinis amžius skiriasi pagal lytį: moterys į pensiją paprastai gali išeiti nuo 60 metų, o vyrai – nuo 65. Peticijos autoriai argumentuoja, kad suvienodinimas mažintų skirtumus pensijų dydžiuose ir priartintų realų išmokų gavimo laikotarpį tarp lyčių.

    Kas siūloma peticijoje?

    Peticijoje nurodoma, kad 62 metų riba galėtų būti įgyvendinama palaipsniui, pavyzdžiui, kasmet pensinį amžių keičiant po 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo. Taip siekiama išvengti staigaus pokyčio darbo rinkoje ir socialinėje sistemoje.

    Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti išimtis tiems, kurie dirba ypač sunkų ar sveikatai kenksmingą darbą. Dokumente akcentuojama, kad tokiais atvejais turėtų būti nustatyti skaidrūs kriterijai, konkretesnis profesijų sąrašas ir suprantami pereinamieji laikotarpiai.

    Dar viena kryptis – kompensacijos už įmokų pertraukas, susijusias su vaikų ar artimųjų priežiūra. Peticijos logika paprasta: jei žmogus dėl objektyvių priežasčių ilgesnį laiką nedalyvavo darbo rinkoje, tai vėliau neturėtų taip smarkiai mažinti jo pensijos, todėl svarstomos stažo ar įmokų lengvatų korekcijos.

    Seimo komisijos sprendimas ir valdžios pozicija

    Peticiją šiemet nagrinėjo Seimo Peticijų komisija. Per svarstymą Socialinės politikos ir darbo sritį kuruojančios ministerijos atstovai nurodė, kad šiuo metu nemato pakankamų prielaidų pradėti teisėkūros procesą ir keisti taisykles, kurios galioja dabar.

    Komisija galiausiai nusprendė baigti darbą su peticija šiuo formatu ir perduoti ją tolesniam vertinimui Socialinės politikos ir šeimos komisijai. Tai reiškia, kad tema formaliai neuždaroma, tačiau greitų sprendimų artimiausiu metu taip pat nežadama.

    Kodėl diskusija vis grįžta?

    Pensinis amžius Lenkijoje išlieka jautrus klausimas, nes susikerta keli interesai: socialinis teisingumas, viešųjų finansų tvarumas ir darbo rinkos realybė. Skirtingas moterų ir vyrų pensinis amžius dažnai vertinamas kaip istoriškai susiformavusi socialinė norma, tačiau kritikai pabrėžia, kad tai gali gilinti pensijų nelygybę.

    Diskusiją sustiprina ir tai, kad dalis žmonių vis dažniau atideda išėjimą į pensiją net ir pasiekę nustatytą ribą. Praktikoje tam įtakos turi tiek noras padidinti būsimą pensiją, tiek baimė, kad anksčiau pasitraukus iš darbo pajamos sumažės per smarkiai.

    Šiame kontekste 62 metų riba pristatoma kaip kompromisas tarp dabartinių taisyklių ir suvienodinimo idėjos. Vis dėlto bet koks pensijų sistemos pokytis Lenkijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, paprastai vertinamas per ilgalaikio demografinio senėjimo prizmę, todėl politinis sutarimas čia išlieka sudėtingas.

    „Pritariu moterų ir vyrų pensinio amžiaus suvienodinimui. Ar tai turėtų būti daroma mažinant iki žemesnės ribos, ar kitu būdu – jau politinio sprendimo klausimas“, – sakė Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS vadovas Liwiuszas Laska.

  • Pensinis amžius Europoje kils: kai kur dirbs iki 74-erių – ką rodo nauja prognozė

    Pensinis amžius Europoje kils: kai kur dirbs iki 74-erių – ką rodo nauja prognozė

    Europoje vis dažniau kalbama apie vėlesnį išėjimą į pensiją, o naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimai rodo aiškią kryptį: daugelyje šalių pensinis amžius didės. OECD vertinimu, lyginant 2024 metais į pensiją išeinančius žmones ir tuos, kurie 2024 metais į darbo rinką atėjo būdami 22 metų, skirtumas kai kuriose šalyse bus labai ryškus.

    Prognozuojama, kad Europos Sąjungoje įprastas pensinis amžius iki vėlyvųjų 2060-ųjų vidutiniškai padidės nuo 64,7 iki 66,9 metų vyrams ir nuo 64 iki 66,6 metų moterims. Tai reiškia, kad šiuolaikiniai jauni darbuotojai dažniau planuos karjerą, kuri tęsis iki beveik 67 metų ar ilgiau.

    Kur pensija jau dabar vėliausia?

    Pagal 2024 metų OECD duomenis, aukščiausias įprastas pensinis amžius vyrams šiuo metu siekia 67 metus Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir Nyderlanduose. Europos Sąjungos vidurkis yra 64,7 metų, tačiau skirtumai tarp valstybių išlieka dideli.

    Tarp ryškiausių išsišokimų minima Turkija, kur vyrų pensinis amžius yra 52 metai, o tai gerokai mažiau nei daugumoje Europos valstybių. Tuo pat metu keliose šalyse žemiausias „europinis“ lygis vyrams siekia 62 metus, pavyzdžiui, Graikijoje, Slovėnijoje ir Liuksemburge.

    Iki 70 ir net 74 metų

    OECD projekcijos rodo, kad vyrai, pradėję dirbti 2024 metais būdami 22 metų ir turėję nenutrūkstamą karjerą, Europos Sąjungoje vidutiniškai į pensiją išeitų būdami 66,9 metų, maždaug 2069 metais. Kai kuriose šalyse kartelė bus dar aukštesnė.

    Danijai prognozuojamas didžiausias šuolis iki 74 metų, o Estijoje įprastas pensinis amžius vyrams vėlyvaisiais 2060-aisiais gali pasiekti 71 metus. Taip pat numatoma, kad 70 metų riba bus pasiekta ar viršyta Italijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Kipre.

    Kodėl valstybės kelia pensinį amžių?

    OECD pabrėžia, kad pensinio amžiaus didinimas dažnai pasirenkamas siekiant pensijų sistemų finansinio tvarumo nemažinant išmokų. Alternatyvos paprastai būna dvi: didesnės socialinio draudimo įmokos arba mažesnės pensijų išmokos, o abi kryptys politiškai ir socialiai jautrios.

    Didžiausias spaudimas kyla dėl visuomenės senėjimo. OECD prognozuoja, kad per artimiausius 25 metus vyresnio amžiaus žmonių dalis sparčiai didės: 65 metų ir vyresnių gyventojų skaičius, tenkantis 100 asmenų, kurių amžius 20–64 metai, nuo 33 2025 metais išaugs iki 52 2050 metais.

    Tai reiškia, kad mažesnei dirbančiųjų daliai teks išlaikyti didesnę pensininkų dalį, todėl valstybės ieško sprendimų, kaip subalansuoti biudžetus ir socialinio draudimo sistemas. Dėl to pensinis amžius vis dažniau siejamas su gyvenimo trukmės pokyčiais, nors kai kurios šalys svarsto šį ryšį švelninti.

  • ZUS vadovas atskleidė prognozuojamą pensiją ir patarė, kodėl vien „ZUS“ išmokos nepakaks

    Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS vadovas Liwiuszas Laska viešai įvardijo, kokios pensijos tikisi sulaukęs senatvės, ir pabrėžė, kad vien valstybinė išmoka ateityje daugeliui gali būti per maža. Jo teigimu, dabartinė sistema vis aiškiau rodo, kad pensija iš ZUS turėtų būti tik viena iš kelių pajamų atramų.

    Interviu jis sakė, kad pats jau kurį laiką naudojasi papildomomis kaupimo priemonėmis, tarp jų IKE, IKZE ir PPK. Tai Lenkijoje veikiantys sprendimai, leidžiantys kaupti senatvei papildomai, o kai kuriais atvejais taikomos ir mokestinės paskatos.

    Pensijos prognozė ir realybė

    ZUS vadovas nurodė, kad patikrinęs asmeninę prognozę sistemoje pamatė maždaug 4 167 zlotų dydžio pensiją, kuri šiandienos kursu sudaro apie 960 eurų. Jis atkreipė dėmesį, kad skaičius yra orientacinis ir priklauso nuo būsimų įmokų, darbo istorijos bei ekonominių prielaidų.

    Pasak L. Laskos, problema platesnė už vieno žmogaus atvejį: visuomenė sensta, o dirbančiųjų ir pensininkų santykis daugelyje Europos valstybių prastėja. Dėl to vis dažniau diskutuojama, kaip užtikrinti sistemos tvarumą ir adekvatų pensijų dydį.

    Amžiaus riba ir pensijų skirtumai

    ZUS vadovas taip pat pasisakė už moterų ir vyrų pensinio amžiaus suvienodinimą, pabrėždamas, kad dėl tokio žingsnio būtina platesnė politinė ir visuomeninė diskusija. Jo teigimu, daugelyje turtingesnių šalių pensinis amžius didinamas atsižvelgiant į ilgėjančią gyvenimo trukmę.

    Kita jo iškelta tema – vadinamoji pensijų atotrūkio problema, kai moterų gaunamos pensijos vidutiniškai mažesnės nei vyrų. L. Laska akcentavo, kad šis skirtumas ilgainiui gali didėti, todėl būtina ieškoti sprendimų, kaip mažinti netolygumus, susijusius su darbo užmokesčiu, karjeros pertraukomis ir įmokų istorija.

    Ką, jo teigimu, verta daryti?

    L. Laska pabrėžė, kad asmeninis finansinis saugumas senatvėje vis labiau priklauso nuo papildomo kaupimo ir ilgalaikio planavimo. Jo žinutė paprasta: jei žmogus nori didesnio stabilumo išėjęs į pensiją, vien socialinio draudimo išmokos gali neužtekti, todėl svarbu turėti papildomų taupymo instrumentų.

    Ši diskusija Lenkijoje atsinaujino ir dėl viešo svarstymo, ar pensinio amžiaus politika turėtų būti siejama su demografiniais pokyčiais bei šeimos situacija. Kol kas tai išlieka politinių sprendimų lauke, tačiau ZUS vadovo pateikti skaičiai ir argumentai dar kartą parodė, kad pensijų tema daugeliui tampa aktuali gerokai anksčiau nei sulaukus pensinio amžiaus.

  • Kur ES dirbama ilgiausiai: vienoje šalyje – beveik 46 metai, kitur atotrūkis pribloškia

    Kur ES dirbama ilgiausiai: vienoje šalyje – beveik 46 metai, kitur atotrūkis pribloškia

    Europos Sąjungoje daugėjant diskusijų dėl pensinio amžiaus, išryškėja ir kitas rodiklis – kiek metų žmonės realiai praleidžia darbo rinkoje. Eurostato duomenimis, 2025 metais tikėtina vidutinė darbo trukmė ES gyventojams nuo 15 metų siekė 37,5 metų ir toliau pamažu auga.

    Šis rodiklis parodo, kiek metų 15 metų amžiaus žmogus, esant dabartinėms sąlygoms, tikėtinai bus darbo rinkoje. Jis apima ir užimtumą, ir nedarbą, todėl tai nėra pensinio amžiaus matas, bet gerai atskleidžia dalyvavimo darbo rinkoje tendencijas.

    Šiaurė aiškiai lenkia pietus

    Eurostatas fiksuoja ryškų skirtumą tarp ES šalių: kai kuriose valstybėse tikėtina darbo trukmė viršija 40 metų, o kitose nesiekia 35. Ilgiausias vidutinis darbo gyvenimas 2025 metais buvo Nyderlanduose – 44 metai.

    Po Nyderlandų rikiuojasi Švedija su 43,3 metų ir Danija su 42,6 metų. Daugiau nei 40 metų ribą taip pat peržengė Estija, Airija, Vokietija ir Suomija, o tai rodo gana stabilų šių šalių gyventojų dalyvavimą darbo rinkoje.

    Trumpiausia tikėtina darbo trukmė 2025 metais buvo Rumunijoje – 32,7 metų. Nedaug atsiliko Italija su 33 metų ir Bulgarija su 34,6 metų, o tai siejama su žemesniu užimtumo lygiu, didesniais neaktyvumo mastais ir skirtinga socialine bei demografine struktūra.

    Vyrai dirba ilgiau nei moterys

    ES mastu išlieka ryški lyčių atskirtis: vyrų tikėtina darbo trukmė 2025 metais siekė 39,5 metų, moterų – 35,4 metų. Skirtumas dažniausiai aiškinamas vaikų priežiūros pertraukomis, nepilno etato darbu, mažesniu vyresnio amžiaus moterų užimtumu ir skirtingomis profesinėmis trajektorijomis.

    Ilgiausia vyrų darbo trukmė fiksuota Nyderlanduose – 45,9 metų, taip pat Švedijoje ir Danijoje – po 44,5 metų. Tuo metu trumpiausiai vyrai tikėtinai dirba Bulgarijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje, kur rodikliai tesiekia apie 36 metus.

    Moterų grupėje lyderiauja Švedija su 42,3 metų, Nyderlandai su 41,9 metų ir Estija su 41,8 metų. Trumpiausi moterų darbo gyvenimai 2025 metais fiksuoti Italijoje – 28,4 metų, Rumunijoje – 29,1 metų ir Graikijoje – 31,8 metų.

    Kodėl tema kaitina visuomenes?

    Pastaraisiais metais daugelyje Europos valstybių pensijų sistemos atsidūrė politinių ginčų centre, nes ilgėja gyvenimo trukmė ir mažėja gimstamumas. Tai reiškia, kad dirbančiųjų dalis, išlaikanti pensininkus ir sveikatos apsaugos sistemą, daugelyje šalių spaudžiama vis labiau.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – Prancūzija, kur 2023 metais bandymas kelti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų sukėlė masines demonstracijas ir streikus. Vėliau reformos įgyvendinimas buvo atidėtas, siekiant sumažinti politinę įtampą.

    Rumunijoje pensijų reformos apima moterų pensinio amžiaus didinimą iki 65 metų iki 2035 metų, sulyginant jį su vyrų. Danija tuo metu yra priėmusi sprendimą valstybės pensinį amžių iki 2040 metų palaipsniui didinti iki 70 metų, susiejant jį su gyvenimo trukmės pokyčiais.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien pensinio amžiaus didinimas problemų neišsprendžia, jei neauga užimtumas, negerėja sveikatos rodikliai ir nėra mažinamas nedarbingumas vyresniame amžiuje. Vis dažniau akcentuojamos priemonės, kurios padeda žmonėms ilgiau išlikti darbo rinkoje: perkvalifikavimas, lankstesnis darbas ir sveikatos prevencija.

    Eurostatas pažymi, kad tikėtinos darbo trukmės rodikliai nėra normatyvas, kiek žmonės turėtų dirbti. Tačiau jie aiškiai parodo, kuriose šalyse darbo rinka žmones išlaiko ilgiausiai, o kur dalyvavimą riboja struktūrinės problemos ir socialinės realijos.

  • Turi 58-erius ir svarstai ankstesnę pensiją? Šie skaičiavimai gali pakeisti sprendimą

    Turi 58-erius ir svarstai ankstesnę pensiją? Šie skaičiavimai gali pakeisti sprendimą

    Sulaukus 58 metų vis dažniau kyla klausimas, ar verta trauktis iš darbo anksčiau ir pereiti į pensiją. Toks sprendimas žada daugiau laiko sau ir šeimai, tačiau beveik visada reiškia mažesnes mėnesines pajamas senatvėje. Todėl prieš priimant sprendimą svarbu įsivertinti ne tik emocinį nuovargį, bet ir ilgalaikes finansines pasekmes.

    Daugelyje sistemų įprastas pensinis amžius nustatytas atskirai moterims ir vyrams, o galimybė pasitraukti anksčiau dažnai siejama su išimtimis. Tokios išimtys paprastai taikomos žmonėms, dirbusiems ypatingomis sąlygomis, tam tikrų profesijų atstovams arba sukaupusiems specifinį stažą. Jei tokių kriterijų nėra, vien amžius savaime dažniausiai dar nesuteikia teisės gauti senatvės pensiją.

    „Jaučiu nuovargį ir norėčiau daugiau laiko sau, bet bijau, kad ankstesnė pensija reikš labai mažas pajamas“, – sako 58 metų darbuotoja, svarstanti pasitraukimą iš darbo.

    Finansinė logika čia paprasta: kuo ilgiau dirbama ir mokamos įmokos, tuo didesnis sukauptas pensijų kapitalas. Kartu trumpėja laikotarpis, kuriam prognozuojamai bus mokama pensija, todėl apskaičiuota mėnesinė išmoka dažnai būna didesnė. Dėl šios priežasties net vieneri ar dveji papildomi darbo metai kai kuriems žmonėms gali reikšti apčiuopiamą skirtumą kasmėnesinėse pajamose.

    Pasitraukus anksčiau situacija apsiverčia: įmokų sumokama mažiau, o pensija skiriama ilgesniam laikui. Praktikoje tai reiškia mažesnę mėnesinę išmoką, o skirtumas, priklausomai nuo asmens stažo ir pajamų istorijos, gali siekti reikšmingą dalį būsimų pajamų. Dėl to ankstesnė pensija dažniau pasiteisina tada, kai yra aiškus teisinis pagrindas ir realus poreikis, pavyzdžiui, dėl sveikatos.

    Ką pasitikrinti prieš teikiant prašymą?

    Pirmas žingsnis yra pasitikrinti prognozuojamą pensijos dydį ir sukauptą stažą savo socialinio draudimo sistemos savitarnos paskyroje arba konsultacijoje skyriuje. Svarbu ne tik pati suma, bet ir tai, ar apskaitoje nėra spragų, pavyzdžiui, trūkstamų laikotarpių ar neįtrauktų pajamų. Tokios klaidos gali sumažinti būsimą išmoką, todėl verta jas išsispręsti dar iki prašymo.

    Toliau naudinga palyginti kelis scenarijus: pasitraukti dabar, po metų ar sulaukus nustatyto pensinio amžiaus. Įvertink, kaip keisis ne tik pensija, bet ir kasdienės išlaidos, planuojami įsipareigojimai, pavyzdžiui, paskolos, nuoma ar parama artimiesiems. Aiškus mėnesio biudžetas dažnai padeda suprasti, ar mažesnės pajamos bus pakankamos.

    Ne vien pinigai: sveikata ir planas

    Sprendimas pasitraukti iš darbo turi ir psichologinę pusę: nutrūksta įprastas ritmas, kolektyvas, kasdienė veikla. Vieniems tai tampa išsilaisvinimu, kiti po kelių mėnesių ima jausti socialinės veiklos ir struktūros trūkumą. Todėl pravartu iš anksto apgalvoti, kaip bus leidžiamas laikas ir kuo bus užpildyta diena.

    Sveikata taip pat gali tapti lemiamu faktoriumi, ypač jei darbas fiziškai sunkus ar emociškai varginantis. Kai kuriais atvejais ankstesnis pasitraukimas gali realiai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti rizikas. Vis dėlto, jei sveikata leidžia, verta svarstyti ir tarpinį variantą, kad perėjimas į naują etapą nebūtų staigus.

    Tarpinis kelias: dirbti mažiau, bet neprarasti pajamų

    Pensija nebūtinai reiškia visišką pasitraukimą iš profesinės veiklos. Vis daugiau žmonių renkasi laipsnišką darbo krūvio mažinimą, pereina į dalinį etatą, konsultavimo veiklą ar trumpalaikius projektus. Tai leidžia išlaikyti papildomas pajamas, socialinį aktyvumą ir kartu turėti daugiau laiko poilsiui.

    Prieš priimant galutinį sprendimą verta pasidaryti aiškų planą: kokių pajamų reikės kas mėnesį, kokios yra santaupos, ar numatytos nenumatytos išlaidos. Kuo konkretesni skaičiai, tuo mažiau rizikos, kad sprendimas taps emocinis ir vėliau atneš nusivylimą. Tokiose situacijose dažnai praverčia ir individuali konsultacija dėl pensijų skaičiavimo bei teisių.

  • Vienas papildomas darbo metai ir pensija šokteli: skirtumai išmokose gali nustebinti

    Vienas papildomas darbo metai ir pensija šokteli: skirtumai išmokose gali nustebinti

    Sulaukus pensinio amžiaus nebūtina iš karto teikti prašymo dėl pensijos skyrimo. Dalis žmonių sąmoningai atideda sprendimą keliems mėnesiams ar metams, nes tai gali padidinti būsimą išmoką.

    Logika paprasta: kuo ilgiau žmogus dirba ir moka įmokas, tuo didesnis sukauptas kapitalas. Be to, sukauptos lėšos indeksuojamos, o pensija apskaičiuojama ją išdalijant iš trumpesnio statistiškai prognozuojamo išmokėjimo laikotarpio.

    Kas realiai didina išmoką?

    Pensijos dydis daugelyje šiuolaikinių sistemų priklauso ne nuo paskutinio atlyginimo, o nuo sukauptų ir indeksuotų įmokų. Atidėjus išėjimą į pensiją, vienu metu suveikia keli veiksniai: toliau mokamos įmokos, pritaikoma papildoma indeksacija ir perskaičiuojamas išmokos laikotarpis.

    Vien tik dėl trumpesnio prognozuojamo pensijos mokėjimo laikotarpio atidėjimas gali padidinti mėnesinę išmoką keliais procentais. Kai prisideda dar ir papildomos įmokos bei indeksacija, augimas kai kuriais atvejais siekia ir apie 10–15 proc.

    Kiek galima laimėti, o kiek prarasti?

    Didžiausias atidėjimo minusas tas, kad žmogus laikinai atsisako pensijos pervedimų. Jei pensija atidedama metams, prarandama 12 mėnesinių išmokų, todėl svarbu įvertinti, per kiek laiko didesnė pensija kompensuos negautus pinigus.

    Pavyzdžiui, jei prognozuojama pensija būtų apie 700 eurų per mėnesį ir ji padidėtų 10 proc., mėnesinis prieaugis sudarytų apie 70 eurų. Tokiu atveju 12 mėnesių negautos pensijos atsipirkimas užtruktų ne vienerius metus, todėl sprendimas turi būti skaičiuojamas individualiai.

    Praktikoje didesnę naudą dažniau pajunta tie, kurie turi stabilesnes ir didesnes pajamas, gali toliau dirbti ir neturi poreikio nedelsiant gauti pensiją. Tuo metu žmonėms, kurių sveikata prastesnė ar pajamos reikalingos iš karto, ankstesnis išėjimas į pensiją gali būti racionalesnis, net jei išmoka bus mažesnė.

    Ką verta padaryti prieš priimant sprendimą?

    Prieš apsisprendžiant verta pasidaryti kelis scenarijus: išeiti į pensiją iš karto, po pusmečio ir po metų. Aiškiausias atsakymas dažniausiai atsiranda palyginus ne tik būsimą mėnesinę sumą, bet ir tai, kiek pinigų bus negauta per atidėjimo laikotarpį.

    Finansinę pusę svarbu vertinti kartu su gyvenimo aplinkybėmis: galimybe dirbti, sveikata, šeimos situacija ir turimomis santaupomis. Atidėjimas gali suteikti didesnį finansinį saugumą ateityje, tačiau ne visiems jis yra geriausias pasirinkimas.

  • Pensija tik nuo 70? Danija jau apsisprendė, o EBPO rodo, kurios Europos šalys bus kitos

    Pensija tik nuo 70? Danija jau apsisprendė, o EBPO rodo, kurios Europos šalys bus kitos

    Europoje sparčiai daugėja vyresnio amžiaus gyventojų, o gyvenimo trukmė ilgėja, todėl vis daugiau valstybių kelia įstatyminį pensinį amžių. Danija jau yra nusprendusi, kad iki 2040 metų pensinis amžius kils iki 70 metų, o EBPO prognozuoja dar ryškesnį šuolį per kelis dešimtmečius.

    Remiantis EBPO ataskaita Pensions at a Glance, tendencija aiški: kuo ilgiau žmonės gyvena ir kuo daugiau metų praleidžia pensijoje, tuo didesnis spaudimas viešiesiems finansams. Dėl to kai kurios šalys pensinį amžių sieja su gyvenimo trukmės pokyčiais arba numato automatinį jo didinimą.

    Pagal 2022 metų duomenis, Europos Sąjungoje įstatyminis pensinis amžius vyrams svyravo maždaug nuo 62 iki 67 metų, o moterims nuo 60 iki 67 metų. EBPO skaičiuoja, kad ES vidurkis siekė 64,7 metų vyrams ir 63,8 metų moterims.

    Kur pensinis amžius didžiausias?

    Didžiausius rodiklius Europoje šiuo metu demonstruoja Šiaurės šalys. Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje įstatyminis pensinis amžius abiem lytims siekia 67 metus, o Nyderlanduose jis viršija 66 metus ir yra tarp aukščiausių žemyne.

    Daugelyje kitų valstybių pensinis amžius laikosi ties 65 metų riba, tačiau skirtumai tarp šalių išlieka. Kai kur jis žemesnis, ypač jei taikomos pereinamosios taisyklės arba numatytos išimtys tam tikroms grupėms.

    Ar dar yra lyčių skirtumų?

    Daugumoje Europos valstybių moterys ir vyrai į pensiją išeina tuo pačiu amžiumi, tačiau dalyje šalių lyčių skirtumas išlieka. EBPO nurodo, kad didžiausi skirtumai fiksuojami ten, kur moterims pensinis amžius vis dar mažesnis, o bendras ES skirtumas siekia apie 0,9 metų.

    Vis dėlto ilgalaikės prognozės rodo, kad iki 2060 metų lyčių skirtumai Europoje beveik išnyks. Tai siejama su suvienodinama pensijų politika ir darbo rinkos pokyčiais, kai vyrų ir moterų karjeros trajektorijos tampa panašesnės.

    Kokie skaičiai laukia iki 2060 metų?

    EBPO prognozuoja, kad iki 2060 metų ES vidutinis įprastas pensinis amžius gali artėti prie 67 metų. Kai kuriose valstybėse jis gali pasiekti 70 ar net daugiau, ypač jei pensinis amžius bus automatiškai indeksuojamas pagal gyvenimo trukmę.

    Ryškiausias pavyzdys pateikiamas Danijai: žmonėms, kurie į darbo rinką įžengė 2022 metais, įprastas pensinis amžius iki 2060 metų galėtų siekti 74 metus. Tarp šalių, kuriose prognozuojamas aukštas lygis, minimos ir Italija bei Estija, o dalyje valstybių numatomas priartėjimas prie 70 metų ribos.

    Šie skaičiai nereiškia, kad visi dirbs iki to paties amžiaus: daugelyje šalių išlieka ankstesnio išėjimo į pensiją galimybės, taip pat specialios taisyklės ilgo stažo ar specifinių profesijų darbuotojams. Tačiau bendra kryptis rodo, kad dirbančiųjų gyvenimo trukmės dalis, praleidžiama darbo rinkoje, ateityje didės.

    Ekonomistai pabrėžia, kad pensinio amžiaus didinimas dažnai lydimas kitų sprendimų: skatinama ilgiau likti darbo rinkoje, peržiūrimos įmokų ir išmokų formulės, o kai kur daugiau atsakomybės perkeliama į privačias ar kaupiamąsias sistemas. Europos Komisijos senėjimo tendencijų vertinimuose taip pat akcentuojama, kad be reformų didėtų viešųjų finansų našta ir rizika pensijų adekvatumui.

    Tuo pat metu visuomenėje aštrėja diskusija, ar ilgesnis darbas bus realistiškas visiems. Skirtingų profesijų žmonių sveikata, darbo sąlygos ir galimybės persikvalifikuoti labai nevienodos, todėl pensijų reformos vis dažniau siejamos su aktyvaus senėjimo politika, sveikatos prevencija ir darbo vietų pritaikymu vyresniems darbuotojams.

  • Emerytūros priedai už vaikus: kodėl tai nepadidins gimstamumo ir kokios priemonės veiktų greičiau

    Idėja didinti pensijas ar leisti anksčiau išeiti į pensiją už užaugintus vaikus viešojoje politikoje kartojasi ne pirmą kartą. Tokie siūlymai skamba patraukliai, nes žada atlygį už visuomenei svarbų indėlį, tačiau realiai dažnai tampa dar viena lengvata pensijų sistemoje, o ne nuoseklia demografine politika.

    Demografinio nuosmukio kontekste pagrindinis iššūkis yra tai, kad mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, o pensininkų dalis auga. Kai siūloma mažinti pensinį amžių ar plėsti pensines privilegijas, trumpuoju laikotarpiu tai gali atrodyti nebrangu, bet ilguoju laikotarpiu didina sistemos įsipareigojimus ir mažina dirbančiųjų skaičių.

    Pagrindinė tokios priemonės problema yra paskata laike. Žmogui, svarstančiam apie vaiką dabar, kelių mėnesių ar net metų pensijos „premija“ po 30–40 metų retai tampa lemiamu argumentu, nes sprendimą labiausiai veikia šiandieniniai kaštai ir rizikos: būsto įperkamumas, darželiai, pajamų stabilumas, sveikatos paslaugos ir darbo su šeima derinimas.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad ankstesnis išėjimas į pensiją, ypač kai jis labiau tikėtinas moterims, gali paskatinti anksčiau trauktis iš darbo rinkos. Tai konfliktuoja su tikslu turėti daugiau dirbančiųjų, kurie kuria pridėtinę vertę ir finansuoja viešąsias paslaugas, nuo kurių priklauso šeimų gerovė.

    Kita dažnai aptariama versija yra pensijos priedas, susietas su suaugusių vaikų sumokamais mokesčiais. Tokia schema administraciškai sudėtinga ir kelia teisingumo klausimų, nes didesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau užaugina didesnes pajamas gaunančius vaikus, todėl didesnė papildomų pervedimų dalis natūraliai nukryptų į turtingesnius namų ūkius.

    Be to, vaikų auginimas sunkiai sutalpinamas į grąžos logiką, kai tėvystė pradedama vertinti kaip ilgo horizonto investicija, o ne šeimos sprendimas ir visuomenės ateities pagrindas. Tokia „grąžos“ schema gali didinti socialinę įtampą ir nepataikyti į tas grupes, kurioms realiai reikia pagalbos apsisprendžiant dėl šeimos pagausėjimo.

    Efektyvesnės priemonės paprastai yra tos, kurios sumažina kasdienius barjerus čia ir dabar. Tai apima realiai prieinamą ankstyvąją vaikų priežiūrą, lankstesnį darbo organizavimą, finansinį saugumą tėvystės laikotarpiu ir mažesnę riziką, kad dėl vaikų auginimo bus „nubausta“ būsima pensija.

    Viena iš aptariamų krypčių – valstybės apmokamos socialinio draudimo įmokos už laikotarpį, kai vienas iš tėvų realiai daugiausia laiko skiria vaikų priežiūrai. Tokia logika reiškia ne simbolinį priedą po kelių dešimtmečių, o galimybę šeimai laikinai perskirstyti laiką ir darbą neprarandant ilgalaikio socialinio saugumo.

    Diskusijose taip pat keliami modeliai, kai didesnė parama taikoma nuo trečio ar ketvirto vaiko, nes būtent sprendimas dėl didesnės šeimos dažnai labiausiai priklauso nuo finansinio ir organizacinio pajėgumo. Tokiu atveju parama veikia kaip sprendimą „įgalinanti“ priemonė, o ne vėlyvas apdovanojimas, kuris demografinių rodiklių greičiausiai nepakeistų.

    Vertinant ilgalaikę politiką, pensijų sistema paprastai turėtų išlikti aiški ir prognozuojama, o gimstamumo skatinimas labiau remtis šeimų kasdienybę palengvinančiomis paslaugomis ir stabilumu. Jei tikslas yra realus gimstamumo augimas, didžiausią poveikį dažniausiai duoda ne pažadai tolimoje ateityje, o apčiuopiama pagalba pirmaisiais vaiko gyvenimo metais.

  • Britai šokiruoti: sveiko gyvenimo trukmė smuko daugiau nei 2 metais – iki pensijos nebepakanka

    Britai šokiruoti: sveiko gyvenimo trukmė smuko daugiau nei 2 metais – iki pensijos nebepakanka

    Nauja analizė rodo, kad Jungtinėje Karalystėje per dešimtmetį pastebimai sumažėjo sveiko gyvenimo trukmė – vidutinis metų skaičius, kuriuos žmonės praleidžia jausdamiesi geros sveikatos, krito daugiau nei dvejais metais. Tyrėjai perspėja, kad vis daugiau gyventojų su lėtiniais negalavimais susiduria dar iki pensinio amžiaus.

    Sveiko gyvenimo trukmė skiriasi nuo bendros tikėtinos gyvenimo trukmės: ji apjungia mirtingumo rodiklius ir gyventojų savijautos vertinimus, todėl leidžia tiksliau įvertinti, kiek metų žmogus realiai gyvena be reikšmingų sveikatos sutrikimų. Šis rodiklis laikomas vienu svarbiausių visuomenės sveikatos barometrų, nes atspindi ne tik ilgaamžiškumą, bet ir gyvenimo kokybę.

    Health Foundation bendraautoris Andrew Mooney teigė, kad šalies gyventojų sveikata prastėja ir Jungtinė Karalystė vis labiau atsilieka nuo panašaus išsivystymo valstybių. Palyginus 2012–2014 metų ir 2022–2024 metų laikotarpius, sveiko gyvenimo trukmė vyrams sumažėjo nuo 62,9 iki mažiau nei 61 metų, o moterims – nuo 63,7 iki taip pat mažiau nei 61 metų.

    Analizėje akcentuojama, kad tai tapo lūžio tašku, nes sveiko gyvenimo trukmė nusileido žemiau pensinio amžiaus ribos. Jungtinėje Karalystėje pensinis amžius šiuo metu yra 66 metai, o 2026 metais jis didės iki 67 metų, todėl atotrūkis tarp darbo metų ir geros sveikatos metų, tikėtina, dar labiau išryškės.

    Neramina darbingo amžiaus gyventojų sveikata

    Tyrėjai pabrėžia, kad blogėjančios tendencijos ypač matomos tarp darbingo amžiaus žmonių: tai reiškia didesnę spaudimo sveikatos apsaugai, socialinėms paslaugoms ir darbo rinkai riziką. Prastėjanti savijauta dažniau siejama su lėtinėmis ligomis, psichikos sveikatos problemomis, nutukimu, mažesniu fiziniu aktyvumu ir socialinėmis sveikatos nelygybėmis.

    Ataskaitoje teigiama, kad iš 21 dideles pajamas gaunančios šalies Jungtinė Karalystė yra viena iš penkių, kuriose sveiko gyvenimo trukmė 2011–2021 metų laikotarpiu mažėjo, o kritimas buvo vienas staigiausių. Pasak A. Mooney, tarp lyginamų šalių žemesnį rodiklį dabar demonstruoja tik Jungtinės Amerikos Valstijos.

    Skirtumai tarp rajonų – iki dviejų dešimtmečių

    Ataskaita taip pat įspėja apie ryškėjančią nelygybę tarp turtingesnių ir labiau skurstančių vietovių. Anglijoje skirtumas tarp labiausiai pasiturinčių ir labiausiai nepasiturinčių teritorijų siekia 19,4 metų vyrams ir 20,3 metų moterims.

    Pavyzdžiai atskleidžia kontrastą: turtingesniame Richmond rajone Vakarų Londone sveiko gyvenimo trukmė vyrams siekia 69,3 metų, moterims – 70,3 metų. Tuo metu skurdesniame pajūrio mieste Blackpool sveiko gyvenimo trukmė vyrams krenta iki 50,9 metų.

    Ekspertai pabrėžia, kad šie skaičiai turi ir tiesioginę ekonominę kainą: didėja nedarbingumas, auga gydymo ir slaugos poreikis, o prastėjanti sveikata mažina produktyvumą. Ataskaitoje teigiama, kad ilgalaikių sprendimų trūkumas kelia ne tik fiskalinę, bet ir didelę žmogiškąją kainą.

    Analitikai ragina politikos formuotojus daugiau dėmesio skirti prevencijai ir priemonėms, mažinančioms sveikatos nelygybę: nuo ankstyvos diagnostikos ir visuomenės sveikatos programų iki gyvenamosios aplinkos, mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo. Taip pat akcentuojama, kad vien sveikatos sistemos pajėgumų didinimo nepakanka, jei nebus nuosekliai sprendžiamos socialinės ir ekonominės priežastys, lemiančios prastesnę gyventojų savijautą.

  • Briuselio oro uostas perspėja: dėl streikų gegužę gali būti atšaukta daug skrydžių

    Briuselio oro uostas perspėja: dėl streikų gegužę gali būti atšaukta daug skrydžių

    Ko tikėtis gegužės 12 dieną

    Briuselio oro uostas pranešė, kad gegužės 12 dieną dėl nacionalinio streiko gali smarkiai sutrikti jo veikla, o dalis skrydžių bus atšaukta. Oro uostas nurodo, kad dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus kai kuriuose paslaugų tiekėjuose bus sudėtinga užtikrinti įprastą aptarnavimą.

    Skelbiama, kad didžiausias poveikis numatomas išvykstantiems reisams, tačiau galimi sutrikimai ir atvykstant. Keleiviai, kurių skrydžiai bus paveikti, turėtų būti informuojami tiesiogiai, jiems bus pasiūlytos alternatyvos.

    „Deja, teks atšaukti daug išvykstančių skrydžių. Tai taip pat gali paveikti ir dalį atvykstančių skrydžių“, – teigiama Briuselio oro uosto pranešime.

    Belgijos žiniasklaida skelbia, kad tą dieną gali būti atšaukta maždaug iki pusės numatytų reisų. Oro uostas pabrėžia, kad kartu su partneriais ieško sprendimų, kad skrydžių vyktų kuo daugiau, tačiau galutinis tvarkaraštis priklausys nuo realių pajėgumų streiko dieną.

    Streiko priežastys – pensijos ir pilotų darbo amžius

    Streiką planuoja rengti trys didžiausios Belgijos profesinių sąjungų konfederacijos. Vienas jautriausių klausimų aviacijos sektoriuje – pilotų darbo amžius ir pensijų sistemos nuostatos, kurios, profesinių sąjungų vertinimu, sukuria prieštaringą situaciją.

    Belgijoje keliama problema siejama su tuo, kad pagal nacionalines taisykles pilotams numatomas ilgesnis darbo iki pensijos laikotarpis, o tuo pat metu jų pagrindinė veikla gali būti ribojama pagal amžių. Belgijos pensijų ministro aplinka yra užsiminusi, kad diskusijoje galėtų būti svarstomas pensinio amžiaus ilginimas iki 67 metų.

    Ką sako ES aviacijos saugos taisyklės

    Diskusija neišvengiamai atsiremia ir į Europos Sąjungos aviacijos saugos taisykles. Pagal Europos aviacijos saugos agentūros nuostatas komerciniai pilotai gali skristi vieni iki 60 metų, o vyresni gali tęsti darbą iki 65 metų, jei dirba įguloje.

    Belgijos politikai argumentuoja, kad vietoje vien amžiaus kriterijaus būtų galima labiau remtis individualiais medicininiais ir kognityviniais vertinimais. Tačiau profesinės sąjungos tvirtina, kad dabartinis reglamentavimas ir nacionalinės pensijų taisyklės praktikoje kertasi ir sukuria darbuotojams neaiškias pareigas bei ribojimus.

    „Šis derinys yra absurdiškas: pilotai privalo dirbti, bet tuo pat metu privalo nutraukti savo pagrindinę veiklą sulaukę 65 metų. Akivaizdu, kad teisės aktuose yra spragų“, – bendrame pareiškime teigė profesinės sąjungos.

    Galimi sutrikimai ir viešajame transporte

    Briuselio oro uostas atkreipia dėmesį, kad streikas gali paliesti ne tik skrydžius, bet ir susisiekimą su oro uostu. Tikėtini trukdžiai ir viešajame transporte, įskaitant nacionalinio vežėjo traukinius bei autobusų ir tramvajų maršrutus.

    Keleiviams patariama iš anksto pasitikrinti skrydžio būseną ir suplanuoti papildomo laiko kelionei į oro uostą. Jei reisas atšaukiamas, dažniausiai siūlomi perregistravimo ar bilieto grąžinimo sprendimai priklausys nuo konkrečios oro linijų bendrovės taisyklių.

    Šis planuojamas streikas būtų vienas iš daugelio, kurie nuo 2025 metų pradžios periodiškai trikdė Briuselio oro uosto darbą. Dėl to kelionių planuojantiems keleiviams gegužės vidurys gali tapti dar vienu laikotarpiu, kai verta numatyti atsarginius maršrutus ir lankstesnes bilietų sąlygas.