Tag: Pensinis amžius

  • Net ir nedirbę nė dienos gali gauti išmoką: Lenkijos ZUS moka iki 1 978 eurų per mėnesį

    Lenkijoje galioja tėvystės ir motinystės papildoma išmoka, žinoma kaip programa „Mama 4+“. Ji skirta tėvams, kurie augino gausią šeimą ir dėl to nesukaupė pakankamo socialinio draudimo stažo ar visai neturėjo galimybės dirbti samdomo darbo.

    Ši priemonė nėra automatinė senatvės pensija vien už amžių. Parama skiriama tik įvertinus konkrečias aplinkybes, ypač pareiškėjo pajamas ir tai, ar jis turi pakankamai lėšų pragyvenimui.

    Nuo 2026 metų kovo 1 dienos maksimali mėnesio suma siekia 1 978 eurus prieš mokesčius. Tai susieta su minimalios pensijos dydžiu po indeksavimo, todėl suma gali kisti priklausomai nuo kasmetinių perskaičiavimų.

    Kam priklauso išmoka?

    Teisę kreiptis paprastai turi motinos, sulaukusios 60 metų, jei jos pagimdė ir užaugino arba vienos užaugino mažiausiai keturis vaikus. Svarbu, kad pareiškėja neturėtų pakankamų pajamų, užtikrinančių pragyvenimą.

    Tėvams sąlygos griežtesnės: išmoka gali būti skiriama sulaukus 65 metų ir užauginus mažiausiai keturis vaikus. Papildomai vertinama, ar vaikus iš esmės augino tėvas, pavyzdžiui, jei motina mirė, paliko šeimą ar ilgą laiką nedalyvavo vaikų auklėjime.

    Vertinamas ir gyvenimo ryšys su šalimi: praktikoje taikomas reikalavimas turėti gyvenimo interesų centrą Lenkijoje ir būti ten gyvenus tam tikrą laiką po 16 metų amžiaus. Kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai, todėl vien amžiaus ir vaikų skaičiaus nepakanka.

    Kaip apskaičiuojama suma?

    Visa suma mokama tuomet, kai žmogus apskritai negauna pensijos ar rentos ir neturi pakankamų pajamų. Jei pareiškėjas jau gauna mažą pensiją, išmoka gali būti skiriama kaip priedas iki nustatyto minimalaus lygio.

    Tokiu atveju tikslas yra ne padidinti pajamas virš nustatytos ribos, o užtikrinti minimalias pragyvenimo galimybes. Dėl šios priežasties sprendžiant dėl teisės svarbiausias kriterijus yra materialinė padėtis, o ne vien formalus stažas.

    Kaip pateikti prašymą?

    Pinigai nepradedami mokėti automatiškai pasiekus pensinį amžių, reikia pateikti prašymą. Jis teikiamas ZUS, o kai kuriais atvejais klausimus nagrinėja KRUS, jei asmuo priklauso žemdirbių socialinio draudimo sistemai.

    Kartu su prašymu pateikiami duomenys apie vaikus, įskaitant jų asmens identifikavimo informaciją, ir deklaruojama šeiminė bei turtinė padėtis. Institucija gali paprašyti papildomų dokumentų, o sprendimas paprastai įsigalioja nuo mėnesio, kurį jis priimamas, jei pareiškėjas jau yra sulaukęs reikiamo amžiaus.

    Gavėjams taip pat tenka pareiga informuoti apie reikšmingus pajamų ar šeiminės situacijos pokyčius. Pasikeitus materialinei padėčiai, teisė į išmoką ar jos dydis gali būti peržiūrėti.

  • Prancūzijos valdžia sukritikavo Marine Le Pen biudžetą: apie 140 mlrd. eurų pažadai kelia abejonių

    Prancūzijos valdžia sukritikavo Marine Le Pen biudžetą: apie 140 mlrd. eurų pažadai kelia abejonių

    Prancūzijos ekonomikos ir viešųjų finansų ministrai aštriai sukritikavo kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen ir jos vadovaujamo Nacionalinio sambūrio pristatytą alternatyvų biudžeto planą. Vyriausybės atstovai teigia, kad siūlymai paremti pernelyg optimistinėmis prielaidomis ir gali būti sunkiai įgyvendinami teisiškai.

    „Jūs sapnuojate spalvotai“, – sakė ekonomikos ministras Rolandas Lescure, vertindamas opozicijos pateiktus skaičius. Viešųjų sąskaitų ministras Davidas Amiel pridūrė, kad tai esąs Potemkino biudžetas, labiau primenantis dekoraciją nei realų valstybės finansų planą.

    Pažadai dėl deficito ir skolų

    Nacionalinis sambūris skelbia siekiantis iki 2032 metų rasti apie 140 mlrd. eurų sutaupymų, o biudžeto deficitą iki 2030 metų sumažinti žemiau 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Taip pat žadama mažinti valstybės skolą nuo maždaug 119 proc. iki 112 proc. bendrojo vidaus produkto, kartu numatant apie 30 mlrd. eurų mokesčių mažinimą.

    Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad Prancūzijos fiskalinės taisyklės glaudžiai siejasi su Europos Sąjungos ekonominio valdymo sistema, o bet kokie dideli deficito mažinimo planai paprastai reikalauja aiškių, patikrinamų priemonių. Pastaraisiais metais Prancūzija nuolat susidūrė su iššūkiu suvaldyti deficitą, todėl rinkos ir institucijos ypač jautriai vertina pažadus, kurie remiasi neapibrėžtais taupymo šaltiniais.

    Kur siūloma rasti pinigų?

    Pasak Nacionalinio sambūrio, didelė sutaupymų dalis būtų pasiekta griežtinant imigracijos politiką, mažinant Prancūzijos įmokas į Europos Sąjungos biudžetą ir ribojant savivaldybių išlaidas. Ministrai teigia, kad dalis šių priemonių susidurtų su Konstitucijos, Europos Sąjungos teisės ir politinio įgyvendinimo barjerais.

    Ekonomikos ministras pabrėžė, kad skaičiavimai grindžiami 1,8 proc. ekonomikos augimo prielaida, kuri, anot jo, yra didesnė nei daugelio Prancūzijos ir tarptautinių institucijų prognozės. Vyriausybės logika paprasta: jei augimas bus lėtesnis, žadami sutaupymai ir deficito mažinimas automatiškai taps dar sunkiau pasiekiami.

    „Neužtenka įrašyti teksto į Konstituciją, kad sutaupymai atsirastų patys“, – sakė Rolandas Lescure, kalbėdamas apie siūlymą įtvirtinti vadinamąją auksinę taisyklę, kuri įpareigotų kasmet mažinti valstybės skolą. Vyriausybė taip pat priminė, kad bandymai mažinti įmokas į Europos Sąjungos biudžetą priklausytų nuo derybų su kitomis 26 valstybėmis narėmis.

    Pensinis amžius ir energetika

    Marine Le Pen taip pat siūlo grąžinti pensinį amžių iki 62 metų, o kai kuriais atvejais ir iki 60 metų, nors šiuo metu jis yra 64 metai. Politikė teigia, kad tai būtų įmanoma pertvarkius pensijų kaupimo modelius, tačiau kritikai pažymi, kad bet koks ankstesnio išėjimo į pensiją scenarijus paprastai didina ilgalaikius įsipareigojimus arba reikalauja papildomų įmokų.

    Energetikos ir klimato politikoje Nacionalinis sambūris žada atsisakyti nuostolingų subsidijų nepastovioms energijos gamybos technologijoms ir įgyvendinti didelę struktūrinę reformą, kartu deklaruojant tikslą pasiekti anglies neutralumą iki 2050 metų. Vyriausybė savo ruožtu pabrėžia, kad tokie tikslai reikalauja nuoseklaus finansavimo, o staigūs subsidijų pakeitimai gali sukelti papildomų kaštų tiek investicijoms, tiek vartotojams.

    Nacionalinio sambūrio atstovai atmeta kritiką ir tvirtina, kad siūlomas planas yra realistiškas, o vyriausybė esą gina status quo. Vis dėlto diskusija dėl skaičių patikimumo ir priemonių teisėtumo Prancūzijoje greičiausiai tik aštrės artėjant politiniam ciklui ir formuojant 2027 metų prezidento rinkimų darbotvarkę.

  • Pensijos amžius Europoje kyla: Danija jau nustatė 70, o prognozėse šmėžuoja 74

    Pensijos amžius Europoje kyla: Danija jau nustatė 70, o prognozėse šmėžuoja 74

    Europoje sparčiai ilgėjant gyvenimo trukmei ir didėjant pensijoje praleidžiamų metų skaičiui, vis daugiau valstybių kelia pensinį amžių. Ryškiausias pavyzdys – Danija, kuri jau yra priėmusi sprendimą pensijos amžių didinti iki 70 metų 2040 metais.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad iki 2060 metų vidutinis pensinis amžius Europos Sąjungoje artės prie 67 metų. Kai kuriose šalyse, susiejus pensinį amžių su gyvenimo trukmės rodikliais, jis gali kilti iki 70 metų ar net daugiau.

    Dabar: daug kur riba siekia 67

    Pagal naujausius tarptautiniu mastu lyginamus duomenis, 2022 metais įstatymuose numatytas pensinis amžius ES vyrams svyravo nuo 62 iki 67 metų, o moterims – nuo 60 iki 67 metų. ES vidurkis siekė apie 64,7 metų vyrams ir 63,8 metų moterims.

    Aukščiausią pensinį amžių šiandien turi Šiaurės šalys: Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje jis yra 67 metai tiek vyrams, tiek moterims. Daugiau nei 65 metų riba taikoma ir Nyderlanduose, Airijoje, Vokietijoje, Portugalijoje bei kai kuriose kitose valstybėse.

    Lyčių skirtumai nyksta, bet ne visur

    Daugumoje Europos valstybių vyrai ir moterys į pensiją išeina tuo pačiu amžiumi, tačiau dalyje šalių skirtumas išlieka. Didžiausios spragos fiksuotos ten, kur moterų pensinis amžius istoriniu pagrindu buvo mažesnis, o suvienodinimas dar nebaigtas.

    ES mastu vidutinis lyčių skirtumas siekė apie 0,9 metų, o tai rodo aiškią kryptį į suvienodinimą. Ši tendencija dažniausiai aiškinama tiek darbo rinkos pokyčiais, tiek siekiu subalansuoti socialinio draudimo sistemų finansus.

    2060 metai: Danija – iki 74, dalis šalių – iki 70

    Vertinant ateities perspektyvą, OECD skaičiavimai rodo, kad daugelyje šalių pensinis amžius bus didinamas tiems žmonėms, kurie į darbo rinką įžengė 2022 metais. Prognozuojama, kad 2060 metais šiai kartai įprastas pensinis amžius Europoje gali svyruoti maždaug nuo 60–62 iki 74 metų.

    Danijai prognozuojamas aukščiausias rodiklis – 74 metai tiek vyrams, tiek moterims. Tarp šalių, kurios galėtų priartėti prie 70 metų ribos, minimos Nyderlandai, Švedija ir Kipras, o kai kuriose valstybėse prognozuojamas šuolis iki 71 metų.

    Kodėl pensinis amžius keliamas?

    Pagrindinis reformų variklis – demografinė struktūra: visuomenės sensta, dirbančiųjų dalis mažėja, o pensijų gavėjų skaičius auga. Tai didina spaudimą socialinio draudimo biudžetams ir verčia politikus ieškoti sprendimų, kaip ilgiau išlaikyti žmones darbo rinkoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien pensinio amžiaus didinimas ne visada išsprendžia problemą, jei vyresnio amžiaus žmonėms trūksta galimybių dirbti dėl sveikatos, kvalifikacijos ar diskriminacijos. Todėl vis dažniau kalbama apie lankstesnį išėjimą į pensiją, persikvalifikavimą ir darbo vietų pritaikymą vyresniems darbuotojams.

    Dar vienas svarbus aspektas – pajamų pakeitimo norma, tai yra, kokią buvusių darbo pajamų dalį sudaro pensija. Daugelyje Europos valstybių senatvės pensijos vidutiniškai sudaro apie 60 proc. vėlyvos karjeros pajamų, tačiau neretai šis rodiklis nesiekia 50 proc., todėl finansinis spaudimas vyresniame amžiuje išlieka didelis.

  • Lenkijoje grįžta idėja dėl stažo pensijų: siūlo vienodas taisykles moterims ir vyrams

    Lenkijos šeimos, darbo ir socialinės politikos ministrė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk pranešė, kad politinė jėga Lewica rengia projektą dėl vadinamųjų stažo pensijų. Ministrė pabrėžė, kad tai nėra Vyriausybės projektas, todėl jam dar teks pereiti įprastą politinių derinimų ir balsavimų kelią.

    Stažo pensijų idėja remiasi principu, kad žmogus galėtų išeiti į pensiją anksčiau nei įstatymu nustatytas pensinis amžius, jei pakankamai ilgai dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas. Tokia schema dažniausiai argumentuojama sunkesniais, fiziškai ar psichologiškai sekinančiais darbais ir tuo, kad dalis žmonių pradeda dirbti labai anksti.

    Kas siūloma ir kuo tai skiriasi?

    Pasak ministrės, Lewica diskusijose buvo aptarta ir galimybė nustatyti vienodą reikalaujamą darbo stažą moterims ir vyrams, kuris suteiktų teisę į stažo pensiją. Tai reikštų, kad pagrindinis kriterijus būtų ne lytis ar amžius, o sukauptas įmokinis stažas.

    Šalininkai akcentuoja socialinį teisingumą tiems, kurie dirba nuo jaunystės ir dėl darbo pobūdžio sunkiau išlaiko darbingumą iki standartinio pensinio amžiaus. Kritikai paprastai kelia klausimą, ar tokia tvarka neskatintų ankstesnio pasitraukimo iš darbo rinkos, kai daugelyje Europos valstybių siekiama priešingo efekto.

    Pensinis amžius, anot ministrės, nesikeis

    A. Dziemianowicz-Bąk teigė, kad įstatymu nustatytas pensinis amžius Lenkijoje nebus didinamas, o viešojoje erdvėje pasirodančios nuomonės apie galimą jo kėlimą esą yra privatūs svarstymai. Ministrė pažymėjo, kad Lewica, būdama valdančiojoje koalicijoje, nepalaikytų sprendimo kelti įstatyminį pensinį amžių.

    Kartu akcentuota, kad dalis žmonių ir taip savanoriškai renkasi dirbti ilgiau, todėl valstybės tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas tęsti darbą vyresniame amžiuje. Ministrė taip pat kalbėjo apie priemones, kurios galėtų padėti vyresniems darbuotojams, pavyzdžiui, lankstesnį darbo organizavimą ar darbo laiko trumpinimo modelių bandymus.

    Kodėl ši tema vėl iškilo?

    Stažo pensijos Lenkijoje periodiškai grįžta į politinę darbotvarkę dėl kelių priežasčių. Viena jų yra demografiniai pokyčiai ir spaudimas pensijų sistemai, kai visuomenė sensta, o darbingo amžiaus gyventojų dalis mažėja.

    Kita priežastis susijusi su darbo rinkos realijomis: dalis darbuotojų, ypač dirbančių fiziškai sunkų darbą, senstant susiduria su sveikatos problemomis ir mažesnėmis galimybėmis išsilaikyti darbo rinkoje. Dėl to politikai ieško kompromiso tarp socialinės apsaugos ir paskatų kuo ilgiau išlikti ekonomiškai aktyviems.

    Kol kas neaišku, kokie konkretūs stažo slenksčiai būtų siūlomi ir kaip būtų sprendžiamas finansavimo klausimas. Jei projektas pasieks parlamentą, tikėtina, kad didžiausios diskusijos vyks būtent dėl poveikio socialinio draudimo biudžetui ir dėl to, ar nauja tvarka nesukurtų papildomų nelygybių tarp skirtingų profesijų.

  • Lenkija svarsto trumpesnį darbo laiką vyresniems: ką planuoja Vyriausybė ir kam tai galiotų

    Lenkijos Vyriausybė svarsto galimybę nuo tam tikro amžiaus taikyti trumpesnį darbo laiką vyresniems darbuotojams, siekiant sudaryti daugiau galimybių poilsiui ir atsigavimui. Šią kryptį viešai įvardijo šeimos, darbo ir socialinės politikos ministrė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk, pabrėždama, kad darbo rinka turėtų labiau prisitaikyti prie senstančios visuomenės.

    Ministrė taip pat akcentavo, kad įstatyminis pensinis amžius nebus didinamas, o viešojoje erdvėje pasirodantys siūlymai šia tema esą tėra pavienės nuomonės. Pasak jos, valstybės tikslas yra ne prievarta, o paskatos, kad žmonės, jei nori, galėtų išlikti darbo rinkoje ilgiau.

    Kol kas nėra aišku, kaip praktiškai atrodytų trumpesnio darbo laiko modelis, nuo kokio amžiaus jis būtų taikomas ir ar apimtų visas profesijas. Vis dėlto užsimenama, kad sprendimas galėtų būti įgyvendinamas palaipsniui, o prieš priimant politinį sprendimą būtų vykdomas bandomasis projektas.

    „Jeigu darbo laikas galėtų būti trumpesnis, o poilsio būtų daugiau, galbūt žmonės būtų labiau linkę ilgiau išlikti aktyvūs darbo rinkoje. Paskatos – taip, prievarta – ne“, – sakė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk.

    Verslo atstovai akcentuoja, kad vyresnių darbuotojų įsitraukimas tampa vis svarbesnis dėl demografinių pokyčių ir darbuotojų trūkumo. Organizacija Pracodawcy RP pažymi, kad patyrę specialistai suteikia įmonėms stabilumo ir žinių, o kartų įvairovė darbo vietose padeda jaunesniems greičiau mokytis.

    Diskusijoje apie trumpesnį darbo laiką neišvengiamai kils klausimas, kas ir kaip finansuotų tokį pokytį: ar mažėtų atlyginimas, ar dalį kaštų kompensuotų valstybė, ar būtų numatytos mokesčių lengvatos darbdaviams. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip būtų sprendžiama darbuotojų trūkumo problema sektoriuose, kuriuose pamaininis darbas ar fizinis krūvis yra didelis.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie sprendimai galėtų būti vertinami kaip priemonė didinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą ir atidėti ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos. Tačiau galutinis poveikis priklausys nuo konkretaus modelio, jo taikymo apimties ir to, ar paskatos bus pakankamai patrauklios tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

  • Pensinis amžius iki 67 metų visiems: ekonomistai siūlo reformą, keistųsi ir išmokos senjorams

    Ekonomistų parengtame siūlymų pakete skamba aiški žinia: pensinis amžius moterims ir vyrams turėtų būti suvienodintas ir palaipsniui pakeltas iki 67 metų. Kartu siūloma peržiūrėti kai kurias senjorams mokamas papildomas išmokas, kad viešieji finansai būtų tvaresni.

    Reformos šalininkai argumentuoja, kad spaudimą biudžetui didina keli veiksniai vienu metu: visuomenės senėjimas, augančios išlaidos socialinei apsaugai ir brangstantis skolinimasis. Jų vertinimu, sprendimų atidėliojimas didintų riziką, kad vėliau tektų imtis staigesnių ir skausmingesnių priemonių.

    Kodėl vėl grįžta 67 metų riba?

    Pensinio amžiaus kėlimas dažniausiai siejamas su demografinėmis tendencijomis: ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė, o darbingo amžiaus žmonių dalis mažėja. Tai reiškia, kad mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didesnį pensininkų skaičių, todėl įtampa pensijų sistemai tik auga.

    Ekonomistai pabrėžia, kad vien pensijų indeksavimas ar papildomos biudžeto injekcijos problemos neišsprendžia, jei keičiasi pati gyventojų struktūra. Dėl to, jų teigimu, ilgesnis dalyvavimas darbo rinkoje tampa vienu iš nedaugelio sprendimų, kurie veikia sistemiškai.

    Ką dar siūloma keisti išmokose?

    Be pensinio amžiaus klausimo, siūlymų pakete aptariamas ir papildomų pensinių išmokų vaidmuo. Tokios priemonės paprastai pristatomos kaip pagalba senjorų perkamajai galiai, tačiau jos taip pat didina nuolatines valstybės išlaidas.

    Siūlymų autoriai kelia idėją, kad sistema turėtų labiau remtis aiškiomis, ilgalaikėmis taisyklėmis, o ne epizodiniais priedais, kurie kasmet tampa politinių diskusijų objektu. Anot jų, tai leistų tiksliau planuoti biudžetą ir mažintų staigių sprendimų poreikį.

    Kada pokyčiai galėtų įsigalioti?

    Numatoma, kad tokio masto reforma būtų įgyvendinama palaipsniui per kelerius metus, kad žmonės ir rinka spėtų prisitaikyti. Praktikoje tai reikštų lėtesnį pensinio amžiaus didinimą, kartu išlaikant pereinamuosius laikotarpius tiems, kurie pensijai jau arti.

    Ekspertai taip pat akcentuoja, kad vien amžiaus riba problemos neišsprendžia, jei darbo rinka nebus pasirengusi vyresnių darbuotojų poreikiams. Tam reikia sveikatos prevencijos, kvalifikacijos kėlimo, lankstesnių darbo formų ir mažesnės diskriminacijos dėl amžiaus.

    „Alternatyva sudėtingiems sprendimams nėra ramybė, o nekontroliuojamas mokesčių augimas ir vis didesnis spaudimas ekonomikai“, – sakė siūlymus pristatę ekspertai.

    Diskusijos dėl pensinio amžiaus paprastai tampa vienos jautriausių socialinės politikos temų, nes paliečia ir dabartinius, ir būsimus pensininkus. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad tvaresnė sistema priklausys nuo to, ar pavyks suderinti biudžeto drausmę, socialinį teisingumą ir realias darbo rinkos galimybes.

  • Šokiruojantis žemėlapis: kiek metų europiečiai realiai gyvena iš pensijos – kur Lietuva?

    Šokiruojantis žemėlapis: kiek metų europiečiai realiai gyvena iš pensijos – kur Lietuva?

    Pensijoje praleidžiamų metų skirtumai

    Europoje pensinis amžius daugelyje šalių kyla, tačiau vien to nepakanka paaiškinti, kodėl vienur žmonės pensiją gauna gerokai ilgiau nei kitur. Skirtumus lemia du pagrindiniai veiksniai: pensinis amžius ir tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus pensijos.

    EBPO duomenimis, 2024 metais vidutinis pensinis amžius Europos Sąjungoje siekė 64,7 metų vyrams ir 64 metus moterims. Būtent nuo šio amžiaus, įvykdžius stažo ir kitas sąlygas, dauguma gyventojų įgyja teisę į senatvės pensiją.

    Kiek metų ES gyvena pensijoje?

    Skaičiuojant pagal tikėtiną gyvenimo trukmę pasiekus pensinį amžių, ES vyrai vidutiniškai gali tikėtis pensiją gauti 18,4 metų, o moterys – 21,8 metų. Tai reiškia, kad moterys ES vidutiniškai pensijoje praleidžia apie 3,4 metų daugiau nei vyrai.

    Skirtumai tarp šalių išlieka ryškūs net ir ES viduje. Dalis valstybių pasiekia daugiau nei 20 metų vidutinę pensijos gavimo trukmę vyrams, o kitose šis laikotarpis nesiekia ir 16 metų.

    Kur trumpiausia, kur ilgiausia?

    Pagal apžvalgoje naudotus Eurostato ir EBPO 2024 metų duomenis, trumpiausiai pensiją vyrai tikėtina gauna Bulgarijoje ir Vengrijoje – apie 14,7 metų. Tarp ES valstybių ilgiausias laikotarpis fiksuojamas Liuksemburge, kur vyrų tikėtina pensijos gavimo trukmė siekia apie 22 metus.

    Lietuva priskiriama prie šalių, kuriose vyrų tikėtinas pensijos gavimo laikotarpis yra mažesnis nei 16 metų. Prie šios grupės taip pat priskiriamos Latvija ir Rumunija, o tai siejama ir su sveikatos rodiklių, ir su mirtingumo struktūros skirtumais regione.

    Moterų situacija visoje Europoje palankesnė, tačiau ir čia matyti didelė amplitudė. ES vidurkis siekia 21,8 metų, o kai kuriose šalyse moterys statistiškai pensiją gauna gerokai trumpiau nei 20 metų.

    Vokietijos paradoksas ir Turkijos išskirtinumas

    Tarp didžiųjų Europos ekonomikų išsiskiria Vokietija: vyrų tikėtina pensijos gavimo trukmė ten yra apie 1,1 metų mažesnė už ES vidurkį. Tai sukuria pastebimą atotrūkį nuo tokių šalių kaip Prancūzija ar Ispanija, kur didesnę įtaką daro ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė ir skirtinga pensinio amžiaus dinamika.

    Europos kontekste ryški išimtis yra Turkija, kur 2024 metais pensinis amžius buvo ypač žemas: 52 metai vyrams ir 49 metai moterims. Dėl to statistiškai pensijos gavimo laikotarpis ten atrodo pats ilgiausias, nors realų vaizdą koreguoja tai, kada žmonės faktiškai pasitraukia iš darbo rinkos.

    Kada žmonės iš tiesų nustoja dirbti?

    Svarbus niuansas – faktinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius ne visada sutampa su oficialiu pensiniu amžiumi. ES vidutiniškai vyrai iš darbo rinkos pasitraukia apie 63,8 metų, nors pensinis amžius siekia 64,7 metų, o moterys – apie 62,9 metų, kai oficialiai pensija dažniausiai pradedama mokėti nuo 64 metų.

    Tai reiškia, kad dalis žmonių realiai nustoja dirbti anksčiau, tačiau pensiją pradeda gauti vėliau, arba pereina per nedarbo, ligos ar kitas išmokas. Kai kuriose šalyse skirtumas tarp oficialaus pensinio amžiaus ir faktinio pasitraukimo iš darbo rinkos yra ypač didelis, todėl „metai pensijoje“ statistikoje gali būti interpretuojami skirtingai.

    Ne tik trukmė, bet ir suma

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik pensijos gavimo trukmė neatsako į klausimą, ar senjorai gyvena finansiškai saugiai. Pensijos daugeliui vyresnių europiečių yra pagrindinis pajamų šaltinis, tačiau pensijų dydžiai skiriasi tiek nominaliai, tiek pagal perkamąją galią.

    Be to, EBPO šalyse išlieka ir lyčių pensijų atotrūkis: moterys vidutiniškai gauna apie 23 proc. mažesnes pensijas nei vyrai. Todėl net ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė pensijoje nebūtinai reiškia didesnį finansinį stabilumą.

  • Lenkijoje – planas kelti pensinį amžių iki 67 metų visiems: kaip tai susiję su augančia skola

    Lenkijos ekonomistai pristatė siūlymą suvienodinti moterų ir vyrų pensinį amžių ir jį didinti iki 67 metų. Idėja pateikiama kaip platesnio „biudžeto gelbėjimo“ plano dalis, kurio tikslas – greičiau stabilizuoti viešuosius finansus ir mažinti sparčiai didėjančio įsiskolinimo rizikas.

    Plane pabrėžiama, kad valstybės skolos rodikliai artėja prie teisės aktuose numatytų ribų, o tai reikštų griežtesnius reikalavimus biudžeto politikai. Ekspertų vertinimu, vien tik ekonomikos augimo nepakanka, todėl siūloma mažinti kai kurias išlaidas ir keisti socialinių išmokų architektūrą.

    Kas siūloma keisti?

    Vienas ryškiausių punktų – pensinio amžiaus suvienodinimas iki 67 metų, argumentuojant demografinėmis tendencijomis ir darbo rinkos senėjimu. Kartu siūloma peržiūrėti papildomas išmokas senjorams, tarp jų ir vienkartinius metinius priedus, kurie pastaraisiais metais tapo reikšminga biudžeto išlaidų dalimi.

    Taip pat aptariamas socialinių programų taikymo tikslinimas pagal pajamas, platesnės privatizacijos galimybės ne strateginiuose sektoriuose bei kiti sprendimai, kurie, autorių skaičiavimu, galėtų duoti dešimčių milijardų eurų dydžio efektą per metus. Siūloma, kad pagrindiniai pakeitimai būtų įgyvendinami etapais per 2026–2029 metus.

    Kokius argumentus pateikia ekspertai?

    Ekonomistai teigia, kad delsimas gali reikšti brangesnį skolinimąsi, didesnį spaudimą mokesčiams ir mažesnes galimybes finansuoti investicijas. Jų vertinimu, kai viešieji finansai tampa jautresni palūkanų normų svyravimams, sprendimai dėl išlaidų struktūros ir pensijų sistemos parametrų tampa nebe politinio komforto, o fiskalinio tvarumo klausimu.

    „Alternatyva sudėtingiems sprendimams nėra ramybė – tai nevaldomas mokesčių didėjimas ir finansų rinkų spaudimas, kuris krizės sąlygomis priverstų dar labiau karpyti išlaidas“, – teigiama ekspertų pristatytoje pozicijoje.

    Diskusijos dėl pensinio amžiaus Lenkijoje istoriškai yra politiškai jautrios, todėl tikėtina, kad siūlymai sulauks ir palaikymo, ir aštrios kritikos. Vis dėlto viešųjų finansų tvarumo tema, augant išlaidoms ir senstant visuomenei, regione tampa vis dažnesnė, o panašios reformos svarstomos ir kitose Europos šalyse.

  • ZUS vadovas atskleidė prognozuojamą pensiją: kodėl vien valstybinės išmokos ateičiai gali nepakakti

    Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS vadovas Liwiuszas Laska viešai pripažino, kad senatvei kaupia ne tik valstybinėje sistemoje. Jo teigimu, pensija iš ZUS turėtų būti tik viena finansinio saugumo dalių, todėl jis naudojasi ir papildomais kaupimo instrumentais.

    Interviu metu jis atskleidė, kokios išmokos iš ZUS tikisi sulaukęs pensinio amžiaus. Pasak jo, patikrinus prognozę, numatoma mėnesio pensija siektų apie 970 eurų, todėl jis ir ieško būdų, kaip pajamas senatvėje diversifikuoti.

    Pensinis amžius ir nelygybė

    ZUS vadovas taip pat pasisakė už vienodo pensinio amžiaus taikymą moterims ir vyrams. Jis pabrėžė, kad tai pirmiausia politinis sprendimas, tačiau, jo vertinimu, be platesnės diskusijos apie sistemos tvarumą sprendimų priėmimas būtų fragmentiškas.

    Vienas ryškiausių klausimų, kurį jis akcentavo, yra pensijų atotrūkis tarp lyčių. Šį reiškinį lemia ir ilgesnės karjeros pertraukos, ir mažesni atlyginimai, ir trumpesnis įmokų mokėjimo laikotarpis, todėl galutinės išmokos moterims statistiškai dažniau būna mažesnės.

    Ką rodo ilgalaikės prognozės

    Laska atkreipė dėmesį į vadinamąją pakeitimo normą, kuri rodo, kokią dalį buvusio atlyginimo sudarys pirmoji pensija. Jo minėtos prognozės rodo, kad tolimoje perspektyvoje šis rodiklis gali smarkiai mažėti, o tai reiškia didesnę riziką prarasti įprastą gyvenimo lygį pasitraukus iš darbo rinkos.

    Tokios tendencijos matomos daugelyje Europos šalių, kur senėjanti visuomenė didina spaudimą „einamojo finansavimo“ principu veikiančioms sistemoms. Dėl to kai kur pensinis amžius siejamas su vidutine gyvenimo trukme, o gyventojai skatinami aktyviau kaupti papildomai.

    Kodėl jis kaupia papildomai

    ZUS vadovas sakė, kad senatvei naudoja ir papildomo kaupimo priemones, tarp jų IKE, IKZE bei PPK. Šie sprendimai, jo vertinimu, turėtų papildyti valstybinę pensiją ir sumažinti priklausomybę nuo vieno pajamų šaltinio.

    Jo žinutė paprasta: vien tik valstybinės sistemos pažadas negarantuoja, kad pensija bus artima buvusioms darbo pajamoms. Todėl, pasak ZUS vadovo, svarbiausia kuo anksčiau pradėti planuoti, nuosekliai kaupti ir periodiškai pasitikrinti prognozes.

    „Kai patikrinau prognozuojamą pensiją, pamačiau apie 970 eurų“, – sakė ZUS vadovas Liwiuszas Laska.

  • Emerytūra Lenkijoje gali būti didesnė: kodėl 1967 m. moterims ir 1962 m. vyrams svarbus mėnuo

    Apie 2027 metais maždaug 350 000 Lenkijos gyventojų pasieks bendrą pensinį amžių: tai 1967 metais gimusios moterys ir 1962 metais gimę vyrai. Nors pagrindinės taisyklės aiškios, galutinę išmokos sumą gali pastebimai pakeisti tai, kada tiksliai pateikiamas prašymas Lenkijos socialinio draudimo įstaigai ZUS.

    Pensiją ZUS paprastai apskaičiuoja pagal sukauptą socialinio draudimo kapitalą ir taiko galiojančius indeksavimo (valorizacijos) mechanizmus. Dėl to praktikoje svarbios kelios datos per metus, kai perskaičiuojami tiek patys mokėjimai, tiek ir sąskaitose sukauptos įmokos.

    Kas lemia didesnę pensiją?

    Pirmas „langas“, į kurį atkreipia dėmesį ekspertai, yra metų pradžia prieš kovą. Jei pensija paskiriama iki kasmetinės kovo mėnesio pensijų indeksacijos, vėliau žmogus automatiškai gauna indeksuotą, padidintą išmoką pagal tais metais patvirtintą indeksavimo koeficientą.

    Kitas svarbus taškas yra birželio mėnuo, kai ZUS nuo birželio 1 dienos indeksuoja apdraustųjų sąskaitose sukauptas įmokas ir vadinamąjį pradinį kapitalą. Būtent nuo po šio perskaičiavimo „atnaujintos“ sumos vėliau skaičiuojama pensija, todėl mėnuo gali turėti realią finansinę įtaką.

    Kodėl liepa dažnai minima kaip naudingesnė?

    Lenkijos žiniasklaidoje cituojami pensijų sistemos ekspertai atkreipia dėmesį, kad pensija, apskaičiuota nuo liepos mėnesio, dažnu atveju turėtų būti didesnė nei ta, kuri nustatoma gegužę. Logika paprasta: po birželio indeksacijos pensijos apskaičiavimo bazė dažnai būna didesnė.

    Vis dėlto vienos universaliai teisingos datos nėra. Pats ZUS pabrėžia, kad kapitalo indeksavimas apima ir metinius, ir ketvirtinius mechanizmus, o konkretus prašymo mėnuo gali pakeisti galutinį rezultatą į abi puses.

    Ypač daug dėmesio skiriama birželiui, nes dėl ketvirtinių indeksacijų taikymo ypatumų tam tikrais atvejais būtent šį mėnesį apskaičiuota pensija gali būti mažesnė nei gauta pasirinkus kitą laiką. Dėl to prieš priimant sprendimą rekomenduojama pasitikrinti individualius skaičiavimus ir galimus scenarijus.

    Nemažai lemia ir sprendimas toliau dirbti po pensinio amžiaus. Kiekvieni papildomi mokami socialinio draudimo įmokų mėnesiai didina sukauptą kapitalą, o vėlesnis išėjimas į pensiją reiškia, kad sukauptos lėšos statistiškai dalijamos iš trumpesnio likusio gyvenimo laikotarpio.

    Praktikoje tai gali reikšti didesnę mėnesinę išmoką, nors sprendimą dažnai diktuoja ne tik skaičiai, bet ir sveikata, darbo rinka bei asmeninės aplinkybės. Todėl planuojant išėjimą į pensiją svarbu įvertinti ne vien indeksacijos datas, bet ir tai, kiek realiai dar verta kaupti kapitalą tęsiant darbą.

    Lenkijoje taip pat galioja mokestinės lengvatos dirbantiems senjorams, jei jie pasiekę pensinį amžių nusprendžia neprašyti pensijos ir toliau dirbti. Tokiais atvejais gali būti taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, kurios, priklausomai nuo pajamų lygio, reikšmingai keičia galutinį „į rankas“ gaunamų pajamų rezultatą.

    Dėl to optimali data pateikti prašymą ZUS dažnai tampa kompromisu tarp didesnės būsimos pensijos, šiuo metu gaunamo atlyginimo ir galimų mokestinių privalumų. Ekspertai pataria nepasikliauti vien bendromis taisyklėmis ir pasitikrinti individualią situaciją, nes net kelių savaičių skirtumas gali pakeisti skaičiavimą.