Diskusija dėl pensinio amžiaus vėl grįžta į viešąją erdvę: siūloma atsisakyti skirtingų taisyklių moterims ir vyrams ir nustatyti vienodą minimalų amžių. Tokį sprendimą viešai argumentuoja Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorius Marekas Góra, vienas iš 1999 metais vykdytos Lenkijos pensijų reformos bendraautorių.
Eksperto teigimu, skirtingas pensinis amžius pagal lytį vis sunkiau pagrindžiamas, nes tai nėra žmogaus pasirinkimas ar elgesio pasekmė. Pasak jo, vienodas slenkstis sistemoje būtų aiškesnis ir teisingesnis, o dabartinė praktika gali sukurti ilgalaikių nepageidaujamų efektų.
Vienas svarbiausių argumentų – ankstesnis moterų pasitraukimas iš darbo rinkos dažnai reiškia mažesnį sukauptą stažą ir kapitalą, todėl galutinė pensija gali būti mažesnė. Kuo trumpiau mokamos įmokos ir kuo ilgiau išmokos turi būti mokamos per visą tikėtiną gyvenimo trukmę, tuo didesnė tikimybė, kad mėnesinė išmoka bus kuklesnė.
Kodėl tema vėl aštrėja?
Pensijų sistemos pokyčių klausimą, pasak ekonomistų, neišvengiamai stumia demografinės tendencijos. Senėjanti visuomenė, mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir ilgėjanti gyvenimo trukmė didina spaudimą viešiesiems finansams ir socialinio draudimo sistemoms.
Profesorius M. Góra pabrėžia, kad per artimiausius 10–15 metų darbo aktyvumas Lenkijoje turės ilgėti. Jo vertinimu, kalba dažniau suksis ne apie papildomus vienus ar dvejus darbo metus, o apie penkerių ar net dešimties metų pokytį, kuris daliai žmonių taps ne tik būtinybe, bet ir racionaliu pasirinkimu.
Švedijos pavyzdys ir 63 metų slenkstis
Kaip modelį, kurį verta svarstyti, profesorius mini Švediją, kur pensijų sistema buvo diegiama panašiu laikotarpiu kaip ir Lenkijoje. Švedijoje ilgainiui keitėsi amžiaus ribos: pradinis slenkstis siekė 61 metus, o dabar yra aukštesnis, kartu numatant atskirą amžių, nuo kurio galima pretenduoti į papildomą, ne iš pensijų sistemos finansuojamą paramą.
Esminė mintis – atskirti du dalykus: kada žmogus gali pradėti naudoti savo sukauptą pensijų kapitalą ir kada valstybė, jei reikia, prisideda prie minimalaus pajamų lygio užtikrinimo. M. Góra argumentuoja, kad kai šie mechanizmai aiškiai atskiriami, visuomenei lengviau suprasti, kodėl vėlesnis pasitraukimas iš darbo rinkos dažnai reiškia didesnę pensiją.
Profesoriaus siūlymas Lenkijai – nustatyti rekomenduojamą pensinio amžiaus slenkstį ties 63 metais visiems, kartu iš anksto aiškiai komunikuojant, kad ateityje jis būtų laipsniškai didinamas. Pasak jo, taip būtų išvengta situacijos, kai 63 metai būtų suvokti kaip „nauja amžina norma“, o ne kaip pereinamojo laikotarpio ar dinamiškai kintantis parametras.
Atskira diskusijos dalis – nuo kokio amžiaus ir kokiomis sąlygomis turėtų būti teikiama visuomenės lėšomis finansuojama papildoma parama tiems, kurie, net ir dirbę iki nustatyto amžiaus, nesukaupia pakankamai lėšų minimaliai pensijai. Būtent šis atskyrimas, ekspertų teigimu, leistų tiksliau nukreipti paramą į pažeidžiamiausius, kartu skatinant ilgiau išlikti darbo rinkoje.
Leave a Reply