CP v2

Tag: Pentagonas

  • JAV svarsto mažinti NATO pajėgumus Europoje: mažiau naikintuvų, laivų ir žvalgybos

    Jungtinės Valstijos svarsto reikšmingai sumažinti dalį Europoje NATO operacijoms skirtų karinių pajėgumų, skelbia „The New York Times“, remdamasis dviejų aukšto rango Europos pareigūnų informacija. Pasak jų, sąjungininkai apie ketinimus buvo informuoti dokumente, kuriame aprašomos planuojamos permainos ore ir jūroje.

    Pagrindinis pokyčių akcentas – mažesnis JAV indėlis į tolimojo nuotolio smūgių, žvalgybos ir jūrų patruliavimo užduotis, kurios iki šiol laikytos vienu svarbiausių NATO atgrasymo elementų. Nors detalių viešai neatskleidžiama, europiečiai tai vertina kaip signalą, kad Vašingtonas peržiūri resursų paskirstymą.

    Kas konkrečiai būtų mažinama?

    „The New York Times“ nurodo, kad svarstoma sumažinti Europai prieinamų naikintuvų F-16 ir F-15E skaičių maždaug nuo 150 iki 100. Taip pat būtų mažinamas jūrų patruliavimo orlaivių skaičius nuo 26 iki 15, o ore kuro papildymo lėktuvai, kurie buvo priskiriami Europos poreikiams, galėtų būti visiškai atitraukti.

    Be to, minima galimybė perkelti povandeninį laivą, galintį leisti sparnuotąsias raketas, taip pat lėktuvnešį su jį lydinčiais laivais ir misiją palaikančiais orlaiviais. Dokumente aptariamas ir dviejų bombonešių grupių, iki šiol orientuotų į Europos gynybą, relokavimas.

    Kodėl tai svarbu NATO atgrasymui?

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio pobūdžio sumažinimai pirmiausia paliestų NATO gebėjimą greitai reaguoti, vykdyti oro operacijas didesniu intensyvumu ir užtikrinti nuolatinę jūrinę stebėseną. Ypač jautrus aspektas – povandeninių laivų paieška ir sekimas, kur jūrų patruliavimo orlaiviai laikomi kritine grandimi.

    Taip pat akcentuojama, kad JAV platformos Europoje turi ne tik karinę, bet ir politinę reikšmę: jų buvimas sustiprina atgrasymą vien dėl aiškaus Vašingtono įsipareigojimo signalo. Nors kai kurios Europos šalys turi panašių pajėgumų, JAV parama, pasak analitikų, dažnai vertinama kaip stipriausias veiksnys, mažinantis eskalacijos riziką.

    „Nors su kiekvienu iš šių sumažinimų atskirai galima susitvarkyti, bendra jų suma sudaro reikšmingą pokytį ir kelia iššūkių Europos atgrasymo pajėgumams“, – sakė Giuseppe Spatafora iš Europos Sąjungos saugumo studijų instituto.

    Kada pokyčiai galėtų įvykti?

    Pentagonas viešai nekomentavo dokumente minimų skaičių, tačiau, pasak „The New York Times“, JAV pareigūnai užsiminė, kad pokyčiai galėtų įvykti artimiausiu metu. Tai reikštų greitesnį tempą, nei tikėjosi dalis Europos partnerių.

    Kartu pažymima, kad net ir sumažinus dalį pajėgumų, JAV kariai Europoje išliktų vieni didžiausių NATO kontingentų. Vis dėlto Europai tai būtų papildomas spaudimas sparčiau didinti gynybos išlaidas, plėsti amunicijos atsargas, stiprinti oro gynybą ir geriau koordinuoti bendrus įsigijimus.

    „Pagrindinė NATO problema yra tai, kad kol Donaldas Trumpas yra prezidentas, nebėra tikrumo, jog prireikus Jungtinės Valstijos padės Europos šalims“, – sakė Vokietijos parlamentaras Antonas Hofreiteris.

    Europos sostinėse tokios diskusijos paprastai vertinamos ne vien per konkrečių orlaivių ar laivų skaičių, bet ir per patikimumo klausimą: kaip greitai ir kokia apimtimi JAV realiai įsitrauktų krizės atveju. Todėl net ir daliniai pajėgumų perkėlimai gali turėti didesnį poveikį nei vien techninis resursų perskirstymas.

  • JAV skelbia 370 mln eurų paramą Ukrainai: į paketą gali patekti „Patriot“ ir HIMARS

    JAV skelbia 370 mln eurų paramą Ukrainai: į paketą gali patekti „Patriot“ ir HIMARS

    Jungtinės Valstijos rengia naują karinės paramos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia apie 370 mln. eurų. Apie artėjantį sprendimą viešai kalbėjo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, pabrėžęs, kad procesas artėja prie pabaigos.

    Numatoma, kad parama turėtų sustiprinti Ukrainos gynybą intensyvėjant Rusijos smūgiams, ypač prieš energetikos infrastruktūrą. Vašingtonas taip pat akcentuoja pasirengimą žiemai, kai atakų poveikis civilinei infrastruktūrai paprastai tampa skaudesnis.

    Kas yra USAI programa?

    Šis paketas planuojamas per Ukraine Security Assistance Initiative, pagal kurią Pentagonas perka ginkluotę ir įrangą tiesiai iš JAV gynybos pramonės. Tai reiškia, kad Ukraina gauna ne tik perduodamus sandėlių likučius, bet ir naujai pagamintą ar specialiai užsakytą techniką.

    Tokio tipo parama dažnai atkeliauja ne iš karto, nes reikia gamybos ir pirkimų procedūrų, tačiau ji leidžia stabiliau planuoti tiekimą ilgesniam laikotarpiui. Būtent dėl to USAI laikoma svarbia priemone, kai karas pereina į ilgą išsekimo fazę.

    Kokios ginkluotės tikimasi?

    Oficialus sąrašas kol kas nėra paskelbtas, tačiau pagal ankstesnių USAI paketų logiką ir viešai įvardijamus Ukrainos poreikius tikėtina, kad didelė dalis lėšų būtų skiriama amunicijai. Dažniausiai minima 155 mm artilerijos amunicija ir raketos, skirtos „HIMARS“ sistemoms.

    Ekspertai taip pat sieja paketą su oro gynybos stiprinimu, nes Rusija reguliariai naudoja raketas ir dronus atakoms prieš miestus bei elektrines. Tarp dažniausiai aptariamų krypčių minimos „Patriot“ ir „NASAMS“ sistemoms reikalingos raketos, radarai bei ryšių įranga.

    Be to, paramos paketuose neretai atsiranda šarvuota technika ir jos aptarnavimo resursai, įskaitant atsargines dalis. Tarp realistiškų scenarijų aptariami „Bradley“ ir „Stryker“ platformų papildymai, taip pat elektroninės kovos priemonės, kurios tampa vis svarbesnės dronų karo sąlygomis.

    Kodėl akcentuojama žiema?

    Marco Rubio Senato svarstymuose atkreipė dėmesį į rizikas, susijusias su energetikos gamybos ir perdavimo pajėgumais po smūgių infrastruktūrai. Energetikos sistemos pažeidžiamumas žiemą tiesiogiai lemia ne tik gyventojų buitį, bet ir pramonės, logistikos bei gynybos sektoriaus stabilumą.

    „Ukraina pernai išgyveno iš tiesų žiaurią žiemą, ir yra signalų, kad ši gali būti ne mažiau sunki, ypač dėl smūgių energetikos gamybai“, – sakė Marco Rubio.

    JAV diplomatijos vadovas taip pat teigė, kad Rusijos invazija Maskvai virto strategine nesėkme ir kad Rusija, jo vertinimu, nepasieks tikslų, kuriuos buvo išsikėlusi pradėdama plataus masto karą. Tuo pat metu Vašingtonas pabrėžia, kad paramos greitis ir apimtis išlieka kritiškai svarbūs Ukrainos gynybos tęstinumui.

    Jei paketas bus patvirtintas artimiausiu metu, jis papildytų jau veikiančius tiekimo srautus ir leistų Ukrainai išlaikyti kovinį pajėgumą, ypač oro gynybos ir artilerijos srityse. Šios dvi grandys laikomos kertinėmis tiek ginant miestus, tiek stabdant puolimą fronto linijoje.

  • F-35 prieš F-22: ekspertas paaiškino, kodėl JAV oro pajėgos senesnį naikintuvą nurašo anksčiau

    Interviu, kurį cituoja „Military Watch Magazine“, kovinės aviacijos ekspertas Abrahamas Abramsas teigia, kad pagrindinė F-22 problema yra jo technologinė kilmė iš 1990-ųjų. Pasak jo, po Šaltojo karo pabaigos programa buvo apkarpyta, o gamyba ir nuoseklios investicijos į atnaujinimus nebuvo tokios, kokių sulaukė naujesnės platformos.

    Dėl to dalis F-22 įrangos, anot eksperto, liko ankstesnės eros lygyje, ypač jutiklių ir duomenų apdorojimo srityse. Kaip vienas pavyzdžių minimas AN/APG-77 radaras, kuris, lyginant su naujesnėmis sistemomis, turi mažiau erdvės augimui ir pralaimi modernizavimo potencialu.

    Ekspertas taip pat akcentuoja tinklinio karo aspektą: šiuolaikinėse operacijose vis svarbiau greitai dalintis duomenimis su kitais orlaiviais ir antžeminėmis sistemomis. Jo teigimu, F-22 šioje srityje neturi tiek brandžių sprendimų, kiek platformos, kurios nuo pat pradžių buvo projektuotos veikti kaip didesnio „jutiklių tinklo“ dalis.

    Nors F-22 vis dar išsiskiria skrydžio charakteristikomis ir yra pavojingas priešininkas, ekspertas pabrėžia, kad artimoje kovoje didelę reikšmę turi pilotų šalmuose integruoti taikikliai ir situacijos suvokimo priemonės. Jo vertinimu, būtent tokios detalės neretai kompensuoja „gryną“ manevringumą, ypač kai kova remiasi jutikliais, taikinių žymėjimu ir raketų panaudojimu didesniais kampais.

    Kitas argumentas, kodėl JAV oro pajėgos svarsto F-22 nurašyti anksčiau nei planuota, yra eksploatacijos kaina ir modernizavimo ekonomika. Abramsas pažymi, kad F-35 nuolat tobulinamas per gamybos blokus, o į programą reguliariai integruojami nauji sprendimai, kai tuo metu F-22 gamyba buvo palyginti trumpa ir be panašaus masto ilgalaikių investicijų į laipsniškus patobulinimus.

    F-35 linijai tuo metu numatomi dar platesni atnaujinimai, siekiant priartinti jo galimybes prie šeštos kartos platformoms būdingų sprendimų. „Lockheed Martin“ vadovas Jimas Taicletas yra viešai teigęs, kad dėl plataus masto modernizacijos vyksta aktyvios diskusijos su Pentagonu ir sprendimų priėmėjais.

    „Vyriausybė rodo didelį susidomėjimą aptarti plataus masto modernizaciją, o mes šiuo metu deramės ir gauname pakankamai aktyvų grįžtamąjį ryšį“, – sakė J. Taicletas.

    Jo žodžiais, tikslas yra reikšmingai išplėsti naikintuvo potencialą, kad atnaujinta platforma galėtų perimti dalį ateities pajėgumų, kurie paprastai siejami su šeštos kartos orlaiviais. Praktikoje tai reikštų didesnį jutiklių, programinės įrangos, ryšių ir ginkluotės integracijos šuolį, kuris vis dažniau laikomas esminiu šiuolaikinės oro kovos veiksniu.

    Diskusija dėl F-22 ateities parodo platesnę tendenciją: šiuolaikiniame kare platformos vertė vis labiau priklauso nuo programinės įrangos, duomenų mainų ir modernizavimo greičio. Net ir labai pajėgus orlaivis, jei jis sunkiai prisitaiko prie naujų jutiklių, ryšių ar elektroninės kovos reikalavimų, gali prarasti pranašumą prieš lankstesnes sistemas.

    Todėl JAV sprendimai dėl F-22 nurašymo ir investicijų perskirstymo dažnai aiškinami ne vien „kuris naikintuvas geresnis“, o kuris efektyviau atitinka ateities konflikto logiką. Joje laimi ne tik greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas matyti daugiau, greičiau dalintis informacija ir sparčiau atnaujinti pajėgumus.

  • F-35 ir Kinijos J-20: kuo skiriasi greitis, nematomumas ir kas realiai lemia pranašumą ore

    JAV penktos kartos naikintuvas F-35 ir Kinijos J-20 vis dažniau lyginami ne tik pagal maksimalų greitį, bet ir pagal tai, kas šiuolaikiniame mūšyje iš tiesų lemia pergalę. Nors skaičiai apie Mach gali atrodyti įspūdingai, karinėje aviacijoje vien greitis retai būna lemiamas rodiklis.

    Viešai skelbiami duomenys dažniausiai nurodo, kad J-20 maksimalus greitis siekia apie Mach 2,0, o F-35 dažniausiai minimas apie Mach 1,6. Tačiau maksimalus greitis paprastai pasiekiamas tik tam tikromis sąlygomis ir trumpą laiką, o realiose operacijose svarbesni tampa aptikimo nuotoliai, situacijos suvokimas ir ginkluotės panaudojimo grandinė.

    F-35 nuo pat kūrimo buvo projektuojamas kaip tinklaveikos platforma, kurioje pagrindinis pranašumas yra sensorių sintezė, duomenų perdavimas ir taikinių aptikimas dar iki artimos kovos. Tokį pranašumą sustiprina integruotos sistemos, leidžiančios pilotui matyti bendrą vaizdą iš kelių jutiklių ir keistis informacija su kitais orlaiviais bei oro gynybos elementais.

    Tuo metu J-20 dažniau apibūdinamas kaip didesnis, didesnio nuotolio perėmėjas, pritaikytas veikti dideliuose Ramiojo vandenyno atstumuose. Tokio tipo platformai svarbu greitai patruliuoti, perimti tikslus ir turėti pakankamą veikimo nuotolį, tačiau tai nereiškia automatinio pranašumo prieš labiau į tinklą integruotą varžovą.

    Diskusijose daug dėmesio skiriama varikliams ir galimybei skristi viršgarsiniu greičiu be forsavimo, vadinamajam superkruizui. Kai kuriuose vertinimuose teigiama, kad naujesnės J-20 versijos su WS-15 varikliais galėtų artėti prie tokios galimybės, o tai teoriškai didintų efektyvumą ir mažintų priklausomybę nuo forsavimo.

    F-35 atveju dažniausiai pabrėžiama, kad jo koncepcija nėra orientuota į ilgalaikį viršgarsinį skrydį be forsavimo. Praktikoje tai reiškia, kad F-35 stiprybė labiau siejama su mažesniu pastebimumu, jutikliais ir ginklų panaudojimu iš palankesnės padėties, o ne su bandymu „perskristi“ varžovą tiesiojoje.

    Vertinant naikintuvų „pavojingumą“, svarbus ne tik radarinis, bet ir infraraudonųjų spindulių matomumas. Dažnai akcentuojama, kad skrendant maksimaliais režimais didėja variklių išmetimo šiluminis pėdsakas, todėl orlaivis gali tapti lengviau aptinkamas pasyvioms infraraudonųjų spindulių paieškos sistemoms.

    Tokie kompromisai yra bendri daugumai naikintuvų: didesnis greitis ir forsavimas gali duoti taktinį momentą, bet kartu didina aptikimo riziką. Dėl to realiose misijose sprendimai paprastai priimami vertinant visą situaciją, o ne vien maksimalų greitį.

    Šiuolaikinėje oro kovoje dažnai laimi tas, kas pirmas aptinka, pirmas priima sprendimą ir pirmas panaudoja ginkluotę iš saugesnės distancijos. Dėl to F-35 šalininkai pabrėžia radarų, elektroninės kovos, ryšių ir duomenų mainų tinklų svarbą, ypač kai veikiama kartu su kitomis platformomis.

    J-20 vertinimas priklauso nuo to, kiek pažengusios jo jutiklių, ryšio ir elektroninės kovos sistemos realiai yra praktikoje, nes dalis informacijos apie Kinijos programas išlieka ribota. Todėl lyginant šiuos naikintuvus verta atsargiai vertinti vien iš antraščių kylančias išvadas ir žiūrėti į visą „aptikimo–sprendimo–smūgio“ grandinę.

    Galiausiai klausimas, kuris naikintuvas „greitesnis“, yra tik viena dėlionės dalis. Jei vienas orlaivis greitesnis, bet kitas anksčiau jį aptinka, geriau koordinuoja veiksmus ir pirmas paleidžia ginkluotę, realus pranašumas gali būti visai kitoje pusėje.

  • Iranas stebina Pentagoną: po smūgių vėl gamina kovinius dronus, žvalgyba mini 6 mėnesius

    Iranas stebina Pentagoną: po smūgių vėl gamina kovinius dronus, žvalgyba mini 6 mėnesius

    Iranas po JAV ir Izraelio smūgių sparčiai atkuria karinius pajėgumus, o žvalgybos vertinimu dalis kovinių dronų gamybos jau atnaujinta. Tai kelia abejonių ankstesniais viešais pareiškimais, kad Teherano gynybos pramonė ilgam buvo paralyžiuota.

    Remiantis JAV žvalgybos informacija, atkūrimo tempas nustebino net dalį Pentagono analitikų. Vertinama, kad kai kurie dronų programos pajėgumai gali būti visiškai atstatyti per maždaug šešis mėnesius, nors tikslūs terminai priklauso nuo atsargų ir tiekimo grandinių.

    Dronai – pigesnė alternatyva raketoms

    Dronai Iranui laikomi greičiau atkuriamu ir pigesniu pasirinkimu nei balistinės raketos, nes jų gamybai dažnai reikia mažiau sudėtingų komponentų ir infrastruktūros. Dėl to Teheranas gali mėginti kompensuoti patirtus nuostolius didindamas bepiločių atakų mastą regione.

    Žvalgybos vertinimu, net ir po smūgių Iranas išsaugojo dalį balistinių raketų, priešlėktuvinės gynybos sistemų ir bepiločių orlaivių atsargų. Tai reiškia, kad greitas gamybos atnaujinimas gali sustiprinti galimą spaudimą Izraeliui ir Persijos įlankos valstybėms.

    Įtarimai dėl Rusijos ir Kinijos paramos

    Diskusijas kaitina pranešimai, kad Iranas atstatydamas gynybos pramonę gali remtis išorės partnerių pagalba, įskaitant Rusiją ir Kiniją. Daugiausia dėmesio sulaukia įtarimai dėl kiniškų komponentų, kurie esą gali būti naudojami raketų ir kitų ginkluotės sistemų gamyboje.

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai kaltino Pekiną tiekiant Iranui gamybai reikalingas dalis, tačiau Kinija tokius teiginius neigia. Praktikoje net pavieniai dvejopos paskirties komponentai, pavyzdžiui, elektronika ar varikliai, gali turėti didelę reikšmę dronų programoms.

    Skirtingi vertinimai Vašingtone

    Padėtį komplikuoja tai, kad vieši JAV kariškių pareiškimai ne visada sutampa su žvalgybos vertinimais. JAV Centrinės vadavietės vadas admirolas Bradas Cooperis buvo pareiškęs, kad operacija sunaikino apie 90 proc. Irano gynybos pramonės infrastruktūros.

    Ekspertai pažymi, kad tokie skirtumai gali atsirasti dėl skirtingų vertinimo metodikų, ribotos informacijos apie realią žalą ir Irano gebėjimo išskaidyti gamybą į mažesnius, sunkiau aptinkamus pajėgumus. Dronų technologijų plitimas ir tarptautinės tiekimo grandinės taip pat didina riziką, kad gamyba bus atnaujinama greičiau, nei tikėtasi.

  • JAV kuria naują slaptą branduolinį ginklą: Pentagono planas kelia nerimą Rusijai ir Kinijai

    JAV kuria naują slaptą branduolinį ginklą: Pentagono planas kelia nerimą Rusijai ir Kinijai

    Jungtinių Amerikos Valstijų karinės oro pajėgos pradėjo rinkos paiešką įmonių, galinčių prisidėti prie naujos strateginės sparnuotosios raketos AGM-181 LRSO gamybos. Ši programa siejama su branduolinio atgrasymo stiprinimu, o pagrindiniais adresatais įvardijamos Rusija ir Kinija.

    Oficialiame kvietime pramonei prašoma pateikti informaciją apie gamybos pajėgumus, tiekimo grandines ir technologinę kompetenciją, reikalingą sudėtingam ginklui. Tai rodo, kad Pentagonas iš vystymo etapo pereina prie pasirengimo serijinei gamybai ir platesnio pramonės įtraukimo.

    Nauja karta vietoje senos sistemos

    AGM-181 LRSO kuriama kaip senstančios AGM-86B ALCM, naudojamos nuo 1982 metų, pamaina. JAV karinės oro pajėgos pabrėžia, kad šiuolaikinės oro gynybos sistemos ir radarai verčia turėti sunkiau aptinkamą, didelio nuotolio sprendimą.

    Skelbiama, kad raketa projektuojama naudojant stealth technologijas, o jos paskirtis – išlaikyti galimybę smogti neįskrendant į priešininko oro gynybos zoną. Tokia logika ypač aktuali vertinant modernėjančius Rusijos ir Kinijos priešlėktuvinės gynybos pajėgumus.

    Integracija su B-52J ir B-21

    AGM-181 LRSO numatyta integruoti su modernizuojamais bombonešiais B-52J Stratofortress ir naujos kartos B-21 Raider. Tai svarbi JAV branduolinės triados modernizavimo dalis, kurioje atnaujinami tiek nešėjai, tiek ginkluotė.

    Viešai pristatytose vizualizacijose akcentuojami mažo radarinio matomumo sprendimai, skirti apsunkinti aptikimą ir perėmimą. Karo aviacijos ekspertai dažnai pabrėžia, kad būtent skvarbumas ir nuotolis tampa kritiniais parametrais, kai priešininkas turi daugiasluoksnę oro gynybą.

    Kiek kainuos programa?

    JAV karinės oro pajėgos planuoja įsigyti 1 087 raketas, iš jų 67 būtų skirtos bandymams. Nurodoma, kad vieneto kaina siekia apie 14 milijonų JAV dolerių, tai sudaro maždaug 13 milijonų eurų, o bendra gamybos kaina po 2029 metų vertinama apie 4,2 milijardo JAV dolerių, arba apie 3,9 milijardo eurų.

    Biudžeto dokumentuose matomas finansavimo šuolis: šiais fiskaliniais metais programai numatyta 295 milijonai JAV dolerių, tai yra apie 270 milijonų eurų, o kitais metais suma turėtų augti iki 1,22 milijardo JAV dolerių, arba maždaug 1,1 milijardo eurų. Serijinės gamybos sprendimas planuojamas 2027 fiskalinių metų trečiąjį ketvirtį.

    Šiuo metu pagrindiniu programos vykdytoju įvardijama bendrovė „RTX“, anksčiau žinoma kaip „Raytheon“, turinti iki 2 milijardų JAV dolerių vertės kontraktą, tai yra apie 1,8 milijardo eurų. Vis dėlto rinkos tyrimas nebūtinai reiškia rangovo keitimą: dokumentuose pabrėžiama, kad „RTX“ įsipareigojimai nesikeičia, o valstybės įranga naujiems dalyviams nebūtų perduodama.

    Pentagonas taip pat ieško tiekėjų, galinčių užtikrinti mokymo priemones, simuliatorius, transportavimo konteinerius, atsargines dalis, aptarnavimo infrastruktūrą ir integraciją su orlaiviais. Tai rodo, kad vertinama ne vien raketos gamyba, bet ir visas eksploatavimo ciklas, kuris šiuolaikiniuose ginkluotės projektuose dažnai sudaro didelę dalį realių išlaidų.

  • Trumpas žada siųsti 5 000 karių į Lenkiją: generolas įvardijo, ko labiausiai reikia, o ne skaičių

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad į Lenkiją bus siunčiami dar 5 000 JAV karių. Kol kas Vašingtonas nepateikė detalių, ar tai reikštų realų kontingento didinimą, ar anksčiau pristabdytos rotacijos atkūrimą.

    Lenkijos gynybos politikos formuotojai pabrėžia, kad vien karių skaičius nėra svarbiausias rodiklis. Kur kas reikšmingiau, kokie pajėgumai būtų dislokuoti ir kaip jie sustiprintų atgrasymą rytiniame NATO flange.

    Ką iš tiesų reiškia 5 000?

    Lenkijoje pastaraisiais metais nuolat būdavo apie 10 000 JAV karių, dalis jų – rotaciniai. Dėl to naujas 5 000 skaičius gali reikšti dvi skirtingas kryptis: arba papildomas pajėgas virš įprasto lygio, arba sugrįžimą prie anksčiau planuotos brigados rotacijos.

    Įtampą didina tai, kad netrukus prieš šį pareiškimą Pentagonas buvo signalizavęs apie korekcijas Europoje, įskaitant planus mažinti dalį pajėgų Vokietijoje ir peržiūrėti rotacinių sausumos pajėgų grandį. Tokiame kontekste bet koks aiškumo trūkumas kelia klausimų, kokia bus reali JAV laikysena regione artimiausiais mėnesiais.

    Lenkijos gynybos ministerijos strategijos ir planavimo padalinio vadovas, atsargos generolas Dariuszas Łukowskis vertina, kad Pentagono sprendimą dar reikės paversti konkrečiais įsakymais ir logistika. Pasak jo, tai paprastai užtrunka bent kelias dienas, o praktikoje lengviau koreguoti būtent rotacinį, o ne nuolatinį buvimą.

    Generolas: svarbiausia pajėgumai

    Pasak D. Łukowskio, diskusija apie skaičių užgožia esminį dalyką: Lenkijai ir visam regionui aktualiausia, kokios konkrečios karinės galimybės bus atgabentos. Jo vertinimu, kai kurių JAV pajėgumų Europai tenka konkuruoti su Indo–Ramiojo vandenyno regionu, todėl sąjungininkams būtina lygiagrečiai stiprinti ir savo gynybos potencialą.

    „Šiandien mažiau svarbu, kiek karių atvyks. Svarbiau, kokie pajėgumai bus dislokuoti Lenkijoje“, – sakė D. Łukowskis.

    Vienu didžiausių Europos NATO valstybių trūkumų jis įvardijo oro gynybą – brangią ir technologiškai sudėtingą sritį. Papildomos „Patriot“ tipo sistemos ar kiti oro gynybos elementai, jo teigimu, būtų tiesioginis indėlis į atgrasymą ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Kaip dar vieną prioritetą Lenkijos pusė yra minėjusi aviacijos pajėgumus, kurie leistų greičiau reaguoti į incidentus ir stiprintų oro erdvės kontrolę. Tokie sprendimai, skirtingai nei vien sausumos vienetų didinimas, gali reikšmingai pakeisti realų pajėgų balansą regione.

    Rotacija ar nuolatinė bazė?

    Lenkija jau kurį laiką siekia ne tik rotacinių pajėgų, bet ir didesnio nuolatinio JAV buvimo modelio, panašaus į taikomą Vokietijoje. Nuolatinis dislokavimas paprastai reiškia daugiau infrastruktūros, šeimų atvykimą ir ilgalaikius įsipareigojimus, todėl toks sprendimas yra brangesnis ir politiškai sudėtingesnis.

    Generolo teigimu, Lenkija turi pranašumą dėl palankių susitarimų, susijusių su sąjungininkų pajėgų priėmimu, o dalis infrastruktūros ir aptarnavimo kaštų tenka priimančiajai šaliai. Vis dėlto nuolatinės brigados lygmens buvimas reikalautų dar platesnių investicijų, todėl kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus – rotacinio formato korekcijos.

    Kol JAV administracija nepateikia papildomų paaiškinimų, išlieka neaišku, ar kalbama apie sausumos brigadą, oro gynybos vienetus, aviaciją ar mišrų paketą. D. Łukowskio vertinimu, 5 000 karių skaičius labiausiai atitinka brigados dydį, tačiau sprendimą lems ne vien aritmetika, o tai, ką Pentagonas galės skirti Europai, atsižvelgdamas į pasaulinius prioritetus.

    Kol kas pagrindinis signalas, kurį Lenkijoje įžvelgia gynybos pareigūnai, yra tas, kad JAV karinis buvimas šalyje neturėtų mažėti. Ar jis realiai didės ir kokia forma, paaiškės tik po to, kai sprendimas bus įformintas praktiniais Pentagono žingsniais.

  • Pentagonas kuria DI darbo grupę: kaip pažangūs modeliai bus diegiami jautriausiuose tinkluose

    Pentagono tikslas: DI greičiau, bet saugiau

    Pentagono kibernetinių operacijų struktūros inicijuoja naują darbo grupę, kuri turės paspartinti pažangių dirbtinio intelekto įrankių diegimą itin jautriuose JAV gynybos ir žvalgybos tinkluose. Pagrindinis uždavinys yra aiškiai įvertinti, kaip tokie modeliai gali būti naudojami, kad sustiprintų gynybą, bet netaptų papildoma rizika.

    Darbo grupė apims JAV Kibernetinę vadavietę ir Nacionalinio saugumo agentūros veiklas, nes abiejų institucijų misijos susijusios su kritinių sistemų apsauga ir priešiškų veiksmų atgrasymu. Ši iniciatyva rodo, kad JAV administracija DI vertina ne tik kaip produktyvumo įrankį, bet ir kaip potencialų lūžio tašką kibernetinio saugumo balanse.

    Kodėl skubama: modeliai randa spragas greičiau

    Per pastaruosius metus sparčiai daugėjo pranešimų, kad pažangūs DI modeliai gali gerokai paspartinti pažeidžiamumų paiešką, eksploatavimo grandinių kūrimą ir sistemų analizę. Tai kelia dvigubą iššūkį: tie patys gebėjimai vienodai naudingi ir gynybai, ir puolimui, todėl svarbia tampa prieigos kontrolė bei naudojimo taisyklės.

    Karinėms ir žvalgybos struktūroms tai ypač aktualu dėl vadinamųjų aukšto slaptumo sistemų, kuriose laikoma jautriausia informacija. Net ir nedidelė klaida diegiant naujus modelius, duomenų valdyme ar tiekimo grandinėje galėtų sukurti pasekmes, kurios peržengtų vieno incidento ribas.

    Kas vadovauja ir ką darbo grupė spręs

    Kaip skelbiama, darbo grupės formavimas buvo pradėtas vidaus komunikacijoje, siejant ją su dvigubą vaidmenį turinčiu vadovu, kuris vadovauja ir Nacionalinio saugumo agentūrai, ir JAV Kibernetinei vadavietei. Tokia sąranga leidžia greičiau sujungti žvalgybinę kompetenciją su operaciniu kibernetinių pajėgumų panaudojimu.

    Planuojama, kad bus vertinama, kaip komerciniai modeliai iš didžiųjų technologijų bendrovių, tokių kaip „OpenAI“ ir „Google“, galėtų būti integruojami į skirtingus uždavinius: nuo grėsmių aptikimo ir pažeidžiamumų prioritetizavimo iki sprendimų priėmimo spartinimo. Kartu turės būti nustatyti ribojimai, audito mechanizmai ir saugios diegimo architektūros, kad modeliai nepakenktų slaptumo režimui.

    „Dirbtinio intelekto įrankiai sparčiai tampa būtini grėsmėms aptikti, pažeidžiamumams prioritetizuoti, sprendimų priėmimui spartinti ir kibernetinėms operacijoms vykdyti greičiau nei priešininkai“, – sakė buvęs JAV Kibernetinės vadavietės vadovybės atstovas.

    Privatus sektorius, ribota prieiga ir reguliavimo kryptis

    Iniciatyva vyksta platesniame kontekste, kai dalis DI kūrėjų viešai pripažįsta, kad naujos kartos modeliai gali būti pernelyg pajėgūs kibernetinio pažeidžiamumo srityje ir todėl turi būti platinami ribotai. Toks požiūris keičia įprastą technologijų diegimo logiką: nebeužtenka vien našumo ir kainos, būtina įrodyti, kad rizika suvaldyta.

    Tuo pat metu JAV institucijos ieško būdų, kaip prieš viešą išleidimą testuoti pažangius modelius ir geriau suprasti jų kibernetines galimybes. Nacionalinio saugumo agentūra jau yra įsitraukusi į DI saugos vertinimo iniciatyvas, o nauja darbo grupė gali tapti mechanizmu, kuris šias praktikas perkelia į realias misijas ir kasdienį naudojimą.

    Ką tai reiškia ateičiai

    Jeigu darbo grupė pasieks tikslus, Pentagonas galėtų greičiau įdiegti DI sprendimus tiek gynybinėse, tiek operacinėse kibernetinėse veiklose, išlaikydamas griežtą kontrolę jautriausiuose tinkluose. Tačiau didžiausias išbandymas bus suderinti inovacijų tempą su saugumo kultūra, kur klaidos kaina gali būti itin didelė.

    Šis žingsnis taip pat signalizuoja kryptį kitoms valstybės institucijoms: pažangūs DI modeliai vis dažniau bus vertinami kaip kritinė infrastruktūra, kuriai reikalingos ne tik technologinės, bet ir valdymo, atskaitomybės bei tiekimo grandinės patikros priemonės.

  • Pentagonas renkasi „Shield AI“: pigūs kovos dronai su DI gali pakeisti karo taisykles

    Pentagonas renkasi „Shield AI“: pigūs kovos dronai su DI gali pakeisti karo taisykles

    Pentagono sprendimas dėl pigių dronų

    JAV gynybos departamentas plečia bendradarbiavimą su gynybos technologijų startuoliu „Shield AI“, siekdamas greičiau diegti pigesnius nepilotuojamus sprendimus. Šį žingsnį skatina augančios medžiagų ir gamybos sąnaudos bei karo veiksmų su Iranu kontekstas, kuriame ypač išryškėjo pigių dronų poveikis.

    Už gynybos tyrimus ir inžineriją atsakingas Pentagono padalinys pranešė, kad integruos „Shield AI“ autonomijos platformą „Hivemind“. Ji turėtų tapti vadinamojo LUCAS tipo nepilotuojamų atakos sistemų pagrindu, kad tokie dronai galėtų veikti koordinuotai ir prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų.

    Kas yra „Hivemind“ ir ką keičia DI

    „Hivemind“ apibūdinama kaip autonomijos programinė įranga, leidžianti nepilotuojamoms platformoms atlikti užduotis su mažesniu tiesioginiu žmogaus įsikišimu. Praktikoje tai reiškia galimybę valdyti kelių dronų grupes, planuoti maršrutus, koreguoti elgesį ir tęsti misiją net esant trikdžiams.

    Tokio tipo DI sprendimai gynybos sektoriuje vertinami dėl dviejų priežasčių: jie mažina vieneto kainą, o kartu didina pajėgumų mastelį. Kitaip tariant, vietoj kelių itin brangių platformų galima naudoti daugiau pigesnių, prarandamų sistemų, kurios vis tiek sukuria reikšmingą kovinį efektą.

    „Galiausiai tai naudinga mokesčių mokėtojams, nes taikinį sunaikinti pigiau, o kariai tampa saugesni“, – sakė „Shield AI“ vienas iš įkūrėjų ir prezidentas Brandonas Tsengas.

    Kaina ir pamokos iš šiuolaikinių konfliktų

    Straipsnyje minimas LUCAS tipo dronas kainuoja apie 35 000 JAV dolerių, o tai sudaro maždaug 32 000 eurų. Tai kelis ar net keliasdešimt kartų mažiau nei daugelio pažangių oro gynybos raketų ar sudėtingų dronų platformų vieneto kaina, todėl pigūs dronai tampa patrauklia priemone masiškumui užtikrinti.

    LUCAS dronus gamina Arizonoje įsikūrusi bendrovė „SpektreWorks“, o pats modelis apibūdinamas kaip įkvėptas Irano naudotų pigių smogiamųjų dronų. Pastarieji įvairiuose konfliktuose parodė, kad nebrangios, masiškai naudojamos platformos gali išsekinti brangias oro gynybos sistemas ir priversti keisti gynybos planavimą.

    „Shield AI“ teigimu, jų autonomijos programinė įranga gali padėti tokioms platformoms veikti efektyviau net ir tada, kai ryšys sutrikdomas ar mūšio laukas sparčiai kinta. Tai ypač aktualu aplinkoje, kur elektroninė kova ir ryšio slopinimas tampa kasdienybe.

    Gynybos technologijų bumas ir investuotojų pinigai

    Gynybos technologijų rinka JAV pastaraisiais metais sparčiai auga, o investuotojai vis aktyviau finansuoja įmones, kuriančias autonomines sistemas, jutiklius ir valdymo programinę įrangą. „Shield AI“ neseniai užbaigė apie 2 mlrd. JAV dolerių finansavimo etapą, tai yra maždaug 1,85 mlrd. eurų, o įmonės vertė siekė apie 12,7 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 11,8 mlrd. eurų.

    „Shield AI“ platforma „Hivemind“ jau diegiama skirtinguose nepilotuojamuose sprendimuose ir turi klientų ne tik JAV, bet ir kitose šalyse, įskaitant Indijos kariuomenę. Bendrovė taip pat skelbia apie bandymus su įvairiomis platformomis, siekdama įrodyti, kad autonomija gali būti perkeliama tarp skirtingų dronų tipų.

    Pasak B. Tsengo, sistema pilnai veikti turėtų artimiausiais mėnesiais, po to prasidės karinis testavimas. Gynybos sektoriuje tokie terminai dažnai priklauso nuo bandymų rezultatų, saugumo reikalavimų ir integracijos su esama infrastruktūra, todėl galutinis įdiegimo tempas gali kisti.

  • Lenkijos gynybos ministras po pokalbio su Pentagonu: JAV karių buvimas Lenkijoje nemažinamas

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė po telefoninio pokalbio su JAV gynybos sekretoriumi Pete’u Hegsethu gavęs patikinimą, kad JAV įsipareigojimai Lenkijos saugumui nesikeičia. Pasak ministro, šiuo metu vyksta JAV pajėgų pergrupavimas Europoje, tačiau sprendimų mažinti pajėgumus Lenkijoje nepriimta.

    Ministras akcentavo, kad Varšuvos ir Vašingtono karinis bendradarbiavimas išlieka tvirtas, o Lenkija ir toliau vertinama kaip svarbi NATO rytinio flango valstybė. Jis taip pat nurodė, jog abi pusės sutarė tęsti darbą dėl ilgalaikio JAV karių buvimo modelio Lenkijoje.

    „Pokalbį su Pete’u Hegsethu baigiau gavęs patvirtinimą: Jungtinių Valstijų įsipareigojimas Lenkijos gynybai ir saugumui nesikeičia“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kas vyksta su JAV pajėgomis Europoje?

    Diskusijos dėl JAV karių dislokavimo Europoje suintensyvėjo po viešų signalų, kad Vašingtonas gali koreguoti savo karinį pėdsaką žemyne, labiau remdamasis europiečių indėliu. NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichas Briuselyje teigė, kad dalies JAV pajėgų judėjimai neturėtų susilpninti Aljanso gynybos planų regione.

    Generolas pabrėžė, kad europiniai sąjungininkai ir Kanada palaipsniui prisiima daugiau atsakomybės už konvencinę gynybą Europoje, o JAV pajėgumai gali būti pritaikomi prie besikeičiančių poreikių. Vis dėlto tai, anot jo, yra kelerių metų procesas, o konkretaus grafiko kol kas neįvardijama.

    Prieštaringi pranešimai dėl rotacijų Lenkijoje

    Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad Pentagonas galėjo koreguoti planus dėl dalies JAV karių rotacinio dislokavimo Lenkijoje. Įvairūs šaltiniai JAV žiniasklaidoje tokius pokyčius siejo su platesniais sprendimais mažinti JAV pajėgų skaičių Europoje ir peržiūrėti dislokavimo planus.

    Lenkijos vadovybė teigė, kad apie bet kokį JAV karių buvimo mažinimą Lenkijoje oficialiai informuota nebuvo, o Varšuva tikisi artimiausiomis dienomis išsklaidyti likusias abejones. Premjeras Donaldas Tuskas taip pat pabrėžė, kad Lenkijai esminė išlieka patikima ir prognozuojama transatlantinė partnerystė.

    Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła Briuselyje aptarė situaciją su NATO ir JAV pajėgų Europoje vadovybe bei Baltijos šalių gynybos vadovais. Lenkijos kariuomenės teigimu, dėmesys skirtas JAV pajėgų buvimui NATO rytiniame flange ir praktiniam atgrasymo stiprinimui.