CP v2

Tag: Pentagonas

  • Pentagono paviešinti NSO dokumentai: kodėl juose nuolat minima Vokietija ir ką tai reiškia

    Pentagono paviešinti NSO dokumentai: kodėl juose nuolat minima Vokietija ir ką tai reiškia

    Ką atskleidžia nauji dokumentai

    Paviešinti JAV gynybos institucijų archyvai apie neatpažintus reiškinius danguje pateikia platesnį vaizdą nei pavienės sensacingos istorijos. Dalis medžiagos apima ne tik pastarųjų dešimtmečių karinius pranešimus, bet ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpį, kuriame dažnai minima Vokietija.

    Dokumentuose matyti, kad kariškiai ir žvalgybos struktūros ilgą laiką fiksavo neįprastus objektus ir bandė suprasti, ar tai gali būti priešo technologijos, atmosferos reiškiniai, klaidingi stebėjimai ar dar nepaaiškinti veiksniai. Nors visuomenėje dažnai kalbama apie NSO, oficialioje terminijoje vis dažniau vartojamas terminas UAP, pabrėžiantis, kad kalbama apie anomalijas, o ne prielaidą apie nežemišką kilmę.

    Antrojo pasaulinio karo šešėlis

    Vienas ryškiausių istorinių epizodų siejamas su sąjungininkų pilotų pranešimais 1944–1945 metais. Jie aprašė greitai judančius švytinčius objektus, pasirodančius šalia lėktuvų virš Vokietijos ir kartais lydinčius juos skrydžio metu.

    Šie reiškiniai vėliau praminti Foo Fighters ir tapo ilgalaikiu karinės aviacijos folkloro elementu. Išslaptintoje medžiagoje akcentuojama, kad tuo metu buvo tikrinamos įvairios versijos, tačiau vienareikšmio paaiškinimo nebuvo, o dalis ataskaitų ilgą laiką liko įslaptintos.

    „Britų institucijos tuomet vertino, kad šie pranešimai išlieka mįsle, nors buvo nagrinėjami kaip potenciali grėsmė“, – teigiama dokumentuose minimų vertinimų santraukose.

    FBI užuominos apie „nacių NSO“

    Paviešintoje medžiagoje aptinkami ir istoriniai FBI dokumentai, kuriuose pasirodo pranešimų apie tariamus Vokietijos bandymus kurti disko formos skraidančius aparatus. Tokios užuominos dažniausiai siejamos su pokario laikotarpio informatorių pasakojimais, gandais ir žvalgybine informacija, kai sąjungininkai aktyviai ieškojo pažangių Vokietijos technologijų.

    Patys dokumentai pabrėžia, kad tai nėra techniniais tyrimais pagrįstos išvados ar patvirtinti operatyviniai duomenys. Istorikai tokias istorijas dažnai aiškina kaip platesnio konteksto dalį, kai apie slaptus ginklus sklandė daug spekuliacijų, o kiekvienas neįprastas pranešimas galėjo būti vertinamas per galimos karinės grėsmės prizmę.

    Šiuolaikiniai tyrimai ir didesnis skaidrumas

    Greta istorinių bylų archyvuose yra ir naujesnių laikų medžiagos, susijusios su JAV kariškių fiksuotais neįprastais objektais. Po 2017 metais viešumoje išaugusio dėmesio Pentagonas ir kitos institucijos plėtė duomenų rinkimo bei vertinimo sistemas, siekdamos standartizuoti pranešimus ir geriau įvertinti rizikas.

    Viešai skelbti įrašai, įskaitant JAV karinio laivyno pilotų filmuotą medžiagą, sustiprino visuomenės susidomėjimą. Tuo pat metu oficialūs vertinimai dažniausiai laikosi atsargios pozicijos: ne visi atvejai paaiškinami iš karto, tačiau tai savaime nereiškia nežemiškos kilmės.

    Kodėl Vokietija dokumentuose minima taip dažnai

    Vokietijos paminėjimai dažniausiai kyla iš dviejų sluoksnių: karo laikų liudijimų, kai incidentai fiksuoti virš Vokietijos teritorijos, ir pokario žvalgybos domėjimosi slaptomis nacistinės Vokietijos technologijomis. Abu šie kontekstai labiau atspindi to meto saugumo situaciją ir institucijų darbo logiką, o ne pateikia tiesioginius įrodymus apie „skraidančias lėkštes“.

    Bendra dokumentų kryptis aiški: jie rodo ilgalaikį ir sistemingą bandymą paaiškinti neįprastus reiškinius, kurie kartais turi labai žemiškus paaiškinimus, o kartais kol kas lieka neapibrėžti. Tačiau paviešinta medžiaga nepateikia patikimų įrodymų nei apie veikiančius nacistinius „skraidančius diskus“, nei apie nežemiškas transporto priemones.

  • Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina skelbia iki 2026 metų pabaigos planuojanti pagaminti iki 7 mln. mažų smogiamųjų FPV dronų. Tai reikštų maždaug 500 000 vienetų per mėnesį ir dar labiau įtvirtintų šalies lyderystę masinėje pigių, bet efektyvių bepiločių gamyboje.

    Toks mastas, apie kurį kalbama Ukrainoje, gerokai viršija dabartines Vakarų ambicijas mažųjų bepiločių segmente. JAV Gynybos departamentas, plėtodamas programą, orientuotą į dronų dominavimą, iki 2027 metų vasario yra numatęs užsakyti mažiau nei 200 000 panašios klasės dronų.

    „Pereiti nuo nulio iki 200 000 yra gerokai sunkiau, nei vėliau didinti apimtis, kai gamyklos, tiekimas ir pajėgumai jau veikia“, – sakė Defense Innovation Unit vadovas operacijoms Travis Metz, komentuodamas gamybos plėtros iššūkius.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ukrainos pranašumą lemia ne tik gamybos apimtys, bet ir fronto patirtis, kuri nuolat grąžina grįžtamąjį ryšį gamintojams. FPV dronai kare tapo vienu svarbiausių įrankių tiek taikiniams žvalgyti, tiek tiksliniams smūgiams prieš techniką ar pozicijas, o technologiniai patobulinimai diegiami itin greitai.

    Tuo pat metu Pentagonas griežtina tiekimo grandinės reikalavimus ir siekia, kad mažiesiems bepiločiams būtų užtikrinta pilnai vidaus rinka paremta komponentų bazė. Atnaujintose gairėse numatyti ribojimai kai kuriems kiniškos kilmės komponentams, įskaitant tam tikrus variklius ir akumuliatorių sprendimus.

    Tai reikšmingas pokytis, nes, JAV pareigūnų vertinimu, didelė dalis anksčiau įsigytų dronų tikėtina turėjo kiniškų detalių. Priklausomybės mažinimas laikomas kritiniu žingsniu, siekiant stabilaus tiekimo, saugumo ir galimybės greitai didinti gamybą krizės metu.

    JAV taip pat aktyviai įtraukia Ukrainos gamintojus į bandymus ir partnerystes, kurios turėtų paspartinti amerikietiškų pajėgumų augimą. Keli Ukrainos gamintojai pakviesti į testus Fort Carson bazėje Kolorado valstijoje, o dalis jų jau kuria arba rengia bendras įmones su JAV gynybos pramonės partneriais.

    Viena iš esminių būsimų užsakymų sąlygų yra lokalizuota gamyba JAV teritorijoje. Tokia kryptis leidžia perkelti Ukrainoje ištobulintus sprendimus į Vakarų pramoninę bazę, kartu mažinant rizikas, susijusias su komponentų kilme ir tiekimo sutrikimais.

    Ilgalaikėje perspektyvoje JAV pareigūnai tikisi pasivyti Ukrainą, tačiau pripažįsta, kad masinės gamybos startas yra sunkiausia dalis. Ukrainos planai rodo, kad bepiločių karas tampa pramonės pajėgumų, tiekimo grandinių ir greitos inovacijos varžybomis, kuriose atsilikimą kompensuoti vis sudėtingiau.

  • Lockheed Martin pelnas šovė į viršų: didesnės 2026 metų prognozės ir 200 mlrd. eurų užsakymų portfelis

    JAV gynybos pramonės grupė „Lockheed Martin“ paskelbė apie gerokai išaugusį antrojo ketvirčio pelną ir kartu pakėlė šių metų pajamų bei pelno prognozes. Bendrovė teigia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje jos užsakymų portfelis viršijo 200 mlrd. eurų ribą.

    Įmonė per antrąjį ketvirtį uždirbo apie 1,6 mlrd. eurų grynojo pelno, o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu pelnas siekė maždaug 0,3 mlrd. eurų. Pajamos didėjo iki maždaug 17,2 mlrd. eurų, tai yra apie 11 proc. daugiau nei pernai.

    Didžiausią dalį pajamų sugeneravo aviacijos segmentas, kuriame telpa naikintuvų ir karinių transporto orlaivių programos. Augimas fiksuotas ir kituose padaliniuose, kuriuose bendrovė tiekia raketų sistemas, priešraketinę gynybą bei kosmoso technologijas.

    „Lockheed Martin“ yra vienas svarbiausių JAV Pentagonui ir sąjungininkėms tiekėjų, todėl bendrovės rezultatai dažnai laikomi indikatoriumi, kaip kinta gynybos biudžetų ir užsakymų dinamika. Pastaraisiais metais daugelyje NATO šalių didėjant gynybos finansavimui, rinkoje ryškėja ilgalaikis poreikis oro gynybai, raketoms, amunicijai ir modernizavimo programoms.

    Bendrovė nurodė, kad užsakymų portfelis pirmojo pusmečio pabaigoje viršijo 200 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 168 mlrd. eurų metų pabaigoje. Toks šuolis paprastai reiškia, kad įmonė turi daugiau ilgalaikių sutarčių ir užsakymų, kurie užtikrina apyvartą ateityje, nors jų vykdymas gali būti išdėstytas per kelerius metus.

    Dėl palankios paklausos „Lockheed Martin“ pakėlė metines prognozes: tikimasi apie 69–71 mlrd. eurų pajamų. Bendrovė taip pat padidino pelno vienai akcijai prognozę, signalizuodama, kad maržos ir pinigų srautai išlieka pakankamai tvirti net augant gamybos kaštams ir tiekimo grandinių spaudimui.

    Gynybos sektoriaus įmonėms didžiausios rizikos paprastai siejamos su valstybinių užsakymų ciklais, politikos sprendimais ir gamybos pajėgumais, ypač kai sparčiai didinami pristatymai. Vis dėlto rekordinių užsakymų portfelių laikotarpiais investuotojai dažniausiai daugiau dėmesio skiria tam, ar įmonės pajėgs laiku vykdyti sutartis ir išlaikyti kokybės bei kaštų kontrolę.

  • Fort Trump vėl aptarinėjamas: ką iš tikrųjų reikštų nuolatinė JAV karių bazė Lenkijoje?

    Idėja, kadaise praminta Fort Trump, vėl grįžta į politinę darbotvarkę, tačiau šįkart ją kelia ne vien viešieji pareiškimai. Nuolatinė JAV karių bazė Lenkijoje svarstoma platesniame kontekste, kai tęsiantis karui Ukrainoje NATO rytiniame flange ieškoma stabilesnių atgrasymo formų.

    Diskusijas pakurstė ir signalai iš Vašingtono apie galimą dalies pajėgų peržiūrą Europoje. Lenkijos politikai viešai kartoja siekį rotacinį JAV buvimą paversti labiau pastoviu, tačiau reali kryptis priklauso nuo Pentagono planavimo, biudžetų ir NATO operacinių poreikių.

    Kas jau yra, o kas dar tik planuose

    Šiuo metu JAV kariai Lenkijoje dalyvauja rotaciniu principu, o infrastruktūra įvairiose vietovėse pritaikyta priimti sąjungininkų vienetus, techniką ir vykdyti pratybas. Tai leidžia greitai sustiprinti regioną krizės atveju, bet nereiškia klasikinės, vienoje vietoje nuolat dislokuotos didelės bazės.

    Nuolatinė bazė reikštų kitokio masto sprendimus: ilgalaikę infrastruktūrą, būstus, logistikos grandines, mokymų poligonus, oro gynybos ir ryšių pajėgumus. Tokie projektai paprastai planuojami ne mėnesiais, o metais, o finansavimas dažnai tampa derybų ašimi tarp priimančios šalies ir JAV.

    Rotacijos stabdymas parodė rizikas

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje skambėjo prieštaringi signalai apie rotacijų tęstinumą, kai vienu metu pasirodė informacija apie peržiūrą ir galimus atidėjimus. Tokios pauzės, net jei vėliau sprendimai „atšaukiami“, sukuria praktinių padarinių: keičiasi planai dėl personalo, technikos judėjimo, o išlaidos logistikai ir pasirengimui gali būti patirtos iš anksto.

    Lenkijos pusei tai tapo priminimu, kad politinė retorika nebūtinai reiškia operacinį įsakymą. Net draugiški pareiškimai apie didesnį JAV buvimą turi virsti konkrečiais dokumentais, pajėgų struktūra, dislokavimo grafiku ir aiškiais įsipareigojimais.

    Kodėl „Fort Trump 2.0“ nėra automatinis sprendimas

    Pentagonas periodiškai peržiūri pajėgų išdėstymą, derindamas Europos atgrasymą su kitais prioritetais, ypač Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu. Tai reiškia, kad papildomi vienetai Rytų Europoje gali būti svarstomi kartu su kitomis alternatyvomis: didesnėmis pratybomis, iš anksto dislokuota technika, greitesniais pastiprinimo maršrutais ar regioniniais štabais.

    Lenkijai nuolatinės bazės idėja yra strategiškai patraukli kaip ilgalaikis JAV įsitraukimo ženklas. Vis dėlto sprendimą lems ne pavadinimas ar simbolika, o realūs kriterijai: karinė būtinybė, suderinamumas su NATO gynybos planais, infrastruktūros parengtis, priimančios šalies indėlis ir politinis konsensusas abiejose Atlanto pusėse.

    Kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus, apie kurį kalba ir ekspertai, yra rotacinio buvimo išlaikymas bei laipsniškas jo stiprinimas konkrečiais pajėgumais. Nuolatinė didelė bazė gali likti derybų tikslu, tačiau jos įgyvendinimas priklausys nuo ilgalaikių sprendimų ir aiškių susitarimų, o ne vien nuo trumpalaikių politinių pareiškimų.

  • Nuolatinė JAV karinė bazė Lenkijoje: Vašingtonas atviras deryboms, Varšuva skuba tartis dėl detalių

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija dėl nuolatinės JAV karinės bazės: šalies Nacionalinio saugumo biuro vadovas Bartoszas Grodeckis teigia, kad amerikiečiai yra atviri pokalbiams, todėl šią galimybę būtina greitai paversti konkrečiais sprendimais. Pasak jo, vien politinės deklaracijos neužtenka, nes realus projektas priklausys nuo derybų turinio ir abiejų pusių įsipareigojimų.

    Grodeckis pabrėžė, kad Lenkijos gynybos ministerija turi suformuoti derybų komandą, kuri pradėtų planavimo darbus. Esminiai klausimai būtų bazės vieta, planuojamas pajėgumas, finansavimas ir darbų grafikas, o taip pat teisinės prielaidos, kurios leistų investiciją įgyvendinti per kuo trumpesnį laiką.

    Kas turės būti sutarta?

    Lenkijos pusė signalizuoja, kad projektui gali prireikti specialaus įstatymo, kad būtų aiškiai apibrėžtos žemės, infrastruktūros, statybų ir ilgalaikio bazės išlaikymo taisyklės. Tokie sprendimai svarbūs ne tik praktikai, bet ir investuotojų bei rangovų prognozuojamumui, ypač kai kalbama apie didelės apimties karinės infrastruktūros plėtrą.

    Anot Grodeckio, derybose turėtų dalyvauti ne tik Vyriausybės atstovai, bet ir prezidento deleguotas atstovas, kad sprendimai būtų priimami koordinuotai. Jis akcentavo, kad šiuo klausimu tarp valdžios institucijų neturėtų būti viešų nesutarimų, nes tai silpnintų derybinę poziciją.

    JAV karių skaičius gali augti

    Šiuo metu JAV karių skaičius Lenkijoje, pasak Grodeckio, siekia apie 7 000, o po papildomų pajėgų siuntimo planų galėtų priartėti prie maždaug 12 000. Vis dėlto, kol kas nėra aišku, kada tiksliai šie pokyčiai įvyktų ir kokio tipo pajėgos būtų dislokuojamos ilgesniam laikui.

    Lenkijos pareigūnai pažymi, kad galutiniai sprendimai priklausys nuo JAV gynybos planavimo Europoje ir Pentagono peržiūrų dėl pajėgų struktūros žemyne. Praktikoje tai reiškia, kad net ir esant politinei valiai, svarbiausios detalės bus nuspręstos tik po techninių ir finansinių susitarimų.

    Nuolatinė ar rotacinė buvimo forma?

    Lenkija jau kurį laiką siekia, kad kuo didesnė JAV karinė presence šalyje būtų nuolatinė, o ne rotacinė. Nuolatinio buvimo modelis paprastai reiškia konkrečių dalinių priskyrimą bazei, ilgesnį karių dislokavimą ir dažnesnį šeimų atvykimą, o rotacinis formatas apsiriboja kelių mėnesių pamainomis.

    Gynybos ministerija artimiausiu metu turėtų formalizuoti derybų procesą su JAV, kad politiniai signalai virstų įpareigojančiu susitarimu. Varšuvos tikslas aiškus: kuo greičiau pereiti nuo bendrų pareiškimų prie konkrečių dokumentų, kurie nustatytų atsakomybes, terminus ir finansavimo modelį.

    „Amerikiečiai yra atviri pokalbiams, todėl tai reikia paversti aktyviais veiksmais ir užbaigti derybas kiek įmanoma greičiau“, – sakė Bartoszas Grodeckis.

  • Pentagonas stabdo vėjo elektrinių plėtrą: 155 projektai įšaldyti dėl galimų trikdžių kariniams radarams

    Pentagonas stabdo vėjo elektrinių plėtrą: 155 projektai įšaldyti dėl galimų trikdžių kariniams radarams

    JAV keliuose regionuose vėjo energetikos plėtra įstrigo: mažiausiai 155 projektai 24 valstijose laikinai nepajuda iš vietos, nes JAV Gynybos departamentas kelia riziką kariniams radarams. Dėl šio sprendimo stabdomi leidimai, be kurių projektai paprastai negauna finansavimo ir draudimo.

    Didžiausia įšaldytų projektų koncentracija minima Teksase, Kolorade ir Vašingtone, tačiau poveikis apima gerokai platesnę geografiją. Viešai nurodoma, kad sustabdymo priežastis susijusi su naujomis grėsmėmis, įskaitant mažų dronų aptikimą šalia karinių radarų zonų.

    Kas sustojo ir kodėl

    Vėjo jėgainių statyba JAV dažnai reikalauja papildomų suderinimų, kai projektai planuojami teritorijose, galinčiose paveikti gynybos infrastruktūrą. Šis derinimas tapo kritiniu „butelio kakleliu“, nes be aiškaus sprendimo paraiškos lieka „pakibusios“ ir statybos realiai neprasideda.

    Gynybos departamento argumentas remiasi radarų veikimo specifika: vėjo jėgainių mentės ir bokštai gali sukurti trukdžius, kurie ekranuose atrodo kaip judantys objektai, o tai apsunkina atskyrimą nuo realių taikinių. Toks efektas, žinomas jau seniai, anksčiau buvo sprendžiamas techninėmis priemonėmis ir papildomais reikalavimais projektų vystytojams.

    Naujas akcentas, kurį iškelia kariuomenė, yra mažų dronų rizika. Teigiama, kad žemai skrendantys, lėčiau judantys objektai gali būti sunkiau aptinkami, o kai kurie ankstesni radarų „filtravimo“ sprendimai, skirti sumažinti jėgainių keliamą triukšmą, teoriškai gali dar labiau apsunkinti tokių grėsmių identifikavimą.

    Finansinė kaina ir teisinis ginčas

    Vystytojai tvirtina, kad užsitęsęs leidimų proceso sustabdymas didina projektų sąnaudas ir kelia riziką prarasti finansavimo sąlygas. Rinkoje minima, kad dėl prastovų, sutarčių persiderėjimo ir atidėjimų papildomos išlaidos jau skaičiuojamos milijardais, o dalis projektų gali taip ir nepasiekti statybų etapo.

    Situacija perauga į teisinį konfliktą: atsinaujinančios energetikos bendrovių koalicija kreipėsi į teismą, siekdama priversti atnaujinti procesą arba pateikti aiškų, formaliai pagrįstą sprendimo paaiškinimą. Vystytojai pabrėžia, kad užsitęsusi „pauzė“ praktiškai prilygsta politikos pokyčiui, nors oficialiai gali būti vadinama tik vėlavimu.

    „Tai iš esmės yra institucijos neveikimas, tai yra vėlavimas, todėl nėra veiksmų, dėl kurių reikėtų viešų konsultacijų“, – teismo dokumentuose nurodė JAV Gynybos departamento teisininkai.

    Kritikai atkerta, kad beveik metus trunkantis sustojimas, paliečiantis šimtus paraiškų, realiame gyvenime veikia kaip taisyklė, net jei taip neįvardijamas. Buvę pareigūnai, prisidėję prie ankstesnės derinimo sistemos kūrimo, viešai ragina daugiau skaidrumo ir aiškių terminų, kad rinka galėtų planuoti.

    Ką tai reiškia vėjo energetikai

    Šis sustabdymas svarbus ne tik pavieniams projektams: JAV sausumos vėjo energetika sudaro didelę visos sektoriaus plėtros dalį, todėl ilgalaikė nežinomybė gali paveikti tiek tiekimo grandines, tiek elektros gamybos planavimą. Energetikos vystytojams svarbu turėti prognozuojamą leidimų grafiką, nes finansavimo sprendimai remiasi aiškiomis datomis ir rizikos vertinimu.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į teismo proceso eigą, Kongreso spaudimą dėl informacijos ir tai, ar bus paskelbti aiškesni techniniai kriterijai. Jei derinimo procedūros nebus atnaujintos, rinkoje gali daugėti projektų atšaukimų, o investuotojai gali labiau vengti teritorijų, kurios patenka į karinių radarų įtakos zonas.

  • Pentagonas paviešino naujus NSO dokumentus: mįslingas objektas įskrido virš branduolinės gamyklos

    Pentagonas paviešino naujus NSO dokumentus: mįslingas objektas įskrido virš branduolinės gamyklos

    Pentagonas paviešino naują įslaptintų dokumentų ir vaizdo įrašų paketą apie neatpažintus anomalinius reiškinius, dažnai vadinamus NSO. Skelbiama, kad medžiaga pateikiama etapais, o papildomi dokumentai turėtų būti viešinami toliau, kai bus baigta jų peržiūra.

    Naujausioje rinkinio dalyje iš viso pateikiami 19 vaizdo įrašų, 14 dokumentų, 4 garso įrašai ir 3 nuotraukos. Nurodoma, kad medžiaga surinkta iš kelių JAV institucijų ir agentūrų archyvų, įskaitant su gynyba, kosmosu ir žvalgyba susijusias struktūras.

    Incidentas prie Pantex objekto

    Vienas detaliausiai aprašytų epizodų siejamas su 2015 metų rugsėjo 1 dieną užfiksuotu įvykiu netoli Pantex komplekso Teksase. Tai vienintelė JAV vieta, kur vykdomas branduolinių ginklų surinkimas ir išardymas, todėl bet koks oro erdvės pažeidimas ten vertinamas ypač jautriai.

    Pagal paviešintą ataskaitą, apsaugos pareigūnai buvo pasiųsti reaguoti po to, kai aptiktas neatpažintas objektas pateko į objekto oro erdvę. Dėl situacijos buvo įvesta laikina blokada, kol vyko patikra ir incidento vertinimas.

    Liudytojai objektą apibūdino kaip į rombą panašią formą su suapvalinta viršutine dalimi. Ataskaitoje teigiama, kad jis buvo maždaug 1,2 metro aukščio ir apie 60 centimetrų pločio, judėjo tyliai, 16–24 kilometrų per valandą greičiu, o aiškių variklio ar kitos pavaros požymių nepastebėta.

    Nurodoma, kad apsauga bandė sekti objektą, tačiau priartėti nepavyko. Tyrėjai galiausiai įvertino, jog incidentas nebuvo tiesioginė grėsmė, nes objektas, kaip teigiama dokumente, nepriartėjo prie svarbiausių saugomų infrastruktūros dalių.

    Karinės aviacijos stebėjimai ir jutiklių sutrikdymai

    Dokumentuose minimi ir 2019 metais parengti pranešimai apie karinių orlaivių įgulų stebėjimus. Vienu atveju aprašytas nedidelis stačiakampis objektas, judėjęs ribotoje oro erdvėje ir, kaip teigiama ataskaitoje, taip staigiai pagreitėjęs, kad sekimo sistemos prarado galimybę jį toliau stebėti.

    Kitame pranešime pilotas teigė, kad matytas objektas buvo nepanašus į nieką, su kuo jam teko susidurti per 28 tarnybos metus JAV oro pajėgose ir kariniame jūrų laivyne. Pasak ataskaitos, iki kol įgula spėjo tiksliau nustatyti objekto pobūdį, jis dingo iš kamerų matymo lauko.

    Paviešintoje medžiagoje yra ir istorinių dokumentų, siejamų su „Apollo“ programa, įskaitant nuotraukas bei įrašus iš aptarimų po „Apollo 14“ ir „Apollo 17“ misijų. Taip pat primenama, kad anksčiau viešinti paketai buvo susiję su „Apollo 12“ ir „Gemini 7“ misijomis.

    Iš naujesnių įrašų išskiriamas beveik penkių minučių vaizdo įrašas iš 2023 metų, darytas Geltonojoje jūroje, kuriame neatpažintas objektas, kaip nurodoma, trikdė karinių elektrooptinių ir infraraudonųjų spindulių jutiklių darbą. Kitas vaizdo įrašas iš 2020 metų virš Atlanto apibūdina objektą, primenantį vadinamąjį jellyfish tipo UAP, nereguliarios formos darinį su keliomis plonomis struktūromis apačioje.

    Ką reiškia UAP ir kodėl tai viešinama?

    Pentagonas pastaraisiais metais vis dažniau vartoja terminą neatpažinti anomalūs reiškiniai, pabrėždamas, kad jis apima ne tik galimus objektus ore, bet ir reiškinius jūroje ar kosmose. Viešinimas dažniausiai grindžiamas skaidrumo ir atskaitomybės argumentais, tačiau dalis informacijos dėl nacionalinio saugumo vis tiek lieka redaguojama.

    Ekspertai pabrėžia, kad daugelyje atvejų tokie pranešimai nereiškia nežemiškos kilmės patvirtinimo, o dažniau atspindi ribotą duomenų kokybę, jutiklių paklaidas, neįprastas atmosferos sąlygas ar dar neidentifikuotus įprastos technikos atvejus. Vis dėlto incidentai prie strateginių objektų ir pranešimai apie jutiklių sutrikdymą JAV institucijoms išlieka svarbūs dėl galimų žvalgybinių ar saugumo grėsmių.

  • JAV svarsto mažinti NATO pajėgumus Europoje: mažiau naikintuvų, laivų ir žvalgybos

    Jungtinės Valstijos svarsto reikšmingai sumažinti dalį Europoje NATO operacijoms skirtų karinių pajėgumų, skelbia „The New York Times“, remdamasis dviejų aukšto rango Europos pareigūnų informacija. Pasak jų, sąjungininkai apie ketinimus buvo informuoti dokumente, kuriame aprašomos planuojamos permainos ore ir jūroje.

    Pagrindinis pokyčių akcentas – mažesnis JAV indėlis į tolimojo nuotolio smūgių, žvalgybos ir jūrų patruliavimo užduotis, kurios iki šiol laikytos vienu svarbiausių NATO atgrasymo elementų. Nors detalių viešai neatskleidžiama, europiečiai tai vertina kaip signalą, kad Vašingtonas peržiūri resursų paskirstymą.

    Kas konkrečiai būtų mažinama?

    „The New York Times“ nurodo, kad svarstoma sumažinti Europai prieinamų naikintuvų F-16 ir F-15E skaičių maždaug nuo 150 iki 100. Taip pat būtų mažinamas jūrų patruliavimo orlaivių skaičius nuo 26 iki 15, o ore kuro papildymo lėktuvai, kurie buvo priskiriami Europos poreikiams, galėtų būti visiškai atitraukti.

    Be to, minima galimybė perkelti povandeninį laivą, galintį leisti sparnuotąsias raketas, taip pat lėktuvnešį su jį lydinčiais laivais ir misiją palaikančiais orlaiviais. Dokumente aptariamas ir dviejų bombonešių grupių, iki šiol orientuotų į Europos gynybą, relokavimas.

    Kodėl tai svarbu NATO atgrasymui?

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio pobūdžio sumažinimai pirmiausia paliestų NATO gebėjimą greitai reaguoti, vykdyti oro operacijas didesniu intensyvumu ir užtikrinti nuolatinę jūrinę stebėseną. Ypač jautrus aspektas – povandeninių laivų paieška ir sekimas, kur jūrų patruliavimo orlaiviai laikomi kritine grandimi.

    Taip pat akcentuojama, kad JAV platformos Europoje turi ne tik karinę, bet ir politinę reikšmę: jų buvimas sustiprina atgrasymą vien dėl aiškaus Vašingtono įsipareigojimo signalo. Nors kai kurios Europos šalys turi panašių pajėgumų, JAV parama, pasak analitikų, dažnai vertinama kaip stipriausias veiksnys, mažinantis eskalacijos riziką.

    „Nors su kiekvienu iš šių sumažinimų atskirai galima susitvarkyti, bendra jų suma sudaro reikšmingą pokytį ir kelia iššūkių Europos atgrasymo pajėgumams“, – sakė Giuseppe Spatafora iš Europos Sąjungos saugumo studijų instituto.

    Kada pokyčiai galėtų įvykti?

    Pentagonas viešai nekomentavo dokumente minimų skaičių, tačiau, pasak „The New York Times“, JAV pareigūnai užsiminė, kad pokyčiai galėtų įvykti artimiausiu metu. Tai reikštų greitesnį tempą, nei tikėjosi dalis Europos partnerių.

    Kartu pažymima, kad net ir sumažinus dalį pajėgumų, JAV kariai Europoje išliktų vieni didžiausių NATO kontingentų. Vis dėlto Europai tai būtų papildomas spaudimas sparčiau didinti gynybos išlaidas, plėsti amunicijos atsargas, stiprinti oro gynybą ir geriau koordinuoti bendrus įsigijimus.

    „Pagrindinė NATO problema yra tai, kad kol Donaldas Trumpas yra prezidentas, nebėra tikrumo, jog prireikus Jungtinės Valstijos padės Europos šalims“, – sakė Vokietijos parlamentaras Antonas Hofreiteris.

    Europos sostinėse tokios diskusijos paprastai vertinamos ne vien per konkrečių orlaivių ar laivų skaičių, bet ir per patikimumo klausimą: kaip greitai ir kokia apimtimi JAV realiai įsitrauktų krizės atveju. Todėl net ir daliniai pajėgumų perkėlimai gali turėti didesnį poveikį nei vien techninis resursų perskirstymas.

  • JAV skelbia 370 mln eurų paramą Ukrainai: į paketą gali patekti „Patriot“ ir HIMARS

    JAV skelbia 370 mln eurų paramą Ukrainai: į paketą gali patekti „Patriot“ ir HIMARS

    Jungtinės Valstijos rengia naują karinės paramos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia apie 370 mln. eurų. Apie artėjantį sprendimą viešai kalbėjo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, pabrėžęs, kad procesas artėja prie pabaigos.

    Numatoma, kad parama turėtų sustiprinti Ukrainos gynybą intensyvėjant Rusijos smūgiams, ypač prieš energetikos infrastruktūrą. Vašingtonas taip pat akcentuoja pasirengimą žiemai, kai atakų poveikis civilinei infrastruktūrai paprastai tampa skaudesnis.

    Kas yra USAI programa?

    Šis paketas planuojamas per Ukraine Security Assistance Initiative, pagal kurią Pentagonas perka ginkluotę ir įrangą tiesiai iš JAV gynybos pramonės. Tai reiškia, kad Ukraina gauna ne tik perduodamus sandėlių likučius, bet ir naujai pagamintą ar specialiai užsakytą techniką.

    Tokio tipo parama dažnai atkeliauja ne iš karto, nes reikia gamybos ir pirkimų procedūrų, tačiau ji leidžia stabiliau planuoti tiekimą ilgesniam laikotarpiui. Būtent dėl to USAI laikoma svarbia priemone, kai karas pereina į ilgą išsekimo fazę.

    Kokios ginkluotės tikimasi?

    Oficialus sąrašas kol kas nėra paskelbtas, tačiau pagal ankstesnių USAI paketų logiką ir viešai įvardijamus Ukrainos poreikius tikėtina, kad didelė dalis lėšų būtų skiriama amunicijai. Dažniausiai minima 155 mm artilerijos amunicija ir raketos, skirtos „HIMARS“ sistemoms.

    Ekspertai taip pat sieja paketą su oro gynybos stiprinimu, nes Rusija reguliariai naudoja raketas ir dronus atakoms prieš miestus bei elektrines. Tarp dažniausiai aptariamų krypčių minimos „Patriot“ ir „NASAMS“ sistemoms reikalingos raketos, radarai bei ryšių įranga.

    Be to, paramos paketuose neretai atsiranda šarvuota technika ir jos aptarnavimo resursai, įskaitant atsargines dalis. Tarp realistiškų scenarijų aptariami „Bradley“ ir „Stryker“ platformų papildymai, taip pat elektroninės kovos priemonės, kurios tampa vis svarbesnės dronų karo sąlygomis.

    Kodėl akcentuojama žiema?

    Marco Rubio Senato svarstymuose atkreipė dėmesį į rizikas, susijusias su energetikos gamybos ir perdavimo pajėgumais po smūgių infrastruktūrai. Energetikos sistemos pažeidžiamumas žiemą tiesiogiai lemia ne tik gyventojų buitį, bet ir pramonės, logistikos bei gynybos sektoriaus stabilumą.

    „Ukraina pernai išgyveno iš tiesų žiaurią žiemą, ir yra signalų, kad ši gali būti ne mažiau sunki, ypač dėl smūgių energetikos gamybai“, – sakė Marco Rubio.

    JAV diplomatijos vadovas taip pat teigė, kad Rusijos invazija Maskvai virto strategine nesėkme ir kad Rusija, jo vertinimu, nepasieks tikslų, kuriuos buvo išsikėlusi pradėdama plataus masto karą. Tuo pat metu Vašingtonas pabrėžia, kad paramos greitis ir apimtis išlieka kritiškai svarbūs Ukrainos gynybos tęstinumui.

    Jei paketas bus patvirtintas artimiausiu metu, jis papildytų jau veikiančius tiekimo srautus ir leistų Ukrainai išlaikyti kovinį pajėgumą, ypač oro gynybos ir artilerijos srityse. Šios dvi grandys laikomos kertinėmis tiek ginant miestus, tiek stabdant puolimą fronto linijoje.

  • F-35 prieš F-22: ekspertas paaiškino, kodėl JAV oro pajėgos senesnį naikintuvą nurašo anksčiau

    Interviu, kurį cituoja „Military Watch Magazine“, kovinės aviacijos ekspertas Abrahamas Abramsas teigia, kad pagrindinė F-22 problema yra jo technologinė kilmė iš 1990-ųjų. Pasak jo, po Šaltojo karo pabaigos programa buvo apkarpyta, o gamyba ir nuoseklios investicijos į atnaujinimus nebuvo tokios, kokių sulaukė naujesnės platformos.

    Dėl to dalis F-22 įrangos, anot eksperto, liko ankstesnės eros lygyje, ypač jutiklių ir duomenų apdorojimo srityse. Kaip vienas pavyzdžių minimas AN/APG-77 radaras, kuris, lyginant su naujesnėmis sistemomis, turi mažiau erdvės augimui ir pralaimi modernizavimo potencialu.

    Ekspertas taip pat akcentuoja tinklinio karo aspektą: šiuolaikinėse operacijose vis svarbiau greitai dalintis duomenimis su kitais orlaiviais ir antžeminėmis sistemomis. Jo teigimu, F-22 šioje srityje neturi tiek brandžių sprendimų, kiek platformos, kurios nuo pat pradžių buvo projektuotos veikti kaip didesnio „jutiklių tinklo“ dalis.

    Nors F-22 vis dar išsiskiria skrydžio charakteristikomis ir yra pavojingas priešininkas, ekspertas pabrėžia, kad artimoje kovoje didelę reikšmę turi pilotų šalmuose integruoti taikikliai ir situacijos suvokimo priemonės. Jo vertinimu, būtent tokios detalės neretai kompensuoja „gryną“ manevringumą, ypač kai kova remiasi jutikliais, taikinių žymėjimu ir raketų panaudojimu didesniais kampais.

    Kitas argumentas, kodėl JAV oro pajėgos svarsto F-22 nurašyti anksčiau nei planuota, yra eksploatacijos kaina ir modernizavimo ekonomika. Abramsas pažymi, kad F-35 nuolat tobulinamas per gamybos blokus, o į programą reguliariai integruojami nauji sprendimai, kai tuo metu F-22 gamyba buvo palyginti trumpa ir be panašaus masto ilgalaikių investicijų į laipsniškus patobulinimus.

    F-35 linijai tuo metu numatomi dar platesni atnaujinimai, siekiant priartinti jo galimybes prie šeštos kartos platformoms būdingų sprendimų. „Lockheed Martin“ vadovas Jimas Taicletas yra viešai teigęs, kad dėl plataus masto modernizacijos vyksta aktyvios diskusijos su Pentagonu ir sprendimų priėmėjais.

    „Vyriausybė rodo didelį susidomėjimą aptarti plataus masto modernizaciją, o mes šiuo metu deramės ir gauname pakankamai aktyvų grįžtamąjį ryšį“, – sakė J. Taicletas.

    Jo žodžiais, tikslas yra reikšmingai išplėsti naikintuvo potencialą, kad atnaujinta platforma galėtų perimti dalį ateities pajėgumų, kurie paprastai siejami su šeštos kartos orlaiviais. Praktikoje tai reikštų didesnį jutiklių, programinės įrangos, ryšių ir ginkluotės integracijos šuolį, kuris vis dažniau laikomas esminiu šiuolaikinės oro kovos veiksniu.

    Diskusija dėl F-22 ateities parodo platesnę tendenciją: šiuolaikiniame kare platformos vertė vis labiau priklauso nuo programinės įrangos, duomenų mainų ir modernizavimo greičio. Net ir labai pajėgus orlaivis, jei jis sunkiai prisitaiko prie naujų jutiklių, ryšių ar elektroninės kovos reikalavimų, gali prarasti pranašumą prieš lankstesnes sistemas.

    Todėl JAV sprendimai dėl F-22 nurašymo ir investicijų perskirstymo dažnai aiškinami ne vien „kuris naikintuvas geresnis“, o kuris efektyviau atitinka ateities konflikto logiką. Joje laimi ne tik greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas matyti daugiau, greičiau dalintis informacija ir sparčiau atnaujinti pajėgumus.