CP v2

Tag: Pentagonas

  • Trumpas kuria Superintelekto pajėgas: DI politiką koordinuos Nacionalinės žvalgybos vadovas Jay Clayton

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė kuriantis vadinamąsias Superintelekto pajėgas – federalinės valdžios pareigūnų komandą, kuri turėtų koordinuoti valstybės politiką dirbtinio intelekto srityje. Skelbiama, kad komandai vadovaus Nacionalinės žvalgybos direktorius Jay Clayton.

    Naujojo darinio tikslas – suderinti skirtingų institucijų veiksmus, susijusius su DI plėtra, jo diegimu ir saugumu. Pasak Trumpo, iniciatyva turi padėti išlaikyti JAV lyderystę technologijų lenktynėse ir kartu geriau apsaugoti nacionalinius interesus.

    Kas slypi už naujo pavadinimo?

    Trumpas pastaruoju metu viešojoje komunikacijoje DI vis dažniau vadina superintelektu ir ragina šį terminą vartoti oficialiuose dokumentuose. Toks pervadinimas gali būti suvokiamas kaip bandymas pabrėžti technologijos strateginę svarbą ir perkelti diskusiją nuo kasdienio DI taikymo prie pažangesnių, didesnės rizikos sistemų.

    Ekspertai įspėja, kad terminų kaita savaime neišsprendžia esminių klausimų: kas atsako už modelių saugumą, kaip užkertamas kelias piktnaudžiavimui ir kaip užtikrinama, kad DI sprendimai nepažeistų teisių. Pastaraisiais metais JAV institucijos vis dažniau akcentuoja poreikį derinti inovacijas su kontrolės mechanizmais, ypač kai DI taikomas kritinėje infrastruktūroje ar gynyboje.

    Kas bus komandoje ir kam ji atsiskaitys?

    Pranešta, kad Superintelekto pajėgoms priklausys ir Federalinės prekybos komisijos vadovas Andrew Ferguson, Pentagonui atstovaujantis pareigūnas, atsakingas už mokslinius tyrimus ir inžineriją, taip pat Personalo valdymo biuro direktorius Scott Kupor. Tokia sudėtis rodo, kad akcentas bus dedamas ne tik į technologijas, bet ir į reguliavimą, viešąjį administravimą bei nacionalinį saugumą.

    Skelbiama, kad komanda bus pavaldi tiesiogiai prezidentui ir Baltųjų rūmų personalo vadovei Susie Wiles. Tai suteikia politinį svorį, tačiau kartu kelia klausimų, kaip bus užtikrintas sprendimų tęstinumas ir institucinis stabilumas, jei DI politika taps priklausoma nuo politinio ciklo.

    Reguliavimas, saugumas ir konkurencija su Kinija

    Trumpas ne kartą kritikavo griežtesnį DI sektoriaus reguliavimą, argumentuodamas, kad pernelyg daug taisyklių gali pristabdyti JAV konkurencingumą prieš Kiniją. Tuo pat metu jo administracija kalba apie būtinybę stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms ir užkirsti kelią DI panaudojimui neteisėtais tikslais.

    Ši įtampa tarp greitesnių inovacijų ir saugumo užtikrinimo pastaruoju metu tapo centrine tema visame pasaulyje. Technologijų bendrovės diegia savanoriškus testavimo ir audito principus, tačiau kritikai pabrėžia, kad vien savireguliacijos gali nepakakti, ypač kai kalbama apie modelių gebėjimą generuoti žalingą turinį ar padėti vykdyti kibernetines atakas.

    „Turime koordinuoti federalinės valdžios veiksmus taip, kad Amerika išliktų pasauline lydere superintelekto srityje ir tai tarnautų žmonių gerovei“, – sakė Donaldas Trumpas.

  • Pentagonas pasitelkia Eloną Muską: 120 dienų projektas atskleis, kokių ginklų reikės ateities karuose

    Pentagonas pasitelkia Eloną Muską: 120 dienų projektas atskleis, kokių ginklų reikės ateities karuose

    Pentagonas subūrė laikiną 120 dienų ekspertų grupę „Meridian“, kuri turės įvertinti, kaip keičiasi šiuolaikinis karas ir kokių technologijų bei ginkluotės Jungtinėms Valstijoms prireiks, kad išlaikytų pranašumą. Apie iniciatyvą JAV jūrų pėstininkų bazėje Quantico pranešė gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas.

    Projekto mandatas apibrėžiamas kaip siauras, tačiau darbų laukas platus: nuo požeminių grėsmių iki kosmoso erdvės tarp Žemės ir Mėnulio. Plane minimos sritys apima dirbtinį intelektą, autonomines sistemas, robotiką, energijos ginklus ir biotechnologijas.

    „Tai nėra nauja strategija ar doktrina, o aiškus žvilgsnis į tai, be ko ateityje prarasime pranašumą“, – sakė Pete’as Hegsethas.

    Už projekto koordinavimą atsakingas Pentagono vyriausiasis technologijų vadovas Emilas Michaelas, o trys projekto bendrai vadovaujantys patarėjai pasirinkti iš už gynybos departamento ribų. Tarp jų yra „SpaceX“ ir „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, „Anduril“ įkūrėjas Palmeris Luckey ir buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas.

    Pentagonas pabrėžia, kad „Meridian“ nėra nei naujas padalinys, nei pirkimų programa ar ginkluotės gamybos kontraktas. Tai laikina patariamoji grupė, kurios išvadų paketas turėtų būti pateiktas iki 2027 metų sausio 28 dienos, o dalis rezultatų bus vieša, kita dalis skirta neviešam kariniam naudojimui.

    Elono Musko įtraukimas vertinamas dvejopai dėl jo įmonių sąsajų su gynybos sektoriumi. „SpaceX“ jau ne vienus metus teikia raketų paleidimo paslaugas, vysto palydovinį ryšį ir dalyvauja kariniuose palydovų projektuose, o tai reiškia, kad jo įmonė priklauso nuo federalinių užsakymų.

    Tuo pat metu Palmerio Luckey vadovaujama „Anduril“ pastaraisiais metais tapo viena matomiausių gynybos technologijų bendrovių, kuriančių dronus, sensorius ir pusiau autonomines sistemas. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokio profilio patarėjai gali turėti interesų konfliktą, nes rekomendacijos potencialiai gali palankiai veikti jų atstovaujamų bendrovių veiklos kryptis.

    Kas keičia karo lauką?

    Pastarųjų metų konfliktai parodė, kad karo lauke vis didesnį vaidmenį vaidina masiškai naudojami dronai, elektroninė kova ir ryšių infrastruktūros pažeidžiamumas. Kartu sparčiai auga DI pritaikymas žvalgybai, taikinių nustatymui, logistikai ir sprendimų priėmimo pagreitinimui.

    Gynybos planuotojai vis dažniau kalba ir apie autonominių sistemų spiečius, pigesnės masinės ginkluotės grįžimą bei būtinybę gamybą pritaikyti greitam mastelio didinimui. Tokios tendencijos verčia persvarstyti, kaip greitai nuo prototipo galima pereiti prie realiai naudojamo sprendimo.

    Dar vienas signalas apie kryptį

    Pete’as Hegsethas taip pat paskelbė apie planus iki 2027 metų spalio 1 dienos įkurti keturių žvaigždučių autonominio karo vadavietę AUTOWARCOM. Ji būtų orientuota į bepiločių ir kitų beįgulių sistemų bandymus bei spartesnį jų diegimą tarnyboje.

    Šie sprendimai rodo bendrą kryptį, kai modernizacijos centras vis labiau slenka nuo ilgų klasikinių ginkluotės programų prie greitesnių ciklų, kuriuos dažnai siūlo privačios technologijų bendrovės. Analitikų vertinimu, „Meridian“ greičiausiai pateiks ne pirkimų sąrašą, o prioritetų ir spragų žemėlapį, pagal kurį Pentagonas dėlios tolesnius sprendimus.

  • Elonas Muskas grįžta į politiką: Pentagonas jį kviečia patarti dėl būsimų karų technologijų

    Pentagonas telkia komandą

    Jungtinių Valstijų Gynybos departamentas į projektą, skirtą vertinti būsimo mūšio lauko kryptis, pakvietė „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovą Eloną Muską. Kartu patariamąsias funkcijas turėtų atlikti gynybos technologijų verslo atstovas Palmeris Luckey ir buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas.

    Apie šiuos planus viešai pranešta remiantis vidiniu departamento dokumentu, kuriame akcentuojama technologijų svarba moderniose operacijose. Projekto tikslas – įvertinti, kokie sprendimai ateityje suteiktų JAV pajėgoms pranašumą skirtingose konflikto aplinkose.

    Kas yra Projektas Meridian

    Iniciatyva, vadinama Projektu Meridian, apibūdinama kaip bandymas sistemiškai apžvelgti būsimo karo tendencijas, įskaitant autonomines sistemas, kosmoso infrastruktūrą ir ryšių atsparumą. Šios kryptys glaudžiai siejasi su tuo, kaip pastaraisiais metais keitėsi karinės technologijos ir jų diegimo greitis.

    Viešai aptariamuose projekto rėmuose numatoma ne tik analizuoti technologijas, bet ir pateikti rekomendacijas, kokios ginkluotės bei pajėgumų kombinacijos būtų efektyviausios. Tai reiškia, kad akcentas gali krypti į DI, bepiločių platformas, sensorių tinklus ir pažangias žvalgybos sistemas.

    Musko sugrįžimas į valdžios darbotvarkę

    Šis žingsnis išsiskiria tuo, kad Muskas į politinių sprendimų lauką grįžta praėjus kiek daugiau nei metams po darbo su Donaldo Trumpo administracijos inicijuota vyriausybės efektyvumo kryptimi. Tuomet jo veikla buvo siejama su bandymais mažinti viešojo sektoriaus išlaidas ir darbuotojų skaičių.

    Vėliau Musko vieši pareiškimai rodė įtampą santykiuose su Respublikonų partijos lyderyste, o taip pat buvo užsiminta apie galimą naujo politinio judėjimo kūrimą. Dabar, vertinant naują vaidmenį Pentagono projekte, tai būtų pirmas oficialus sugrįžimas į tiesioginį bendradarbiavimą su JAV valdžios institucijomis.

    Politiniai pinigai ir įtaka

    Pastaruoju metu Muskas taip pat vėl aktyvino politinę finansinę paramą Respublikonams per vadinamąjį super PAC. Tokie komitetai lėšų tiesiogiai neperveda kandidatų štabams, tačiau savarankiškai finansuoja kampanijas ir komunikacines iniciatyvas, palaikančias pasirinktą kryptį.

    Skelbiama, kad per 2024 metų JAV rinkimų ciklą parama Respublikonams siekė apie 270 000 000 eurų. Šis kontekstas svarbus vertinant, kodėl Musko įsitraukimas į Pentagono „būsimų karų“ darbotvarkę kelia tiek politinių, tiek interesų konflikto diskusijų.

    „Turime suprasti, kokios technologijos lems būsimą mūšio lauką ir kaip išlaikyti pranašumą“, – teigiama dokumente, kuriuo remiantis pristatytas projektas.

    Ekspertai pažymi, kad tokio pobūdžio patariamosios grupės gali turėti realią įtaką prioritetams, pirkimams ir tyrimų finansavimui. Kartu tai didina visuomenės dėmesį skaidrumui, ypač kai patarėjai yra susiję su įmonėmis, veikiančiomis kosmoso, ryšių ar duomenų infrastruktūros srityse.

  • JAV baigia operaciją Irake prieš „Islamo valstybę“ po 12 metų: kas keičiasi saugume?

    Pentagonas paskelbė apie oficialią JAV vadovaujamos operacijos „Inherent Resolve“ Irake pabaigą po 12 metų kovos su „Islamo valstybe“. Vašingtonas pabrėžia, kad misija pereina į kitą etapą, o parama Irakui bus tęsiama kitomis formomis.

    JAV gynybos institucijų teigimu, pagrindinis dėmesys dabar bus skiriamas Irako saugumo pajėgų mokymams, patariamajai pagalbai ir žvalgybinei paramai. Tokiu būdu siekiama, kad didesnė atsakomybė už vidaus saugumą ir kovą su ekstremistais tektų Bagdadui.

    „Tikimės, kad Irako saugumo pajėgos toliau užtikrins šalies saugumą ir sulaikys „Islamo valstybės“ grėsmę“, – teigiama Pentagono pranešime.

    JAV pusė operacijos užbaigimą apibūdina kaip perėjimą nuo koalicinės kovinės misijos prie labiau įprasto dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje. Tai reiškia, kad kovinių veiksmų rėmuose vykdyta kampanija formaliai uždaroma, o santykiai persitvarko į ilgalaikę partnerystę.

    Amerikiečiai pabrėžia, kad pagrindinė atsakomybė už saugumo iššūkius, įskaitant kovą su „Islamo valstybės“ likučiais ir Irako suverenumą silpninančiomis ginkluotomis grupėmis, tenka Irako vyriausybei. Ši formuluotė atspindi ir platesnę JAV kryptį regione mažinti tiesioginį karinį įsitraukimą, išlaikant įtaką per mokymus, žvalgybą ir partnerystes.

    JAV karių skaičius smarkiai sumažėjo

    Pastaraisiais mėnesiais Irake buvo dislokuota apie 2 500 JAV karių, daugiausia Irbilio apylinkėse Kurdistano regione ir Bagdado rajone. Palyginimui, JAV buvimo pikas pasiektas 2007 metais, kai Irake buvo daugiau kaip 170 000 amerikiečių karių.

    Susitarimai dėl JAV kariuomenės pasitraukimo ir misijos pertvarkymo buvo pasiekti 2024 metais, JAV prezidento Joe Bideno kadencijos metu. Procesas tęsiamas ir pasikeitus JAV administracijai.

    Irako premjeras Ali Al-Zaidi ceremonijoje, skirtoje misijos pabaigai, tai apibūdino kaip naują etapą, kuriame akcentuojamas Irako suverenitetas, institucijų stiprinimas ir subalansuotos partnerystės. Tokia retorika Bagdadui svarbi ir vidaus politikoje, kur užsienio karių buvimas ne kartą tapo įtampos šaltiniu.

    Ar augs „Islamo valstybės“ atgimimo rizika?

    Dalies Irako saugumo pareigūnų vertinimu, JAV pajėgų mažinimas ir formalus operacijos pabaigos paskelbimas gali didinti riziką, kad „Islamo valstybė“ bandys atkurti įtaką. Nors jų kadaise paskelbtas „kalifatas“ žlugo beveik prieš dešimtmetį, grupuotė, kaip teigiama Irako pusės vertinimuose, tebelaiko užslėptų, vadinamųjų miegančiųjų, ląstelių tinklą.

    Didžiausio aktyvumo laikotarpiu apie 2015 metus „Islamo valstybė“ buvo užėmusi maždaug trečdalį Irako teritorijos, o smurtas nusinešė tūkstančius gyvybių. Iki 2019 metų grupuotė buvo kontroliavusi ir reikšmingas teritorijas Sirijoje, todėl Irako saugumo klausimai dažnai vertinami platesniame Irako ir Sirijos teatro kontekste.

    Iranas JAV pasitraukimą iš Irako vertina kaip politinę pergalę. Teherano atstovai viešai kartoja, kad ilgalaikis stabilumas esą įmanomas tik sumažėjus JAV kariniam buvimui Irake ir regione.

  • Pentagonas užsimojo sukurti melo detektorių su DI: projektui numatyta apie 26 mln. eurų

    Pentagono planas: Polygraph Next

    JAV Gynybos departamentas svarsto naujos kartos poligrafo programą, kurioje svarbų vaidmenį atliktų dirbtinis intelektas. Iniciatyva, dokumentuose įvardijama kaip Polygraph+ arba Polygraph Next, numatyta keliems metams į priekį, tačiau galutiniai sprendimai priklausys nuo finansavimo tvirtinimo.

    Pagal viešai cituojamus biudžetinius planus, projektui per 2027–2031 finansinius metus ketinama skirti apie 26 milijonus eurų. Tai būtų investicija į federalinių patikimumo vertinimo priemonių modernizavimą, ypač tais atvejais, kai tikrinami darbuotojai ar vertinamos vidinės grėsmės.

    Kaip veiktų DI paremtas poligrafas

    Pagrindinė idėja yra sujungti tradicinį poligrafo principą su automatizuotu rezultatų vertinimu, paremtu DI ir mašininiu mokymusi. Tokia sistema galėtų standartizuoti duomenų analizę, sumažinti žmogiškojo vertinimo skirtumus ir greičiau apdoroti didesnius informacijos kiekius.

    Kitas akcentas – fiziologinių signalų nuskaitymas nuotoliniu būdu, nepritvirtinant jutiklių prie kūno. Anksčiau viešai aptartuose JAV gynybos tyrimuose buvo nagrinėtos technologijos, galinčios kameromis fiksuoti širdies ritmo ir kvėpavimo pokyčius, veido odos temperatūrą bei subtilius judesius.

    Kodėl kyla abejonių dėl patikimumo

    Net ir moderniausias poligrafas iš esmės nefiksuoja melo tiesiogiai – jis matuoja fiziologines reakcijas, kurios gali kilti dėl streso, baimės, nuovargio ar kitų priežasčių. Dėl to rezultatai gali būti dviprasmiški, o klaidingi vertinimai – reali rizika, ypač sprendžiant dėl žmogaus patikimumo ar prieigos prie jautrios informacijos.

    Ekspertų diskusijose dažnai pabrėžiama, kad DI gali pagerinti duomenų apdorojimą, tačiau negarantuoja, kad bus nustatoma objektyvi tiesa. Todėl Pentagono planuojamos veiklos kryptys apima ne tik kūrimą, bet ir nepriklausomus tyrimus, bandymus realiomis sąlygomis bei prototipų vertinimą prieš diegiant plačiau.

    Projektą numatoma sieti su centralizuotu duomenų kaupimu ir analitikos įrankiais, kad būtų galima lyginti skirtingų testų rezultatus ir gerinti modelius. Vis dėlto, kol kas tai labiau eksperimentinė programa, o ne pažadas sukurti neklystantį melo nustatymo metodą.

  • Nutekino slaptą JAV ginklą: B-21 Raider jau filmuojamas iš arti, o bazė ruošiama karui

    Nutekino slaptą JAV ginklą: B-21 Raider jau filmuojamas iš arti, o bazė ruošiama karui

    JAV oro pajėgos artėja prie naujausio slapto bombonešio B-21 Raider įvedimo į rikiuotę. Internete pasirodęs retas vaizdo įrašas, kuriame lėktuvas matomas iš arti kylantis į orą, dar kartą priminė, kad programa pereina iš demonstravimo į praktinį parengimą.

    B-21 kuriamas kaip naujas strateginės aviacijos ramstis, turintis ilgainiui papildyti ir dalinai pakeisti B-2 Spirit bei B-1 Lancer. Bombonešis projektuojamas taip, kad galėtų giliai prasiskverbti į priešininko oro erdvę, išlaikyti mažą matomumą radarams ir smogti įprastine arba branduoline ginkluote.

    Vaizdo įrašas siejamas su bandymų programa Edvardso oro pajėgų bazėje Kalifornijoje, kur paprastai atliekami skrydžių bandymai. Tokie kadrai pasirodo itin retai, nes dalis konstrukcinių sprendimų ir eksploatacinių procedūrų yra jautrūs kariniu požiūriu.

    Lygiagrečiai spartinami infrastruktūros darbai Elsverto bazėje Pietų Dakotoje, kuri turėtų tapti pirmąja operacine B-21 dislokavimo vieta. JAV oro pajėgos šią bazę modernizuoja taip, kad ji atitiktų mažo matomumo orlaivių priežiūros, apsaugos, logistikos ir mokymo reikalavimus.

    Viešai skelbta, kad investicijos per kelerius metus išaugo, o dalis objektų jau pastatyti: tarp jų – specializuoti pajėgumai mažo matomumo dangų atnaujinimui bei nauji angarai. Taip pat atnaujinama kilimo ir tūpimo tako infrastruktūra, plečiamos saugumo zonos ir rengiamas mokymo bei techninio aptarnavimo personalas.

    JAV planuose numatoma įsigyti mažiausiai 100 B-21, tačiau diskusijose vis dažniau minimi didesni skaičiai. Didesnis užsakymas siejamas su strateginiu scenarijumi, kuriame JAV tektų ilgą laiką vykdyti intensyvią kampaniją prieš aukšto lygio oro gynybą turintį priešininką, o ne apsiriboti pavieniais smūgiais.

    Tokiuose vertinimuose dažniausiai įvardijama Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono rizika bei galimas ilgalaikis konfliktas dėl Taivano. Karo planuotojų logika paprasta: kuo ilgiau truktų operacijos ir kuo daugiau taikinių tektų naikinti, tuo svarbesnis tampa ne tik technologinis pranašumas, bet ir realus platformų skaičius bei jų parengtis.

    B-21 numatomas kaip sistemos dalis, veiksianti kartu su modernizuotais B-52 ir kitais pajėgumais, įskaitant papildymą ore. Tai leistų lėktuvams dažniau startuoti iš JAV teritorijos ir mažinti priklausomybę nuo užsienio bazių, kurios krizės atveju galėtų tapti raketinių smūgių taikiniais.

    Nors techninės detalės ir tikslios kainos viešai pateikiamos ribotai, pati kryptis aiški: JAV investuoja į ilgalaikį atgrasymą ir galimybę vykdyti operacijas dideliu atstumu. Retas B-21 pasirodymas vaizdo įraše šį procesą tik dar labiau išryškino.

  • DI sukurptas žvalgybos raportas beveik įplieskė JAV ir Kinijos konfliktą: operacija buvo per plauką

    DI sukurptas žvalgybos raportas beveik įplieskė JAV ir Kinijos konfliktą: operacija buvo per plauką

    Pavasarį JAV kariuomenėje ėmė plisti žvalgybos ataskaita, kurioje teigta, kad Kinijos laivas Artimuosiuose Rytuose gabena su branduoline programa siejamus komponentus. Pasak kelių su situacija susipažinusių šaltinių, dokumentas buvo vertinamas kaip pakankamai rimtas, kad būtų svarstoma karinė intervencija.

    Du informatoriai CNN nurodė, kad buvo rengiamasi operacijai: ginkluoti JAV kariai ruošėsi patekti į laivą, o ore patruliavo kariniai orlaiviai. Toks veiksmas prieš Kinijos vėliava plaukiojančią transporto priemonę galėjo tapti itin pavojingu eskalacijos tašku.

    Situacija pasikeitė tik prieš pat planuotus veiksmus, kai pareigūnai ataskaitą patikrino detaliau. Paaiškėjo, kad ją parengė analitikas, pasitelkęs dirbtinis intelektas įrankį, o „išvada“ apie krovinį buvo klaidinga ir neatitiko realybės.

    „Ataskaita buvo visiškai neteisinga, tačiau bet koks priešiškas veiksmas prieš Kinijos laivą galėjo peraugti į atvirą konfliktą“, – CNN situaciją apibūdino vienas su incidentu susipažinęs šaltinis.

    Žurnalistų teigimu, DI įrankis šiame epizode sujungė atvirų šaltinių informaciją su duomenimis iš vyriausybinių sistemų, todėl klaida įgavo patikimumo įspūdį. Analitikas esą DI pagalba ne tik tikrino laivo krovinio sąrašo detales, bet ir vėliau suformavo standartinio formato žvalgybinę pažymą, kuri buvo išplatinta grandinėje.

    Neaišku, ar naudotas pokalbių robotas buvo komercinis, ar sukurtas valdžios institucijoms. Vis dėlto buvęs aukšto rango JAV pareigūnas CNN yra sakęs, kad daug kariuomenėje naudojamų DI modelių nuo rinkoje prieinamų sprendimų skiriasi tik nežymiai, todėl klaidų ir neteisingų interpretacijų rizika išlieka aktuali.

    Pentagonas ir JAV Ramiojo vandenyno specialiųjų operacijų vadovybė į prašymą pakomentuoti neatsakė. Tačiau incidentas gali tapti rimtu argumentu griežtinti DI naudojimo žvalgyboje taisykles, ypač ten, kur sprendimai gali turėti tiesioginių karinių pasekmių.

    Pastaraisiais metais JAV gynybos institucijos DI diegimą įvardija kaip prioritetą, nes šie įrankiai gali apdoroti milžiniškus duomenų srautus, padėti greičiau vertinti rizikas, planuoti logistiką ar parinkti taikinius. Vis dėlto tokie atvejai primena, kad kartu būtini aiškūs patikros protokolai, atsakomybės ribos ir principas, jog sprendimus dėl jėgos panaudojimo turi patvirtinti žmonės, remdamiesi nepriklausomai patikrintais šaltiniais.

  • JAV svarsto trauktis iš Europos: Pentagonas mini iki 25 000 karių, nerimo daugėja NATO

    JAV Pentagone svarstomi scenarijai, pagal kuriuos Europos žemyne galėtų sumažėti amerikiečių karinis kontingentas. Žiniasklaida, remdamasi pareigūnais, skelbia, kad kalbama apie maždaug 25 000 karių ir dalies technikos išvedimą iš kai kurių bazių.

    Didžiausias poveikis, kaip teigiama, galėtų tekti šalims, kuriose sutelkta didelė JAV infrastruktūra ir pajėgos, pirmiausia Vokietijai, Italijai ir Ispanijai. Kartu pabrėžiama, kad sprendimas dar nepriimtas, o galutines rekomendacijas Pentagonas ruošiasi pateikti po vidinės pajėgų peržiūros.

    Kas svarstoma ir kodėl tai svarbu?

    Minimuose variantuose įvardijami ne tik karių skaičiai, bet ir galimi pokyčiai JAV aviacijos, karinių jūrų pajėgų bei sausumos pajėgų struktūroje Europoje. Taip pat aptariama galimybė dalį resursų ne tik išvesti, bet ir perkelti į NATO rytinio flango valstybes, priklausomai nuo grėsmių vertinimo.

    Tokie svarstymai kelia nerimą daliai JAV įstatymų leidėjų ir Europos sąjungininkų, nes JAV karinis buvimas yra viena iš esminių atgrasymo grandžių. Ypač svarbus yra greitas pastiprinimas, oro gynybos, logistikos, žvalgybos ir vadovavimo elementai, kuriuos Europoje padeda užtikrinti JAV pajėgos.

    NATO 3.0 idėja ir Europos atsakomybė

    Diskusijos siejamos su platesne kryptimi, kuri kartais apibūdinama kaip NATO 3.0: Europa turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už konvencinę gynybą, o JAV išlaikytų strateginį, įskaitant branduolinį, atgrasymą. Europos sostinės vis dažniau kalba apie būtinybę užpildyti trūkstamus pajėgumus, ypač toliašaudės ginkluotės, palydovinės žvalgybos, oro papildymo degalais ir oro gynybos srityse.

    Viešojoje erdvėje taip pat primenama, kad bet kokia didesnė JAV pajėgų relokacija kainuotų brangiai, todėl Kongresas gali turėti papildomų svertų daryti įtaką sprendimams per finansavimo mechanizmus. JAV teisės aktai ir biudžeto sąlygos gali riboti staigius pokyčius, ypač jei pajėgų skaičius Europoje kristų žemiau nustatytų ribų.

    Lenkijos klausimas ir signalai dėl regiono

    Šios diskusijos vyksta tuo metu, kai JAV politinėje darbotvarkėje vėl keliama nuolatinės JAV sausumos pajėgų bazės Lenkijoje tema, o kai kurie pareiškimai leidžia suprasti, kad rytinio flango stiprinimas gali būti svarstomas lygiagrečiai. Tai reiškia, kad mažinimas Vakarų Europoje nebūtinai automatiškai reikštų bendrą JAV įsipareigojimų NATO mažėjimą, tačiau sąjungininkams svarbiausia išlieka aiškumas dėl realių pajėgumų ir terminų.

    „25 000 karių sumažinimas yra absoliučiai nepriimtinas“, – sakė vienas JAV Kongreso narys, komentuodamas galimus planus ir įspėdamas dėl atgrasymo silpnėjimo.

    Kol kas laukiama, kokius konkrečius variantus Pentagono vadovybei pateiks JAV pajėgų Europoje vadovybė ir kokia bus galutinė rekomendacija. Europos šalims tai dar viena priežastis spartinti gynybos finansavimo ir pajėgumų stiprinimo sprendimus, kad bet kokie JAV dislokavimo pokyčiai netaptų saugumo spraga.

  • Pentagonas veržiasi į DI lenktynes: kodėl kariuomenė nenori stabdyti plėtros, nors įspėjimų daugėja

    Pentagonas spartina dirbtinio intelekto diegimą beveik visose JAV kariuomenės grandyse, net kai Vašingtone vis garsiau kalbama apie būtinybę nustatyti aiškias saugumo taisykles. Gynybos departamento vadovai tikina, kad bet koks lėtėjimas reikštų strateginį pranašumą varžovams, pirmiausia Kinijai ir Rusijai.

    Ši įtampa ryškėja augant hibridinių grėsmių mastui ir plečiantis technologijų taikymui žvalgyboje, kibernetinėje gynyboje, logistikoje bei sprendimų paramoje. Pentagonas akcentuoja, kad DI naudojimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe, jei JAV nori išlikti lyderės tiek kariniu, tiek ekonominio saugumo požiūriu.

    Lenktynės, kurias JAV nenori pralaimėti

    JAV karinių oro pajėgų sekretorius Troy Meink pabrėžė, kad DI varžybos yra vienas svarbiausių nacionalinių prioritetų. Jo teigimu, rizika atsilikti gali būti didesnė nei rizika judėti pirmyn, todėl kariuomenė siekia greičiau perkelti pažangius sprendimus iš laboratorijų į realias sistemas.

    „Laimėti ir išlikti priekyje DI lenktynėse yra vienas svarbiausių dalykų, kurį JAV turi padaryti dėl karinio ir ekonominio saugumo. Tai lenktynės, kurių JAV negali pralaimėti“, – sakė Troy Meink.

    Pentagono skaitmeninių ir DI pajėgumų vadovas Cameron Stanley laikosi panašios pozicijos ir atmeta raginimus pristabdyti. Jo argumentas paprastas: varžovai juda ta pačia kryptimi, todėl neveikimas būtų pavojingiausias pasirinkimas.

    „Tie, kurie mano, kad nenaudoti DI yra saugiausia, iš tikrųjų renkasi pavojingiausią kryptį, nes mūsų priešininkai juda šia linkme. Mes aiškiai pasakėme: būsime DI pirmumo pajėgos“, – sakė Cameron Stanley.

    Įspėjimai dėl naujų pažeidžiamumų

    Kritikai Kongrese ir dalis technologijų sektoriaus atstovų perspėja, kad skubotas diegimas gali atverti naujų spragų jautriausiose sistemose. Rizikos siejamos ne tik su klaidomis modelių sprendimuose, bet ir su tuo, kad DI pagrindu veikiančios priemonės gali tapti nauju taikiniu kibernetinėms atakoms, manipuliacijoms ar duomenų nutekėjimui.

    JAV senatorius Richard Blumenthal, dirbantis Senato ginkluotųjų pajėgų komitete, ragina Pentagoną aktyviau vertinti rizikas ir neapsiriboti vien pažadais, kad žmogus išliks sprendimų centre. Jo nuomone, kariuomenė galėtų būti viena svarbiausių institucijų, formuojančių atsakingą DI diegimo praktiką, tačiau kol kas to esą trūksta.

    „Nekontroliuojamų autonominių agentų įsiveržimo ar sistemų trikdymo grėsmė Pentagone tokia pat reali kaip bet kur kitur. Pentagonas galėtų būti labai teigiama jėga vertinant rizikas, bet kol kas jis tos atsakomybės vengė“, – sakė Richard Blumenthal.

    Kongresas rengia apsaugos taisykles

    JAV Kongresas svarsto apribojimus ir standartus, kurie būtų įtraukti į kasmetinį gynybos politikos teisės aktų paketą. Pagrindinė kryptis būtų nauja peržiūros tvarka autonominėms sistemoms ir DI pajėgumams, numatant, kad sprendimų priėmimo centre privalo likti žmogaus vertinimas.

    Senatorius Mike Rounds, vadovaujantis kibernetinio saugumo temoms gynybos komitete, tokius žingsnius vadina pirmu, bet svarbiu bandymu sukurti aiškesnę reguliavimo bazę. Vis dėlto dalis politikų kritiką grindžia tuo, kad įstatymų leidyba juda lėčiau nei pati technologijų raida, todėl spragos gali išlikti dar ilgai.

    Diskusijoms foną suteikia ir tarptautiniai signalai: Europos sąjungininkai, kurių gynybos planavimas glaudžiai susijęs su JAV technologiniu tempu, viešai pritaria siekiui neatsilikti. Buvęs Lietuvos politikas ir NATO pareigūnas Giedrimas Jeglinskas akcentavo, kad sulėtėjimo scenarijus atrodo mažai tikėtinas, nes DI tiesiogiai siejamas su konkurencingumu ir saugumu.

    „Aš nematau sulėtėjimo galimybės. Technologija per svarbi ekonomikos augimui, konkurencingumui ir nacionaliniam saugumui“, – sakė Giedrimas Jeglinskas.

    Tuo pat metu net ir dalis pramonės atstovų, raginančių atsargumą, pripažįsta paradoksą: saugumo priemones lengviau diegti turint lyderystę, bet lyderystė dažnai reiškia didesnį eksperimentavimo greitį. Dėl to artimiausiais mėnesiais diskusijų ašis greičiausiai suksis apie tai, kaip suderinti greitį, atsakomybę ir realiai patikrinamus saugumo standartus karinėms DI sistemoms.

  • JAV lėktuvnešis USS Abraham Lincoln po 286 dienų misijos: rūdys per visą korpusą ir 30 dienų remontas

    JAV žiniasklaida pranešė, kad lėktuvnešis USS Abraham Lincoln po itin ilgos misijos jūroje grįžo į uostą akivaizdžiai nusidėvėjęs: korpusą nuo priekio iki laivagalio dengia rūdys. Pasak CNN kalbinto atsargos JAV karinio jūrų laivyno kapitono Carlo Schusterio, vien korpuso sutvarkymas gali užtrukti apie 30 dienų.

    Laivas su maždaug 5 000 žmonių įgula po 286 dienų jūroje įplaukė į uostą Tailande. JAV politikai šią tarnybą įvardijo kaip vieną ilgiausių šiuolaikinių laikotarpių be užsukimo į uostą, o tai didina apkrovas tiek įgulai, tiek pačiai technikai.

    Kaip tvarkomos tokios rūdys

    C. Schusteris aiškino, kad intensyvi korozija pati savaime nėra neįprasta, kai laivas ilgą laiką dirba jūroje, ypač esant karštam ir drėgnam klimatui. Vis dėlto, pasak jo, darbų mastas rodo, kad dalies procedūrų, kurias įmanoma atlikti plaukiant, šįkart nepakanka.

    Techninės priežiūros metu jūreiviai leidžiasi lynais palei bortą iki vandens linijos, nušlifuoja rūdis ir padengia paviršių keliais sluoksniais dangų. Paprastai pirmiausia tepamas antikorozinis gruntas, o po jo dedami dažų sluoksniai, kad metalas būtų apsaugotas nuo sūraus vandens poveikio.

    Kas lėmė rekordiškai ilgą laiką jūroje

    USS Abraham Lincoln misiją pradėjo 2025 metų lapkritį, išplaukęs iš San Diego bazės Kalifornijoje. Vėliau, 2026 metų sausį, lėktuvnešis buvo nukreiptas į Artimuosius Rytus, kur, remiantis pranešimais, dalyvavo JAV karinėse operacijose ir atliko svarbų vaidmenį aviacijos smūgiams bei jūrų blokados užduotims.

    Ilgos misijos dažnai reiškia ne tik didesnę techninę riziką, bet ir spaudimą personalui, nes ribojamos galimybės pailsėti krante, gauti planinę medicinos pagalbą ar atlikti išsamesnę įrangos priežiūrą. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie galimus įgulos psichikos sveikatos sunkumus, tačiau Pentagonas tokius teiginius paneigė.