CP v2

Tag: Perdirbimas

  • Atliekų kultūros egzaminas: Mažeikių rajonas pateko į aktyviausių dešimtuką su 585 dalyviais

    Septintą kartą Lietuvoje surengtas nacionalinis aplinkosauginis konkursas „Atliekų kultūros“ egzaminas baigėsi rekordine dalyvių banga – šiemet žinias apie rūšiavimą, perdirbimą ir atliekų mažinimą pasitikrino 17 325 žmonės. Tarp aktyviausių savivaldybių į dešimtuką pateko Mažeikių rajono savivaldybė, iš kurios egzamine dalyvavo 585 gyventojai.

    Organizatorių skelbiamais rezultatais, Mažeikiuose šeši dalyviai į visus klausimus atsakė teisingai. Konkursas tradiciškai orientuotas į praktinius kasdienius sprendimus: nuo teisingo pakuočių ir maisto atliekų tvarkymo iki vartojimo mažinimo ir pakartotinio naudojimo.

    Ryškiausi rezultatai mokyklose

    1–4 klasių grupėje maksimalų įvertinimą – 15 taškų iš 15 galimų – pasiekė „Vyturio“ pradinės mokyklos mokinė Aria. Šios amžiaus grupės klausimai paprastai apima bazines rūšiavimo taisykles ir dažniausias klaidas, su kuriomis susiduriama namuose.

    Tarp klasių išsiskyrė „Vyturio“ pradinės mokyklos 2B klasė: dalyvavo 21 mokinys, o 8 jų surinko po 14 taškų iš 15. Kiti klasės mokiniai taip pat parodė tvirtas žinias, surinkdami nuo 8 iki 13 taškų, o pasirengimą koordinavo mokytoja Vaiva Veličkienė.

    5–10 klasių grupėje 19 teisingų atsakymų iš 20 pateikė Merkelio Račkausko gimnazijos mokinė Vesta Voraitė. Po 18 taškų surinko „Ventos“ progimnazijos mokinė Vesta Dimaitė ir Lukas Lukošius iš Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos.

    Šioje kategorijoje geriausiai pasirodžiusi mokykla Mažeikių rajone tapo „Ventos“ progimnazija. Egzamine dalyvavo 18 mokinių, o 5 jų surinko 15 ir daugiau taškų, kas rodo nuoseklų pasirengimą ir temų supratimą.

    Suaugusieji: maksimalūs balai ir greitis

    11 klasės ir vyresniųjų grupėje visus 20 taškų surinko keli suaugusieji, tai padarę per skirtingą laiką: Jurgita Žvirzdinienė, Algirdas Žvirzdinas, Edmundas Lideikis, Žaneta Viktoravičienė ir Inga Čiuldienė. Šioje kategorijoje dažniau tikrinamos ne tik taisyklės, bet ir platesnis kontekstas – atliekų prevencija, atsakingas vartojimas, dažniausiai pasitaikančių mitų atpažinimas.

    Egzamino testai buvo parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasėms pateikta 15 klausimų, 5–10 klasėms ir suaugusiųjų kategorijai – po 20 klausimų. Tokia struktūra leidžia palyginti žinias pagal amžių ir kartu aiškiau matyti, kurios temos visuomenėje dar kelia daugiausia neaiškumų.

    Kas organizuoja ir kodėl tai svarbu?

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja „VAATC“, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Partneriais įvardijami Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, kurie prisideda prie turinio sklaidos ir praktinių atliekų tvarkymo žinių stiprinimo.

    Tokie konkursai išlieka svarbūs ne vien kaip žinių patikrinimas: jie padeda išryškinti dažniausias kasdienes klaidas, skatina mokyklas įtraukti tvarumo temas į ugdymą, o savivaldybėms suteikia aiškesnį signalą, kur labiausiai reikia informavimo ir infrastruktūros sprendimų. Mažeikių rajono rezultatas, patekęs į aktyviausiųjų dešimtuką, rodo didelį vietos bendruomenės įsitraukimą.

  • „Gamtos ateitis“ pradeda kampaniją: kaip paneigiami mitai apie atliekų rūšiavimą Lietuvoje

    „Gamtos ateitis“ pradeda kampaniją: kaip paneigiami mitai apie atliekų rūšiavimą Lietuvoje

    Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ pradėjo visuomenės švietimo kampaniją, kuria siekia paneigti dažniausiai pasitaikančius mitus apie atliekų rūšiavimą. Iniciatyva orientuota į paprastą, kasdienėje buityje pritaikomą informaciją ir aiškias taisykles, kurios padeda išvengti klaidų.

    Kampanija pavadinta „Už Lietuvą – rūšiavimo čempionę!“ ir akcentuoja, kad nuo kiekvieno gyventojo pasirinkimų priklauso, kiek atliekų iš tiesų bus perdirbta. Asociacija pabrėžia, kad net ir nedidelės klaidos rūšiuojant gali sumažinti antrinių žaliavų kokybę, todėl svarbu laikytis bazinių principų.

    Kaip skleidžiama informacija?

    Vienas pagrindinių kampanijos įrankių – trumpi animaciniai edukaciniai vaizdo įrašai, skirti paneigti populiarius įsitikinimus apie rūšiavimo sistemą. Tokia forma pasirinkta tam, kad informacija būtų lengvai suprantama ir patraukli skirtingoms amžiaus grupėms.

    Vaizdo įrašai platinami asociacijos socialinių tinklų kanaluose, taip pat perduodami visoms Lietuvos savivaldybėms, kad šios galėtų naudoti medžiagą vietinėje komunikacijoje. Tokiu būdu siekiama, kad vienodos žinutės pasiektų gyventojus skirtinguose regionuose ir sumažintų painiavą dėl taisyklių.

    Kokius mitus siekiama paneigti?

    Asociacija išskiria kelias dažniausiai pasitaikančias klaidingas nuostatas, kurios neretai tampa priežastimi nerūšiuoti arba rūšiuoti atmestinai. Tarp jų – įsitikinimas, kad į rūšiavimo konteinerius galima mesti tekstilę, arba kad visos atliekos galiausiai vis tiek supilamos į vieną šiukšliavežę.

    Taip pat akcentuojamas požiūris, jog šiukšlės nėra asmeninė atsakomybė, ir nuomonė, kad viena neteisingai išmesta atlieka nieko nepakeis. Kampanijos žinutė paprasta: rūšiavimas veikia tada, kai žmonės laikosi taisyklių, o surinktos žaliavos išlieka pakankamai švarios ir tinkamos perdirbti.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Atliekų tvarkymo sistemoje svarbiausia ne vien surinkti daugiau, bet ir surinkti tinkamai, nes užterštos atliekos dažnai tampa neperdirbamos. Tai reiškia, kad gyventojų įpročiai tiesiogiai susiję su tuo, ar atliekos virsta žaliavomis, ar keliauja į šalinimą.

    „Gamtos ateitis“ teigia, kad rūšiavimas nėra sudėtingas, jei laikomasi kelių aiškių taisyklių ir vengiama „mitais“ paremtų sprendimų. Kampanija kviečia gyventojus pasitikrinti savo įpročius ir priimti kasdienius sprendimus, kurie mažina atliekų kiekį ir didina perdirbimo efektyvumą.

  • Aliuminį vis dar importuojame iš Rusijos: perdirbimas gali sumažinti priklausomybę ir kainų riziką

    Aliuminį vis dar importuojame iš Rusijos: perdirbimas gali sumažinti priklausomybę ir kainų riziką

    Importo priklausomybė nemažėja

    Aliuminis Lenkijoje išlieka strategiškai svarbi, bet ribotai vietoje pagaminama žaliava: šalies pramonė pačios pagamintu metalu patenkina apie 13 proc. vidaus poreikio. Dėl to ekonomika yra priversta remtis importu, o kainų ir tiekimo svyravimai greitai persiduoda gamintojams.

    Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) apžvalgoje teigiama, kad 2025 metais Lenkija buvo viena didžiausių aliuminio importuotojų pasaulyje. Tai rodo, kad net ir didėjant gamybos efektyvumui, struktūrinė priklausomybė nuo įvežamos žaliavos išlieka.

    Rusijos dalis išlieka reikšminga

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarp tiekėjų yra nemažai Europos Sąjungos šalių, tačiau dalis aliuminio vis dar atkeliauja iš Rusijos. PIE vertinimu, 2025 metais apie 10 proc. Lenkijos aliuminio importo sudarė tiekimas iš Rusijos.

    Toks srautas kelia papildomų rizikų, nes žaliavų prekybą vis dažniau veikia geopolitiniai sprendimai, sankcijos ir logistikos trikdžiai. Įmonėms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą planuojant gamybą ir kainodarą.

    Kodėl aliuminis tampa dar svarbesnis

    Aliuminis, kaip ir varis, yra vienas pagrindinių metalų, reikalingų elektros tinklų plėtrai ir modernizacijai. Augant investicijoms į energetikos infrastruktūrą ir elektrifikaciją, didėja ir patikimo metalo tiekimo poreikis.

    Be energetikos, aliuminis plačiai naudojamas transporto, statybų, pakuočių ir mašinų gamybos sektoriuose. Dėl šios priežasties net nedideli tiekimo sutrikimai gali paveikti daugybę grandžių nuo komponentų iki galutinių produktų.

    Perdirbimas kaip greitesnė išeitis

    PIE ekonomistai pabrėžia, kad perdirbimas gali būti reali priemonė mažinti priklausomybę nuo importo ir didinti žaliavų saugumą. Jų nurodomi duomenys rodo, kad 2024 metais Lenkijoje susidarė dešimt kartų daugiau perdirbimui tinkamų aliuminio atliekų nei sudarė pirminio aliuminio gamyba šalyje.

    Tai signalizuoja apie didelį neišnaudotą potencialą: daugiau surinkto ir perdirbto metalo leistų bent dalį paklausos patenkinti vietiniais srautais. Kartu tai mažintų rizikas, susijusias su tiekimo koncentracija ir priklausomybe nuo riboto skaičiaus išorės partnerių.

    „Perdirbimas vis dažniau vertinamas ne tik kaip žiedinės ekonomikos tikslų priemonė, bet ir kaip būdas stiprinti valstybės ekonominį suverenitetą“, – teigiama PIE apžvalgoje.

    Ekspertų vertinimu, kryptingas perdirbimo grandinės stiprinimas galėtų apimti stabilesnį atliekų surinkimą, investicijas į rūšiavimą ir perlydymo pajėgumus bei aiškesnes taisykles pramonei. Tokios priemonės leistų mažinti importo spaudimą ir geriau valdyti kainų svyravimus.

  • Kodėl ant gėrimų skardinės liežuvėlio yra maža skylutė: ne tik atidarymui, bet ir higienai

    Gėrimų skardines kasdien atidaro milijonai žmonių, tačiau viena smulki detalė dažnai lieka nepastebėta. Ant skardinės liežuvėlio esanti maža skylutė nėra dizaino „papuošimas“ – ji atsirado dėl praktiškų ir saugumo sumetimų.

    Liežuvėlis paprastai yra plona aliuminio juostelė, prie dangtelio pritvirtinta kniede. Konstrukcijoje dažniausiai matomos dvi angos: didesnė, į kurią patogu įkišti pirštą, ir mažesnė arčiau kniedės.

    Mažesnės skylutės vaidmuo pirmiausia susijęs su mechanika: ji padeda tolygiau paskirstyti jėgą atidarant skardinę. Dėl to liežuvėlis lengviau lankstosi, mažėja rizika jam deformuotis ar lūžti, o pats atidarymas tampa sklandesnis.

    Didesnė anga, skirta pirštui, irgi turi savo logiką: ji leidžia patogiau suimti liežuvėlį ir atidaryti skardinę mažesnėmis pastangomis. Tai sumažina tikimybę susižeisti, ypač jei skardinė atidaroma skubant arba šaltomis rankomis.

    Maža skylutė gali būti naudinga ir geriant su šiaudeliu. Gazuotuose gėrimuose burbuliukai dažnai „kilnoja“ šiaudelį, jis slankioja arba net iššoka iš angos, todėl gerti tampa nepatogu.

    Sprendimas paprastas: atidarius skardinę, liežuvėlį galima pasukti taip, kad didesnė anga atsidurtų virš atidarytos skardinės angos. Tuomet į ją įkišamas šiaudelis, o liežuvėlis jį prilaiko ir padeda išlaikyti vietoje.

    Šis būdas dažnai įvardijamas ir kaip higieniškesnis: geriant per šiaudelį mažiau tenka liestis prie skardinės viršaus. Skardinių dangteliai transportuojant ir sandėliuojant gali liestis su įvairiais paviršiais, todėl dalis vartotojų sąmoningai renkasi gerti ne tiesiai iš skardinės.

    Liežuvėlio dizainas siejamas ir su medžiagų taupymu. Maža skylutė reiškia šiek tiek mažiau panaudoto metalo, o masinėje gamyboje net ir toks nedidelis skirtumas virsta apčiuopiamu aliuminio sutaupymu.

    Mažesnis metalo kiekis paprastai reiškia ir mažesnes energijos sąnaudas gamyboje bei logistikai. Nors aliuminis plačiai perdirbamas, pats perdirbimo procesas yra energetiškai intensyvus, todėl kiekvienas sutaupytas gramas prisideda prie mažesnio bendro poveikio aplinkai.

    Be to, šiuolaikinėse skardinėse liežuvėlis paprastai nebeatsiskiria nuo dangtelio. Tai sumažina šiukšlių kiekį ir riziką, kad atskiras metalinis gabalėlis pateks į aplinką ar taps pavojingas žmonėms.

  • Mokslininkai sukūrė gyvą plastiką: butelis po naudojimo per 6 dienas tiesiog išnyksta

    Mokslininkai sukūrė gyvą plastiką: butelis po naudojimo per 6 dienas tiesiog išnyksta

    Kinijos universiteto Honkonge (Šendžene) mokslininkai pristatė vadinamąjį gyvą plastiką, kuris, suaktyvinus tam tikromis sąlygomis, gali visiškai suirti per kelias dienas ir nepalikti mikroplastikų. Tyrėjų teigimu, medžiaga naudojimo metu išlieka tvirta ir stabili kaip įprastas plastikas, tačiau pasibaigus jos paskirčiai suirimą galima „įjungti“.

    Šis sprendimas kuriamas kaip atsakas į pakuočių problemą: didelė dalis plastikinių gaminių naudojami trumpai, o aplinkoje išlieka dešimtmečius ar net ilgiau. Dėl to daugėja atliekų, o suyrantis plastikas virsta mikroplastikais, kurie aptinkami vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose ir žmogaus kasdienėje aplinkoje.

    Kaip veikia „gyvas plastikas“

    Mokslininkai medžiagą sukūrė polikaprolaktono pagrindu, į ją įterpdami bakterijų Bacillus subtilis sporas. Jos modifikuotos taip, kad aktyvuotos pradėtų gaminti fermentus, skaidančius polimerų grandines į vis smulkesnes dalis, kurias bakterijos gali panaudoti kaip maisto šaltinį.

    Laboratoriniuose bandymuose suirimas buvo pasiekiamas suaktyvinus medžiagą kontroliuojamomis sąlygomis, įskaitant šilumą ir specialų maitinamąjį tirpalą. Tyrėjai skelbia, kad tokiu režimu plastikas gali visiškai suirti maždaug per 6 dienas, o svarbiausia, procesas neturėtų palikti mikroplastikų.

    Ką tai galėtų pakeisti pakuočių rinkoje

    Kol kas technologija dar nėra paruošta masinei pakuočių gamybai, tačiau kryptis aiški: vienkartinės pakuotės, įskaitant gėrimų butelius, kurių atliekų srautas yra vienas didžiausių. Idėja tokia, kad po panaudojimo vartotojui nebereikėtų rūšiuoti ar vežti į perdirbimą, jei pakuotė galėtų būti suardyta kontroliuojamai.

    Vis dėlto ekspertiniu požiūriu svarbiausias klausimas yra valdomumas. Pakuotė turi būti visiškai saugi ir stabili sandėliavimo, transportavimo ir naudojimo metu, o suirti tik tada, kai to iš tiesų reikia, kad nesuirimo procesas neprasidėtų per anksti dėl drėgmės ar temperatūros svyravimų.

    Kodėl mikroplastikai kelia tiek dėmesio

    Mikroplastikais vadinamos labai smulkios plastiko dalelės, kurios susidaro plastikui yrant arba dėvintis. Jos lengvai pasklinda aplinkoje, o dėl sudėties ir priedų gali būti ne tik fizinis teršalas, bet ir cheminių medžiagų nešėjas.

    Būtent todėl kuriant naujas medžiagas akcentuojama ne tik tai, kad plastikas suirtų, bet ir kaip jis suirtų. Technologijos, kurios sumažina mikroplastikų susidarymo riziką, laikomos perspektyviomis, tačiau iki pritaikymo kasdienėms pakuotėms dar reikia papildomų bandymų, įskaitant saugos, gamybos mastelio ir poveikio aplinkai vertinimus.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale ACS Applied Polymer Materials, o komanda toliau ieško būdų supaprastinti aktyvavimo mechanizmą, kad jis būtų praktiškesnis realiomis sąlygomis. Jei tai pavyktų, ateityje gali atsirasti pakuočių, kurios po panaudojimo ne virsta atliekomis, o tampa kontroliuojamo suirimo proceso dalimi.

  • Ukmergėje vyks Konteinerio krata: gyvai patikrins, ką iš tiesų metame į plastiko konteinerį

    VšĮ „Žaliasis taškas“ kartu su Ukmergės rajono savivaldybės administracija kviečia gyventojus į edukacinį renginį Konteinerio krata. Jo metu bus praktiškai tikrinama, ar pakuočių atliekos kasdienėje rutinoje iš tiesų rūšiuojamos teisingai.

    Renginys vyks 2026 metais gegužės 21 dieną 12 valandą prie atliekų rūšiavimo konteinerių aikštelės Maironio g. 2, Ukmergėje. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas nemokamas ir atviras visiems.

    Kaip vyks Konteinerio krata?

    Pagrindinė renginio dalis bus praktinis rūšiavimo patikrinimas: organizatoriai išpils plastiko konteinerio turinį ir kartu su dalyviais perrūšiuos tai, kas jame atsidūrė. Taip bus aiškiai parodyta, kokios atliekos dažniausiai atsiduria ne savo vietoje.

    Pasak organizatorių, ši iniciatyva Lietuvoje vykdoma jau trečius metus ir veikia kaip socialinis eksperimentas, atskleidžiantis realius gyventojų įpročius. Gyvas pavyzdys leidžia lengviau suprasti taisykles nei vien informaciniai plakatai ar priminimai.

    Dažniausios klaidos ir kodėl jos svarbios

    Renginio metu bus pristatytos dažniausiai pasitaikančios rūšiavimo klaidos ir paaiškinta, kokios jų pasekmės atliekų tvarkymo grandinėje. Net ir nedidelė netinkamų atliekų dalis gali užteršti perdirbimui tinkamas žaliavas ir apsunkinti jų paruošimą.

    Tinkamai išrūšiuotos pakuočių atliekos turi didesnę tikimybę tapti antrinėmis žaliavomis ir virsti naujais gaminiais. Todėl kiekvieno namų ūkio sprendimai prie konteinerio daro tiesioginę įtaką tam, kiek realiai atliekų bus perdirbta.

    Ką gaus renginio dalyviai?

    Organizatoriai žada atsakyti į gyventojų klausimus ir padėti aiškiau susigaudyti, kaip elgtis su dažniausiai abejonių keliančiomis atliekomis. Tai ypač aktualu, kai pakuotės būna sudėtinės, nešvarios ar su maisto likučiais.

    Taip pat skelbiama, kad aktyviausi dalyviai bus skatinami edukacinėmis veiklomis ir apdovanoti prizais. Organizatoriai kviečia susitikti, diskutuoti ir stiprinti atsakingo vartojimo bei rūšiavimo įpročius bendruomenėje.

  • Visagino senjorai gilinosi į rūšiavimą: kokias klaidas daro dažniausiai ir kaip jų išvengti

    Visagino senjorai gilinosi į rūšiavimą: kokias klaidas daro dažniausiai ir kaip jų išvengti

    2026 metais gegužės 6 dieną Visagine, Vilties gatvėje, surengtas miesto senjorams skirtas susitikimas apie tvarumą ir aplinkosaugą. Į renginį susirinko apie 30 bendruomenės narių, norinčių aiškiau suprasti, kaip kasdieniai įpročiai gali mažinti atliekų kiekį.

    Renginys vyko dviem dalimis: žinių viktorina ir praktinė paskaita. Viktorinos klausimai parodė, kad net ir nuolat rūšiuojantys žmonės kartais susiduria su taisyklių niuansais, ypač kai pakuotės būna sudėtinės ar neįprastos.

    Kas kelia daugiausia klausimų?

    Diskusijose dažniausiai grįžta tos pačios situacijos: kur dėti maistu suteptas pakuotes, kaip elgtis su kelių medžiagų pakuotėmis ir ar būtina jas plauti. Lektoriai pabrėžė, kad svarbiausia taisyklė yra paprasta: į rūšiavimą neturi patekti akivaizdžiai užterštos, riebaluotos ar skysčiais permirkusios atliekos.

    Taip pat aptarta, kodėl į konteinerius išmestos netinkamos atliekos gali sugadinti visą surinktą srautą ir apsunkinti perdirbimą. Kai atliekos užteršiamos, dalis jų gali būti nukreipta ne perdirbimui, o tvarkymui kitais būdais, todėl nukenčia ir aplinkosauginė nauda.

    Atliekų kelias po konteinerio

    Paskaitoje dalyviams paaiškinta, kaip surinktos atliekos keliauja toliau: nuo surinkimo ir pirminio atskyrimo iki paruošimo perdirbimui. Akcentuota, kad kokybiškas rūšiavimas namuose padeda mažinti sąnaudas ir didina tikimybę, kad medžiagos bus panaudotos pakartotinai.

    Senjorai aktyviai uždavinėjo klausimus ir dalijosi savo patirtimi, aptardami kasdienes situacijas daugiabučiuose ir namų ūkiuose. Renginio pabaigoje dalyviai džiaugėsi ne tik naujomis žiniomis, bet ir galimybe pabendrauti, o simbolinės dovanos priminė apie tęstinį įprotį rūšiuoti.

    Susitikimas Visagine parodė, kad tvarumas dažniausiai prasideda nuo mažų, nuoseklių sprendimų. Bendruomeniškas formatas ir aiškiai išdėstyta praktika padėjo rimtą temą paversti paprasta ir pritaikoma kasdienybėje.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    Paaiškėjo septintą kartą surengto „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai. Balandžio 30 dieną vykusi iniciatyva šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą laikė per 17 000 dalyvių.

    Egzaminas kasmet kviečia pasitikrinti rūšiavimo ir atsakingo vartojimo žinias, o kartu primena, kad teisingi įpročiai formuojasi ne per vieną dieną. Organizatoriai akcentuoja, jog rūšiavimas dažnai priklauso nuo konteksto, todėl vien „iškalti taisykles“ ne visuomet pakanka.

    Didžiausią aktyvumą ir šiemet demonstravo moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prisijungė apie 500 ugdymo įstaigų. Pastebima, kad įsitraukimas didėja ir už mokyklos ribų, nes savo žinias tikrinosi mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai.

    Kur dalyviai klydo dažniausiai?

    Rezultatai parodė, kad daliai dalyvių daugiausia neaiškumų kelia situacijos, kuriose reikia įvertinti, ar daiktas laikytinas pakuote, ar jau atlieka, kurią tvarkyti reikia kitaip. Vienas iš klausimų, užkliuvusių daugeliui, buvo apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, ir į kurį konteinerį ją reikėtų išmesti.

    Skirtingose amžiaus grupėse išryškėjo nevienodi iššūkiai. Jaunesniems dalyviams daugiau klausimų sukėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir reglamentavimo niuansai.

    Rekordas ir aiški žinutė kitam kartui

    Nors bendras įsitraukimas augo, tobulų rezultatų buvo nedaug. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau kaip 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai besimokančioms grupėms pritrūksta praktinių žinių.

    „Rūšiavimo žinios stiprėja per bandymus ir klaidas, todėl svarbiausia, kad žmonės nepaleidžia temos iš akiračio“, – pabrėžia egzamino organizatoriai.

    Egzaminą organizuoja „VAATC“, projektą globoja Aplinkos ministerija, o prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai tikisi, kad šių metų patirtis paskatins dalyvius atnaujinti žinias ir kitąmet sugrįžti dar geriau pasiruošus.

  • Lenkija ir JAV pasirašė susitarimą dėl kritinių mineralų: ką tai keičia žaliavų grandinėse Europoje

    Lenkija ir JAV pasirašė susitarimą dėl kritinių mineralų: ką tai keičia žaliavų grandinėse Europoje

    Lenkija ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė strateginį memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti kritinių žaliavų tiekimo grandines. Dokumentą pasirašė Lenkijos vyriausiasis nacionalinis geologas Krzysztofas Galosas ir JAV Valstybės departamento pareigūnė Allison Hooker.

    Susitarimas apima mineralų, svarbių gynybos pramonei ir žaliajai energetikai, gavybą, perdirbimą bei pakartotinį panaudojimą perdirbant atliekas. Pagrindinis tikslas – didinti tiekimo skaidrumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekėjo.

    Kas laikoma kritinėmis žaliavomis

    Kritinės žaliavos paprastai apibrėžiamos kaip ištekliai, kurių reikia strateginėms technologijoms, o jų tiekimas yra pažeidžiamas dėl geopolitinių ar rinkos veiksnių. Tai apima ir retųjų žemių elementus, plačiai naudojamus nuolatiniuose magnetuose, baterijose, elektronikoje bei vėjo jėgainių ir elektromobilių komponentuose.

    Europos Sąjungoje kritinių žaliavų tema pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių pramonės politikos krypčių, nes sparčiai augant elektromobilių, tinklų modernizavimo ir atsinaujinančios energetikos poreikiams didėja ir metalų paklausa. Todėl valstybių partnerystės, apimančios ne tik gavybą, bet ir perdirbimo pajėgumus, vertinamos kaip strateginis saugumo klausimas.

    Ko siekiama šiuo memorandumu

    Šalys deklaruoja siekį kurti įvairesnį tiekimo šaltinių tinklą ir taip mažinti riziką, kad priėjimas prie žaliavų būtų naudojamas politiniam spaudimui. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tiek naujiems projektams, tiek alternatyvoms, pavyzdžiui, perdirbimui ir žiedinės ekonomikos sprendimams.

    Memorandume numatytos kryptys apima retųjų žemių apdorojimo ir perdirbimo kompetencijų stiprinimą bei geologinių išteklių žemėlapių ir duomenų atnaujinimą. Taip pat akcentuojama rinkos skaidrumo svarba, nes kritinių mineralų grandinėse reikšmingą vaidmenį vaidina ne tik gavyba, bet ir rafinavimas, medžiagų gryninimas bei tarpiniai komponentai.

    Investicijos, leidimai ir technologijos

    Abi pusės įvardijo ketinimus spręsti finansinius ir reguliacinius barjerus, kurie dažnai stabdo kasybos ir perdirbimo projektus. Tarp prioritetų – investicijų pritraukimas ir leidimų išdavimo procesų efektyvinimas, išlaikant aplinkosaugos reikalavimus.

    Susitarime taip pat pabrėžiama technologinė pažanga, įskaitant pažangesnius atskyrimo ir gryninimo metodus bei perdirbimo sprendimus, leidžiančius atgauti vertingus metalus iš metalo laužo ir pramoninių atliekų. Tokia kryptis laikoma viena realistiškiausių priemonių mažinti importo priklausomybę, nes perdirbimas gali greičiau papildyti rinką nei naujų telkinių vystymas.

    Lenkijos institucijos akcentuoja, kad partnerystė dera su šalies žaliavų politika ir platesniais regiono saugumo tikslais. Artimiausiu laikotarpiu rinkos dalyviai stebės, ar susitarimas virs konkrečiais projektais, ypač perdirbimo infrastruktūros ir tiekimo grandinių diversifikavimo srityse.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimas, sukėlęs daugiausia klaidų

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, balandžio 30 dieną vykęs jau septintą kartą, šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo. Organizatorių duomenimis, registravosi daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, o egzaminą realiai laikė per 17 tūkst. dalyvių.

    Egzaminas kasmet kviečia pasitikrinti rūšiavimo žinias ir atkreipti dėmesį į kasdienius sprendimus, kurie daro įtaką atliekų kiekiui. Šių metų rezultatai parodė, kad didžiausią susidomėjimą išlaiko moksleiviai, tačiau aktyviau įsitraukia ir suaugusieji.

    Daugiausia dalyvių subūrė mokyklos

    Didžiausią dalyvių dalį sudarė moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 tūkst. jaunų žmonių, o prie iniciatyvos prisijungė apie 500 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje. Aktyviausios šiemet buvo Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija.

    Organizatoriai pabrėžia, kad toks įsitraukimas svarbus ne vien dėl žinių patikrinimo. Moksleiviams rūšiavimo įgūdžiai dažnai formuojasi per praktines situacijas, todėl net ir klaidos tampa naudinga mokymosi dalimi.

    Klausimai, kuriems prireikė konteksto

    Vienu kebliausių šių metų klausimų tapo situacija, kai reikia nuspręsti, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau būtent čia dalyviams teko atskirti, kada daiktas laikomas pakuote, o kada jis tampa kita atlieka, tvarkoma kitu principu.

    Rezultatai parodė, kad 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 tūkst. dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys. Tai signalas, kad daliai klausimų nepakanka vien atmintinai išmoktos taisyklės, reikia suprasti ir pačią rūšiavimo logiką.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kilo vartojimo ir jo įtakos atliekų kiekiui temose, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir atsakomybės aspektai. Tokia tendencija atitinka ir bendrą atliekų prevencijos kryptį, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne vien rūšiavimui, bet ir mažesniam atliekų susidarymui.

    Įsitraukė ir įmonės bei organizacijos

    Egzaminą laikė ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, studentai, įvairių organizacijų bei įmonių darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet išskirta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Organizatoriai akcentuoja, kad egzaminas nėra tik žinių testas, o veikiau praktinis priminimas, jog rūšiavimas reikalauja nuolatinio atsinaujinimo. Pakuočių sprendimai, medžiagos ir ženklinimas keičiasi, todėl gyventojams tenka vis dažniau vertinti konkrečią situaciją, o ne pasikliauti sena nuostata.

    Tiems, kurie šiemet nespėjo dalyvauti, siūloma pasitikrinti žinias sprendžiant šių ir ankstesnių metų klausimus. Tikimasi, kad sukaupta patirtis daliai dalyvių kitąmet padės išvengti klaidų, o klausimai, kurie šiemet pasirodė sudėtingiausi, taps aiškesni kasdienėje praktikoje.