CP v2

Tag: Perdirbta mėsa

  • Dietetykė įspėja: šių 3 „Biedronka“ kumpių geriau nepirkite – per daug druskos ir priedų

    Dietologė Paulina Ihnatowicz įvertino tris pigesnius „Biedronka“ parduodamus „Kraina Wędlin“ mėsos gaminius ir įspėjo, kad jų sudėtis nėra tinkama kasdieniam pasirinkimui. Specialistė dėmesį sutelkė į mėsos kiekį, druskos normą bei technologinius priedus, kurie dažnai naudojami konsistencijai gerinti ir savikainai mažinti.

    Pasak dietologės, žema kaina nebūtinai reiškia prastą produktą, tačiau konkrečiais atvejais sudėtis kelia klausimų. Perdirbtoje mėsoje dažnai pasitaiko krakmolo ar kitų užpildų, o didelis druskos kiekis ilgainiui siejamas su aukštesne kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Trys gaminiai, kuriuos kritikavo

    Pirmuoju numeriu specialistė įvardijo tirolietiško tipo maltinį gaminį, kuriame, jos teigimu, yra tik 68 proc. mėsos. Be to, sudėtyje nurodomas krakmolas, o maistingumo lentelėje matyti didelė druskos ir riebalų koncentracija.

    „Numeris vienas yra tirolietiško tipo maltinis gaminys: tik 68 proc. mėsos, krakmolas kaip užpildas, daug druskos ir daug riebalų, todėl jo nerekomenduoju“, – sakė dr. Paulina Ihnatowicz.

    Antruoju pavyzdžiu dietologė pasirinko tos pačios linijos virtą kumpį, kuriame, pasak jos, mėsos dalis siekia 75 proc. Specialistė atkreipė dėmesį, kad tokio tipo gaminiuose užpildai ir labai sūrus skonis dažnai slepia menkesnę žaliavos kokybę.

    „Čia turime 75 proc. mėsos, vis dar per mažai, o druskos kiekis labai didelis, todėl tai nėra pasirinkimas kasdienai“, – sakė dr. Paulina Ihnatowicz.

    Trečiuoju numeriu ji įvardijo sumuštiniams skirtą dešros tipo gaminį iš kumpio, kuriame mėsos dalis nurodoma 80 proc. Nors šis rodiklis didesnis nei ankstesniuose dviejuose produktuose, dietologė pabrėžė, kad ir čia matomi užpildai, itin didelis druskos kiekis bei konservantas.

    „Net jei mėsos 80 proc., tai vis tiek mažai, o druskos kiekis labai didelis. Be to, yra krakmolo ir natrio nitrito, todėl tokių gaminių patarčiau nepirkti“, – sakė dr. Paulina Ihnatowicz.

    Kaip išsirinkti geresnį kumpį?

    Specialistai primena, kad perdirbtos mėsos gaminiai nėra tas produktas, kurį verta valgyti kasdien. Tarptautinės sveikatos rekomendacijos sieja dažną perdirbtos mėsos vartojimą su didesne tam tikrų ligų rizika, todėl tokie gaminiai turėtų likti retesniu pasirinkimu, o kasdienybėje prioritetas teikiamas mažiau apdorotai mėsai, žuviai, ankštinėms kultūroms.

    Renkantis mėsos gaminius parduotuvėje verta lyginti etiketes ir ieškoti kuo trumpesnės sudėties. Praktinis orientyras yra aiškiai įvardyta mėsa, kuo mažiau užpildų ir priedų, o druskos kiekį naudinga vertinti maistingumo lentelėje, ypač jei tokie produktai valgomi dažnai.

    Dietologė pabrėžė, kad ir „Biedronka“ galima rasti paprastesnės sudėties kumpių, kuriuose nėra užpildų. Vis dėlto net ir tokius gaminius ji siūlo rinktis retkarčiais, nes tai išlieka perdirbta mėsa, dažniau turinti daugiau druskos ir sočiųjų riebalų nei šviežia mėsa.

  • Šis populiarus pusryčių pasirinkimas gali staigiai kelti blogąjį cholesterolį: ką rinktis vietoj jo

    Pusryčių lėkštėje dažnai atsidurianti kepta kiaulienos dešrelė ar kiti perdirbtos mėsos gaminiai gali greitai padidinti mažo tankio lipoproteinų (MTL), vadinamų bloguoju cholesteroliu, kiekį kraujyje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad čia svarbiausi du veiksniai: didelis sočiųjų riebalų kiekis ir pats produkto perdirbimo būdas.

    Sočiosios riebalų rūgštys siejamos su didesniu MTL cholesterolio kiekiu, nes gali mažinti kepenų gebėjimą pašalinti MTL iš kraujotakos. Dėl to ilgainiui didėja rizika, kad arterijose pradės kauptis aterosklerozinės plokštelės, o tai siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis.

    Kodėl dešrelės kelia riziką?

    Perdirbta mėsa, tokia kaip dešros ar dešrelės, dažnai turi ne tik daug sočiųjų riebalų, bet ir nemažai druskos bei įvairių priedų. Tyrimuose reguliarus perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o mechanizmai aiškinami uždegimu, oksidaciniu stresu ir kraujagyslių funkcijos pokyčiais.

    Dar vienas aspektas yra nitritai, kurie naudojami spalvai išlaikyti, skoniui sustiprinti ir mikrobiologinei rizikai mažinti. Kaitinant perdirbtą mėsą aukštoje temperatūroje gali susidaryti junginiai, laikomi nepalankiais sveikatai, todėl svarbi ne tik produkto sudėtis, bet ir gaminimo būdas.

    Dešrelės pusryčiuose dažnai derinamos su kitais sočiųjų riebalų šaltiniais, pavyzdžiui, sūriu, sviestu ar riebiu padažu. Jei dar pasirenkamas kepimas riebaluose, vieno valgymo riebalų ir druskos kiekis gali tapti gerokai didesnis, nei planuojama.

    Ką rinktis vietoj to?

    Jei tikslas yra palankesnis cholesterolio profilis, vienas paprasčiausių pasirinkimų yra avižinė košė. Avižose esantis tirpusis skaidulų tipas beta gliukanas padeda mažinti MTL cholesterolį, nes suriša cholesterolį žarnyne ir padeda jam pasišalinti iš organizmo.

    Dar geriau, kai avižos derinamos su kitais tirpių skaidulų šaltiniais, pavyzdžiui, obuoliais, chia ar linų sėmenimis. Tokie pusryčiai ne tik sotesni, bet ir padeda stabiliau palaikyti energiją dienos pradžioje.

    Kitas praktiškas pasirinkimas yra kiaušiniai, ypač jei jie valgomi su daržovėmis ir pilno grūdo produktais. Kiaušiniai suteikia baltymų, kurie ilgiau palaiko sotumą, o subalansuotas garnyras leidžia sumažinti poreikį rinktis perdirbtą mėsą.

    Norint sumažinti sočiųjų riebalų kiekį, galima rinktis ir augalinius baltymus. Pavyzdžiui, juodosios pupelės ar kiti ankštiniai turi daug skaidulų ir baltymų, todėl tinka sotesniems pusryčiams ir gali būti alternatyva perdirbtai mėsai.

  • Ilgaamžių lėkštė be šių 6 produktų: mokslas paaiškina, ką verta išbraukti jau šiandien

    Ilgaamžiškumas dažnai siejamas su genetika, tačiau vis daugiau duomenų rodo, kad kasdieniai mitybos pasirinkimai turi didžiulę įtaką širdies, medžiagų apykaitos ir net smegenų sveikatai. Daug dėmesio šioje srityje sulaukia vadinamosios Mėlynosios zonos, kuriose žmonės dažniau sulaukia 90 ar 100 metų ir ilgiau išlieka savarankiški.

    Tyrėjai, analizuojantys tokių regionų kaip Okinava Japonijoje ar Sardinija Italijoje gyventojų įpročius, kartoja tą pačią mintį: ilgaamžių mityboje dominuoja paprastas, mažai apdorotas maistas. O dalis produktų ant jų stalo atsiranda itin retai arba beveik niekada.

    Kodėl perdirbtas maistas kenkia?

    Viena ryškiausių tendencijų, siejamų su prastesniais sveikatos rodikliais, yra itin apdoroto maisto gausa. Į šią grupę paprastai patenka įvairūs užkandžiai, greitai paruošiami patiekalai, saldumynai, saldinti gėrimai ir produktai su ilgu ingredientų sąrašu.

    Tokie gaminiai dažnai turi daug druskos, pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų, tačiau mažai skaidulų. Ilgainiui tai siejama su didesne nutukimo, 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o kai kuriuose tyrimuose matomos sąsajos ir su blogėjančia pažintine funkcija vyresniame amžiuje.

    6 produktų grupės, kurias riboja ilgaamžiai

    Pirma, ilgaamžių mityboje beveik nėra rafinuotų grūdinių produktų, tokių kaip balta duona ar stipriai apdirbti pusryčių dribsniai. Vietoj jų dažniau renkamasi pilno grūdo produktai, kurie suteikia daugiau skaidulų ir padeda stabiliau išlaikyti gliukozės lygį kraujyje.

    Antra, raudona mėsa, pavyzdžiui, jautiena ar kiauliena, dažnai laikoma išimtimi, o ne kasdieniu pasirinkimu. Tyrimuose dažnesnis raudonos mėsos vartojimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio formų rizika, todėl daugelyje ilgaamžių bendruomenių ji valgoma retai.

    Trečia, itin apdorotas maistas laikomas viena svarbiausių grupių, kurią verta mažinti. Tai įvairūs pusfabrikačiai, greito paruošimo produktai ir pramoniniai užkandžiai, kuriuose neretai būna paslėpto cukraus, daug druskos ir priedų, o sotumo jausmas išlieka trumpai.

    Ketvirta, karvės pienas dažnai vartojamas saikingai, nors pieno produktai apskritai nėra visur vienodai ribojami. Kai kuriose ilgaamžių populiacijose dažniau pasirenkami fermentuoti pieno produktai ar mažesnės porcijos, o dalis žmonių pirmenybę teikia alternatyvoms dėl individualaus toleravimo.

    Penkta, saldumynai ir ypač saldinti gėrimai ilgaamžių mityboje dažniausiai yra retas malonumas, o ne kasdienis įprotis. Didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su didesne 2 tipo diabeto, kepenų suriebėjimo ir uždegiminių procesų rizika, todėl saldumui dažniau pasirenkami vaisiai.

    Šešta, perdirbta mėsa, tokia kaip dešrelės, šoninė ar kumpis, laikoma vienu nepalankiausių pasirinkimų. Pasaulio sveikatos organizacija perdirbtą mėsą yra priskyrusi prie kancerogeninių veiksnių, o dažnesnis jos vartojimas siejamas su didesne storosios žarnos vėžio rizika.

    Ką rinktis vietoj to?

    Mėlynųjų zonų pavyzdžiai rodo, kad esmė dažnai slypi ne vien draudimuose, o pakeitimuose. Vietoj rafinuotų grūdų ir itin apdorotų produktų dažniau valgomi ankštiniai, daržovės, pilno grūdo kruopos, riešutai, o baltymai neretai gaunami iš žuvies ar augalinių šaltinių.

    Svarbu ir tai, kad ilgaamžių mitybos modelis paprastai dera su kitais įpročiais: reguliariu judėjimu, pakankamu miegu, saikingu porcijų dydžiu ir stipriais socialiniais ryšiais. Tai reiškia, kad ilgalaikis efektas dažniau pasiekiamas ne drastiškais sprendimais, o nuosekliais, kasdieniais pasirinkimais.

    Jei turite lėtinių ligų, vartojate vaistus ar planuojate ryškiau keisti mitybą, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu. Individuali sveikatos būklė, toleravimas ir gyvenimo būdas lemia, kokie pokyčiai bus saugūs ir realiai įgyvendinami.

  • Tyrimas: perdirbta kiauliena siejama su didesne demencijos rizika – ką verta keisti mityboje

    Perdirbta raudona mėsa, įskaitant kiaulieną, vis dažniau siejama ne tik su širdies ir kraujagyslių ligomis, bet ir su prastesne smegenų sveikata. 2025 metais medicinos žurnale Neurology paskelbto ilgalaikio tyrimo analizė parodė ryšį tarp dažnesnio perdirbtos raudonos mėsos vartojimo ir didesnės demencijos rizikos.

    Tyrime dešimtmečiais buvo stebima daugiau kaip 100 000 suaugusiųjų sveikata, o pradžioje dalyviai neturėjo demencijos požymių. Vertinant mitybos įpročius paaiškėjo, kad didesnė rizika labiausiai siejosi su perdirbtais produktais, tokiais kaip šoninė, dešros ir kiti mėsos gaminiai.

    Kas didina riziką labiausiai?

    Analizėje nurodoma, kad žmonėms, kurie perdirbtos raudonos mėsos suvartodavo bent ketvirtį porcijos per dieną, demencijos rizika buvo apie 13 proc. didesnė nei tiems, kurie jos valgė rečiau arba visai nevalgė. Tuo pat metu tyrėjai pabrėžė, kad mitybos pakeitimai gali turėti apčiuopiamą naudą.

    Pakeitus perdirbtos mėsos porciją riešutais ar ankštinėmis daržovėmis, rizika siejama su maždaug 19 proc. mažėjimu. Dar ryškesnė asociacija fiksuota tuomet, kai raudona mėsa buvo keičiama žuvimi, tokiu atveju rizika siejama su maždaug 28 proc. mažėjimu.

    „Mūsų analizė rodo, kad perdirbtos raudonos mėsos vartojimas gali būti susijęs su didesne pažintinių sutrikimų ir demencijos rizika, tačiau ją keičiant sveikesnėmis alternatyvomis rizika gali mažėti“, – sakė vienas tyrimo autorių Dong Wang.

    Ne tik demencija: širdis ir vėžio rizika

    Ekspertai primena, kad perdirbta mėsa jau seniai vertinama kritiškai dėl poveikio širdžiai ir kraujagyslėms. Didesnis sočiųjų riebalų kiekis gali prisidėti prie didesnio LDL cholesterolio, o tai siejama su aterosklerozės procesais ir didesne hipertenzijos, infarkto ar insulto rizika.

    Svarbus ir onkologinis aspektas. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 2015 metais perdirbtą mėsą priskyrė 1 grupės kancerogenams, o raudoną mėsą, įskaitant kiaulieną, 2A grupei kaip tikėtinai kancerogeninę, todėl dažnas vartojimas vertinamas kaip nepageidaujamas įprotis.

    Kiek raudonos mėsos laikoma riba?

    Mitybos rekomendacijose dažniausiai kartojama orientacinė riba: raudonos mėsos ir jos gaminių kiekį vertėtų riboti iki maždaug 500 gramų per savaitę. Tačiau realūs įpročiai daugelyje šalių dažnai viršija šią ribą, ypač kai racione dažnai pasitaiko dešros, šoninė ar kiti perdirbti gaminiai.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią skirtumą sveikatai dažnai lemia ne vien pats produktas, bet ir pasirinkta dalis bei gaminimo būdas. Liesesnė mėsa ir švelnesnis apdorojimas paprastai laikomi palankesniu pasirinkimu nei riebi, papildomai riebaluose kepta kiauliena, tačiau net ir tokiu atveju svarbiausia išlieka saikas bei dažnesnis augalinių baltymų ir žuvies įtraukimas.

  • Valgome kasdien ir nepastebime: šie populiarūs produktai ilgainiui ardo žarnyno mikrobiotą

    Žarnyno mikrobiota vis dažniau vadinama vienu svarbiausių sveikatos „indikatorių“, nes ji siejama su virškinimu, imunine sistema ir net uždegimo procesais. Kai šių bakterijų pusiausvyra sutrinka, organizmas gali reaguoti pilvo pūtimu, nereguliariu tuštinimusi, diskomfortu ar sumažėjusiu atsparumu infekcijoms.

    Mokslinėje literatūroje toks mikrobiotos disbalansas dažnai apibūdinamas kaip disbiozė. Nors ji nėra atskira diagnozė, tyrimai rodo, kad ilgainiui disbiozė gali būti siejama su didesne rizika kai kurioms žarnyno ligoms, įskaitant uždegimines žarnyno būkles.

    Rafinuoti angliavandeniai

    Balta duona, saldūs užkandžiai, šviesūs makaronai ar baltieji ryžiai paprastai turi mažiau skaidulų ir daugiau greitai pasisavinamų angliavandenių. Tokie produktai gali skatinti staigesnius gliukozės svyravimus ir trumpalaikį sotumą, todėl lengviau viršyti dienos kalorijų normą.

    Svarbu ir tai, kad skaidulos yra vienas pagrindinių „kuro“ šaltinių naudingoms žarnyno bakterijoms. Kai skaidulų racione nuolat trūksta, mikrobiotos įvairovė gali mažėti, o tai siejama su silpnesne žarnyno barjero funkcija ir didesniu uždegiminiu fonu.

    Perdirbta raudona mėsa ir druskos perteklius

    Dešros, dešrelės, šaltiena ar kiti perdirbtos mėsos gaminiai dažnai turi daugiau druskos ir technologinių priedų. Epidemiologiniai tyrimai rodo ryšį tarp didelio perdirbtos raudonos mėsos vartojimo ir didesnės storosios žarnos vėžio rizikos, todėl specialistai paprastai pataria tokius produktus rinktis rečiau.

    Ne mažiau svarbi ir druska, kuri dažnai „pasislepia“ kasdieniuose produktuose: duonoje, sūriuose, paruoštuose padažuose, užkandžiuose ar greitai paruošiamame maiste. Per didelis natrio kiekis siejamas su prastesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, o netiesiogiai gali paveikti ir virškinamojo trakto būklę.

    Grūdų kokybė ir aštrus maistas

    Viso grūdo produktai dažnai rekomenduojami dėl skaidulų, tačiau verta atkreipti dėmesį į žaliavos kokybę ir kilmę. Diskusijų kelia augalų apsaugos priemonių likučiai, pavyzdžiui, glifosatas, kurį Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra yra priskyrusi prie tikėtinai kancerogeniškų medžiagų, nors skirtingos reguliavimo institucijos riziką vertina nevienodai.

    Aštrūs patiekalai kai kuriems žmonėms gali būti visai tinkami, tačiau jautresnį virškinamąjį traktą turintiems asmenims, pavyzdžiui, sergantiems refliuksu ar dirgliosios žarnos sindromu, labai aštrus maistas neretai sustiprina deginimą ir dirginimą. Tokiais atvejais paprastai rekomenduojama aštrumą didinti palaipsniui ir stebėti individualią reakciją.

    Norint palankiau veikti žarnyno mikrobiotą, dažniausiai siūloma remtis paprasta kryptimi: daugiau skaidulų iš daržovių, ankštinių ir pilno grūdo produktų, mažiau itin perdirbto maisto ir kruopštesnis etikečių skaitymas. Jei virškinimo simptomai kartojasi ar stiprėja, vertėtų pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Gydytojas įvardijo 4 mitybos veiksnius, kurie gali sparčiai trumpinti gyvenimą: daugelis daro kasdien

    Kardiologas ir širdies chirurgas Jeremy Londonas viešai atkreipė dėmesį į keturis mitybos įpročius, kurie, jo teigimu, gali pastebimai didinti lėtinių ligų riziką ir taip trumpinti gyvenimo trukmę. Nors atskiri produktai nėra vienintelė sveikatos priežastis, moksliniai duomenys rodo aiškias tendencijas.

    Specialistas išskyrė alkoholį, perdirbtą mėsą, saldžius gėrimus ir per didelį sočiųjų riebalų kiekį. Šios kategorijos siejamos su dažnesniais širdies ir kraujagyslių sutrikimais, metabolinėmis ligomis bei kai kuriomis vėžio formomis.

    Alkoholis ir vėžio rizika

    Alkoholis tarptautiniu mastu pripažįstamas rizikos veiksniu: sveikatos institucijos pabrėžia, kad saugios dozės, kuri visiškai nepadidintų žalos tikimybės, iš esmės nėra. Alkoholis siejamas mažiausiai su keliomis onkologinėmis diagnozėmis, o rizika didėja kartu su vartojamu kiekiu.

    Gydytojai pabrėžia ir netiesioginį poveikį: alkoholis gali bloginti miego kokybę, skatinti kraujospūdžio augimą, didinti aritmijų tikimybę, o daliai žmonių prisidėti prie svorio augimo. Tai ypač aktualu, kai alkoholio vartojimas tampa reguliariu įpročiu, o ne reta išimtimi.

    Perdirbta mėsa ir kasdieniai pasirinkimai

    Perdirbta mėsa yra tokia mėsa, kuri buvo sūdyta, vytinta, fermentuota, rūkyta ar kitaip apdorota siekiant pailginti galiojimą ar sustiprinti skonį. Į šią grupę dažniausiai patenka dešros, dešrelės, kumpiai, šoninė ir įvairūs užkandžiai iš apdorotos mėsos.

    Tarptautinės sveikatos organizacijos perdirbtą mėsą sieja su didesne kai kurių vėžio formų rizika, o dažnas jos vartojimas taip pat gali reikšti didesnį druskos ir sočiųjų riebalų kiekį racione. Praktikoje tai neretai susiję su aukštesniu kraujospūdžiu ir didesne širdies ligų tikimybe.

    Saldūs gėrimai ir sotumo iliuzija

    Saldūs gėrimai, įskaitant gazuotus gaiviuosius gėrimus ir saldintus gėrimus, dažnai apibūdinami kaip tuščios kalorijos, nes suteikia daug energijos, bet mažai maistinių medžiagų. Be to, skystos kalorijos paprastai nesuteikia tokio sotumo kaip maistas, todėl bendras suvartojamas kalorijų kiekis gali augti nepastebimai.

    Tyrimai rodo ryšį tarp dažnai vartojamų saldintų gėrimų ir nutukimo, 2 tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Paprastas pokytis, kurį dažnai mini dietologai, yra vandens, nesaldintos arbatos ar kitų gėrimų be pridėtinio cukraus pasirinkimas kasdienėje rutinoje.

    Per daug sočiųjų riebalų

    Perteklinis sočiųjų riebalų kiekis racione dažniausiai ateina iš riebių mėsos produktų, sviesto ir riebių pieno produktų. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik atsisakyti, bet ir kuo pakeisti: didesnė dalis nesočiųjų riebalų dažnai siejama su palankesniais širdies rodikliais.

    Praktinis principas paprastas: kuo dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą, daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, žuvies ir augalinių riebalų šaltinių, o saldintus gėrimus bei dažnai vartojamus perdirbtus užkandžius palikti retesnėms progoms. Tokie pokyčiai paprastai turi didžiausią poveikį tada, kai tampa nuosekliu įpročiu.

    „Tai keturi dalykai, kurie, mano vertinimu, yra glaudžiai susiję su didesne lėtinių ligų rizika ir prastesne sveikatos prognoze“, – sakė Jeremy Londonas.

  • Kardiologas įspėja: 4 kasdieniai produktai, kurie trumpina gyvenimo trukmę ir kodėl

    Kardiologijos srityje dirbantis gydytojas Jeremy Londonas įvardijo keturias produktų grupes, kurias, pasak jo, verta griežtai riboti, jei tikslas yra ilgesnis ir sveikesnis gyvenimas.

    Jo sąraše atsidūrė alkoholis, perdirbta mėsa, saldinti gėrimai ir per didelis sočiųjų riebalų kiekis.

    Specialistai pabrėžia, kad čia svarbiausias ne vienas „uždraustas“ produktas, o tai, ar tokie pasirinkimai tampa kasdienybės norma.

    Pasak J. Londono, didžiausia saldintų gėrimų problema ta, kad jie suteikia daug kalorijų, bet beveik nesukelia sotumo jausmo.

    Dėl to dalis žmonių nesąmoningai viršija dienos energijos poreikį, o tai ilgainiui siejama su antsvoriu, prastesniais medžiagų apykaitos rodikliais ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    „Tiesiog negerkite jų. Viskas“, – sakė Jeremy Londonas.

    Kalbant praktiškai, gydytojai dažniausiai ragina saldintus gėrimus keisti vandeniu, nesaldinta arbata ar kava, o jei norisi skonio, rinktis vandenį su vaisių griežinėliais.

    Jei saldinti gėrimai vartojami retai, žala nebūtinai bus reikšminga, tačiau problema kyla tada, kai jie tampa kasdieniu įpročiu.

    Alkoholis ir perdirbta mėsa dažnai minimi ne tik dėl širdies sveikatos, bet ir dėl onkologinių rizikų.

    Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams, tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų apie ryšį su vėžiu.

    „Mes tiksliai žinome, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį. Dėl šio ryšio esame tokie pat tikri, kaip ir dėl tabako ar alkoholio“, – teigė „Cancer Research UK“ atstovai.

    Perdirbta mėsa – tai mėsa, kuri buvo apdorota sūdant, vytinant, fermentuojant, rūkant ar kitaip, siekiant pagerinti skonį ar pailginti galiojimą.

    Dažniausiai tai įvairios dešros, dešrelės, kumpis, šoninė, vytinti ar rūkyti gaminiai, taip pat dalis mėsos konservų ir paruoštų mėsos produktų.

    Dėl alkoholio vis dažniau akcentuojama, kad „saugios“ dozės klausimas nėra toks paprastas, kaip ilgą laiką manyta.

    Net ir nedidelis vartojimas kai kuriems žmonėms gali didinti tam tikrų ligų riziką, todėl medikai ragina bent jau mažinti dažnį ir porcijas, o ne „taupyti“ ir išgerti daugiau vienu kartu.

    Ketvirtoji grupė, kurią paminėjo J. Londonas, yra per didelis sočiųjų riebalų kiekis racione.

    Jis tai siejo su riebiomis mėsos dalimis, sviestu ir riebiais pieno produktais, tačiau mitybos mokslas pabrėžia, kad svarbus ne vienas produktas, o bendras raciono balansas.

    Dalies mokslininkų teigimu, pieno produktų poveikis širdies rizikai nėra vienareikšmis, o kai kurių produktų poveikis gali skirtis priklausomai nuo jų sudėties ir vartojimo konteksto.

    Todėl dažna praktinė rekomendacija yra ne absoliutus atsisakymas, o protingas kiekio mažinimas ir sočiųjų riebalų keitimas nesočiaisiais, pavyzdžiui, iš žuvies, riešutų ar augalinių aliejų.

    Pats J. Londonas pabrėžė, kad realiame gyvenime svarbu ne tobulybė, o nuoseklumas, todėl siūlė orientuotis į principą, kai didžiąją laiko dalį pasirenkamas sveikesnis maistas.

    Pasak jo, tikslas yra, kad šie produktai netaptų mitybos pagrindu, o būtų tik reti išimtiniai pasirinkimai.

  • Urologai įspėja: šis maistas gali labiausiai kenkti prostatai – ką verta keisti dabar

    Prostatos sveikata priklauso ne tik nuo amžiaus ar genetikos, bet ir nuo kasdienių įpročių, ypač mitybos. Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią neigiamą poveikį dažniausiai daro dažnas perdirbtos ir riebios mėsos vartojimas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas.

    Didžiausias dėmesys dažniausiai krypsta į raudoną mėsą ir ypač perdirbtus mėsos gaminius, tokius kaip dešros, šoninė ar įvairūs vytinti gaminiai. Tokie produktai dažnai turi daugiau sočiųjų riebalų, druskos ir priedų, o tai siejama su didesne lėtinio uždegimo rizika organizme.

    Kas mityboje kelia didžiausią riziką?

    Mokslinėje literatūroje perdirbta mėsa išskiriama kaip nepalanki pasirinkimo kryptis, o ilgalaikė gausi jos vartojimo praktika siejama su didesne kai kurių onkologinių ligų rizika. Kalbant apie prostatą, gydytojai akcentuoja bendrą modelį: kuo daugiau perdirbto, riebaus ir sūraus maisto, tuo didesnė tikimybė stiprinti uždegiminius procesus ir bloginti savijautą.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra saldinti gėrimai ir itin daug cukraus turintys produktai. Jie didina antsvorio ir medžiagų apykaitos sutrikimų tikimybę, o tai siejama su didesne prostatos problemų rizika ir sunkesne simptomų kontrole.

    O kaip dėl pieno produktų?

    Dalis tyrimų rodo, kad labai didelis kai kurių pieno produktų kiekis mityboje gali būti siejamas su didesne prostatos vėžio rizika, tačiau išvados nėra vienareikšmės. Specialistai dažniau pataria laikytis saiko ir rinktis mažiau perdirbtus produktus, o mitybą vertinti kaip visumą.

    Praktikoje svarbu ne vienas „blogas“ produktas, o bendras raciono balansas: daržovių, ankštinių, neskaldytų grūdų ir žuvies dalis. Kuo mityba artimesnė Viduržemio jūros principams, tuo dažniau ji siejama su palankesniais širdies ir kraujagyslių bei metabolinės sveikatos rodikliais, kurie netiesiogiai svarbūs ir prostatai.

    Ką realiai galima pakeisti jau dabar?

    Gydytojai dažniausiai siūlo pradėti nuo paprastų sprendimų: rečiau rinktis perdirbtą mėsą, dažniau keisti ją žuvimi ar augaliniais baltymais. Taip pat verta mažinti druskos kiekį ir dažniau gaminti namuose, nes taip lengviau kontroliuoti riebalų ir priedų kiekį.

    Jei vargina šlapinimosi sutrikimai, dažnas kėlimasis naktį ar dubens srities diskomfortas, svarbu neužsiimti savidiagnostika. Tokius simptomus gali sukelti gerybinis prostatos išvešėjimas, uždegimas ar kitos būklės, todėl saugiausia kreiptis į šeimos gydytoją ar urologą ir įvertinti rizikos veiksnius.