CP v2

Tag: Perdirbta mėsa

  • Tyrimas: perdirbta kiauliena siejama su didesne demencijos rizika – ką verta keisti mityboje

    Perdirbta raudona mėsa, įskaitant kiaulieną, vis dažniau siejama ne tik su širdies ir kraujagyslių ligomis, bet ir su prastesne smegenų sveikata. 2025 metais medicinos žurnale Neurology paskelbto ilgalaikio tyrimo analizė parodė ryšį tarp dažnesnio perdirbtos raudonos mėsos vartojimo ir didesnės demencijos rizikos.

    Tyrime dešimtmečiais buvo stebima daugiau kaip 100 000 suaugusiųjų sveikata, o pradžioje dalyviai neturėjo demencijos požymių. Vertinant mitybos įpročius paaiškėjo, kad didesnė rizika labiausiai siejosi su perdirbtais produktais, tokiais kaip šoninė, dešros ir kiti mėsos gaminiai.

    Kas didina riziką labiausiai?

    Analizėje nurodoma, kad žmonėms, kurie perdirbtos raudonos mėsos suvartodavo bent ketvirtį porcijos per dieną, demencijos rizika buvo apie 13 proc. didesnė nei tiems, kurie jos valgė rečiau arba visai nevalgė. Tuo pat metu tyrėjai pabrėžė, kad mitybos pakeitimai gali turėti apčiuopiamą naudą.

    Pakeitus perdirbtos mėsos porciją riešutais ar ankštinėmis daržovėmis, rizika siejama su maždaug 19 proc. mažėjimu. Dar ryškesnė asociacija fiksuota tuomet, kai raudona mėsa buvo keičiama žuvimi, tokiu atveju rizika siejama su maždaug 28 proc. mažėjimu.

    „Mūsų analizė rodo, kad perdirbtos raudonos mėsos vartojimas gali būti susijęs su didesne pažintinių sutrikimų ir demencijos rizika, tačiau ją keičiant sveikesnėmis alternatyvomis rizika gali mažėti“, – sakė vienas tyrimo autorių Dong Wang.

    Ne tik demencija: širdis ir vėžio rizika

    Ekspertai primena, kad perdirbta mėsa jau seniai vertinama kritiškai dėl poveikio širdžiai ir kraujagyslėms. Didesnis sočiųjų riebalų kiekis gali prisidėti prie didesnio LDL cholesterolio, o tai siejama su aterosklerozės procesais ir didesne hipertenzijos, infarkto ar insulto rizika.

    Svarbus ir onkologinis aspektas. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 2015 metais perdirbtą mėsą priskyrė 1 grupės kancerogenams, o raudoną mėsą, įskaitant kiaulieną, 2A grupei kaip tikėtinai kancerogeninę, todėl dažnas vartojimas vertinamas kaip nepageidaujamas įprotis.

    Kiek raudonos mėsos laikoma riba?

    Mitybos rekomendacijose dažniausiai kartojama orientacinė riba: raudonos mėsos ir jos gaminių kiekį vertėtų riboti iki maždaug 500 gramų per savaitę. Tačiau realūs įpročiai daugelyje šalių dažnai viršija šią ribą, ypač kai racione dažnai pasitaiko dešros, šoninė ar kiti perdirbti gaminiai.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią skirtumą sveikatai dažnai lemia ne vien pats produktas, bet ir pasirinkta dalis bei gaminimo būdas. Liesesnė mėsa ir švelnesnis apdorojimas paprastai laikomi palankesniu pasirinkimu nei riebi, papildomai riebaluose kepta kiauliena, tačiau net ir tokiu atveju svarbiausia išlieka saikas bei dažnesnis augalinių baltymų ir žuvies įtraukimas.

  • Gydytojas įvardijo 4 mitybos veiksnius, kurie gali sparčiai trumpinti gyvenimą: daugelis daro kasdien

    Kardiologas ir širdies chirurgas Jeremy Londonas viešai atkreipė dėmesį į keturis mitybos įpročius, kurie, jo teigimu, gali pastebimai didinti lėtinių ligų riziką ir taip trumpinti gyvenimo trukmę. Nors atskiri produktai nėra vienintelė sveikatos priežastis, moksliniai duomenys rodo aiškias tendencijas.

    Specialistas išskyrė alkoholį, perdirbtą mėsą, saldžius gėrimus ir per didelį sočiųjų riebalų kiekį. Šios kategorijos siejamos su dažnesniais širdies ir kraujagyslių sutrikimais, metabolinėmis ligomis bei kai kuriomis vėžio formomis.

    Alkoholis ir vėžio rizika

    Alkoholis tarptautiniu mastu pripažįstamas rizikos veiksniu: sveikatos institucijos pabrėžia, kad saugios dozės, kuri visiškai nepadidintų žalos tikimybės, iš esmės nėra. Alkoholis siejamas mažiausiai su keliomis onkologinėmis diagnozėmis, o rizika didėja kartu su vartojamu kiekiu.

    Gydytojai pabrėžia ir netiesioginį poveikį: alkoholis gali bloginti miego kokybę, skatinti kraujospūdžio augimą, didinti aritmijų tikimybę, o daliai žmonių prisidėti prie svorio augimo. Tai ypač aktualu, kai alkoholio vartojimas tampa reguliariu įpročiu, o ne reta išimtimi.

    Perdirbta mėsa ir kasdieniai pasirinkimai

    Perdirbta mėsa yra tokia mėsa, kuri buvo sūdyta, vytinta, fermentuota, rūkyta ar kitaip apdorota siekiant pailginti galiojimą ar sustiprinti skonį. Į šią grupę dažniausiai patenka dešros, dešrelės, kumpiai, šoninė ir įvairūs užkandžiai iš apdorotos mėsos.

    Tarptautinės sveikatos organizacijos perdirbtą mėsą sieja su didesne kai kurių vėžio formų rizika, o dažnas jos vartojimas taip pat gali reikšti didesnį druskos ir sočiųjų riebalų kiekį racione. Praktikoje tai neretai susiję su aukštesniu kraujospūdžiu ir didesne širdies ligų tikimybe.

    Saldūs gėrimai ir sotumo iliuzija

    Saldūs gėrimai, įskaitant gazuotus gaiviuosius gėrimus ir saldintus gėrimus, dažnai apibūdinami kaip tuščios kalorijos, nes suteikia daug energijos, bet mažai maistinių medžiagų. Be to, skystos kalorijos paprastai nesuteikia tokio sotumo kaip maistas, todėl bendras suvartojamas kalorijų kiekis gali augti nepastebimai.

    Tyrimai rodo ryšį tarp dažnai vartojamų saldintų gėrimų ir nutukimo, 2 tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Paprastas pokytis, kurį dažnai mini dietologai, yra vandens, nesaldintos arbatos ar kitų gėrimų be pridėtinio cukraus pasirinkimas kasdienėje rutinoje.

    Per daug sočiųjų riebalų

    Perteklinis sočiųjų riebalų kiekis racione dažniausiai ateina iš riebių mėsos produktų, sviesto ir riebių pieno produktų. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik atsisakyti, bet ir kuo pakeisti: didesnė dalis nesočiųjų riebalų dažnai siejama su palankesniais širdies rodikliais.

    Praktinis principas paprastas: kuo dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą, daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, žuvies ir augalinių riebalų šaltinių, o saldintus gėrimus bei dažnai vartojamus perdirbtus užkandžius palikti retesnėms progoms. Tokie pokyčiai paprastai turi didžiausią poveikį tada, kai tampa nuosekliu įpročiu.

    „Tai keturi dalykai, kurie, mano vertinimu, yra glaudžiai susiję su didesne lėtinių ligų rizika ir prastesne sveikatos prognoze“, – sakė Jeremy Londonas.

  • Kardiologas įspėja: 4 kasdieniai produktai, kurie trumpina gyvenimo trukmę ir kodėl

    Kardiologijos srityje dirbantis gydytojas Jeremy Londonas įvardijo keturias produktų grupes, kurias, pasak jo, verta griežtai riboti, jei tikslas yra ilgesnis ir sveikesnis gyvenimas.

    Jo sąraše atsidūrė alkoholis, perdirbta mėsa, saldinti gėrimai ir per didelis sočiųjų riebalų kiekis.

    Specialistai pabrėžia, kad čia svarbiausias ne vienas „uždraustas“ produktas, o tai, ar tokie pasirinkimai tampa kasdienybės norma.

    Pasak J. Londono, didžiausia saldintų gėrimų problema ta, kad jie suteikia daug kalorijų, bet beveik nesukelia sotumo jausmo.

    Dėl to dalis žmonių nesąmoningai viršija dienos energijos poreikį, o tai ilgainiui siejama su antsvoriu, prastesniais medžiagų apykaitos rodikliais ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    „Tiesiog negerkite jų. Viskas“, – sakė Jeremy Londonas.

    Kalbant praktiškai, gydytojai dažniausiai ragina saldintus gėrimus keisti vandeniu, nesaldinta arbata ar kava, o jei norisi skonio, rinktis vandenį su vaisių griežinėliais.

    Jei saldinti gėrimai vartojami retai, žala nebūtinai bus reikšminga, tačiau problema kyla tada, kai jie tampa kasdieniu įpročiu.

    Alkoholis ir perdirbta mėsa dažnai minimi ne tik dėl širdies sveikatos, bet ir dėl onkologinių rizikų.

    Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams, tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų apie ryšį su vėžiu.

    „Mes tiksliai žinome, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį. Dėl šio ryšio esame tokie pat tikri, kaip ir dėl tabako ar alkoholio“, – teigė „Cancer Research UK“ atstovai.

    Perdirbta mėsa – tai mėsa, kuri buvo apdorota sūdant, vytinant, fermentuojant, rūkant ar kitaip, siekiant pagerinti skonį ar pailginti galiojimą.

    Dažniausiai tai įvairios dešros, dešrelės, kumpis, šoninė, vytinti ar rūkyti gaminiai, taip pat dalis mėsos konservų ir paruoštų mėsos produktų.

    Dėl alkoholio vis dažniau akcentuojama, kad „saugios“ dozės klausimas nėra toks paprastas, kaip ilgą laiką manyta.

    Net ir nedidelis vartojimas kai kuriems žmonėms gali didinti tam tikrų ligų riziką, todėl medikai ragina bent jau mažinti dažnį ir porcijas, o ne „taupyti“ ir išgerti daugiau vienu kartu.

    Ketvirtoji grupė, kurią paminėjo J. Londonas, yra per didelis sočiųjų riebalų kiekis racione.

    Jis tai siejo su riebiomis mėsos dalimis, sviestu ir riebiais pieno produktais, tačiau mitybos mokslas pabrėžia, kad svarbus ne vienas produktas, o bendras raciono balansas.

    Dalies mokslininkų teigimu, pieno produktų poveikis širdies rizikai nėra vienareikšmis, o kai kurių produktų poveikis gali skirtis priklausomai nuo jų sudėties ir vartojimo konteksto.

    Todėl dažna praktinė rekomendacija yra ne absoliutus atsisakymas, o protingas kiekio mažinimas ir sočiųjų riebalų keitimas nesočiaisiais, pavyzdžiui, iš žuvies, riešutų ar augalinių aliejų.

    Pats J. Londonas pabrėžė, kad realiame gyvenime svarbu ne tobulybė, o nuoseklumas, todėl siūlė orientuotis į principą, kai didžiąją laiko dalį pasirenkamas sveikesnis maistas.

    Pasak jo, tikslas yra, kad šie produktai netaptų mitybos pagrindu, o būtų tik reti išimtiniai pasirinkimai.

  • Urologai įspėja: šis maistas gali labiausiai kenkti prostatai – ką verta keisti dabar

    Prostatos sveikata priklauso ne tik nuo amžiaus ar genetikos, bet ir nuo kasdienių įpročių, ypač mitybos. Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią neigiamą poveikį dažniausiai daro dažnas perdirbtos ir riebios mėsos vartojimas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas.

    Didžiausias dėmesys dažniausiai krypsta į raudoną mėsą ir ypač perdirbtus mėsos gaminius, tokius kaip dešros, šoninė ar įvairūs vytinti gaminiai. Tokie produktai dažnai turi daugiau sočiųjų riebalų, druskos ir priedų, o tai siejama su didesne lėtinio uždegimo rizika organizme.

    Kas mityboje kelia didžiausią riziką?

    Mokslinėje literatūroje perdirbta mėsa išskiriama kaip nepalanki pasirinkimo kryptis, o ilgalaikė gausi jos vartojimo praktika siejama su didesne kai kurių onkologinių ligų rizika. Kalbant apie prostatą, gydytojai akcentuoja bendrą modelį: kuo daugiau perdirbto, riebaus ir sūraus maisto, tuo didesnė tikimybė stiprinti uždegiminius procesus ir bloginti savijautą.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra saldinti gėrimai ir itin daug cukraus turintys produktai. Jie didina antsvorio ir medžiagų apykaitos sutrikimų tikimybę, o tai siejama su didesne prostatos problemų rizika ir sunkesne simptomų kontrole.

    O kaip dėl pieno produktų?

    Dalis tyrimų rodo, kad labai didelis kai kurių pieno produktų kiekis mityboje gali būti siejamas su didesne prostatos vėžio rizika, tačiau išvados nėra vienareikšmės. Specialistai dažniau pataria laikytis saiko ir rinktis mažiau perdirbtus produktus, o mitybą vertinti kaip visumą.

    Praktikoje svarbu ne vienas „blogas“ produktas, o bendras raciono balansas: daržovių, ankštinių, neskaldytų grūdų ir žuvies dalis. Kuo mityba artimesnė Viduržemio jūros principams, tuo dažniau ji siejama su palankesniais širdies ir kraujagyslių bei metabolinės sveikatos rodikliais, kurie netiesiogiai svarbūs ir prostatai.

    Ką realiai galima pakeisti jau dabar?

    Gydytojai dažniausiai siūlo pradėti nuo paprastų sprendimų: rečiau rinktis perdirbtą mėsą, dažniau keisti ją žuvimi ar augaliniais baltymais. Taip pat verta mažinti druskos kiekį ir dažniau gaminti namuose, nes taip lengviau kontroliuoti riebalų ir priedų kiekį.

    Jei vargina šlapinimosi sutrikimai, dažnas kėlimasis naktį ar dubens srities diskomfortas, svarbu neužsiimti savidiagnostika. Tokius simptomus gali sukelti gerybinis prostatos išvešėjimas, uždegimas ar kitos būklės, todėl saugiausia kreiptis į šeimos gydytoją ar urologą ir įvertinti rizikos veiksnius.