CP v2

Tag: Perdirbta mėsa

  • Gydytojai įspėja: ši kasdienė mitybos klaida gali didinti vėžio riziką

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad nemaža dalis onkologinių ligų atvejų siejasi su keičiamais rizikos veiksniais, tarp jų ir mityba. Vis daugiau dėmesio skiriama kasdieniams pasirinkimams, kurie atrodo nekalti, tačiau ilgainiui gali didinti vėžio riziką.

    Viena dažniausiai minimų klaidų yra reguliarus itin apdorotų produktų vartojimas ir dažnas smarkiai apskrudinto, aukštoje temperatūroje kepto maisto valgymas. Tokia mityba neretai siejama su didesniu druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekiu, o kartu mažesniu skaidulų, vitaminų ir mikroelementų kiekiu.

    PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą yra priskyrusi pirmai kancerogenų grupei, tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų apie ryšį su vėžiu. Prie perdirbtos mėsos priskiriami, pavyzdžiui, dešrelės, dešros, kumpis, šoninė ir kiti sūdyti, rūkyti ar kitaip konservuoti gaminiai.

    Riziką gali didinti ir maisto ruošimas labai aukštoje temperatūroje, ypač kai mėsa ar kiti produktai smarkiai apskrunda ar apdega. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad kepant ar grilinant aukštoje temperatūroje gali susidaryti junginiai, siejami su nepalankiais ilgalaikiais poveikiais, ypač jei taip ruoštas maistas valgomas dažnai.

    Specialistai pataria dažniau rinktis mažiau apdorotus produktus ir paprastesnius gaminimo būdus, pavyzdžiui, troškinimą, virimą ar kepimą žemesnėje temperatūroje. Taip pat rekomenduojama riboti perdirbtą mėsą, dažniau įtraukti ankštines kultūras, žuvį, daržoves, pilno grūdo produktus ir užtikrinti pakankamą skaidulų kiekį racione.

    Svarbu pabrėžti, kad vienas produktas ar vienas patiekalas vėžio nesukelia, tačiau ilgalaikiai įpročiai gali turėti reikšmės bendrai rizikai. Jei norisi realių pokyčių, efektyviausia pradėti nuo paprastų žingsnių: mažinti itin apdorotų užkandžių kiekį, rečiau rinktis perdirbtą mėsą ir vengti sudegusios plutelės.

  • Gydytojai įspėja: šis populiarus produktas didina vėžio ir infarkto riziką – kiek yra per daug?

    Надмірне споживання червоного м’яса лікарі пов’язують з підвищеним ризиком розвитку серцево-судинних хвороб, діабету та різних видів раку. Наукові дослідження показують, що регулярне вживання великих порцій як необробленого, так і особливо обробленого м’яса може скорочувати тривалість життя та погіршувати якість здоров’я.

    Проблеми із серцем. Ілюстративне фото

    Серцево-судинні хвороби — високий вміст насичених жирів і холестерину сприяє розвитку атеросклерозу, гіпертонії та інфаркту.

    Діабет 2 типу — метааналіз майже двох мільйонів людей показав, що кожні додаткові 100 г необробленого червоного м’яса на день підвищують ризик діабету приблизно на 10%.

    Онкологічні ризики — регулярне споживання 50 г обробленого м’яса щодня збільшує ймовірність розвитку колоректального раку на 18%, а також пов’язане з раком підшлункової залози та простати.

    Інсульт та серцева недостатність — дослідження показують зростання ризику інсульту на 11% при щоденному споживанні великих порцій необробленого м’яса.

    Гемове залізо — надлишок цього елементу може сприяти утворенню вільних радикалів, що пошкоджують клітини.

    Нітрити та нітрати — використовуються в обробленому м’ясі, утворюють канцерогенні сполуки.

    ТМАО — метаболіт, що формується у кишківнику після споживання м’яса, може сприяти розвитку атеросклерозу.

    Скорочення тривалості життя — дослідження Гарвардської школи громадського здоров’я показало, що збільшення споживання червоного м’яса протягом восьми років підвищує ризик передчасної смерті на 9-13%.

    Екологічний вплив — виробництво м’яса створює значне навантаження на довкілля, включаючи викиди парникових газів та використання ресурсів.

    Альтернативи — заміна м’яса на бобові, горіхи чи цільнозернові продукти знижує ризик серцево-судинних хвороб і діабету на 10-30%.

    Нагадаємо: портал “Коментарі” писав, чому небезпечно пити багато кави. 

  • Burgeris ar hotdogas: dietologė atskleidė, kuris pasirinkimas mažiau kenkia širdžiai

    Renkantis greitą maistą daugelis svarsto, kas būtų mažesnė blogybė širdžiai – burgeris ar hotdogas. Dietologai pabrėžia, kad svarbiausi veiksniai yra produkto apdorojimas, druskos ir sočiųjų riebalų kiekis, taip pat porcijos dydis.

    Hotdogai dažniausiai priskiriami itin apdorotų produktų grupei, nes gaminami iš perdirbtos mėsos mišinių, o stabiliai spalvai ir skoniui išlaikyti neretai naudojami konservantai. Tipinis jautienos hotdogas gali turėti apie 150 kilokalorijų ir apie 425 miligramus natrio, o tai sudaro reikšmingą dienos normos dalį.

    Reguliariai vartojant daug druskos, didėja padidėjusio kraujospūdžio rizika, o sočiųjų riebalų perteklius gali nepalankiai veikti cholesterolio rodiklius. Be to, perdirbtoje mėsoje dažnai aptinkami nitratai ir nitritai – junginiai, kurie naudojami produktų saugai ir spalvai, tačiau jų perteklius mityboje vertinamas atsargiai.

    Burgeriai, palyginti su hotdogais, dažnai būna mažiau apdoroti, ypač jei paplotėlis gaminamas iš vientisos maltos mėsos ar augalinių baltymų. Dietologai akcentuoja, kad raudona mėsa gali būti kokybiškas baltymų šaltinis, tačiau širdies sveikatai svarbu laikytis saiko ir rinktis liesesnius variantus.

    Baltymai padeda palaikyti raumenų masę, įskaitant ir širdies raumenį, taip pat gali prisidėti prie stabilesnio gliukozės lygio ir ilgesnio sotumo jausmo. Vis dėlto bendras racionas lemia daugiau nei vienas patiekalas, todėl svarbu, ką prie burgerio ar hotdogo pridedate.

    „Jei tenka rinktis tarp šių dviejų, burgeris dažniausiai yra palankesnis variantas, nes jis mažiau apdorotas ir gali turėti daugiau naudingų maistinių medžiagų“, – sakė dietologė.

    Norint sumažinti žalą širdžiai, specialistai rekomenduoja rinktis mažiau sūrius produktus, vengti papildomo sūrio, riebių padažų ir didelių porcijų. Daugiau naudos suteikia daržovių priedai, pilno grūdo bandelė, o gėrimui geriausia rinktis vandenį vietoje saldintų gėrimų.

  • 4 kasdieniai produktai, kurie nepastebimai kenkia blužniai: gydytojai ragina riboti

    Blužnis dažnai lieka nepastebėta, kol nepradeda siųsti signalų, tačiau jos vaidmuo organizme itin svarbus. Ji filtruoja kraują, padeda kovoti su infekcijomis ir dalyvauja imuninės sistemos veikloje, todėl ilgalaikiai mitybos įpročiai gali turėti netiesioginę, bet realią įtaką ir šiam organui.

    Gydytojai pabrėžia, kad blužnies būklė neretai susijusi su kepenų sveikata. Kai mityba didina kepenų suriebėjimo, uždegimo ar medžiagų apykaitos sutrikimų riziką, grandininė reakcija gali paveikti ir blužnį, ypač esant ilgalaikiams kepenų pažeidimams.

    Kas dažniausiai kenkia

    Viena dažniausių rizikų siejama su perdirbta mėsa, tokia kaip dešrelės, šoninė ar saliamis. Tokiuose produktuose dažnai būna daug druskos, sočiųjų riebalų ir priedų, o reguliarus vartojimas siejamas su prastesniais kardiometabolinės sveikatos rodikliais.

    Kita problema – perteklinis sočiųjų riebalų kiekis racione, ypač kai dominuoja riebi mėsa, sviestas ir riebūs pieno produktai. Tokia mityba gali skatinti riebalų kaupimąsi kepenyse, o pažengus kepenų ligoms kartais stebimas ir blužnies padidėjimas.

    Specialistai taip pat išskiria rafinuotus angliavandenius: baltus miltus, bandeles, saldumynus, saldžius gėrimus. Jie skatina staigius gliukozės šuolius, o ilgainiui gali didinti atsparumo insulinui ir metabolinio sindromo riziką, todėl dažnai rekomenduojama rinktis pilno grūdo produktus ir daugiau skaidulų.

    Dar vienas veiksnys – alkoholiniai gėrimai, kurie pirmiausia žaloja kepenis, o jų pažeidimai gali paveikti ir kraujotaką bei imuninės sistemos pusiausvyrą. Ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas siejamas su rimtomis kepenų ligomis, o tai gali turėti pasekmių ir blužniai.

    Kodėl blužnį verta saugoti

    Blužnis yra viršutinėje kairėje pilvo dalyje ir padeda organizmui šalinti senas ar pažeistas kraujo ląsteles. Ji taip pat prisideda prie antikūnų gamybos ir imuninės reakcijos, todėl jos funkcijos sutrikimai gali didinti imlumą infekcijoms.

    Nors žmogus gali gyventi ir be blužnies, po jos pašalinimo reikalinga papildoma apsauga nuo infekcijų, įskaitant skiepus ir gydytojų stebėseną. Dėl to medikai ragina neignoruoti bendrų sveikos mitybos principų, nes jie padeda saugoti ne tik širdį ar kepenis, bet ir visą imuninę sistemą.

    Ką verta keisti kasdien

    Praktikoje rekomenduojama mažinti perdirbtos mėsos, saldumynų ir riebaus maisto kiekį, o alkoholį vartoti kuo rečiau arba visai jo atsisakyti. Daugeliui žmonių palankesnis pasirinkimas yra daržovės, ankštinės kultūros, pilno grūdo produktai, liesesni baltymų šaltiniai ir nesočiosios riebalų rūgštys.

    Jei jaučiate skausmą ar spaudimą kairėje viršutinėje pilvo dalyje, nepaaiškinamą nuovargį, dažnas infekcijas ar turite diagnozuotų kepenų sutrikimų, verta pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai nebūtinai susiję su blužnimi, tačiau laiku atlikti tyrimai padeda išvengti rimtesnių komplikacijų.

  • Dietetykė įspėja: šių 3 „Biedronka“ kumpių geriau nepirkite – per daug druskos ir priedų

    Dietologė Paulina Ihnatowicz įvertino tris pigesnius „Biedronka“ parduodamus „Kraina Wędlin“ mėsos gaminius ir įspėjo, kad jų sudėtis nėra tinkama kasdieniam pasirinkimui. Specialistė dėmesį sutelkė į mėsos kiekį, druskos normą bei technologinius priedus, kurie dažnai naudojami konsistencijai gerinti ir savikainai mažinti.

    Pasak dietologės, žema kaina nebūtinai reiškia prastą produktą, tačiau konkrečiais atvejais sudėtis kelia klausimų. Perdirbtoje mėsoje dažnai pasitaiko krakmolo ar kitų užpildų, o didelis druskos kiekis ilgainiui siejamas su aukštesne kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Trys gaminiai, kuriuos kritikavo

    Pirmuoju numeriu specialistė įvardijo tirolietiško tipo maltinį gaminį, kuriame, jos teigimu, yra tik 68 proc. mėsos. Be to, sudėtyje nurodomas krakmolas, o maistingumo lentelėje matyti didelė druskos ir riebalų koncentracija.

    „Numeris vienas yra tirolietiško tipo maltinis gaminys: tik 68 proc. mėsos, krakmolas kaip užpildas, daug druskos ir daug riebalų, todėl jo nerekomenduoju“, – sakė dr. Paulina Ihnatowicz.

    Antruoju pavyzdžiu dietologė pasirinko tos pačios linijos virtą kumpį, kuriame, pasak jos, mėsos dalis siekia 75 proc. Specialistė atkreipė dėmesį, kad tokio tipo gaminiuose užpildai ir labai sūrus skonis dažnai slepia menkesnę žaliavos kokybę.

    „Čia turime 75 proc. mėsos, vis dar per mažai, o druskos kiekis labai didelis, todėl tai nėra pasirinkimas kasdienai“, – sakė dr. Paulina Ihnatowicz.

    Trečiuoju numeriu ji įvardijo sumuštiniams skirtą dešros tipo gaminį iš kumpio, kuriame mėsos dalis nurodoma 80 proc. Nors šis rodiklis didesnis nei ankstesniuose dviejuose produktuose, dietologė pabrėžė, kad ir čia matomi užpildai, itin didelis druskos kiekis bei konservantas.

    „Net jei mėsos 80 proc., tai vis tiek mažai, o druskos kiekis labai didelis. Be to, yra krakmolo ir natrio nitrito, todėl tokių gaminių patarčiau nepirkti“, – sakė dr. Paulina Ihnatowicz.

    Kaip išsirinkti geresnį kumpį?

    Specialistai primena, kad perdirbtos mėsos gaminiai nėra tas produktas, kurį verta valgyti kasdien. Tarptautinės sveikatos rekomendacijos sieja dažną perdirbtos mėsos vartojimą su didesne tam tikrų ligų rizika, todėl tokie gaminiai turėtų likti retesniu pasirinkimu, o kasdienybėje prioritetas teikiamas mažiau apdorotai mėsai, žuviai, ankštinėms kultūroms.

    Renkantis mėsos gaminius parduotuvėje verta lyginti etiketes ir ieškoti kuo trumpesnės sudėties. Praktinis orientyras yra aiškiai įvardyta mėsa, kuo mažiau užpildų ir priedų, o druskos kiekį naudinga vertinti maistingumo lentelėje, ypač jei tokie produktai valgomi dažnai.

    Dietologė pabrėžė, kad ir „Biedronka“ galima rasti paprastesnės sudėties kumpių, kuriuose nėra užpildų. Vis dėlto net ir tokius gaminius ji siūlo rinktis retkarčiais, nes tai išlieka perdirbta mėsa, dažniau turinti daugiau druskos ir sočiųjų riebalų nei šviežia mėsa.

  • Šis populiarus pusryčių pasirinkimas gali staigiai kelti blogąjį cholesterolį: ką rinktis vietoj jo

    Pusryčių lėkštėje dažnai atsidurianti kepta kiaulienos dešrelė ar kiti perdirbtos mėsos gaminiai gali greitai padidinti mažo tankio lipoproteinų (MTL), vadinamų bloguoju cholesteroliu, kiekį kraujyje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad čia svarbiausi du veiksniai: didelis sočiųjų riebalų kiekis ir pats produkto perdirbimo būdas.

    Sočiosios riebalų rūgštys siejamos su didesniu MTL cholesterolio kiekiu, nes gali mažinti kepenų gebėjimą pašalinti MTL iš kraujotakos. Dėl to ilgainiui didėja rizika, kad arterijose pradės kauptis aterosklerozinės plokštelės, o tai siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis.

    Kodėl dešrelės kelia riziką?

    Perdirbta mėsa, tokia kaip dešros ar dešrelės, dažnai turi ne tik daug sočiųjų riebalų, bet ir nemažai druskos bei įvairių priedų. Tyrimuose reguliarus perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o mechanizmai aiškinami uždegimu, oksidaciniu stresu ir kraujagyslių funkcijos pokyčiais.

    Dar vienas aspektas yra nitritai, kurie naudojami spalvai išlaikyti, skoniui sustiprinti ir mikrobiologinei rizikai mažinti. Kaitinant perdirbtą mėsą aukštoje temperatūroje gali susidaryti junginiai, laikomi nepalankiais sveikatai, todėl svarbi ne tik produkto sudėtis, bet ir gaminimo būdas.

    Dešrelės pusryčiuose dažnai derinamos su kitais sočiųjų riebalų šaltiniais, pavyzdžiui, sūriu, sviestu ar riebiu padažu. Jei dar pasirenkamas kepimas riebaluose, vieno valgymo riebalų ir druskos kiekis gali tapti gerokai didesnis, nei planuojama.

    Ką rinktis vietoj to?

    Jei tikslas yra palankesnis cholesterolio profilis, vienas paprasčiausių pasirinkimų yra avižinė košė. Avižose esantis tirpusis skaidulų tipas beta gliukanas padeda mažinti MTL cholesterolį, nes suriša cholesterolį žarnyne ir padeda jam pasišalinti iš organizmo.

    Dar geriau, kai avižos derinamos su kitais tirpių skaidulų šaltiniais, pavyzdžiui, obuoliais, chia ar linų sėmenimis. Tokie pusryčiai ne tik sotesni, bet ir padeda stabiliau palaikyti energiją dienos pradžioje.

    Kitas praktiškas pasirinkimas yra kiaušiniai, ypač jei jie valgomi su daržovėmis ir pilno grūdo produktais. Kiaušiniai suteikia baltymų, kurie ilgiau palaiko sotumą, o subalansuotas garnyras leidžia sumažinti poreikį rinktis perdirbtą mėsą.

    Norint sumažinti sočiųjų riebalų kiekį, galima rinktis ir augalinius baltymus. Pavyzdžiui, juodosios pupelės ar kiti ankštiniai turi daug skaidulų ir baltymų, todėl tinka sotesniems pusryčiams ir gali būti alternatyva perdirbtai mėsai.

  • Ilgaamžių lėkštė be šių 6 produktų: mokslas paaiškina, ką verta išbraukti jau šiandien

    Ilgaamžiškumas dažnai siejamas su genetika, tačiau vis daugiau duomenų rodo, kad kasdieniai mitybos pasirinkimai turi didžiulę įtaką širdies, medžiagų apykaitos ir net smegenų sveikatai. Daug dėmesio šioje srityje sulaukia vadinamosios Mėlynosios zonos, kuriose žmonės dažniau sulaukia 90 ar 100 metų ir ilgiau išlieka savarankiški.

    Tyrėjai, analizuojantys tokių regionų kaip Okinava Japonijoje ar Sardinija Italijoje gyventojų įpročius, kartoja tą pačią mintį: ilgaamžių mityboje dominuoja paprastas, mažai apdorotas maistas. O dalis produktų ant jų stalo atsiranda itin retai arba beveik niekada.

    Kodėl perdirbtas maistas kenkia?

    Viena ryškiausių tendencijų, siejamų su prastesniais sveikatos rodikliais, yra itin apdoroto maisto gausa. Į šią grupę paprastai patenka įvairūs užkandžiai, greitai paruošiami patiekalai, saldumynai, saldinti gėrimai ir produktai su ilgu ingredientų sąrašu.

    Tokie gaminiai dažnai turi daug druskos, pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų, tačiau mažai skaidulų. Ilgainiui tai siejama su didesne nutukimo, 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o kai kuriuose tyrimuose matomos sąsajos ir su blogėjančia pažintine funkcija vyresniame amžiuje.

    6 produktų grupės, kurias riboja ilgaamžiai

    Pirma, ilgaamžių mityboje beveik nėra rafinuotų grūdinių produktų, tokių kaip balta duona ar stipriai apdirbti pusryčių dribsniai. Vietoj jų dažniau renkamasi pilno grūdo produktai, kurie suteikia daugiau skaidulų ir padeda stabiliau išlaikyti gliukozės lygį kraujyje.

    Antra, raudona mėsa, pavyzdžiui, jautiena ar kiauliena, dažnai laikoma išimtimi, o ne kasdieniu pasirinkimu. Tyrimuose dažnesnis raudonos mėsos vartojimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio formų rizika, todėl daugelyje ilgaamžių bendruomenių ji valgoma retai.

    Trečia, itin apdorotas maistas laikomas viena svarbiausių grupių, kurią verta mažinti. Tai įvairūs pusfabrikačiai, greito paruošimo produktai ir pramoniniai užkandžiai, kuriuose neretai būna paslėpto cukraus, daug druskos ir priedų, o sotumo jausmas išlieka trumpai.

    Ketvirta, karvės pienas dažnai vartojamas saikingai, nors pieno produktai apskritai nėra visur vienodai ribojami. Kai kuriose ilgaamžių populiacijose dažniau pasirenkami fermentuoti pieno produktai ar mažesnės porcijos, o dalis žmonių pirmenybę teikia alternatyvoms dėl individualaus toleravimo.

    Penkta, saldumynai ir ypač saldinti gėrimai ilgaamžių mityboje dažniausiai yra retas malonumas, o ne kasdienis įprotis. Didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su didesne 2 tipo diabeto, kepenų suriebėjimo ir uždegiminių procesų rizika, todėl saldumui dažniau pasirenkami vaisiai.

    Šešta, perdirbta mėsa, tokia kaip dešrelės, šoninė ar kumpis, laikoma vienu nepalankiausių pasirinkimų. Pasaulio sveikatos organizacija perdirbtą mėsą yra priskyrusi prie kancerogeninių veiksnių, o dažnesnis jos vartojimas siejamas su didesne storosios žarnos vėžio rizika.

    Ką rinktis vietoj to?

    Mėlynųjų zonų pavyzdžiai rodo, kad esmė dažnai slypi ne vien draudimuose, o pakeitimuose. Vietoj rafinuotų grūdų ir itin apdorotų produktų dažniau valgomi ankštiniai, daržovės, pilno grūdo kruopos, riešutai, o baltymai neretai gaunami iš žuvies ar augalinių šaltinių.

    Svarbu ir tai, kad ilgaamžių mitybos modelis paprastai dera su kitais įpročiais: reguliariu judėjimu, pakankamu miegu, saikingu porcijų dydžiu ir stipriais socialiniais ryšiais. Tai reiškia, kad ilgalaikis efektas dažniau pasiekiamas ne drastiškais sprendimais, o nuosekliais, kasdieniais pasirinkimais.

    Jei turite lėtinių ligų, vartojate vaistus ar planuojate ryškiau keisti mitybą, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu. Individuali sveikatos būklė, toleravimas ir gyvenimo būdas lemia, kokie pokyčiai bus saugūs ir realiai įgyvendinami.

  • Tyrimas: perdirbta kiauliena siejama su didesne demencijos rizika – ką verta keisti mityboje

    Perdirbta raudona mėsa, įskaitant kiaulieną, vis dažniau siejama ne tik su širdies ir kraujagyslių ligomis, bet ir su prastesne smegenų sveikata. 2025 metais medicinos žurnale Neurology paskelbto ilgalaikio tyrimo analizė parodė ryšį tarp dažnesnio perdirbtos raudonos mėsos vartojimo ir didesnės demencijos rizikos.

    Tyrime dešimtmečiais buvo stebima daugiau kaip 100 000 suaugusiųjų sveikata, o pradžioje dalyviai neturėjo demencijos požymių. Vertinant mitybos įpročius paaiškėjo, kad didesnė rizika labiausiai siejosi su perdirbtais produktais, tokiais kaip šoninė, dešros ir kiti mėsos gaminiai.

    Kas didina riziką labiausiai?

    Analizėje nurodoma, kad žmonėms, kurie perdirbtos raudonos mėsos suvartodavo bent ketvirtį porcijos per dieną, demencijos rizika buvo apie 13 proc. didesnė nei tiems, kurie jos valgė rečiau arba visai nevalgė. Tuo pat metu tyrėjai pabrėžė, kad mitybos pakeitimai gali turėti apčiuopiamą naudą.

    Pakeitus perdirbtos mėsos porciją riešutais ar ankštinėmis daržovėmis, rizika siejama su maždaug 19 proc. mažėjimu. Dar ryškesnė asociacija fiksuota tuomet, kai raudona mėsa buvo keičiama žuvimi, tokiu atveju rizika siejama su maždaug 28 proc. mažėjimu.

    „Mūsų analizė rodo, kad perdirbtos raudonos mėsos vartojimas gali būti susijęs su didesne pažintinių sutrikimų ir demencijos rizika, tačiau ją keičiant sveikesnėmis alternatyvomis rizika gali mažėti“, – sakė vienas tyrimo autorių Dong Wang.

    Ne tik demencija: širdis ir vėžio rizika

    Ekspertai primena, kad perdirbta mėsa jau seniai vertinama kritiškai dėl poveikio širdžiai ir kraujagyslėms. Didesnis sočiųjų riebalų kiekis gali prisidėti prie didesnio LDL cholesterolio, o tai siejama su aterosklerozės procesais ir didesne hipertenzijos, infarkto ar insulto rizika.

    Svarbus ir onkologinis aspektas. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 2015 metais perdirbtą mėsą priskyrė 1 grupės kancerogenams, o raudoną mėsą, įskaitant kiaulieną, 2A grupei kaip tikėtinai kancerogeninę, todėl dažnas vartojimas vertinamas kaip nepageidaujamas įprotis.

    Kiek raudonos mėsos laikoma riba?

    Mitybos rekomendacijose dažniausiai kartojama orientacinė riba: raudonos mėsos ir jos gaminių kiekį vertėtų riboti iki maždaug 500 gramų per savaitę. Tačiau realūs įpročiai daugelyje šalių dažnai viršija šią ribą, ypač kai racione dažnai pasitaiko dešros, šoninė ar kiti perdirbti gaminiai.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią skirtumą sveikatai dažnai lemia ne vien pats produktas, bet ir pasirinkta dalis bei gaminimo būdas. Liesesnė mėsa ir švelnesnis apdorojimas paprastai laikomi palankesniu pasirinkimu nei riebi, papildomai riebaluose kepta kiauliena, tačiau net ir tokiu atveju svarbiausia išlieka saikas bei dažnesnis augalinių baltymų ir žuvies įtraukimas.

  • Valgome kasdien ir nepastebime: šie populiarūs produktai ilgainiui ardo žarnyno mikrobiotą

    Žarnyno mikrobiota vis dažniau vadinama vienu svarbiausių sveikatos „indikatorių“, nes ji siejama su virškinimu, imunine sistema ir net uždegimo procesais. Kai šių bakterijų pusiausvyra sutrinka, organizmas gali reaguoti pilvo pūtimu, nereguliariu tuštinimusi, diskomfortu ar sumažėjusiu atsparumu infekcijoms.

    Mokslinėje literatūroje toks mikrobiotos disbalansas dažnai apibūdinamas kaip disbiozė. Nors ji nėra atskira diagnozė, tyrimai rodo, kad ilgainiui disbiozė gali būti siejama su didesne rizika kai kurioms žarnyno ligoms, įskaitant uždegimines žarnyno būkles.

    Rafinuoti angliavandeniai

    Balta duona, saldūs užkandžiai, šviesūs makaronai ar baltieji ryžiai paprastai turi mažiau skaidulų ir daugiau greitai pasisavinamų angliavandenių. Tokie produktai gali skatinti staigesnius gliukozės svyravimus ir trumpalaikį sotumą, todėl lengviau viršyti dienos kalorijų normą.

    Svarbu ir tai, kad skaidulos yra vienas pagrindinių „kuro“ šaltinių naudingoms žarnyno bakterijoms. Kai skaidulų racione nuolat trūksta, mikrobiotos įvairovė gali mažėti, o tai siejama su silpnesne žarnyno barjero funkcija ir didesniu uždegiminiu fonu.

    Perdirbta raudona mėsa ir druskos perteklius

    Dešros, dešrelės, šaltiena ar kiti perdirbtos mėsos gaminiai dažnai turi daugiau druskos ir technologinių priedų. Epidemiologiniai tyrimai rodo ryšį tarp didelio perdirbtos raudonos mėsos vartojimo ir didesnės storosios žarnos vėžio rizikos, todėl specialistai paprastai pataria tokius produktus rinktis rečiau.

    Ne mažiau svarbi ir druska, kuri dažnai „pasislepia“ kasdieniuose produktuose: duonoje, sūriuose, paruoštuose padažuose, užkandžiuose ar greitai paruošiamame maiste. Per didelis natrio kiekis siejamas su prastesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, o netiesiogiai gali paveikti ir virškinamojo trakto būklę.

    Grūdų kokybė ir aštrus maistas

    Viso grūdo produktai dažnai rekomenduojami dėl skaidulų, tačiau verta atkreipti dėmesį į žaliavos kokybę ir kilmę. Diskusijų kelia augalų apsaugos priemonių likučiai, pavyzdžiui, glifosatas, kurį Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra yra priskyrusi prie tikėtinai kancerogeniškų medžiagų, nors skirtingos reguliavimo institucijos riziką vertina nevienodai.

    Aštrūs patiekalai kai kuriems žmonėms gali būti visai tinkami, tačiau jautresnį virškinamąjį traktą turintiems asmenims, pavyzdžiui, sergantiems refliuksu ar dirgliosios žarnos sindromu, labai aštrus maistas neretai sustiprina deginimą ir dirginimą. Tokiais atvejais paprastai rekomenduojama aštrumą didinti palaipsniui ir stebėti individualią reakciją.

    Norint palankiau veikti žarnyno mikrobiotą, dažniausiai siūloma remtis paprasta kryptimi: daugiau skaidulų iš daržovių, ankštinių ir pilno grūdo produktų, mažiau itin perdirbto maisto ir kruopštesnis etikečių skaitymas. Jei virškinimo simptomai kartojasi ar stiprėja, vertėtų pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Gydytojas įvardijo 4 mitybos veiksnius, kurie gali sparčiai trumpinti gyvenimą: daugelis daro kasdien

    Kardiologas ir širdies chirurgas Jeremy Londonas viešai atkreipė dėmesį į keturis mitybos įpročius, kurie, jo teigimu, gali pastebimai didinti lėtinių ligų riziką ir taip trumpinti gyvenimo trukmę. Nors atskiri produktai nėra vienintelė sveikatos priežastis, moksliniai duomenys rodo aiškias tendencijas.

    Specialistas išskyrė alkoholį, perdirbtą mėsą, saldžius gėrimus ir per didelį sočiųjų riebalų kiekį. Šios kategorijos siejamos su dažnesniais širdies ir kraujagyslių sutrikimais, metabolinėmis ligomis bei kai kuriomis vėžio formomis.

    Alkoholis ir vėžio rizika

    Alkoholis tarptautiniu mastu pripažįstamas rizikos veiksniu: sveikatos institucijos pabrėžia, kad saugios dozės, kuri visiškai nepadidintų žalos tikimybės, iš esmės nėra. Alkoholis siejamas mažiausiai su keliomis onkologinėmis diagnozėmis, o rizika didėja kartu su vartojamu kiekiu.

    Gydytojai pabrėžia ir netiesioginį poveikį: alkoholis gali bloginti miego kokybę, skatinti kraujospūdžio augimą, didinti aritmijų tikimybę, o daliai žmonių prisidėti prie svorio augimo. Tai ypač aktualu, kai alkoholio vartojimas tampa reguliariu įpročiu, o ne reta išimtimi.

    Perdirbta mėsa ir kasdieniai pasirinkimai

    Perdirbta mėsa yra tokia mėsa, kuri buvo sūdyta, vytinta, fermentuota, rūkyta ar kitaip apdorota siekiant pailginti galiojimą ar sustiprinti skonį. Į šią grupę dažniausiai patenka dešros, dešrelės, kumpiai, šoninė ir įvairūs užkandžiai iš apdorotos mėsos.

    Tarptautinės sveikatos organizacijos perdirbtą mėsą sieja su didesne kai kurių vėžio formų rizika, o dažnas jos vartojimas taip pat gali reikšti didesnį druskos ir sočiųjų riebalų kiekį racione. Praktikoje tai neretai susiję su aukštesniu kraujospūdžiu ir didesne širdies ligų tikimybe.

    Saldūs gėrimai ir sotumo iliuzija

    Saldūs gėrimai, įskaitant gazuotus gaiviuosius gėrimus ir saldintus gėrimus, dažnai apibūdinami kaip tuščios kalorijos, nes suteikia daug energijos, bet mažai maistinių medžiagų. Be to, skystos kalorijos paprastai nesuteikia tokio sotumo kaip maistas, todėl bendras suvartojamas kalorijų kiekis gali augti nepastebimai.

    Tyrimai rodo ryšį tarp dažnai vartojamų saldintų gėrimų ir nutukimo, 2 tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Paprastas pokytis, kurį dažnai mini dietologai, yra vandens, nesaldintos arbatos ar kitų gėrimų be pridėtinio cukraus pasirinkimas kasdienėje rutinoje.

    Per daug sočiųjų riebalų

    Perteklinis sočiųjų riebalų kiekis racione dažniausiai ateina iš riebių mėsos produktų, sviesto ir riebių pieno produktų. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik atsisakyti, bet ir kuo pakeisti: didesnė dalis nesočiųjų riebalų dažnai siejama su palankesniais širdies rodikliais.

    Praktinis principas paprastas: kuo dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą, daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, žuvies ir augalinių riebalų šaltinių, o saldintus gėrimus bei dažnai vartojamus perdirbtus užkandžius palikti retesnėms progoms. Tokie pokyčiai paprastai turi didžiausią poveikį tada, kai tampa nuosekliu įpročiu.

    „Tai keturi dalykai, kurie, mano vertinimu, yra glaudžiai susiję su didesne lėtinių ligų rizika ir prastesne sveikatos prognoze“, – sakė Jeremy Londonas.