Tag: Persijos įlanka

  • „Goldman Sachs“: 2027 metais naftos pasiūla viršys paklausą, bet įmanomas ir 120 dolerių scenarijus

    2027 metais pasaulinėje naftos rinkoje gali atsirasti ryški perteklinė pasiūla, kuri darytų spaudimą kainoms mažėti. Tokią prognozę pateikia „Goldman Sachs“ analitikai.

    Kaip skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, banko vertinimu, skirtumas tarp pasaulinės naftos gavybos ir galutinio suvartojimo 2027 metais gali siekti 2 mln. barelių per dieną. Tai reikštų, kad rinkoje atsirastų perteklius.

    Pagrindiniame scenarijuje prognozuojama, kad „Brent“ rūšies naftos vidutinė kaina 2027 metais sieks apie 88 JAV dolerius už barelį, o metų pabaigoje gali smukti iki 78 JAV dolerių. Analitikai tai sieja su palaipsniu „rizikos premijos“ mažėjimu.

    Vis dėlto prognozės nėra vienareikšmės: kainų kryptį gali pakeisti tiekimo trikdžiai ir tai, kaip sparčiai rinka prisitaikys prie naujų transportavimo ir gavybos sąlygų. Todėl šalia pagrindinio scenarijaus išskiriami ir alternatyvūs.

    Kodėl kainas gali spausti žemyn

    „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad per artimiausius metus bus paleisti nauji vamzdynai, kurie bendrai pridėtų apie 3,8 mln. barelių per dieną papildomo pralaidumo. Tokios investicijos didintų tiekimo lankstumą ir mažintų jautrumą logistikos „siaurajai vietai“ Persijos įlankoje.

    Analitikų vertinimu, dalis šių projektų leistų transportuoti naftą aplenkiant Ormūzo sąsiaurį – tiesiogiai į Omano įlanką, Raudonąją jūrą ar Viduržemio jūrą. Tai sumažintų riziką, kad vienas geopolitinis sukrėtimas akimirksniu išpūstų kainas.

    Taip pat daroma prielaida, kad Artimųjų Rytų tiekimas 2027 metais bus didesnis nei vidutiniškai 2025 metais. Tuo pat metu naftos gavybos augimas kituose regionuose, anot analitikų, turėtų lėtėti.

    Alternatyvos: nuo 60 iki 120 dolerių už barelį

    Bankas pateikia ir kitus scenarijus. Jei Persijos įlankos šalių gavyba būtų mažesnė nei tikėtasi, „Brent“ vidutinė kaina 2027 metais galėtų pakilti maždaug iki 120 JAV dolerių už barelį.

    Kita vertus, jei pasaulinė pasiūla būtų didesnė nei prognozuojama, „Brent“ kaina galėtų kristi iki maždaug 60 JAV dolerių už barelį intervalo. Tai reikštų ryškiai kitokią aplinką tiek degalų rinkai, tiek energetikos ir transporto sektoriams.

    Publikacijoje taip pat pažymima, kad šiuo metu „Brent“ nafta vertinama maždaug 95 JAV doleriais už barelį.

  • TEA: Europoje dyzelinas tebėra 77 proc. brangesnis nei prieš karą, nors naftos pasiūla jau lenkia paklausą

    TEA: Europoje dyzelinas tebėra 77 proc. brangesnis nei prieš karą, nors naftos pasiūla jau lenkia paklausą

    Europos dyzelino kainos išlieka aukštos – jos vis dar yra 77 proc. didesnės nei prieš karą, nors pasaulinė naftos pasiūla pradėjo viršyti paklausą. Tokį vertinimą penktadienį pateikė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

    Kaip skelbia „Euronews“, agentūra atkreipia dėmesį, kad naftos rinkoje matyti atsargūs pusiausvyros požymiai: po eksporto atsigavimo Persijos įlankos regione pasiūla, tikėtina, viršys paklausą ketvirtąjį metų ketvirtį.

    Vis dėlto TEA pabrėžia, kad būtent dyzelino trūkumas išlieka svarbiausiu rinkos galvosūkiu. Dyzelino pasiūlą riboja tiekimo sutrikimai ir rizikos veiksniai, kurie neleidžia kainoms greitai grįžti į iki karo buvusį lygį.

    Ši situacija aktuali ir vairuotojams, ir verslams, ypač transporto bei logistikos sektoriuje: dyzelino kaina yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pervežimų bei dalies prekių savikainą Europoje.

    Nafta atpigo, bet dyzelinas brangus

    Pastarosiomis savaitėmis naftos kainos smuko: TEA skaičiuoja, kad „North Sea Dated“ naftos kaina nuo spalio pradžios piko – 136 JAV dolerių už barelį – iki ataskaitos rengimo buvo nukritusi iki maždaug 93 JAV dolerių.

    Per tą patį laikotarpį Europos dyzelino kainos taip pat mažėjo, tačiau gerokai mažiau – TEA nurodo, kad jos smuko 11 proc. ir siekė beveik 180 JAV dolerių už barelį.

    Agentūros vertinimu, toks kainų atotrūkis rodo, kad dyzelino rinka tebėra įtempta, o vien naftos atpigimo nepakanka greitai atstatyti balanso galutinių degalų segmente.

    TEA: didžiausia bėda – dyzelino trūkumas

    TEA teigia, kad dyzelino stygius išlieka „pagrindiniu rinkos rūpesčiu“. Viena priežasčių – besitęsiantys išpuoliai prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, kurie toliau trikdo šios šalies dyzelino eksportą.

    Prie pasiūlos praradimų prisideda ir nuostoliai Artimuosiuose Rytuose. TEA siūlo sprendimą: artimiausiais mėnesiais greičiau išleisti į rinką avarines dyzelino atsargas, kad būtų sušvelnintas trūkumas, kol atsigaus naftos perdirbimo gamyklų gamyba.

    Tačiau agentūra taip pat įspėja, kad net ir esant gerėjančioms pasiūlos tendencijoms, atsigavimą gali sutrikdyti besitęsiantys išpuoliai prieš laivybą.

    Persijos įlankos eksportas atsigauna, bet dar nepasivijo „prieškarinių“ lygių

    TEA duomenimis, spalį Persijos įlankos naftos eksportas (neskaičiuojant Omano), nepaisant tęsiamų atakų prieš tanklaivius, pasiekė 18,4 mln. barelių per dieną.

    Vis dėlto tai tebėra 26 proc. mažiau nei prieš karą. Labiausiai atsigavo žaliavinės naftos eksportas, o rafinuotų produktų ir suskystintųjų naftos dujų eksportas, TEA vertinimu, išliko maždaug perpus mažesnis nei iki karo.

    TEA teigia, kad pasaulinė naftos pasiūla rugsėjį padidėjo 3 mln. barelių per dieną, o spalį – dar 2,3 mln., pasiekdama 105,4 mln. barelių per dieną. Agentūra prognozuoja, kad ketvirtąjį ketvirtį pasiūla turėtų viršyti paklausą.

    Tuo pat metu pasaulinė naftos paklausa šiemet, TEA prognoze, turėtų mažėti 2,7 mln. barelių per dieną – iki 102,3 mln. barelių per dieną – dėl aukštų degalų kainų ir sutrikusio Persijos įlankos eksporto poveikio vartojimui.

    Paklausos atsigavimas, kaip tikisi TEA, galėtų įvykti 2027 metais, tačiau kelių transporto degalų vartojimas, agentūros vertinimu, didės tik nežymiai – daliai vairuotojų pereinant prie elektromobilių, o automobiliams tampant ekonomiškesniems.

  • Hormūzo sąsiauryje į miną įplaukė tanklaivis: Iranas sako, kad laivas liepsnojo

    Hormūzo sąsiauryje tanklaivis įplaukė į miną ir užsidegė, teigia Irano karinis jūrų laivynas. Pasak Irano, laivas prieš incidentą esą ignoravo perspėjimus ir buvo išjungęs navigacijos sistemas.

    Irano pusė nurodo, kad tanklaivis pateko į vadinamąją „draudžiamą zoną“. Dėl patirtų pažeidimų, anot pranešimo, laivas nebegali tęsti plaukimo.

    Apie įvykį pranešta didėjančios įtampos Persijos įlankoje fone: nuo kovo pradžios laivyba regione, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, vertinama kaip itin rizikinga. Šis sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio kelių petrochemijos produktų transportui.

    Iranas nepateikė tanklaivio duomenų ir nesuteikė informacijos apie įgulą. Taip pat kol kas nėra žinių, ar per sprogimą kas nors nukentėjo.

    Auga rizika Persijos įlankoje

    Irano teigimu, didesnė rizika regione siejama su priemonėmis, kurių Iranas ėmėsi po vasario 28 dieną prasidėjusio Izraelio ir JAV karo prieš šią valstybę. Tarp minėtų priemonių – Hormūzo sąsiaurio blokada.

    Tekste pažymima, kad pastarosiomis savaitėmis Irano valdžia praleidžia daugiau laivų, tačiau tik nustatytu maršrutu. Neoficialiai teigiama, jog už kiekvieną transportą gali būti imamas mokestis.

    Irano karinis jūrų laivynas pranešime taip pat teigė, kad Hormūzo sąsiaurio vandenys vadinamojoje „draudžiamoje zonoje“ yra užminuoti.

    „Toks bus visų laivų, kurie ignoruoja perspėjimus ir įplaukia į teritorijas, kuriose galioja draudimas, likimas“, – skelbiama Irano karinio jūrų laivyno pranešime.

  • „Shell“ rekordinis pelnas trečią ketvirtį: karas Persijos įlankoje kilstelėjo kainas ir maržas

    Rekordiniai rezultatai po 2022 metų

    Energetikos koncernas „Shell“ trečią ketvirtį užfiksavo didžiausią grynąjį pelną nuo 2022 metų. Bendrovė skelbė uždirbusi apie 10 mlrd. eurų grynojo pelno, beveik dukart daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Rezultatas pranoko analitikų lūkesčius, kurie siekė apie 9,5 mlrd. eurų. Pagrindinė priežastis – išaugusios energijos kainos ir itin palankios perdirbimo sąlygos, kurias sustiprino geopolitinė įtampa Persijos įlankos regione.

    Kas iškėlė pelną į rekordą?

    Įmonė nurodė, kad reikšmingą įtaką turėjo rekordinės naftos perdirbimo maržos. Jos trečią ketvirtį šoktelėjo iki maždaug 39 eurų už barelį, kai prieš metus siekė apie 11 eurų, o ankstesnį ketvirtį buvo apie 22 eurai.

    Tokią dinamiką paprastai lemia pasiūlos sutrikimai, logistikos grandinių rizika ir staigesni produktų paklausos pokyčiai, todėl rafinavimo segmentas trumpuoju laikotarpiu gali sugeneruoti neproporcingai didelę grąžą. „Shell“ iš to tiesiogiai pasinaudojo, padidindama laisvus pinigų srautus ir grąžą akcininkams.

    Didesnė grąža akcininkams

    Bendrovė taip pat padidino savų akcijų supirkimo programą iki maždaug 4,6 mlrd. eurų per ketvirtį. Tai vienas didžiausių supirkimų „Shell“ istorijoje ir signalas rinkai, kad bendrovė mato erdvės dosniau dalintis sukauptu pelnu.

    „Shell“ veiklos rezultatus sustiprino ir segmentų balansas: integruoto dujų verslo pelnas siekė apie 2,8 mlrd. eurų, o žvalgybos ir gavybos veikla sugeneravo apie 3,0 mlrd. eurų. Tuo metu pinigų srautai iš operacinės veiklos, eliminuojant apyvartinio kapitalo įtaką, pakilo iki maždaug 20,2 mlrd. eurų.

    Mažesnė gavyba, didesnis SGD vaidmuo

    Nors per pirmus devynis 2026 metų mėnesius „Shell“ naftos ir dujų gavyba, lyginant su metais prieš tai, sumažėjo 17 proc., tai neanuliavo pelno šuolio. Bendrovė dalį kritimo siejo su mažesniais kiekiais iš Kataro dėl regiono įtampos.

    Kartu suskystintų gamtinių dujų apimtys augo 12 proc., prie to prisidėjo pilnų pajėgumų pasiekimas „LNG Canada“ projekte. Vis dėlto dalį teigiamo efekto mažino trikdžiai Katare, kurie išlieka reikšmingu rizikos veiksniu pasaulinėje SGD tiekimo grandinėje.

    Nuvertinimai Europoje ir korekcijos Šiaurės Amerikoje

    „Shell“ taip pat registravo apie 2,3 mlrd. eurų vertės turto nuvertėjimus, daugiausia susijusius su Europos biometano ir biogazo kryptimis, po to, kai buvo sumažintos šio segmento rinkos augimo prognozės. Tokie sprendimai dažniausiai atspindi griežtesnę investicijų atranką ir persvarstytą atsiperkamumo laiką.

    Tuo pat metu dalį neigiamo efekto kompensavo apie 1,6 mlrd. eurų vertės ankstesnių nuvertėjimų atstatymas Šiaurės Amerikos integruotų dujų segmente. Bendrovė tai siejo su pasikeitusiomis prekybinėmis sąlygomis ir investiciniais sprendimais, susijusiais su tolimesne „LNG Canada“ plėtra.

    Ką tai reiškia rinkai?

    „Shell“ skaičiai dar kartą parodė, kaip sparčiai energetikos milžinų rezultatai gali keistis dėl geopolitikos ir žaliavų ciklų. Aukštos perdirbimo maržos ir dujų rinkos svyravimai trumpuoju laikotarpiu išpučia pelnus, tačiau kartu didina nepastovumą planuojant investicijas.

    Rinkos dalyviai artimiausiais ketvirčiais vertins, ar tokios maržos išsilaikys, ir kaip „Shell“ balansuosis tarp naftos, dujų, SGD bei žemesnės anglies sprendimų. Kol kas bendrovė aiškiai rodo prioritetą pinigų srautams ir grąžai akcininkams.

  • Incidentas Ormūzo sąsiauryje: Iranas skelbia, kad ant jūrinių minų užplaukė trys tanklaiviai

    Ormūzo sąsiauryje per pastarąją parą užsidegė trys tanklaiviai, kurie, kaip teigiama Irano Korpuso islamo revoliucijos sargybinių (IRGC) pranešime, užplaukė ant jūrinių minų. Irano pusė tvirtina, kad laivai judėjo neleistinu maršrutu ir esą ignoravo karinių jūrų pajėgų perspėjimus.

    Pasak Irano žiniasklaidos cituojamos informacijos, tanklaiviai prieš incidentą buvo išjungę radarus ir navigacijos sistemas. Po sprogimų ir kilusių gaisrų laivai, anot IRGC, buvo palikti pietinėje sąsiaurio dalyje, tačiau detalių apie įgulų būklę nepateikta.

    IRGC neįvardijo nei laivų pavadinimų, nei vėliavų, taip pat nepatikslino, ar vykdomos gelbėjimo operacijos. Tuo pat metu laivybos bendrovėms ir laivų savininkams pasiųstas įspėjimas nesinaudoti maršrutais, kuriuos Iranas laiko draudžiamais, ir žadama griežta reakcija į, Irano vertinimu, provokacinius veiksmus.

    Rizikos taškas pasaulinei naftai

    Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, todėl net pavieniai incidentai čia greitai persiduoda į naftos kainų lūkesčius, draudimo įmokas ir frachto tarifus. Regiono įtampa paprastai didina ir papildomas saugumo priemones, kurias laivai taiko įplaukdami į didžiausios rizikos zonas.

    Iranas teigia, kad sąsiauryje taikomi sugriežtinti kontrolės režimai dėl besitęsiančio konflikto, o judėjimas esą yra ribojamas. JAV savo ruožtu regione palaiko karinių pajėgų buvimą, o tai didina incidentų eskalacijos tikimybę net ir tada, kai informacija apie konkrečius įvykius būna fragmentiška.

    Gaisrai, tarša ir poveikis pakrantėms

    IRGC pareiškė, kad gaisrai sukėlė vandens taršą sąsiauryje. Naftos išsiliejimai šiame regione kelia riziką ne tik jūrų ekosistemoms, bet ir pakrančių infrastruktūrai, įskaitant jūros vandens gėlinimo įrenginius, nuo kurių priklauso didelė dalis geriamojo vandens tiekimo Persijos įlankos valstybėse.

    Pranešimuose taip pat minėta, kad naftos dėmė pasiekė Jungtinių Arabų Emyratų pakrantes, dėl ko dalyje emyratų buvo ribojamas priėjimas prie paplūdimių. Tokie incidentai dažniausiai turi ir ekonominių pasekmių, nes trumpina turizmo sezoną, didina valymo darbų apimtis ir brangina jūrinį draudimą.

    Alternatyvūs keliai ir šešėlinė logistika

    Analitikų vertinimai rodo, kad dalis Persijos įlankos naftos eksporto pastaruoju metu palaikomas alternatyviais maršrutais, kurie leidžia bent iš dalies apeiti sąsiaurį. Taip pat taikomas perlaipinimas tarp tanklaivių: mažesni laivai gabena krovinį per rizikingesnes atkarpas ir perduoda jį didesniems tanklaiviams atviresniuose vandenyse.

    Vis dėlto net ir esant alternatyvoms, srautai per Ormūzą išlieka jautrūs saugumo situacijai, o dalis reisų, įvairių šaltinių teigimu, vykdoma ribojant laivų identifikavimo ir buvimo vietos signalus. Tokia praktika didina avarijų bei neteisingo incidentų interpretavimo tikimybę, ypač įtampos sąlygomis.

    IRGC papildomai pranešė apie netoli Ormūzo sąsiaurio numuštą JAV tipo MQ-1 droną. Iranas nepatikslino, kam konkrečiai priklausė orlaivis ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo numuštas, todėl nepriklausomas įvykio patvirtinimas išlieka ribotas.

  • Naftos išsiliejimas Persijos įlankoje: JAE uždaro paplūdimius, aiškinamasi tanklaivio kilmė

    Jungtiniuose Arabų Emyratuose ribojamas priėjimas prie pakrantės zonų po naftos išsiliejimo Persijos įlankoje. Vietos valdžios institucijos keliose emyratuose pradėjo prevencinius uždarymus, kad sumažintų taršos poveikį žmonėms ir aplinkai.

    Pranešama, kad apribojimai palietė Šardžą, Ras al Chaimą ir Umm al Kaivainą, kur dalis paplūdimių laikinai uždaryti arba jų lankymas smarkiai ribojamas. Kai kuriais atvejais sprendimai priimti nedelsiant, kol atliekami vandens kokybės ir pakrantės būklės patikrinimai.

    Kuriose vietose įvesti ribojimai?

    Šardžos valdžia informavo prevenciškai uždaranti Al Hamrijos paplūdimį, esant rizikai, kad pakrantę gali pasiekti teršalai. Tuo metu Ras al Chaimoje paskelbta, kad visi paplūdimiai uždaromi iki atskiro pranešimo, kol situacija bus įvertinta ir stabilizuota.

    Anksčiau JAE atsakingos institucijos taršą buvo fiksavusios ir prie Umm al Kaivaino krantų, o tai taip pat baigėsi pakrančių zonų blokavimu. Praktikoje tai reiškia ribojamą priėjimą prie paplūdimių, vandens sporto veiklų stabdymą ir papildomas patikras pakrantėje.

    JAE klimato ir aplinkosaugos institucijos taip pat reagavo į gyventojų skundus dėl juntamo kvapo kai kuriuose miestuose. Pasak pareigūnų, nemalonus kvapas nebūtinai reiškia tiesioginį pavojų sveikatai, tačiau gyventojams rekomenduojama laikytis vietos nurodymų ir stebėti oficialią informaciją.

    Kas žinoma apie taršos šaltinį?

    Taršos šaltiniu įvardijamas iki šiol neidentifikuotas tanklaivis. Tokiais atvejais tyrimai paprastai apima laivybos maršrutų analizę, palydovinių vaizdų vertinimą, uosto įrašų patikrą ir naftos mėginių palyginimą su galimais šaltiniais.

    Naftos išsiliejimai jūroje kelia riziką ne tik vandens kokybei, bet ir pakrančių ekosistemoms, ypač paukščiams, žuvų ištekliams ir pakrantės bestuburiams. Net ir tada, kai pagrindinės kuro talpyklos nėra pažeistos, iš laivo sistemų ar pažeistų konstrukcijų gali ištekėti degalai, o plėvelė vandens paviršiuje trukdo deguonies apykaitai.

    Įtampa regione didina incidentų riziką

    Persijos įlanka ir Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir jūrų transporto koridorių, todėl bet kokie incidentai čia greitai sukelia platesnes pasekmes. Pastaraisiais mėnesiais regione fiksuota daugiau pranešimų apie apgadintus laivus, o kai kurie atvejai siejami su išaugusia įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio pobūdžio įvykiai dažnai turi ir ekonominį atgarsį: nuo galimų laivybos maršrutų korekcijų iki papildomų draudimo kaštų bei griežtesnių saugumo procedūrų uostuose. JAE atveju sprendimai dėl paplūdimių uždarymo rodo, kad prioritetas teikiamas prevencijai, kol vyksta taršos masto ir poveikio vertinimas.

    Atsakingos institucijos tęsia pakrantės valymą ir monitoringą, o gyventojai bei turistai raginami laikytis vietos nurodymų. Tolimesni sprendimai dėl ribojimų priklausys nuo taršos plitimo ir tyrimo išvadų apie incidento priežastis bei konkretų taršos šaltinį.

  • JAV svarsto smūgius Iranui: Teheranas grasina Persijos įlankoje kertant povandeninius ryšio kabelius

    Auganti įtampa tarp JAV ir Irano

    Jungtinės Valstijos svarsto galimybę imtis naujų karinių veiksmų prieš Iraną, jei diplomatiniu keliu nepavyktų pasiekti susitarimo. Įtampą kursto ir signalai apie didesnį JAV karinių pajėgų aktyvumą Artimuosiuose Rytuose.

    Tokiose situacijose abi pusės paprastai siunčia atgrasymo žinutes, tačiau šįkart dėmesys krypsta ne tik į raketas ar dronus. Vis daugiau kalbama apie infrastruktūrą, kurios pažeidimas paveiktų ne vien regioną, bet ir tarptautines paslaugas.

    Iranas taikytųsi į ryšio kabelius

    Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Iranas yra parengęs scenarijus, kaip Persijos įlankoje būtų galima atakuoti povandeninius telekomunikacijų kabelius. Teigiama, kad planuose numatytas ne tik kabelių pažeidimas, bet ir bandymai trukdyti jų remonto darbams.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia kryptis būtų skausminga alternatyva tradicinei eskalacijai, nes smūgis būtų nukreiptas į skaitmeninės ekonomikos pagrindą. Tokiu atveju pasekmės galėtų būti juntamos plačiau nei vien per energijos tiekimo ar laivybos trikdžius.

    Kodėl kabeliai svarbesni nei atrodo?

    Per Hormūzo sąsiaurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl rinkos jautriai reaguoja į bet kokią įtampą šiame ruože. Tačiau jūros dugnu driekiasi ir strateginiai šviesolaidiniai kabeliai, kurie sujungia regiono valstybes su pasauline interneto ir duomenų perdavimo infrastruktūra.

    Kasdienė bankų, biržų, mokėjimų sistemų, debesijos paslaugų, duomenų centrų, telekomunikacijų operatorių ir viešojo sektoriaus veikla remiasi būtent šiais ryšiais. Dauguma vartotojų jų nemato, tačiau jų pralaidumas ir patikimumas lemia, kaip greitai veikia skaitmeninės paslaugos.

    „Šiuolaikinės valstybės ir verslai priklausomi ne tik nuo uostų ar elektrinių, bet ir nuo nematomų ryšio arterijų jūros dugne“, – sakė tarptautinių santykių analitikas.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno kabelio pažeidimas nebūtinai reiškia plataus masto interneto „išjungimą“. Duomenų srautai dažnai peradresuojami kitais maršrutais, tačiau kelių kritinių jungčių sutrikimai gali sukelti ryškius sulėtėjimus, ryšio nestabilumą ir paslaugų sutrikimus, ypač ten, kur alternatyvų nedaug.

    Tokio tipo incidentai taip pat reikštų didesnę riziką finansų rinkoms ir tarptautinei prekybai, nes išauga sandorių vėlavimų, ryšio trikdžių ir kibernetinio nesaugumo tikimybė. Be to, vien grėsmė kabeliams gali veikti kaip spaudimo priemonė, nes kelia neapibrėžtumą verslui ir investuotojams.

  • Persijos įlankos naftos eksportas grįžo į prieškarinį lygį, bet kainas vis dar laiko Ormuzo rizika

    Persijos įlankos šalių naftos eksportas pastarosiomis savaitėmis vėl pasiekė ir kai kuriais vertinimais viršijo iki karo su Iranu buvusį lygį. Vis dėlto naftos kainos išlieka aukštos, nes rinką toliau veikia tiekimo grandinės rizika, brangus gabenimas ir įtampa Ormuzo sąsiauryje.

    Laivybos srautai per Ormuzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“, vis dar mažesni nei iki konflikto. Dėl to dalis krovinių nukreipiami alternatyviais maršrutais, o tai ilgina kelionės laiką ir kelia galutines sąnaudas.

    Kas vyksta Ormuzo sąsiauryje?

    Regiono eksportuotojai vis dažniau remiasi infrastruktūra, leidžiančia apeiti Ormuzo sąsiaurį, taip pat naudoja perkrovimą iš vieno tanklaivio į kitą. Praktikoje tai reiškia, kad mažesni laivai gabena krovinius rizikingesnėje zonoje, o didesni tanklaiviai laukia saugesniuose vandenyse, kur nafta perpilama ir siunčiama į Azijos rinkas.

    Riziką didina pasikartojantys incidentai jūroje ir išaugusios saugumo priemonės. Dalis reisų planuojami konvojais, o laivybos įmonės papildomai vertina maršrutų saugumą, įgulų parengimą ir galimas prastovas, jei situacija vėl paaštrėtų.

    Kodėl naftos gabenimas taip pabrango?

    Net ir atsistatant eksportui, logistikos kaštai regione išaugo kelis kartus, ypač gabenant naftą į Aziją. Prie brangimo prisideda ne tik ilgesni maršrutai, bet ir karo rizikos draudimas, papildomos apsaugos priemonės bei didesni reikalavimai įguloms.

    Draudimo įmokos dėl karo rizikos kai kuriais atvejais šoktelėjo nuo kelių iki maždaug dešimties proc. apdraudžiamos turto vertės, o tai tiesiogiai įskaičiuojama į frachto kainą. Laivybos bendrovės taip pat taiko priedus už darbą padidintos rizikos zonoje, todėl galutinė barelio transporto savikaina reikšmingai padidėja.

    Kodėl kainos vis tiek nesileidžia?

    Rinkos dalyviai naftos kainose įskaičiuoja ne tik faktinį tiekimo atsigavimą, bet ir tikimybę, kad konfliktas gali atsinaujinti ar išsiplėsti. Net ir trumpalaikiai sutrikimai regione sukelia didesnę reakciją, kai pasaulinės atsargos nėra didelės ir „pagalvė“ nenumatytiems atvejams ribota.

    Be to, naftos kainas palaiko lūkestis, kad bet koks naujas sukrėtimas Ormuzo sąsiauryje greitai paveiktų tiekimą į pagrindines importuotojas Azijoje. Tokiais laikotarpiais rinkoje auga vadinamoji geopolitinė premija, todėl kainos gali išlikti aukštos net tuomet, kai fiziniai eksporto srautai statistiškai atsistato.

    „Eksportas gali grįžti į ankstesnius lygius, tačiau kol Ormuzo rizika neatslūgsta, kainoms spaudimo žemyn neužtenka vien didesnių skaičių ataskaitose“, – sakė rinkos analitikas.

    Artimiausiu metu naftos kainų kryptį lems tai, ar laivyba Ormuzo sąsiauryje stabilizuosis, kaip sparčiai pildysis atsargos ir ar nebus naujų incidentų jūroje. Investuotojams tai reiškia didesnį kainų svyravimų potencialą, o vartotojams ir verslui – riziką, kad energijos žaliavų brangimas gali užsitęsti.

  • Persijos įlankoje auga įtampa: JAV įspėja dėl Irano, o rinkimų fonas kelia karo grėsmę

    Persijos įlankoje auga įtampa: JAV įspėja dėl Irano, o rinkimų fonas kelia karo grėsmę

    Persijos įlankos šalys ir platesnis Artimųjų Rytų regionas vis atviriau ruošiasi galimam naujam JAV ir Irano karo etapui. Įtampą kaitina didėjantis JAV karinių pajėgų telkimas, pranešimai apie galimus smūgių planus ir Irano perspėjimai, kad atsakas būtų nukreiptas ne tik į JAV interesus, bet ir į regiono infrastruktūrą.

    Vašingtonas šią savaitę paskelbė kelionių ir saugumo perspėjimus, akcentuodamas, kad padėtis gali sparčiai blogėti. JAV Valstybės departamentas nurodė iš Saudo Arabijos išvykti nebūtiniems JAV vyriausybės darbuotojams ir jų šeimoms, motyvuodamas rizika, kad karo veiksmai gali greitai išplisti už vienos teritorijos ribų.

    Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė pranešimų, esą analogiški nurodymai galėjo paliesti diplomatinio personalo šeimas Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jordanijoje, Katare ir Bahreine. Vis dėlto JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Tommy Pigott šiuos teiginius paneigė ir pabrėžė, kad privalomas išvykimas paskelbtas tik Saudo Arabijai.

    Rinkimai ir grėsmė eskalacijai

    Politinis kalendorius regione ir JAV laikomas vienu iš veiksnių, didinančių nerimą dėl eskalacijos. Izraelyje artėjant įtemptiems rinkimams, o JAV vykstant vidurio kadencijos rinkimų kampanijai, dalis analitikų ir žiniasklaidos komentatorių neatmeta scenarijaus, kad karinė operacija galėtų būti svarstoma kaip spaudimo priemonė Iranui.

    Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad JAV ir Izraelis galėjo rengti konkretesnius planus galimiems smūgiams po JAV vidurio kadencijos rinkimų. Minimi taikiniai apima Irano energetikos infrastruktūrą, branduolinius objektus bei raketų ir bepiločių arsenalą, o tikslas būtų priversti Teheraną daryti nuolaidas ir mažinti grėsmę laivybai.

    JAV regione stiprina atgrasymo pajėgumus, siųsdama papildomus karinius vienetus ir oro bei jūrų platformas. Toks telkimas Persijos įlankoje laikomas signalu, kad Vašingtonas siekia būti pasiruošęs tiek gynybai, tiek galimai greitai operacijai, jei situacija dar labiau paaštrėtų.

    Hormūzo sąsiauris ir energijos kainų rizika

    Didžiausias ekonominis pažeidžiamumas siejamas su Hormūzo sąsiauriu, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet kokie sutrikimai šiame maršrute greitai persiduoda į pasaulines energijos kainas, o tai ypač jautru tiek Europos, tiek Azijos rinkoms.

    Pranešta, kad Hormūzo sąsiauryje užsidegė arba buvo apgadinti keli naftos tanklaiviai, o tai dar labiau sustiprino nervingumą rinkose ir laivybos sektoriuje. Įvykiai šiame ruože paprastai skatina draudimo įmokų augimą, didina krovinių gabenimo kaštus ir kelia grėsmę tiekimo grandinėms.

    Iranas jau anksčiau ne kartą demonstravo, kad sąsiauris gali tapti pagrindiniu svertu derybose ir spaudimo priemone konflikto metu. Dėl to Persijos įlankos valstybės vertina scenarijus, kuriuose jos gali atsidurti tiesioginėje rizikos zonoje, net jei smūgiai būtų nukreipti į Irano taikinius.

    Diplomatija tęsiasi, bet neapibrėžtumas išlieka

    Nors kariniai signalai ryškėja, tarpininkaujant tarptautiniams partneriams toliau vyksta kontaktai ir bandymai išlaikyti diplomatinį kanalą. Regiono valstybės, tarp jų Kataras, dažnai vaidina tarpininko vaidmenį, nes palaiko ryšius su skirtingomis konflikto pusėmis ir turi interesą stabilizuoti laivybą bei energijos eksportą.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vizito Katare metu paragino elgtis itin atsargiai, pabrėždamas, kad situacija yra trapi ir jos raida artimiausiomis dienomis bei savaitėmis sunkiai prognozuojama. Jo vertinimu, rinkimų laikotarpis JAV ir Izraelyje didina riziką, todėl diplomatinės pastangos turi būti stiprinamos, o ne silpninamos.

    „Turime elgtis itin atsargiai, nes šiandien niekas negali tiksliai pasakyti, kaip situacija klostysis artimiausiomis dienomis ir savaitėmis“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad plataus masto karas regione turėtų tiesiogines pasekmes civiliams, o net ir ribota eskalacija greitai paveiktų energijos kainas, trąšų ir chemijos produktų rinkas bei krovinių gabenimą. Dėl to Persijos įlankos šalys siekia apsidrausti, tačiau kartu vengia žingsnių, kurie galėtų būti interpretuojami kaip tiesioginis įsitraukimas.

  • Kataras ruošia naują gynybos partnerystę regione ir įspėja: energetikos sutrikimai dar nepasiekė piko

    Kataras ruošia naują gynybos partnerystę regione ir įspėja: energetikos sutrikimai dar nepasiekė piko

    Kataras stiprina regioninę gynybą

    Kataras artimiausiu metu ketina paskelbti apie naują regioninę gynybos partnerystę. Tai pirmadienį Dohoje vykusiame tarptautiniame saugumo forume pareiškė šalies vicepremjeras šeichas Saoud bin Abdulrahman Al Thani.

    Jis pabrėžė, kad iniciatyva formuojama įvertinus pastarųjų konfliktų pamokas ir siekiant geriau apsaugoti Katarą bei kaimynines valstybes. Pasak jo, planai apima ir glaudesnį bendradarbiavimą su sąjungininkais.

    Partnerystė, pasak šeicho, būtų orientuota į gynybą nuo balistinių raketų, bepiločių orlaivių ir kibernetinių atakų. Tarp prioritetų įvardytas ir vandens saugumas, kuris Persijos įlankos šalims tampa vis svarbesnis.

    Kataras taip pat rengiasi pranešti apie vietinį gynybos pramonės centrą, kuriame būtų vystoma gamyba arba investuojama į gynybos įmones. Nurodoma, kad projekte numatomas darbas su regioniniu partneriu ir bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis, Jungtine Karalyste bei Prancūzija.

    Kalbėdamas apie oro gynybos patirtį, šeichas akcentavo, kad didžioji dalis atakų prieš regioną buvo sėkmingai atremta dėl ilgamečio Persijos įlankos šalių bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis. Jis taip pat patvirtino, kad toliau bus vystoma Al Udeid aviacijos bazė, laikoma didžiausia JAV karine baze Artimuosiuose Rytuose.

    Kataras paraleliai siekia išlaikyti ryšius su Teheranu ir pabrėžia dialogo svarbą. Doha argumentuoja, kad komunikacijos kanalai ir ekonominiai ryšiai gali tapti papildomu saugumo instrumentu, padedančiu mažinti eskalacijos riziką.

    Ragina dialogą su Iranu

    Vicepremjeras teigė, kad Kataras norėtų matyti platesnes derybas tarp Irano ir Persijos įlankos valstybių, o taip pat įtraukti Pakistaną ir Turkiją. Jo vertinimu, tokios konsultacijos būtų realistiškesnės po Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimo dėl esminių nesutarimų.

    Kol kas, anot jo, Kataras kartu su Pakistanu ir Omanu dalyvauja tarpininkavimo pastangose. Jis šį procesą palygino su ilgu nuotoliu, kuriam reikia nuoseklumo ir atsparumo.

    „Mes niekada nenutraukiame bendravimo“, – sakė šeichas Saoud bin Abdulrahman Al Thani.

    Kataras primena, kad su Iranu dalijasi vieną didžiausių pasaulyje jūrinį gamtinių dujų telkinį. Dėl to abiem pusėms, pasak Dohos, svarbu išvengti naujų sukrėtimų, kurie galėtų sutrikdyti gavybą ir eksportą.

    Ši aplinkybė, anot Kataro atstovų, kuria ir papildomą paskatą ieškoti praktinių pasitikėjimo priemonių. Tarp galimų žingsnių minimas ir nepuolimo susitarimas, kuris galėtų sumažinti saugumo įtampą regione.

    Energetikos sutrikimai dar nesibaigė

    Doha įspėjo, kad pasaulinė energetikos rinka tebėra jautri regioniniams konfliktams, o tiekimo grandinės iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus gali būti lengvai sutrikdomos. Kataras akcentuoja, kad tokie sukrėtimai dažnai greitai persiduoda kainoms ir vartotojų išlaidoms.

    Vicepremjero teigimu, energetikos sektorius dar nepasiekė vadinamojo sutrikimų piko. Jis prognozavo, kad artimiausiomis dienomis ir mėnesiais gali iškilti daugiau iššūkių, ypač jei didės neapibrėžtumas laivybos maršrutuose.

    „Energetikos srityje dar nepasiekėme piko, o artimiausiomis dienomis ir mėnesiais gali būti daugiau sunkumų“, – sakė šeichas Saoud bin Abdulrahman Al Thani.

    Kataras taip pat pasisakė prieš tranzito mokesčius Hormūzo sąsiauryje ir perspėjo, kad bet koks papildomas kaštų didinimas galiausiai atsilieptų vartotojams. Doha pabrėžia, kad laivybos neapibrėžtumas didina draudimo ir logistikos kainas, o tai gali kelti kainų spaudimą pasaulio rinkose.

    Anot Kataro atstovų, ilgalaikė regioninė įtampa daro įtaką ir investicijų srautams, įskaitant Persijos įlankos kapitalo kryptis į Europą. Todėl šalis siekia, kad saugumo architektūra būtų stiprinama ne tik karinėmis priemonėmis, bet ir diplomatija bei ekonominiu suinteresuotumu išlaikyti stabilumą.