CP v2

Tag: Persijos įlanka

  • „Leonardo“ 320 mln. eurų sandoris Kuveite: Italija stiprina karinius raumenis Persijos įlankoje

    „Leonardo“ 320 mln. eurų sandoris Kuveite: Italija stiprina karinius raumenis Persijos įlankoje

    Italijos gynybos pramonės grupė „Leonardo“ plečia veiklą Persijos įlankos regione: pasirašyta maždaug 320 mln. eurų vertės sutartis su Abu Dabio laivų statybos bendrove ADSB, priklausančia EDGE grupei. Pagal susitarimą „Leonardo“ tieks jūrų kovos sistemas naujos kartos patruliniams laivams, kuriuos Kuveitas užsakė pagal programą Al Dorra.

    Kuveitas šia programa siekia modernizuoti savo karines jūrų pajėgas, užsakydamas aštuonis FALAJ 3 tipo pakrantės patrulinius laivus. Laivai statomi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o itališkos sistemos turėtų sustiprinti jų kovinius ir stebėjimo pajėgumus, ypač jūrinės infrastruktūros apsaugos užduotims.

    Kas bus įdiegta į laivus

    Pagal sutartį „Leonardo“ numatyta tiekti kovos valdymo sistemą, jūrinį radarą KRONOS NAVAL HP ir 76 mm SUPER RAPIDO artilerijos sistemą. Taip pat į komplektą įtraukiami STRALES valdomi šaudmenys, skirti didesniam taiklumui ir greitesnei reakcijai į greitai kintančias grėsmes.

    Tokio tipo integruotos sistemos gynybos rinkoje vertinamos kaip vienas svarbiausių laivo modernumo kriterijų, nes leidžia apjungti jutiklius, ginkluotę ir ryšio kanalus į vieną valdymo architektūrą. Dėl to didėja laivo situacinis suvokimas, o įgulos sprendimai priimami greičiau.

    Platesnis Italijos ir Kuveito bendradarbiavimas

    Gynybos ryšiai tarp Italijos ir Kuveito pastaraisiais metais stiprėja ne tik jūroje. Skelbiama, kad Italijos ir Kuveito karinės oro pajėgos atnaujino trejų metų bendradarbiavimo susitarimą, apimantį personalo rengimą, paramą elektroninės kovos srityje ir bendrą veiklų koordinavimą.

    Kuveitas dar 2016 metais užsakė 28 pažangius Italijoje pagamintus orlaivius, o dalis „Eurofighter Typhoon“ jau naudojami šalies pajėgose. Be to, iki 2029 metų pabaigos numatytos integruotos logistinės priežiūros ir mokymų paslaugos, kurios turi užtikrinti ilgalaikį technikos parengtį ir personalo kompetencijas.

    Karinė situacija regione ir planai 2026 metams

    Italija regione palaiko ir tiesioginį karinį buvimą Kuveite, Ali Al Salem bazėje dislokuodama apie 320 karių bei įvairius oro pajėgumus. Šis kontekstas ypač reikšmingas, nes Persijos įlanka pastaraisiais metais išlieka viena jautriausių pasaulio zonų, kur karinės rizikos persidengia su energetikos ir laivybos saugumu.

    „Leonardo“ ir EDGE bendradarbiavimas, trunkantis apie du dešimtmečius, jau siejamas su maždaug 30 jūrinių vienetų pristatymu. Abi pusės taip pat spartina bendros įmonės kūrimą, kuri, kaip skelbiama, 2026 metais turėtų pradėti veiklą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, apimdama projektavimo, gamybos ir mokymų kryptis bei intelektinės nuosavybės licencijavimą.

    Tokie projektai atspindi platesnę pasaulinę tendenciją gynybos pramonėje, kai dideli kontraktai vis dažniau siejami su vietinės kompetencijos auginimu, technologijų perdavimo modeliais ir mokymų infrastruktūra. Tai leidžia pirkėjams mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekimo grandinių, o gamintojams užsitikrinti ilgalaikę priežiūros bei modernizavimo rinką.

  • Jungtinė Karalystė susitarė su Persijos įlankos šalimis: muitai kris, ekonomikai žada 4 mlrd. eurų

    Jungtinė Karalystė susitarė su Persijos įlankos šalimis: muitai kris, ekonomikai žada 4 mlrd. eurų

    Jungtinė Karalystė pasirašė plataus masto prekybos susitarimą su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (GCC), vienijančia Bahreiną, Kuveitą, Omaną, Katarą, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus. Londonas skelbia, kad susitarimas ilgainiui turėtų atnešti daugiau kaip 4 mlrd. eurų per metus papildomos naudos šalies ekonomikai.

    Susitarimas išskiriamas kaip pirmasis tokio pobūdžio tarp GCC ir Didžiojo septyneto (G7) valstybės. Praktinis jo turinys svarbus eksportuotojams: numatyta, kad iki 93 proc. tarifų britiškoms prekėms bus palaipsniui panaikinta, o metiniai muito mokesčiai, kurių britų eksportuotojai išvengs, vertinami apie 670 mln. eurų.

    Kas konkrečiai keisis prekyboje

    Pagal paskelbtas sąlygas, apie du trečdaliai numatytų tarifų sumažinimų turėtų įsigalioti iškart, kai susitarimas oficialiai pradės veikti. Likusi dalis būtų įgyvendinama etapais, kad rinkos spėtų prisitaikyti, o taisyklės būtų suvienodintos.

    Didžiausią tiesioginį efektą turėtų pajusti prekių eksportuotojai: minimi pieno produktai, tokie kaip sūris ir sviestas, taip pat medicinos įranga ir įvairios pramoninės gamybos prekės. Tikimasi, kad mažesni kaštai dėl muitų palengvins konkurenciją su kitais tiekėjais regione ir suteiks daugiau erdvės kainodarai.

    Ne mažiau svarbi dalis yra paslaugos: finansų, inžinerijos, teisės ir konsultacijų sektoriams žadamas geresnis priėjimas prie GCC rinkos. Jungtinė Karalystė, kurios ekonomikoje paslaugos sudaro reikšmingą dalį, šį punktą akcentuoja kaip vieną pagrindinių susitarimo laimėjimų.

    Politikų ir verslo reakcijos

    Ministras pirmininkas Keir Starmer susitarimą pavadino didele pergale britų darbuotojams ir verslui, pabrėždamas tikslą skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietas. Vyriausybė taip pat signalizuoja, kad prekybos politika tampa vienu svarbiausių instrumentų stiprinant konkurencingumą.

    „Persijos įlankos valstybės yra vertinamos ekonominės partnerės, o šis susitarimas gilina ryšį, stiprina pasitikėjimą ir atveria naujas prekybos bei investicijų galimybes“, – sakė Keir Starmer.

    Verslo ir prekybos sekretorius Peter Kyle pabrėžė, kad susitarimas siunčia pasitikėjimo signalą laikotarpiu, kai pasaulinė prekyba patiria daugiau įtampos ir neapibrėžtumo. GCC generalinis sekretorius Jasem Mohamed Albudaiwi savo ruožtu akcentavo, kad susitarimas dera su regiono siekiu sparčiau diversifikuoti ekonomiką, mažinant priklausomybę nuo angliavandenilių ir didinant investicijas į logistiką bei naujas technologijas.

    „Sąžininga, patikima ir mažai barjerų turinti prekyba yra būtina, kad įmonės galėtų užtikrintai konkuruoti ir plėstis tarptautinėje rinkoje. Šis susitarimas suteikia stabilumo“, – sakė „Holland & Barrett“ vadovas Anthony Houghton.

    Postbrexit kontekstas ir skaičiai

    Analitikai susitarimą vertina ir platesniame kontekste: po išstojimo iš Europos Sąjungos Jungtinė Karalystė ieško naujų ilgalaikių prekybos atramų už Europos ribų, ypač sparčiau augančiuose regionuose. Persijos įlanka Londono strategijoje laikoma viena svarbiausių krypčių dėl investicijų masto, infrastruktūros projektų ir ambicingų transformacijos planų.

    Skelbiama, kad dabartinė Jungtinės Karalystės ir GCC prekyba siekia apie 66 mlrd. eurų per metus, o per laiką susitarimas galėtų padidinti dvišalius srautus iki 20 proc. Atskirai pabrėžiama, kad maisto ir gėrimų eksportas iš Jungtinės Karalystės į GCC jau viršija 720 mln. eurų per metus, tačiau daliai produktų taikomi 5–25 proc. tarifai, kurie turėtų mažėti arba būti panaikinti.

    Ilgalaikė nauda priklausys nuo to, kaip greitai įsigalios numatytos taisyklės, kaip bus sprendžiami techniniai reikalavimai bei standartai, ir ar verslas aktyviai pasinaudos atsiveriančiomis nišomis. Vis dėlto tiek Londonas, tiek GCC susitarimą pristato kaip aiškų signalą, kad ekonominis bendradarbiavimas artimiausiais metais tik stiprės.

  • Naftos kainos smunka: po 26 laivų praleidimo per Hormuzo sąsiaurį rinkose atsirado daugiau vilties

    Naftos kainos smunka: po 26 laivų praleidimo per Hormuzo sąsiaurį rinkose atsirado daugiau vilties

    Rinka atsikvėpė po žinios

    Naftos kainos pasaulio biržose krito, investuotojams sureagavus į signalus, kad Hormuzo sąsiauryje judėjimas pamažu atsinaujina. Irano Islamo revoliucinės gvardijos karinės jūrų pajėgos paskelbė, kad per pastarąją parą sąsiaurį kirto 26 laivai.

    Nors iki karo per šį maršrutą įprastai praplaukdavo apie 130–140 laivų per dieną, net ir dalinis srauto grįžimas rinkoms tapo reikšmingu ženklu. Dėl to naftos kainų įtampa trumpam atlėgo, o kainos koregavosi žemyn.

    Kiek ir kodėl atpigo WTI ir „Brent“

    JAV etaloninė WTI nafta per prekybos sesiją smuko apie 5 proc. ir pasiekė maždaug 92 eurus už barelį, taip nusileisdama žemiau psichologiškai svarbios 100 JAV dolerių ribos. Europos rinkose svarbiausia „Brent“ rūšis taip pat pigo apie 5,2 proc. – iki maždaug 98 eurų už barelį.

    Kainų kritimą lėmė ne vien faktinis 26 laivų praleidimas, bet ir lūkestis, kad blokados režimas gali švelnėti palaipsniui. Energetikos rinkose tokie signalai mažina baimę dėl staigaus pasiūlos sutrikimo, todėl dalis rizikos priedo kainoje išgaruoja.

    Kodėl Hormuzo sąsiauris toks svarbus

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: iki karo per jį buvo gabenama apie 20 proc. pasaulinės naftos. Dėl to net trumpalaikiai sutrikimai gali greitai persiduoti degalų, transporto ir logistikos kainoms daugelyje valstybių.

    Šis maršrutas, remiantis publikuota informacija, yra ribojamas nuo 2026 metų vasario 28 dienos, kai po JAV ir Izraelio atakos Iranui regione smarkiai išaugo karinė įtampa. Todėl kiekviena žinia apie realų laivybos atsigavimą rinkose vertinama kaip potencialus lūžio taškas.

    Kartu ekonomistai perspėja, kad ilgiau užsitęsusi blokada galėtų smukdyti ekonomikos augimą: brangi energija didina infliacijos spaudimą, o aukštos palūkanos ir didelės obligacijų pajamingumo reikšmės brangina skolos aptarnavimą. Tokia kombinacija silpnina vartojimą ir investicijas, todėl energijos kainų dinamika tampa vienu svarbiausių makroekonominių rizikos veiksnių.

    „Aukštos naftos kainos šiuo metu yra pagrindinis makroekonominio spaudimo taškas“, – sakė finansų analitikė Viktoria Kuszak.

    Rinkų nuotaikas pastarosiomis dienomis veikė ir JAV politiniai signalai: skelbta, kad Vašingtonas bent laikinai stabdo planuotus karinius veiksmus, siekdamas palikti erdvės deryboms. Investuotojai tokius pareiškimus vertina kaip galimybę sumažinti eskalacijos riziką, nors situacija išlieka trapi.

  • Iranas žengė naują žingsnį dėl Ormūzo sąsiaurio: kuria valdymo instituciją ir atsakė JAV siūlymams

    Iranas pranešė įsteigęs naują instituciją, kuri turėtų koordinuoti situaciją Ormūzo sąsiauryje ir teikti operatyvią informaciją apie vykstančias operacijas bei naujausius įvykius. Teheranas šį organą pristato kaip Persijos įlankos sąsiaurio valdybą, turinčią veikti realiuoju laiku.

    Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų, per kurį juda reikšminga naftos ir naftos produktų dalis. Bet kokie trikdžiai šioje atkarpoje paprastai greitai atsispindi pasaulinėse žaliavų ir degalų kainose, nes rinkos įskaičiuoja tiekimo riziką.

    Irano pareiškimai siejami su anksčiau paskelbtais veiksmais, kai Teheranas ribojo laivybą sąsiauryje ir signalizavo apie papildomas sąlygas laivams, norintiems juo plaukti. Tokia praktika didina neapibrėžtumą draudikams, laivybos bendrovėms ir naftos importuotojams, nes auga transportavimo kaštai ir vėlavimų rizika.

    Kontaktai su JAV tęsiasi

    Tuo pat metu Irano užsienio reikalų ministerija informavo, kad Teheranas pateikė atsakymą į JAV siūlymus dėl galimų taikos ir deeskalacijos žingsnių. Iranas skelbia, kad savo abejones ir sąlygas perdavė amerikiečių pusei, o kontaktai tęsiami per tarpininką.

    „Savo abejones perdavėme JAV pusei, o ryšiai tęsiasi per tarpininkavimą“, – sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghei.

    Pastarųjų savaičių kontekste Ormūzo sąsiaurio klausimas persipina su platesniu JAV ir Irano ginču dėl branduolinės programos ir sankcijų. Iranas viešai kartoja, kad bet koks susitarimas turi apimti jo užsienyje įšaldyto turto atlaisvinimą ir tarptautinių sankcijų švelninimą, nes jos, Teherano teigimu, smarkiai riboja šalies ekonomiką.

    Branduolinis ginčas ir sankcijos

    Skirtingi šalių reikalavimai kol kas neleidžia greitai pasiekti proveržio: JAV akcentuoja branduolinės programos apribojimus ir didesnį skaidrumą, o Iranas prioritetu laiko ekonominius garantus. Iranas taip pat kelia klausimą dėl patirtos žalos kompensavimo, kurią sieja su karo veiksmais ir jų padariniais.

    Įtampa išlieka svarbi ne tik regionui, bet ir pasaulio ekonomikai, nes energijos kainų svyravimai tiesiogiai veikia infliaciją ir verslo sąnaudas. Rinkos paprastai jautriausiai reaguoja į signalus apie laivybos saugumo pablogėjimą, ilgesnius pristatymo maršrutus ar papildomus mokesčius, kurie brangina tiekimo grandines.

  • Po karo Artimuosiuose Rytuose pauzės kelionių pardavimai vėl šoktelėjo: ką renkasi turistai

    Po trumpalaikio sąstingio, kilus karo veiksmams Artimuosiuose Rytuose, organizuotų poilsinių kelionių pardavimai vėl įgavo pagreitį. Lenkijos turizmo sektoriaus atstovai pabrėžia, kad dabartinės turbulencijos neprilygsta pandemijos laikų sukrėtimui, o kelionių organizatoriai šiandien turi gerokai įvairesnę krypčių pasiūlą.

    Lenkijos turizmo rūmų vadovas Pawełas Niewiadomskis teigia, kad pirmosiomis konflikto savaitėmis klientai rinkosi palaukti ir sprendimus atidėdavo iki paskutinės minutės. Vėliau, nuslūgus pirmajam neapibrėžtumui, rezervacijų tempas vėl pastebimai padidėjo.

    „Gali būti, kad metų pabaigoje, vertinant vasaros sezoną ir žiemos sezono pradžią, matysime pardavimų augimą, kaip ir ankstesniais metais“, – sakė Pawełas Niewiadomskis.

    Jo vertinimu, pastaraisiais metais kelionių rinka auga išskirtinai sparčiai, ypač po pandemijos ribojimų. Ši tendencija siejama su atidėto vartojimo efektu, išaugusiu kelionių poreikiu ir tuo, kad dalis keliautojų nori iš anksto „užsitikrinti“ atostogas, kol kainos nepakilo.

    Kur smuko paklausa labiausiai?

    Labiausiai konfliktas atsiliepė Persijos įlankos regiono kryptims: kelionių pardavimai į šias šalis ryškiai sumažėjo, o pavienės rezervacijos dažniau daromos vėlesniems laikotarpiams. Kartu trumpam buvo sumažėjęs susidomėjimas kai kuriomis Azijos kryptimis, kai kelionėms reikalingi persėdimai Dubajuje, Abu Dabyje ar Dohoje.

    Situacija ėmė stabilizuotis, kai keleiviams buvo pasiūlyti alternatyvūs persėdimų maršrutai, pavyzdžiui, per Stambulą. Tai leido daliai keliautojų grįžti prie planų atostogauti Azijoje, nepaisant išaugusio jautrumo maršrutams ir regioninei rizikai.

    Kas laimi išaugusį susidomėjimą?

    Tarp populiariausių pasirinkimų išsiskiria klasikinės Pietų Europos kryptys, kurias keliautojai vertina kaip labiau prognozuojamas. Didžiausią pardavimų dinamiką, pasak sektoriaus atstovų, šiuo metu fiksuoja Ispanija, Graikija ir Portugalija.

    Po pradinio kritimo palaipsniui atsigavo ir kelionių į Turkiją bei Egiptą paklausa. Pradžioje dalis klientų šias kryptis taip pat laikė galimai rizikingomis, tačiau situaciją stabilizavo aiškesnė informacija apie saugumo vertinimus ir kelionių rekomendacijas.

    Turizmo sektorius taip pat neatmeta, kad dalis žmonių dažniau rinksis poilsį savo šalyje, ypač jei tarptautinė aplinka išliks permaininga. Be to, pastebimas ir augantis užsienio turistų susidomėjimas atostogomis Lenkijoje, o tai gali padėti vidaus turizmo paslaugų teikėjams.

    Kainas amortizuoja valiuta ir kaštai

    Nors augant įtampai regione rinkose svyruoja energijos kainos, turizmo atstovai teigia, kad aviacinio kuro brangimas kol kas nesukėlė reikšmingo organizuotų kelionių kainų šuolio. Įtaką tam daro ir palankesnis valiutos kursas, kuris amortizuoja dalį sąnaudų kelionėms į užsienį.

    Pasak P. Niewiadomskio, kelionių kainos paaugo keliais proc., tačiau tai kol kas nepaveikė paklausos taip stipriai, kaip būtų galima tikėtis didesnio neapibrėžtumo laikotarpiu. Tuo pačiu jis akcentuoja, kad rizikos veiksnys dažniau susijęs ne su fiziniu kuro trūkumu, o su avialinijų sprendimais mažinti dalį maršrutų dėl augančių operacinių sąnaudų.

    Turistinio garantijų fondo duomenimis, praėjusiais metais kelionių organizatorių paslaugomis pasinaudojo beveik 10 000 000 žmonių, tai yra apie 10 proc. daugiau nei metais anksčiau. Konfliktui paveikus dalį krypčių, pavasarį buvo aktyvuoti mechanizmai, leidžiantys keliautojams susigrąžinti pinigus už atšauktas keliones, o grąžinimai buvo finansuojami per Turistinį pagalbos fondą.

  • Rekordinės krovinių gabenimo kainos Šanchajaus–Persijos įlankos maršrute: kas jas kelia?

    Krovinių gabenimas konteineriais maršrutu iš Šanchajaus į Persijos įlanką ir Raudonosios jūros kryptimi pasiekė naujas aukštumas. Tyrimų bendrovės Clarksons Research duomenimis, tipinio 20 pėdų konteinerio gabenimo kaina šioje kryptyje pakilo iki maždaug 3 800 eurų, kai iki karinių veiksmų eskalacijos regione siekė apie 900 eurų.

    Toks šuolis jau viršija pandemijos laikotarpiu fiksuotus tarifus, kai tiekimo grandinės buvo sutrikusios visame pasaulyje. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tai nėra vien trumpalaikis kainų svyravimas, o kelių veiksnių sutapimas, kuris persiduoda į prekių savikainą ir galutines kainas.

    Kas stumia kainas aukštyn

    Vienas pagrindinių kainų augimo variklių – brangstantys degalai ir didesnės rizikos sąnaudos, kai vežėjams tenka planuoti maršrutus su papildomais saugumo rezervais. Be to, daliai srautų persiorientuojant nuo jūrinių kelių prie alternatyvų, išauga paklausa ribotoms logistikos pajėgumų „kišenėms“.

    Didelę įtaką daro ir poreikis ieškoti alternatyvių kelių kroviniams, ypač kai regiono geopolitinė įtampa didina neapibrėžtumą. Jūrų transporto įmonės viešai patvirtina, kad plečia pajėgumus ir perplanuoja logistiką, tačiau tokie pokyčiai paprastai kainuoja brangiau.

    „Įdiegėme reikšmingus papildomus pajėgumus, nes regiono klientams reikia veikiančių alternatyvų“, – sakė laivybos bendrovės „Moller-Maersk“ vadovas Vincentas Clerc.

    Sausumos maršrutų ribos

    Nors dalis krovinių gali būti nukreipiami per sausumos koridorius, jų pralaidumas paprastai yra gerokai mažesnis nei jūrinių maršrutų. Tai reiškia, kad net ir esant norui kompensuoti jūrų kelių sutrikimus, alternatyvos ne visada pajėgia sugerti tokį patį prekių srautą.

    Pasak rinkos dalyvių, dėl ribotų sausumos maršrutų pajėgumų prekybos srautai Persijos įlankos regione gali mažėti 60–80 proc., o tai papildomai didina kainų spaudimą. Mažesnis pralaidumas reiškia ilgesnį pristatymo laiką, didesnį sandėliavimo poreikį ir didesnę riziką verslams, kurių tiekimas priklauso nuo tikslių terminų.

    Ką tai reiškia verslui ir vartotojams

    Rekordiniai tarifai dažniausiai pirmiausia smogia importuotojams ir gamintojams, kuriems svarbus stabilus komponentų bei žaliavų tiekimas. Dalis papildomų sąnaudų gali būti perkelta pirkėjams, ypač prekių grupėms, kuriose logistika sudaro reikšmingą savikainos dalį.

    Jei įtampa regione užsitęs, rinkoje gali įsitvirtinti aukštesni draudimo, kuro ir maršrutų planavimo kaštai, o tai reikštų, kad kainų „grįžimas į normą“ užtruks. Kita vertus, tarifai paprastai krenta tada, kai atsistato pralaidumas ir sumažėja rizikos priedai, todėl situacija išlieka dinamiška.

  • Iranas rengia laivybos kontrolės mechanizmą Ormuzo sąsiauryje: galimi tranzito mokesčiai

    Iranas praneša parengęs mechanizmą, kuriuo būtų valdoma laivų eiga Ormuzo sąsiauryje pagal nustatytą maršrutą. Irano parlamento Nacionalinio saugumo komisijos vadovas Ebrahim Azizi teigė, kad sprendimas artimiausiu metu bus paskelbtas.

    Pasak jo, naujoji tvarka būtų taikoma pirmiausia komerciniams laivams, o prioritetas teikiamas subjektams, bendradarbiaujantiems su Iranu. Kartu už „specializuotas paslaugas“ šiame mechanizme būtų imami mokesčiai, o tai reikštų papildomą kaštų riziką vežėjams ir krovinių užsakovams.

    Strateginė arterija pasaulio naftai

    Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį didelė dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos ir dujų pasiekia tarptautines rinkas. Bet kokie apribojimai ar administracinės kliūtys šiame ruože paprastai greitai atsiliepia žaliavų kainoms, draudimo įmokoms ir laivybos grafikams.

    Praktikoje net ir be formalaus uždarymo pakanka padidėjusios karinės įtampos, kad vežėjai rinktųsi ilgesnius maršrutus arba lauktų saugesnių langų plaukimui. Tai gali reikšti vėluojančius pristatymus, brangesnį frachtą ir didesnį neapibrėžtumą naftos produktų bei suskystintų dujų pirkėjams.

    Ką reikštų galimi tranzito mokesčiai?

    Jei Iranas įgyvendintų mokestinį režimą, pasekmės gali būti juntamos plačiai: nuo tanklaivių operatorių iki galutinių vartotojų, kuriems kainų šuoliai persiduoda per degalų ir energijos sąnaudas. Net ir riboto masto mokesčiai didina tranzito savikainą, o rinkose tai dažnai virsta papildoma „rizikos premija“.

    Ne mažiau svarbus ir teisinis bei politinis aspektas: tarptautinėje praktikoje tokie strateginiai jūrų keliai paprastai laikomi laisvos laivybos erdvėmis, todėl bet kokie vienašaliai ribojimai ar rinkliavos sulaukia aštrių reakcijų. Dėl to Ormuzo sąsiauris išlieka ne tik energetikos, bet ir geopolitinės konkurencijos epicentru.

    Rinka jautriai reaguoja į signalus

    Pastaraisiais metais pakanka vien pranešimų apie galimus trikdžius, kad išaugtų naftos kainų svyravimai ir laivų draudimo kaštai regione. Didžiausią poveikį paprastai patiria trumpalaikiai kontraktai, o įmonės, siekdamos mažinti riziką, dažniau didina atsargas ar diversifikuoja tiekimą.

    Kol kas detalių, kaip tiksliai veiktų Irano siūlomas mechanizmas, nėra pateikta. Rinkos dalyviai atidžiai stebės, ar bus įtvirtintos privalomos procedūros, kokio dydžio galėtų būti mokesčiai ir kaip tai paveiktų realų laivų judėjimą viename jautriausių pasaulio jūrinių koridorių.

  • Saudo Arabiją smogia naftos šokas: Ormuzo blokada numušė gavybą iki žemiausio lygio nuo 1990 metų

    Gavyba krito iki 1990 metų lygio

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir Ormuzo sąsiaurio blokada smarkiai paveikė Persijos įlankos naftos tiekimą. Naujausioje OPEC mėnesinėje ataskaitoje fiksuojama, kad Saudo Arabijos naftos gavyba balandį smuko iki 6,316 mln. barelių per dieną.

    Palyginti su vasariu, tai yra 42 proc. kritimas, arba maždaug 651 000 barelių per dieną mažiau. Toks gavybos lygis, kaip nurodoma ataskaitoje, nematytas nuo 1990 metų, kai Irakas įsiveržė į Kuveitą ir sukrėtė pasaulinę naftos rinką.

    Eksportą gelbsti alternatyvūs maršrutai

    Nors Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“, Rijadas turi dalinę alternatyvą. Saudo Arabija gali nukreipti dalį srautų vamzdynais ir uostais į Raudonosios jūros kryptį, taip mažindama priklausomybę nuo maršruto per Persijos įlanką.

    OPEC duomenys rodo, kad tiekimas rinkai, neskaičiuojant srautų į kaupimo talpyklas, balandį buvo kiek didesnis nei pati gavyba ir siekė apie 6,879 mln. barelių per dieną. Tai rodo, kad dalis pristatymų galėjo būti palaikoma iš sukauptų atsargų arba pasitelkiant logistines išlygas.

    Kaimyninės šalys taip pat spaudžiamos

    Alternatyvių kelių neturinčioms valstybėms situacija dar skausmingesnė. Kuveitas, kuris neturi palyginamų aplinkkelių, buvo priverstas mažinti gavybą iki maždaug 600 000 barelių per dieną, tai yra apie pusę ankstesnio lygio.

    Tokie sutrikimai persiduoda ir platesnėms prognozėms: OPEC sumažino 2026 metų pasaulinio naftos paklausos augimo vertinimą nuo 1,4 mln. iki 1,2 mln. barelių per dieną. Tai signalizuoja, kad organizacija mato ilgiau trunkantį neapibrėžtumą tiekimo grandinėse ir rizikas vartojimui.

    Paklausa ir OPEC įtaka – po didinamuoju stiklu

    Rinkos dėmesys krypsta ir į paklausos pusę. Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje apžvalgoje skelbė, kad šiemet pasaulinė naftos paklausa gali mažėti apie 420 000 barelių per dieną – tai būtų didžiausias metinis nuosmukis nuo 2020 metų pandemijos laikotarpio.

    OPEC gebėjimą koordinuoti gavybos politiką papildomai apsunkina pokyčiai organizacijos viduje: Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė apie pasitraukimą iš OPEC. Tai didina riziką, kad susitarimus dėl gavybos ribojimų ateityje bus sunkiau įgyvendinti, o kainų svyravimai gali tapti aštresni.

  • Naftos atsargos tirpsta rekordiniu tempu: IEA perspėja apie naują kainų sūpynę

    Naftos atsargos tirpsta rekordiniu tempu: IEA perspėja apie naują kainų sūpynę

    Pasaulinės naftos atsargos pastaraisiais mėnesiais mažėja rekordiniu tempu, o tiekimo sutrikimai Hormūzo sąsiauryje didina riziką, kad kainos vėl smarkiai svyruos. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) teigia, kad rinkoje išlieka įtampa, o situacija gali paaštrėti artėjant vasaros paklausos pikui.

    Remiantis preliminariais IEA duomenimis, pasaulinės naftos atsargos kovo mėnesį sumenko 129 mln. barelių, o balandžio mėnesį – dar 117 mln. barelių. Agentūra šį kritimą sieja su karo regione sukeltais trikdžiais ir ribotomis eksporto galimybėmis Persijos įlankoje.

    Didžiausi nuosmukiai fiksuoti EBPO valstybėse, kur sausumoje laikomos atsargos sumažėjo 146 mln. barelių. Tuo metu ne EBPO ekonomikose vadinamosios matomos atsargos traukėsi 24 mln. barelių, rodydamos, kad spaudimas jaučiamas ne tik Vakarų rinkose.

    IEA skaičiuoja, kad dėl Persijos įlankos gamintojų tiekimo netekčių bendra prarastos pasiūlos apimtis jau viršijo 1 mlrd. barelių. Agentūra taip pat nurodo, kad daugiau kaip 14 mln. barelių per dieną negalėjo palikti regiono, todėl šokas įvardijamas kaip precedento neturintis.

    Siekiant stabilizuoti rinką, IEA anksčiau buvo pranešusi apie planą iš narių avarinių rezervų į rinką išleisti 400 mln. barelių, o dalis šios apimties jau panaudota. Toks mechanizmas paprastai taikomas išskirtinėse situacijose, kai sutrinka pasiūla arba kyla grėsmė energijos tiekimo saugumui.

    Tiekimo aplinkkeliai ir nauji srautai

    Naftos kainos pastaruoju metu šokinėja dėl neapibrėžtumo, ar pavyks diplomatinėmis priemonėmis sumažinti įtampą ir atkurti įprastą laivybą. Šiaurės jūros etaloninės fizinių pristatymų naftos kaina buvo kritusi nuo maždaug 127 eurų už barelį iki mažiau nei 88 eurų, bet vėliau vėl pakilo.

    Gamintojai bando švelninti poveikį: Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai dalį krovinių perorientuoja į terminalus už sąsiaurio ribų. Tuo pat metu Atlanto baseino tiekėjai, įskaitant JAV, didina siuntas į Aziją, taip iš dalies kompensuodami Persijos įlankos srautų netektis.

    IEA atkreipia dėmesį ir į Rusijos eksporto augimą, kuris siejamas su išpuoliais prieš perdirbimo infrastruktūrą ir dėl to sumažėjusia vidaus paklausa. Papildomą poveikį tarptautiniams srautams darė ir laikinos sankcijų išimtys, leidusios daliai krovinių lengviau pasiekti pasaulio rinką.

    Paklausa silpnėja, svyravimai didėja

    Lygiagrečiai tiekimo rizikoms matomas ir paklausos vėsimas: silpnesnė ekonominė veikla bei aukštos degalų kainos mažina vartojimą. IEA teigia, kad galutiniai vartotojai taupo, o perdirbėjai mažina apdorojimo apimtis ir atsargiau importuoja žaliavą.

    Agentūra prognozuoja, kad 2026 metais pasaulinė naftos paklausa gali sumažėti 420 000 barelių per dieną iki 104 mln. barelių per dieną. Tai yra 1,3 mln. barelių per dieną prastesnė prognozė, palyginti su vertinimais, kurie buvo daromi iki konflikto paaštrėjimo Irano kryptimi.

    Pasak IEA, labiausiai nukenčia naftochemijos ir aviacijos sektoriai, o taupymo priemonės ir aukštos kainos gali dar labiau riboti vartojimą artimiausiais mėnesiais. Jei susitarimas dėl laivybos ir srautų atnaujinimo būtų pasiektas, paklausa metų pabaigoje galėtų atsigauti.

    Vis dėlto IEA perspėja, kad pasiūla greičiausiai atsistatys lėčiau, todėl rinka gali išlikti deficitinė iki paskutinio metų ketvirčio. Agentūra pažymi, kad sparčiai tirpstant atsargoms, artėjant vasaros paklausos pikui kainų svyravimų rizika išlieka padidėjusi.

    „Kai pasaulinės naftos atsargos mažėja rekordiniu tempu, artėjant vasaros paklausos pikui tikėtinas didesnis kainų nepastovumas“, – teigiama IEA vertinime.

  • OPEC naftos gavyba krito iki žemiausio lygio per du dešimtmečius: Hormuzo sąsiauris paralyžiuoja rinką

    OPEC naftos gavyba krito iki žemiausio lygio per du dešimtmečius: Hormuzo sąsiauris paralyžiuoja rinką

    Gavybos kritimas pasiekė dugną

    Balandį OPEC naftos gavyba smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei du dešimtmečius, rodo „Reuters“ atlikta apklausa. Pagrindinė priežastis siejama su suaktyvėjusiais geopolitiniais sukrėtimais regione ir sutrikusiu eksportu per Hormuzo sąsiaurį.

    Agentūros skaičiavimu, per mėnesį OPEC išgaunamos naftos kiekis sumažėjo apie 830 000 barelių per dieną ir siekė maždaug 20,04 mln. barelių per dieną. Tai reikšmingas pokytis net ir rinkai, kuri jau kelerius metus gyvena nuolatinėje įtampoje dėl karo ir sankcijų poveikio.

    Hormuzas – siaura vieta, nuo kurios priklauso kainos

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, nes per jį tradiciškai keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir dalis suskystintų gamtinių dujų krovinių. Kai tranzitas čia stringa, rinkoje iškart atsiranda fizinio tiekimo rizika, kuri greitai persiduoda į kainas ir draudimo kaštus.

    „Reuters“ nurodo, kad dalis OPEC šalių balandį planavo didinti gavybą, tačiau realybėje eksportą ribojo sutrikęs transportas ir priverstinės korekcijos. Papildomą spaudimą sukūrė ir tai, kad ne visos šalys turi alternatyvius maršrutus, leidžiančius apeiti sąsiaurį.

    Persijos įlankos šalys: vieniems pavyko, kitiems – ne

    Tarp labiausiai išsiskiriančių pokyčių minimi kritimai tokiose šalyse kaip Kuveitas, o mažiau neigiamame kontekste – Jungtiniai Arabų Emyratai, kuriems, pasak „Reuters“, pavyko didinti išgavimą. Tai aiškinama tuo, kad dalis eksporto infrastruktūros leidžia nukreipti srautus alternatyviais keliais.

    Arabijos Saudo Arabija ir Irakas taip pat fiksavo pardavimų mažėjimą, o bendra regiono dinamika dar kartą parodė, kad net ir turint didelius gavybos pajėgumus, logistikos sutrikimai per kelias savaites gali tapti svarbesni už formalius gavybos tikslus.

    „Saudi Aramco“ perspėjimas ir sustingęs LNG segmentas

    „Saudi Aramco“ vadovas Aminas Nasseras „Reuters“ teigė, kad dėl karo veiksmų ir transporto ribojimų per du mėnesius pasaulis neteko maždaug 1 mlrd. barelių naftos. Jo vertinimu, grįžimas į ankstesnę padėtį gali užtrukti, nes sutrikimai turi ir techninių, ir komercinių pasekmių.

    Problemos apėmė ne tik naftą: įtampa persimetė ir į LNG rinką. „Reuters“ skelbia, kad Kataras dėl susiklosčiusių aplinkybių pratęsė force majeure režimą dalyje sutarčių, o tai reiškia, kad dalis pirkėjų laikinai negali reikalauti kompensacijų už nepristatytus krovinius.

    Tokie signalai rinkai paprastai veikia dviem kryptimis: trumpuoju laikotarpiu didina kainų svyravimus, o ilgesniu laikotarpiu skatina šalis ir bendroves ieškoti alternatyvių tiekimo grandinių, didinti strategines atsargas ir spartinti infrastruktūros projektus, mažinančius priklausomybę nuo vieno tranzito taško.