CP v2

Tag: Perspėjimo pranešimai

  • Oro pavojaus perspėjimai telefonu: ką reiškia geltona, raudona ir balta ir kaip elgtis

    Oro pavojaus perspėjimai telefonu: ką reiškia geltona, raudona ir balta ir kaip elgtis

    Gegužės 20 ir 21 dieną dalis Lietuvos gyventojų, tarp jų ir Utenos apskrities savivaldybių žmonės, mobiliuosiuose telefonuose gavo pranešimus apie oro pavojų. Tokie perspėjimai gali kelti nerimą, todėl svarbu žinoti, ką reiškia skirtingos spalvos ir kokių veiksmų tikimasi iš gyventojų.

    Lietuvoje naudojami trys oro pavojaus perspėjimų lygiai, kurie pranešimuose dažniausiai atskiriami spalvomis. Kiekvienas lygis siunčiamas atskiru pranešimu, o situacijai pasikeitus gyventojai turi sulaukti naujo įspėjimo arba atšaukimo.

    Ką reiškia skirtingos spalvos?

    Geltonas perspėjimas – tikėtinas oro pavojus. Tai reiškia, kad grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau situacija vertinama kaip potencialiai pavojinga, todėl žmonės raginami išlikti budrūs, numatyti artimiausią priedangą ir sekti oficialią informaciją.

    Raudonas perspėjimas – oro pavojus. Jis skelbiamas, kai neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę šalies teritorijoje. Gavus tokį pranešimą, būtina nedelsiant vykdyti nurodymus ir kuo greičiau slėptis.

    Baltas pranešimas reiškia, kad oro pavojaus nėra. Tai signalas, jog galima palikti priedangas ir saugias vietas, tačiau rekomenduojama išlikti budriems ir toliau sekti naujausius pranešimus, nes situacija gali kisti.

    Ką daryti gavus oro pavojaus pranešimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, svarbiausia išlaikyti ramybę ir veikti kryptingai. Patikimiausia informaciją sekti per nacionalinį transliuotoją LRT, taip pat tikrinti mobiliajame telefone gaunamus perspėjimus ir kitus oficialius civilinės saugos pranešimus.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, kuo skubiau reikia ieškoti priedangos: rūsio, požeminės perėjos, tunelio ar kitos vietos, kuri suteikia apsaugą. Jei priedanga nepasiekiama greitai, rekomenduojama rinktis saugiausią patalpą pastato viduje, pavyzdžiui, rūsį ar kambarį be langų.

    Slėpdamiesi patalpose, laikykitės dviejų sienų taisyklės, tai yra, rinkitės vietą, kur tarp jūsų ir lauko yra bent dvi sienos. Taip pat verta pasirūpinti artimaisiais, perspėti kaimynus, o jei liekate namuose, sumažinti rizikas: užtraukti užuolaidas, saugoti augintinius ir vengti būti prie langų.

    Jeigu nusprendžiate vykti į priedangą, pasiimkite svarbiausius daiktus: asmens dokumentus, geriamojo vandens, negendančio maisto, būtiniausius vaistus, įkrautą telefoną ir, jei turite, nešiojamą radiją su atsarginėmis baterijomis. Taip pat svarbu be būtinos priežasties neapkrauti ryšio linijų ir skambinti tik prireikus skubios pagalbos.

    Kodėl svarbu laukti atskiro atšaukimo?

    Gyventojai informuojami apie kiekvieną perspėjimo lygį atskiru pranešimu, todėl vien tik geltonas įspėjimas nereiškia, kad situacija baigėsi, o raudonas įspėjimas gali būti atšauktas tik gavus naują pranešimą. Praktikoje tai padeda išvengti klaidingų interpretacijų ir leidžia institucijoms greitai atnaujinti informaciją pagal realią situaciją.

    Jei gavote geltoną perspėjimą, tai signalas pasiruošti ir sekti žinias iki tol, kol bus paskelbta, kad oro pavojaus nėra, arba kol situacija pasikeis į raudoną. Tokiais atvejais svarbiausia yra budrumas, aiškus veiksmų planas ir gebėjimas greitai pasiekti saugią vietą.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus perspėjimą? Aiškūs veiksmai, kurie padeda išlikti saugiems

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamatę neaiškios paskirties ar įtartinai besielgiantį droną pirmiausia įvertinkite aplinką ir venkite atviros vietos. Jei įmanoma, pasitraukite į pastatą ar kitą priedangą, o vaikų ir augintinių nepalikite be priežiūros.

    Nepriartėkite prie vietos, virš kurios dronas skraido žemai, ir nesistenkite jo numušti ar gaudyti. Tokie veiksmai gali sukelti sužalojimų, o nukritęs aparatas gali turėti pavojingų dalių ar būti naudojamas neteisėtai veiklai.

    Jei dronas kelia realių įtarimų, fiksuokite faktus saugiai: užsirašykite laiką, vietą, kryptį, apytikslį aukštį, ar matėte operatorių. Prireikus kreipkitės skubios pagalbos numeriu 112 ir pateikite aiškią informaciją, nes tai padeda tarnyboms greičiau įvertinti situaciją.

    Ką daryti gavus oro pavojaus perspėjimą?

    Gavę perspėjimą apie oro pavojų telefone ar išgirdę sirenas, veikite nedelsdami ir vadovaukitės oficialiais nurodymais. Patikimiausia informacija paprastai skelbiama valstybės institucijų kanalais, todėl venkite remtis gandais socialiniuose tinkluose.

    Kuo greičiau pasitraukite į priedangą: geriausia į rūsį, požeminę stovėjimo aikštelę ar kitą tvirtą patalpą be langų. Jei tokios vietos nėra, rinkitės pastato vidines patalpas, laikykitės atokiau nuo langų ir išorinių sienų.

    Jei esate lauke ar automobilyje, ieškokite artimiausio pastato, o ne likite atviroje erdvėje. Apie savo buvimo vietą informuokite artimuosius, tačiau ryšį naudokite saikingai, kad neapkrautumėte tinklų, kai jie gali būti svarbūs skubiai komunikacijai.

    Ką daryti radus įtartiną daiktą?

    Radę įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį jo neliesti, nejudinti ir nebandyti atidaryti. Atsitraukite į saugų atstumą ir perspėkite aplinkinius, ypač vaikus, kad nepriartėtų.

    Nedarykite nuotraukų iš arti ir nesibūriuokite, nes smalsuolių susitelkimas didina riziką. Jei įmanoma, pažymėkite vietą iš tolo ir užtikrinkite, kad niekas neitų arčiau, kol atvyks tarnybos.

    Skambinkite numeriu 112 ir aiškiai pasakykite, kur esate, ką radote ir ar šalia yra žmonių. Toliau vykdykite operatoriaus nurodymus ir nelaukite vietoje, jei tai nesaugu.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo ir iš anksto sutartų šeimos veiksmų. Vertinga iš anksto aptarti susitikimo vietą, turėti įkrautą telefoną, pagrindinių dokumentų kopijas ir būtiniausių priemonių rinkinį, kad kritinėje situacijoje sprendimai būtų greitesni.

  • Tiesioginės grėsmės Anykščių rajone nėra: ką daryti pastebėjus droną ar gavus oro pavojaus įspėjimą

    Tiesioginės grėsmės Anykščių rajone nėra: ką daryti pastebėjus droną ar gavus oro pavojaus įspėjimą

    Kas pranešama Anykščių rajone

    Anykščių rajono gyventojai informuojami, kad šiuo metu tiesioginės grėsmės nėra. Vis dėlto pabrėžiama, kad įvairūs neįprasti reiškiniai ar perspėjimo pranešimai telefone gali kelti nerimą, todėl svarbiausia remtis oficialiais šaltiniais.

    Tokiose situacijose rekomenduojama išlikti ramiems ir veikti pagal aiškius, iš anksto žinomus žingsnius. Pasirengimas laikomas ne baime, o praktišku žinojimu, kaip elgtis skirtingais atvejais.

    Kaip elgtis gavus įspėjimą

    Gyventojai raginami stebėti oficialią informaciją ir sekti Lietuvos radijo bei televizijos pranešimus. Tai ypač aktualu, kai internete sparčiai plinta nepatvirtinti įrašai ar nuotraukos, galinčios klaidinti.

    Taip pat prašoma nesidalinti nepatikrinta informacija socialiniuose tinkluose, nes ji gali sukelti bereikalingą paniką ir apsunkinti tarnybų darbą. Patikimiausia informacija paprastai pateikiama institucijų pranešimuose ir patikrintuose žiniasklaidos kanaluose.

    Kada skambinti 112

    Jei pastebite įtartiną objektą, įskaitant droną, rekomenduojama nedelsti ir skambinti telefonu 112. Skambučio metu svarbu kuo tiksliau nurodyti vietą, laiką ir tai, ką matėte, o pačiam laikytis saugaus atstumo.

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti ar bandyti perkelti nereikėtų. Saugiausia yra pasišalinti į saugią vietą, perspėti aplinkinius ir informuoti tarnybas, kad jos galėtų įvertinti situaciją.

  • Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas: kur ir kada kauks sirenos, ką daryti

    Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas: kur ir kada kauks sirenos, ką daryti

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad balandžio 30 dieną Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Jo metu gyventojai girdės įjungtas sirenas ir gaus pranešimus į mobiliuosius telefonus.

    Sirenų signalas bus įjungtas 11.52 valandą ir tęsis 3 minutes, iki 11.55 valandos. Transliuojamas garsinis pranešimas informuos, kad tai yra sistemos patikrinimas, o ne reali grėsmė.

    Kartu su sirenų testu bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus. Tokie pranešimai gali pasiekti ne visus įrenginius, nes daliai telefonų būtina iš anksto įjungti korinio transliavimo perspėjimų priėmimo funkciją.

    Išgirdus sirenas rekomenduojama nedelsiant įsijungti radiją arba televiziją ir išklausyti oficialią informaciją bei nurodymus. Net ir testavimo metu verta pasitikrinti, ar žinote, kur kreiptis ir kokiais kanalais greičiausiai pasieks patikima informacija.

    Specialistai primena, kad realios nelaimės atveju kiekvienas turėtų gebėti pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas. Tam pravartu namuose turėti geriamojo vandens ir maisto atsargų, būtiniausių vaistų, žibintuvėlį, baterijų, radiją bei kitas priemones, kurios praverčia dingus elektrai ar ryšiui.

    Po patikrinimo gyventojų gali būti prašoma įvertinti, ar perspėjimo pranešimai buvo gauti ir kaip veikė sistema. Toks grįžtamasis ryšys padeda tikslinti perspėjimo priemones, įvertinti pasiekiamumą skirtingose vietovėse ir gerinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.