Tag: Pėsčiųjų saugumas

  • Palanga griežtina tvarką vasarai: J. Basanavičiaus gatvėje nuo birželio 1 dienos – draudimas riedėti

    Palangoje vasaros sezonui įsigalioja eismo ribojimai populiariausiose pėsčiųjų zonose: nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos J. Basanavičiaus gatvėje draudžiamas dviračių, velomobilių ir elektrinių paspirtukų eismas. Tokiu laikotarpiu kurorte ženkliai išauga pėsčiųjų srautai, todėl savivaldybė akcentuoja saugumo prioritetą.

    Tokie ribojimai taikomi siekiant sumažinti konfliktines situacijas, kai siauresnėse atkarpose ir prie kavinių terasų susimaišo pėstieji bei riedantys eismo dalyviai. Didžiausia rizika kyla ten, kur žmonės juda lėtai, dažnai sustoja, o matomumą riboja stendai, lauko prekyba ar tankiai išsidėsčiusios poilsio erdvės.

    Kur draudimai galioja nuolat

    Mieste nurodoma, kad analogiškas ribojimas galioja visus metus ant Palangos jūros tilto ir Birutės parke. Šiose vietose pėsčiųjų judėjimas yra intensyvus ne tik vasarą, o infrastruktūra nėra pritaikyta saugiam mišriam eismui, todėl siekiama išvengti incidentų.

    Gyventojai ir kurorto svečiai, keliaujantys dviračiais, elektriniais paspirtukais ar velomobiliais, raginami rinktis dviračių takus. Į ribojamo eismo zonas patenkant ar norint pasiekti objektus pačioje teritorijoje, rekomenduojama važiuoti šalutinėmis gatvėmis arba nulipti nuo transporto priemonės ir ją vestis šalia.

    Ką verta žinoti planuojantiems maršrutą

    Prasidėjus sezonui, maršrutą verta susiplanuoti iš anksto, ypač piko valandomis, kai judėjimas miesto centre lėtėja. Praktikoje tai reiškia, kad patogiausia palikti paspirtuką ar dviratį už draudžiamos zonos ribų ir likusį atstumą įveikti pėsčiomis, taip išvengiant ir spūsčių, ir galimų pažeidimų.

    Tokie ribojimai pastaraisiais metais tampa įprasta kurortų praktika, nes mikrojudumo priemonių skaičius auga greičiau nei pėsčiųjų erdvėms pritaikyta infrastruktūra. Savivaldybės sprendimai dažniausiai orientuoti į aiškų srautų atskyrimą: riedėjimas nukreipiamas į dviračių takus, o pagrindinės promenados paliekamos pėstiesiems.

  • Modenoje automobilis rėžėsi į minią: sužeisti mažiausiai 8 žmonės, vairuotojas sulaikytas

    Modenoje automobilis rėžėsi į minią: sužeisti mažiausiai 8 žmonės, vairuotojas sulaikytas

    Šiaurės Italijos Modenos miesto centre automobilis įvažiavo į pėsčiuosius ir sužeidė mažiausiai aštuonis žmones, keturių jų būklė įvardijama kaip sunki. Apie tai Italijos žiniasklaidai pranešė Modenos meras Massimo Mezzetti, o vairuotojas buvo sulaikytas.

    Pasak mero, dalis nukentėjusiųjų patyrė itin rimtas traumas, o vienai moteriai, prispaustai prie parduotuvės vitrinos, gali prireikti abiejų kojų amputacijos. Du sunkiai sužeisti asmenys išgabenti į Maggiore ligoninę Bolonijoje, dar du – į Modenos ligoninę.

    Sulaikytas vairuotojas – 31 metų Italijos pilietis, kilęs iš Maroko, gyvenantis Modenos provincijoje, anksčiau neteistas. Teisėsauga aiškinasi, ar jis galėjo būti apsvaigęs nuo medžiagų, ar veiksmai buvo tyčiniai.

    Pirminiai liudininkų pasakojimai rodo, kad automobilis nukrypo į šaligatvį, kliudė dviratį, o vėliau trenkėsi į moterį ir nuslydo į parduotuvės vitriną. Meras teigė, kad žmonės taip pat pranešė matę vairuotojo rankoje ginklą, tačiau jis, anot turimos informacijos, nespėjo nieko subadyti.

    Vyriausybė seka situaciją

    Italijos vyriausybė, remiantis parlamento šaltiniais, atidžiai stebi įvykius Modenoje. Skelbiama, kad ministrė pirmininkė Giorgia Meloni palaiko ryšį su vidaus reikalų ministru Matteo Piantedosi ir už šalies saugumą atsakingais pareigūnais, kad gautų naujausią informaciją apie apklausą ir tyrimo eigą.

    „Tai, kas šiandien įvyko Modenoje, yra itin rimta. Reiškiu solidarumą sužeistiesiems ir jų artimiesiems, dėkoju žmonėms, kurie įsikišo, ir pareigūnams už veiksmus“, – sakė Giorgia Meloni.

    Modenos meras padėkojo gyventojams, kurie, jo žodžiais, parodė drąsą ir pilietiškumą, ir pabrėžė, kad svarbiausia dabar yra nustatyti tikrąsias įvykio priežastis. Kol kas pareigūnai nekomentuoja, ar incidentas laikomas tyčine ataka, ar nelaimingu atsitikimu, tačiau pabrėžia, kad vertinamos visos versijos.

  • Parkavimas ant šaligatvio – gudri spąstai: pažiūrėkite registracijos liudijimo F2 lauką

    Parkavimas ant šaligatvio – gudri spąstai: pažiūrėkite registracijos liudijimo F2 lauką

    Kelių eismo taisyklių nuostatos dėl automobilių statymo ant šaligatvio daugeliui vairuotojų vis dar kelia painiavą, o klaida gali baigtis bauda ar net priverstiniu nuvežimu. Svarbi detalė slypi ne tik kelio ženkle ar šaligatvio pločiuje, bet ir automobilio dokumentuose.

    Nuo 2022 metų pasikeitęs šaligatvio apibrėžimas iš esmės nepanaikino galimybės tam tikrais atvejais automobiliui sustoti ar stovėti ant šaligatvio. Vis dėlto išliko aiškios sąlygos, kurių nesilaikant parkavimas laikomas pažeidimu, ypač intensyvaus pėsčiųjų judėjimo vietose.

    Pagrindinė praktinė taisyklė tokia: ant šaligatvio galima statyti tik tada, kai pėstiesiems paliekama ne mažiau kaip 1,5 metro laisvo pločio. Jei šaligatvis siauresnis arba palikus automobilį pėstiesiems realiai nebelieka saugaus praėjimo, statyti draudžiama net ir užvažiavus tik vienu ratu.

    Net ir tada, kai matuojant atrodo, kad 1,5 metro palikote, sprendimą gali lemti konkreti situacija. Jei automobilis trukdo pėsčiųjų srautui, tėvams su vežimėliais ar žmonėms su negalia, pareigūnai gali vertinti, kad judėjimas apsunkintas, ir taikyti atsakomybę.

    Dar viena dažnai pamirštama riba galioja prie pėsčiųjų perėjų ir sankryžų. Siekiant užtikrinti matomumą ir saugumą, sustoti ir stovėti reikia ne arčiau kaip 10 metrų nuo pėsčiųjų perėjos ar sankryžos, o išimtis taikoma tik tam tikrais atvejais vienos krypties eisme, kai automobilis statomas už perėjos.

    Ypatingas režimas galioja gyvenamojoje zonoje, pažymėtoje ženklu D-40. Tokiose vietose automobilį leidžiama statyti tik specialiai pažymėtose stovėjimo vietose, nesvarbu, koks šaligatvio plotis ir kiek vietos palikta pėstiesiems.

    Tačiau didžiausia vairuotojų pinklė siejama su automobilio mase. Ant šaligatvio leidžiama statyti tik tuos automobilius, kurių didžiausia leidžiamoji masė neviršija 2,5 tonos, todėl dalis didesnių visureigių, prabangių sedanų ir ypač sunkesni elektromobiliai gali peržengti šią ribą.

    Didžiausios leidžiamosios masės reikšmę galima pasitikrinti registracijos liudijime, F2 laukelyje. Būtent šis skaičius gali nulemti, ar parkavimas ant šaligatvio apskritai teisėtas, net jei palikote reikiamą 1,5 metro praėjimą ir nestovite prie perėjos.

    Už netinkamą parkavimą dažniausiai skiriama piniginė bauda ir fiksuojami baudos taškai, tačiau realios pasekmės gali būti skaudesnės. Jei pareigūnai nusprendžia, kad automobilis trukdo eismui ar kelia pavojų, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta, o visas išlaidas apmoka savininkas.

    Kai kuriose savivaldybėse praktikoje pasitaiko ir ratų blokavimo priemonės, o jų nuėmimas gali kainuoti kelis šimtus eurų, priklausomai nuo vietos tvarkų. Todėl prieš paliekant automobilį ant šaligatvio verta ne tik apsidairyti, bet ir greitai patikrinti registracijos liudijimą bei įvertinti realų praėjimą pėstiesiems.