CP v2

Tag: Pesticidai

  • ES perspėja: daugiau pesticidų pažeidimų paprikose, vynuogėse ir alyvuogių aliejuje, importas stringa dažniau

    ES perspėja: daugiau pesticidų pažeidimų paprikose, vynuogėse ir alyvuogių aliejuje, importas stringa dažniau

    EFSA duomenys: dauguma mėginių atitinka normas

    Europos maisto saugos institucija (EFSA) skelbia, kad pesticidų likučių viršijimai kai kuriose populiariose kultūrose fiksuojami dažniau, o importuojami produktai pasienio patikrose „krenta“ kelis kartus dažniau nei ES užaugintas maistas. Vis dėlto bendra žinia vartotojams raminanti: didžioji dalis tikrintų mėginių atitiko teisines ribas.

    EFSA metinė ataskaita, apimanti 2024 metų duomenis, rodo, kad apie 99 proc. mėginių neviršijo nustatytų didžiausių leistinų pesticidų likučių kiekių. Institucija pabrėžia, kad teisės aktuose numatytos ribos paprastai nustatomos gerokai žemiau lygių, kurie galėtų kelti riziką sveikatai.

    Kur daugėja viršijimų?

    Ataskaitoje išskiriamos saldžiosios paprikos: jų mėginiuose viršijimų dalis, lyginant su 2018 metais, beveik padvigubėjo. Panaši kryptis matoma ir valgomosiose vynuogėse bei pirmojo spaudimo alyvuogių aliejuje, kurių patikrose viršijimai taip pat fiksuojami dažniau.

    Pokyčiai pastebėti ir kituose produktuose: pavyzdžiui, vištų kiaušiniuose, kurie prieš kelerius metus buvo vertinami kaip „švarūs“ pagal šį rodiklį, dabar randama atvejų, kai viršijamos leistinos ribos. EFSA akcentuoja, kad viršijimas savaime nereiškia, jog produktas automatiškai nesaugus, tačiau tai signalas stiprinti kontrolę ir ieškoti priežasčių.

    Importas pasienyje atmetamas dažniau

    EFSA duomenimis, aukštesnės rizikos importuojami produktai ES pasienio patikrose atmetami gerokai dažniau nei ES užauginti, nors abiem atvejais atmetimų dalis išlieka nedidelė. Iš 39 433 2024 metais patikrintų aukštesnės rizikos mėginių 3,6 proc. buvo atmesti ir į rinką nepateko.

    Tarp dažniau neatitikimų sulaukusių produktų minimi, pavyzdžiui, iš Indijos importuojami kmynai, iš Turkijos atvežami granatai ir pomidorai, taip pat žalioji arbata iš Kinijos ir Vietnamo. Tokie skaičiai kursto diskusijas Briuselyje, kiek griežtai turėtų būti prižiūrimas importas ir kaip užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ūkininkams.

    Kas lemia viršijimus ir ką daro ES?

    Ataskaitoje pažymima, kad dalis problemų ES užaugintuose produktuose siejama su etefonu, brandinimą skatinančia medžiaga, kuri vis pasirodydavo paprikų ir bananų mėginiuose, nors šioms kultūroms ji nėra patvirtinta. Kiti dažniau viršijimuose aptinkami veiklieji junginiai yra insekticidas flonikamidas ir herbicidas gliufosinatas, kurie ES leidžiami, tačiau kai kuriais atvejais nustatomi viršijant ribas.

    Europos Komisija pastaraisiais metais žadėjo griežtinti importo kontrolę ir stiprinti pasienio patikras, reaguodama į ūkininkų protestus bei argumentus dėl nevienodų standartų. EFSA savo ruožtu pabrėžia, kad bendras vartotojų rizikos lygis išlieka žemas, tačiau tendencijos atskirose produktų grupėse rodo poreikį tikslinti kontrolės prioritetus.

    „Didžiausios leistinos ribos nustatomos su saugos atsarga, todėl pats viršijimas nebūtinai reiškia, kad maistas yra nesaugus“, – teigiama EFSA išvadų santraukoje.

    Vartotojams specialistai primena, kad riziką mažina įvairi mityba, vaisių ir daržovių plovimas bei, kai įmanoma, lupimas. Tuo pačiu tikimasi, kad artimiausiu metu daugiau dėmesio bus skiriama tikslinėms patikroms ten, kur viršijimų kreivė kyla sparčiausiai.

  • Mokslininkai perspėja: nematoma chemikalų banga gali smogti žmonių ir gyvūnų vaisingumui

    Mokslininkai perspėja: nematoma chemikalų banga gali smogti žmonių ir gyvūnų vaisingumui

    Mokslininkai perspėja, kad pasaulyje sparčiai daugėjant sintetinių cheminių medžiagų gali ryškėti „tyli“ vaisingumo krizė. Naujoje apžvalgoje teigiama, jog pesticidai, plastikai, tarša ir vadinamosios amžinosios cheminės medžiagos gali veikti tiek žmones, tiek daugelį gyvūnų rūšių.

    Apžvalgos autoriai pabrėžia, kad cheminių medžiagų poveikis dažnai persidengia su klimato kaitos keliamais veiksniais, tokiais kaip šylanti aplinka ir deguonies stoka vandenyse. Tokia sąveika, jų vertinimu, didina reprodukcinį stresą ir gali prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo bei prastesnių sveikatos rodiklių.

    „Ekosistemų ir žmonių sveikata yra glaudžiai susijusios: šylanti temperatūra, hipoksija ir cheminių medžiagų poveikis kartu didina reprodukcinį stresą“, – teigiama apžvalgoje.

    Moksliniame darbe akcentuojama, kad dalis įrodymų šiuo metu yra paremti sąsajomis, todėl kalbama apie rizikas, o ne apie vieną vienintelę priežastį. Vis dėlto pateikiami istoriniai pavyzdžiai rodo, kad kai kurios medžiagos jau buvo sukėlusios apčiuopiamą žalą gyvūnų populiacijoms ir žmonių sveikatai.

    Vienas geriausiai žinomų atvejų yra insekticidas DDT, siejamas su paukščių kiaušinių lukštų plonėjimu ir populiacijų mažėjimu, o kai kuriuose tyrimuose aptarta ir galima neigiama įtaka jūrų žinduolių vaisingumui. Autoriai pažymi, kad kai tokios medžiagos ribojamos ar uždraudžiamos, kai kurių rūšių reprodukciniai rodikliai gali palaipsniui gerėti.

    Apžvalgoje taip pat daug dėmesio skiriama PFAS grupei, vadinamoms amžinosiomis cheminėmis medžiagomis, kurios dėl atsparumo aplinkoje išlieka ilgai. Dalis PFAS junginių siejami su endokrininės sistemos trikdymu, o tai gali turėti įtakos hormonų pusiausvyrai, svarbiai reprodukcijai, nėštumui ir vaisiaus vystymuisi.

    „Žmonių vaisingumo tendencijos atspindi laukinės gamtos reakcijas ir rodo, kad visos gyvos būtybės nevalingai veikiamos cheminių medžiagų, kurių saugumas ne visada pakankamai įvertintas“, – rašo autoriai.

    Dar viena auganti tyrimų kryptis yra mikroplastikai ir nanoplastikai, kurių pėdsakai aptinkami įvairiose aplinkose ir gyvūnų organizmuose. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vis dar trūksta tvirtų atsakymų, kiek šios dalelės gali paveikti lytines ląsteles ar vaisiaus raidą, tačiau įtariama, kad dalis poveikių gali būti susiję su hormonų reguliacijos sutrikimais.

    Autoriai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra ne viena medžiaga, o jų mišiniai, kurie realiame pasaulyje veikia kartu. Būtent todėl vis dažniau kalbama apie griežtesnį cheminių medžiagų vertinimą, atsargumo principo taikymą ir tarptautinius susitarimus dėl plastiko taršos mažinimo.

    Ekspertai primena, kad asmeniniai sprendimai gali sumažinti dalį kasdienės rizikos, tačiau esminiai pokyčiai dažniausiai priklauso nuo reguliavimo ir pramonės standartų. Apžvalga iškelia bendrą žinią: žmogaus sveikata ir gamtos būklė yra vienos sistemos dalys, todėl reprodukcinės sveikatos signalai turi būti vertinami plačiame aplinkos kontekste.

  • Kur gyvena medvarlė ir kodėl ją sunku pastebėti: šis varliagyvis laipioja medžiais ir keičia spalvą

    Kur gyvena medvarlė ir kodėl ją sunku pastebėti: šis varliagyvis laipioja medžiais ir keičia spalvą

    Medvarlė, dar vadinama europine medvarle, yra šilumamėgis varliagyvis, paplitęs pietų ir vidurio Europoje, taip pat dalyje Mažosios Azijos ir šiaurės Afrikoje. Nors ją įprasta sieti su vandeniu, didelę gyvenimo dalį ji praleidžia sausumoje ir augalijoje, dažnai pakilusi virš žemės.

    Dažniausiai medvarlę galima aptikti ten, kur arti yra vandens telkinių: kūdrų, tvenkinių, užliejamų pievų ar lėtai tekančių kanalų. Tokiose vietose veisimosi sezonu jai svarbus vanduo, tačiau kasdieniam gyvenimui ji renkasi krūmus, žolynus ir medžių lajas, kur lengviau pasislėpti ir medžioti.

    Kaip medvarlė prisitaiko?

    Vienas ryškiausių medvarlės bruožų yra gebėjimas keisti kūno spalvą ir taip maskuotis aplinkoje. Jos atspalviai gali svyruoti nuo ryškiai žalios ar žolės žalumo iki gelsvų, rusvų ar net tamsesnių tonų, priklausomai nuo apšvietimo, drėgmės ir temperatūros.

    Dėl tokio kamufliažo medvarlę pamatyti sunku net tada, kai ji yra visai netoliese. Prie to prisideda ir dydis: suaugusi medvarlė dažniausiai užauga iki maždaug 5 centimetrų, todėl tarp lapų ir žolės ji lengvai pranyksta.

    Laipioti medžiais jai padeda specialios pirštų pagalvėlės, leidžiančios tvirtai laikytis ant lygių ar beveik vertikalių paviršių. Dėl to medvarlė gali kabintis ne tik į augalus ar medžių žievę, bet ir į įvairius žmogaus sukurtus paviršius, pavyzdžiui, sienas.

    Ar medvarlė pavojinga žmogui?

    Kartais manoma, kad medvarlė yra nuodinga, nes jos odoje esančios liaukos išskiria apsauginę medžiagą. Tačiau tai pirmiausia gynybos mechanizmas nuo plėšrūnų, o žmogui ši medžiaga paprastai nėra pavojinga.

    Vis dėlto po kontakto rekomenduojama laikytis higienos, nes jautresniems žmonėms ar patekus į akis ir gleivines gali pasireikšti dirginimas. Kaip ir su visais laukiniais gyvūnais, saugiausia yra stebėti jų neliečiant ir netrikdant.

    Ką ėda ir kas jai kelia grėsmę?

    Medvarlė minta smulkiais bestuburiais, dažniausiai vabzdžiais ir voragyviais. Ji dažnai medžioja tykodama, o grobį sugriebia staigiu liežuvio judesiu, todėl net ir sėdėdama ramiai gali būti aktyvi medžiotoja.

    Pati medvarlė tampa maistu įvairiems plėšrūnams, tarp jų paukščiams ir gyvatėms. Vis dėlto didžiausios ilgalaikės grėsmės siejamos su buveinių nykimu: šlapynių sausinimu, netinkamais melioracijos sprendimais, vandens telkinių pertvarkymu, urbanizacija ir intensyviu pesticidų naudojimu.

    Dar vienas išskirtinis medvarlės bruožas yra balsingumas: jos skleidžiamas garsas gali būti girdimas iš labai toli, ypač vakarais ir naktimis. Nors garsas dažnai apibūdinamas kaip čirškiantis ar barškantis, jis labiau primena greitą trakštelėjimą nei įprastą varlių kurkimą.

  • Tai nustebins: vaisiai ir daržovės siejami su plaučių vėžio rizika – kaltinami pesticidai

    Plaučių vėžys ilgą laiką buvo siejamas su amžiumi ir rūkymu, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia atvejai tarp jaunesnių nerūkančių žmonių. Naujas tyrėjų aptariamas paaiškinimas nukreipia žvilgsnį į galimą, bet sunkiai pastebimą veiksnį – pesticidų likučius maiste.

    Pietų Kalifornijos universiteto Norriso kompleksinio vėžio centro mokslininkai pristatė hipotezę, kad didesnis neekologiškų vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų vartojimas kai kuriais atvejais gali būti susijęs su didesne plaučių vėžio rizika. Tyrėjai pabrėžia, kad svarbiausias įtariamas mechanizmas yra ilgalaikis žemų dozių pesticidų poveikis.

    „Matome augantį plaučių vėžio atvejų skaičių tarp nerūkančių jaunų žmonių, todėl ieškome aplinkos veiksnių, kurie galėtų prisidėti prie rizikos“, – sakė tyrimui vadovavęs gydytojas onkologas Jorge Nieva.

    Pasak tyrėjų, neekologiškai užaugintuose produktuose dažniau nustatomi didesni pesticidų likučių kiekiai nei kitose maisto grupėse. Tai nebūtinai reiškia, kad pats vaisių ar daržovių vartojimas yra problema, tačiau keliama prielaida, jog daliai žmonių lemiamas gali būti būtent cheminių medžiagų foninis poveikis ilgą laiką.

    Tyrime taip pat atkreiptas dėmesys į profesinę riziką: žmonės, kurie dirba žemės ūkyje ar kituose sektoriuose ir reguliariai kontaktuoja su pesticidais, kai kuriuose ankstesniuose stebėjimuose turėjo didesnius plaučių vėžio rodiklius. Tyrėjai tai vertina kaip papildomą argumentą, kad pesticidų poveikis gali būti vienas iš veiksnių, vertų gilesnio nagrinėjimo.

    Atskira tyrimo dalis pabrėžia lyčių skirtumus: nerūkančioms moterims plaučių vėžys nustatomas dažniau nei to paties amžiaus vyrams. Tyrėjai pažymi, kad analizuotoje imtyje moterys vidutiniškai vartojo daugiau vaisių ir daržovių, tačiau tai savaime dar neįrodo priežastinio ryšio.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas kalbama apie galimą sąsają, o ne įrodytą priežastį. Kad ryšys būtų patikimai patvirtintas, reikalingi išsamesni tyrimai, įskaitant tiesioginį pesticidų poveikio vertinimą žmonėms, pavyzdžiui, matuojant metabolitų ar kitų žymenų kiekius kraujo ar šlapimo mėginiuose.