CP v2

Tag: Pesticidai

  • Kur geriau pirkti braškes: gydytoja įvardijo rizikas turguje ir ką tikrina prekybos tinklai

    Braškių sezonui įsibėgėjant, pirkėjai dažniausiai renkasi tarp dviejų vietų: turgaus ir prekybos tinklų. Gydytojai primena, kad didžiausią įtaką saugumui daro ne vien kaina ar skonis, o kilmės atsekamumas, laikymo sąlygos ir higiena.

    Prekybos tinklai dažnai laikomi saugesniu pasirinkimu, nes tiekėjams taikomos aiškesnės taisyklės, o produktų kelias nuo ūkio iki lentynos paprastai būna geriau dokumentuotas. Be to, didesnėse grandinėse dažniau veikia vidinės kokybės kontrolės procedūros ir standartizuotos sandėliavimo temperatūros.

    Turgaus ar tinklo privalumai

    Turgus turi akivaizdų pliusą: sezono metu uogos neretai būna ką tik nuskintos ir greičiau pasiekia pirkėją. Vietinė produkcija, kai ji sunoksta natūraliai, dažnai būna aromatingesnė, o pirkėjas gali įvertinti išvaizdą ir kvapą dar prieš perkant.

    Vis dėlto turguje daugiau priklauso nuo konkretaus pardavėjo atsakomybės: kaip uogos buvo transportuojamos, ar neperkaista saulėje, ar laikomos švariose dėžėse. Jei braškės stovi šilumoje, greičiau daugėja mikroorganizmų, didėja gedimo ir maisto sukeltų infekcijų rizika.

    Nitratai: baimės dažnai perdėtos

    Specialistai pabrėžia, kad nitratai patys savaime nėra „nuodas“, nes natūraliai aptinkami dirvožemyje ir vandenyje, o augalams yra būtini augti. Problema atsiranda tuomet, kai jų kiekis viršija saugias ribas, tačiau braškės paprastai nepriskiriamos didžiausiems nitratų kaupikams.

    Svarbu ir tai, kad iš uogos dydžio ar ryškios spalvos patikimai nustatyti nitratų kiekio neįmanoma. Jam įtaką daro veislė, oras, apšvietimas, tręšimas ir auginimo sąlygos, todėl vien vizualus įspūdis gali klaidinti.

    „Pagal uogos išvaizdą nitratų kiekio nustatyti neįmanoma, patikimiausias vertinimas yra laboratoriniai tyrimai“, – sakė gydytoja.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį, kad buitinių matuoklių rezultatai gali būti netikslūs, nes jie dažnai vertina ne nitratus tiesiogiai, o elektrinį laidumą, kurį veikia vandens kiekis, mineralai ir uogos sunokimas. Dėl to patikimiausia yra oficiali kontrolė ir atsakingas tiekimas.

    Kas iš tiesų pavojingiausia braškėse

    Praktikoje dažnesnę grėsmę nei nitratai kelia pesticidų likučiai, mikrobinė tarša ir netinkamas laikymas. Uogos valgomos neapdorotos termiškai, todėl bet koks užterštumas nuo rankų, paviršių ar vandens gali turėti didesnę reikšmę savijautai nei dažniausiai minimi nitratai.

    Vaikams pirmosios sezono braškės paprastai nėra problema, jei vaikas sveikas, o uogos perkamos patikimoje vietoje ir tinkamai nuplaunamos. Didesnė rizika kyla tuomet, kai vienu kartu suvalgomas labai didelis kiekis arba kai uogos būna pradėjusios gesti.

    Negalavimai po braškių dažniau siejami su žarnyno infekcija, individualiu jautrumu ar sugedusiu produktu. Jei pasireiškia pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ar viduriavimas, ypač vaikams, svarbu stebėti skysčių balansą ir prireikus kreiptis į medikus.

    Kaip saugiau vartoti braškes

    Norint sumažinti rizikas, braškes verta kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu ir, jei yra galimybė, trumpai pamirkyti švariame šaltame vandenyje, o tada dar kartą perplauti. Kotelį rekomenduojama pašalinti po plovimo, kad neį vidų nepatektų nešvarumai.

    Taip pat svarbu uogas laikyti šaldytuve ir nesivilioti akivaizdžiai pernokusiomis ar pažeistomis braškėmis. Net ir naudingas produktas turėtų būti įvairios mitybos dalis, todėl vaikams ir suaugusiesiems geriau rinktis saiką, o ne didelius kiekius vienu kartu.

  • Mirkote braškes acte ar soda? Katarzyna Bosacka paaiškino, kodėl tai beprasmiška

    Mirkote braškes acte ar soda? Katarzyna Bosacka paaiškino, kodėl tai beprasmiška

    Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu vėl išpopuliarėjo patarimai vaisius ir daržoves plauti ne tik vandeniu, bet ir mirkyti acte ar sodos tirpale. Teigiama, kad taip esą geriau pašalinami pesticidų likučiai ir kiti nešvarumai, tačiau specialistų rekomendacijos dažnai skamba paprasčiau.

    Lenkijos maisto edukatorė ir žurnalistė Katarzyna Bosacka savo socialinių tinklų kanaluose pabrėžė, kad braškių mirkymas acte ar sodoje daugeliu atvejų yra beprasmė mada. Pasak jos, svarbiausia yra teisinga higiena ir plovimas prieš pat valgymą, o ne agresyvūs tirpalai, galintys pakeisti skonį ar pažeisti minkštą vaisių.

    „Braškių mirkymas acte arba sodoje yra tiesiog beprasmiškas. Nesiduokite apgaunami kvailų madų ir specialių vaisių plovimo skysčių“, – sakė Katarzyna Bosacka.

    Kaip aiškinama visuomenės sveikatos institucijų rekomendacijose, daugumą šviežių vaisių ir daržovių pakanka nuplauti po tekančiu vandeniu, geriausia drungnu, ir tai daryti prieš pat vartojimą. Plovimas padeda sumažinti ant paviršiaus esančius nešvarumus, dulkes, dalį mikroorganizmų ir kai kurių medžiagų likučius, tačiau stebuklingo vieno metodo, kuris visiškai pašalintų viską, nėra.

    Kontekstas, dėl kurio atsirado acto ir sodos „ritualai“, dažnai siejamas su baime dėl parazitų ar ligų sukėlėjų, ypač renkant laukines uogas. Tokiais atvejais svarbiausia yra ne tik uogų nuplovimas, bet ir rankų higiena, o renkant laukinėje gamtoje verta įvertinti taršos riziką, nes uogos gali turėti kontaktą su laukiniais gyvūnais.

    Maisto saugos specialistai taip pat primena, kad šviežių uogų nereikėtų ilgai mirkyti, nes jos greitai sugeria vandenį, tampa minkštos ir greičiau genda. Jei tikslas yra prailginti braškių laikymą, efektyviau jas laikyti sausai, vėsiai, neplautas, o nuplauti tik prieš valgant ar ruošiant patiekalą.

    Jei kyla abejonių dėl produkcijos švaros, paprastas sprendimas yra kruopštus plovimas tekančiu vandeniu, pažeistų vietų pašalinimas, o kai įmanoma, vaisių ir daržovių lupimas. Ypač jautriems žmonėms, pavyzdžiui, vaikams ar nusilpusio imuniteto asmenims, svarbiausia laikytis bendrų virtuvės higienos taisyklių ir vengti kryžminės taršos.

  • Įberkite šito į vandenį: taip nuplautos braškės neteks pesticidų likučių ir nešvarumų

    Prasidėjus braškių sezonui, daugelis jas tik trumpai perlieja vandeniu, tačiau toks plovimas ne visada pašalina ant uogų paviršiaus likusius nešvarumus ar dalį augalų apsaugos priemonių pėdsakų. Specialistai primena, kad braškės yra minkštos ir raukšlėtu paviršiumi, todėl ant jų lengviau užsilaiko dulkės, dirvožemio dalelės ir mikroorganizmai.

    Europos maisto saugos institucijos vertina, kad vartotojams didžiausią reikšmę turi ne vien pesticidų likučių kontrolė ūkyje, bet ir higiena namuose. Tinkamas vaisių ir uogų nuplovimas po tekančiu vandeniu padeda sumažinti galimų teršalų kiekį, nors visiškai jų pašalinti vien buitinėmis priemonėmis ne visada įmanoma.

    Ar pakanka tik vandens?

    Vien tik perliejimas vandeniu dažnai nuplauna matomus nešvarumus, bet ne visada efektyviai pašalina lipnesnes apnašas. Dėl to dalis žmonių renkasi papildomus, virtuvėje esančius sprendimus, pavyzdžiui, acto ar sodos tirpalus, o po jų uogas kruopščiai perplauna švariu vandeniu.

    Svarbi detalė, kurią akcentuoja ir maisto saugos rekomendacijos: braškes geriausia plauti prieš pat valgymą, o ne iškart parsinešus namo. Nuplautos ir drėgnos uogos greičiau genda, todėl ilgiau laikant šaldytuve didėja pelėsio rizika.

    Actas ir soda: kaip naudoti namuose

    Dažnai minima buitinė schema yra dviejų etapų plovimas: trumpas mirkymas vandens ir acto tirpale, o po to mirkymas sodos tirpale. Įprastai rekomenduojama maišyti vandenį su actu santykiu maždaug 3:1 ir palaikyti uogas apie 5 minutes, o vėliau kelioms minutėms perkelti į vandenį su nedideliu kiekiu sodos.

    Po abiejų etapų braškes būtina gausiai perplauti šaltu tekančiu vandeniu, kad neliktų tirpalų likučių, ir švelniai nusausinti. Tam tinka popierinis rankšluostis, nes nuo perteklinės drėgmės uogos greičiau suminkštėja ir praranda tekstūrą.

    Dažna klaida, kuri brangiai kainuoja

    Viena dažniausių klaidų yra nuskinti kotelius prieš plovimą. Palikti koteliai veikia kaip natūrali užtvara, padedanti sumažinti vandens patekimą į uogos vidų, todėl braškės mažiau suglemba ir ilgiau išlieka skanios.

    Jei braškės skirtos vaikams, nėščiosioms ar žmonėms su silpnesniu imunitetu, pravartu rinktis ypač kruopštų nuplovimą ir vartoti tik šviežias, nepažeistas uogas. Taip sumažinama rizika susidurti su nepageidaujamais mikroorganizmais ir kartu išsaugomas braškių maistinis potencialas.

  • Špinatai atsidūrė gėdingame pesticidų reitinge: ekspertai pasakė, ar verta nerimauti

    Špinatai atsidūrė gėdingame pesticidų reitinge: ekspertai pasakė, ar verta nerimauti

    JAV nevyriausybinė organizacija Environmental Working Group kasmet skelbia vadinamąjį Dirty Dozen sąrašą, paremtą oficialių laboratorinių patikrų duomenimis apie pesticidų likučius vaisiuose ir daržovėse. Naujausiame reitinge į pirmas vietas iškilo lapiniai žalumynai, o ypač špinatai, taip pat lapiniai kopūstai ir kitos lapinės daržovės.

    Toks rezultatas daugeliui kelia nuostabą, nes špinatai dažnai laikomi sveikos mitybos simboliu ir dažnai patenka į salotas, glotnučius bei lengvus patiekalus. Problema dažniausiai siejama ne su pačia daržove, o su tuo, kad ant jos paviršiaus gali išlikti augalų apsaugos produktų likučių po auginimo ir derliaus nuėmimo grandinės.

    Environmental Working Group akcentuoja, kad dalyje mėginių aptinkama ne viena medžiaga, o kelių likučių deriniai. Būtent mišinių tema dažnai kelia daugiausia diskusijų, nes ilgalaikio poveikio vertinimas sudėtingesnis, nors rizika paprastai vertinama pagal nustatytas ribas ir konkretų suvartojimo kiekį.

    Lapinių daržovių ypatumas tas, kad valgoma būtent ta augalo dalis, kuri tiesiogiai kontaktuoja su aplinka, o nelygus, plonas lapų paviršius gali lengviau „sulaikyti“ nešvarumus. Skirtingai nei, pavyzdžiui, bananai ar apelsinai, špinatai neturi žievės, kurią galima nulupti ir taip sumažinti dalį paviršinių likučių.

    Vis dėlto šį JAV sudarytą reitingą svarbu vertinti kontekste, nes Europos Sąjungoje galioja kitos taisyklės ir kontrolės sistema. Europos maisto saugos institucijos vertina pesticidų likučių stebėseną, o skelbiami rezultatai paprastai rodo, kad didžioji dalis mėginių atitinka teisės aktuose nustatytas ribas, o vartotojų rizika vertinama kaip maža.

    Ekspertai taip pat pabrėžia proporcijų principą: reitingai neturėtų virsti žinute nevalgyti daržovių. Daugelyje šalių visuomenės sveikatos problema dažniau yra per mažas daržovių vartojimas, o ne jų perteklius, todėl svarbiausia – subalansuota mityba ir įvairovė lėkštėje.

    Špinatai išlieka maistingi: jie yra folatų, vitamino K, kalio, magnio, skaidulų ir biologiškai aktyvių augalinių junginių šaltinis. Todėl juos išbraukti iš raciono dažniausiai nėra pagrindo, ypač jei laikomasi elementarios higienos ir mitybos įvairovės.

    Praktiškai rekomenduojama špinatus kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu, švelniai judinant lapus, o tada gerai nusausinti. Norint papildomos atsargos, dalis žmonių lapus trumpai pamirko vandenyje su nedideliu kiekiu sodos, tačiau ir toks būdas negarantuoja, kad bus pašalinta viskas, todėl svarbiausia išlieka nuoseklus plovimas, produktų rotacija ir patikimų tiekėjų pasirinkimas.

  • Ar vaisiams ir daržovėms pakanka vandens? Ekspertai paaiškino, kada rizikuojate

    Vaisiai ir daržovės iki jūsų virtuvės nukeliauja ilgą kelią, todėl ant jų gali likti žemių, dulkių, mikroorganizmų ar pesticidų likučių. Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad universalaus sprendimo nėra, tačiau daugeliu atvejų paprastas plovimas po tekančiu vandeniu yra efektyviausias pirmas žingsnis.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: vaisius ir daržoves plaukite kuo arčiau vartojimo. Ilgai laikant jau nuplautus produktus, ypač drėgnoje pakuotėje, didėja pelėsio ir greitesnio gedimo rizika, o tekstūra gali suprastėti.

    Kaip pašalinti purvą ir smėlį

    Matomi nešvarumai, vabzdžiai ar smėlis dažniausiai pašalinami lengviausiai. Lygaus paviršiaus vaisiams, pavyzdžiui, obuoliams ar pomidorams, dažniausiai pakanka kruopščiai nuplauti po šaltu tekančiu vandeniu ir patrinti rankomis.

    Lapinėms daržovėms, tokioms kaip salotos ar kopūstai, verta atskirti lapus ir trumpai pamirkyti dideliame dubenyje šalto vandens, kad nešvarumai nusėstų. Po mirkymo būtinas dar vienas plovimas po vandeniu, nes vien mirkymas gali tik perkelti dalį purvo ant kitų lapų.

    Nelygaus paviršiaus produktams, pavyzdžiui, melionams, citrusiniams vaisiams ar šakninėms daržovėms, praverčia švari, maistui skirta šepetėlio tipo daržovių šluotelė. Taip lengviau išvalyti įdubas, kuriose kaupiasi žemės, o vėliau pjaunant mažėja rizika peiliu nešvarumus perkelti į minkštimą.

    Ar specialios priemonės duoda naudos?

    Parduotuvėse siūlomos vaisių ir daržovių plovimo priemonės dažniausiai veikia kaip maistui skirti plovikliai, padedantys įveikti vandeniui atsparesnį paviršių ar vaško sluoksnį. Vis dėlto nepriklausomi tyrimai rodo nevienareikšmius rezultatus, o daugeliu atvejų paprastas vanduo ir kruopštus trynimas yra panašiai veiksmingi.

    Jei norite naudoti papildomas priemones, svarbiausia sąlyga yra saugumas: jos turi būti skirtos būtent maistui. Indų ploviklio, muilo ar baliklių naudoti negalima, nes tokios cheminės medžiagos nėra pritaikytos vartoti su maistu ir gali palikti nepageidaujamų likučių.

    Mikrobai ir pesticidai: ką realiai galima kontroliuoti

    Didžiausią riziką kelia ne purvas, o mikroorganizmai, tokie kaip salmonelės ar listerijos, kurie gali sukelti per maistą plintančias infekcijas. Plovimas po vandeniu ir mechaninis trynimas gali reikšmingai sumažinti bakterijų kiekį, tačiau visiškai jų pašalinti dažnai neįmanoma, todėl svarbi ir bendra higiena virtuvėje.

    Plovus produktus būtina nuvalyti darbo paviršius, lenteles ir peilius, kad neįvyktų kryžminė tarša. Taip pat svarbu plauti rankas prieš ir po žalių vaisių bei daržovių paruošimo, ypač jei tuo pačiu metu tvarkote žalią mėsą ar žuvį.

    Kalbant apie pesticidų likučius, dalis jų dažniau lieka ant paviršiaus, todėl padeda intensyvus plovimas ir trynimas, o kai kuriuos produktus galima nulupti. Vis dėlto specialistai primena, kad vaisių ir daržovių nauda mitybai daugeliu atvejų nusveria likutinę riziką, todėl svarbiausia yra nuoseklus, protingas ir saugus paruošimas.

    Jei perkate jau nuplautas, vartojimui paruoštas salotas ar kitus produktus, papildomas plovimas ne visada būtinas. Pakartotinis plovimas gali pabloginti tekstūrą ir padidinti drėgmės kiekį, o tai kartais net pagreitina gedimą, todėl verta vadovautis pakuotės nurodymais ir laikymo sąlygomis.

  • ES biurokratijos mažinimo planas stringa: diplomatams tenka kviestis ekspertus ir ieškoti ribos

    ES biurokratijos mažinimo planas stringa: diplomatams tenka kviestis ekspertus ir ieškoti ribos

    Europos Sąjungoje įsibėgėjo bandymas greitai peržiūrėti dešimtis teisės aktų ir sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą. Tačiau praktika rodo, kad supaprastinimas be ekspertų įsitraukimo gali virsti rizikinga deregulacija, todėl valstybės narės vis dažniau grįžta prie techninių konsultacijų.

    2025 metų pradžioje ES Taryboje suburta diplomatų komanda gavo užduotį iš naujo atverti įvairias taisykles ir išbraukti reikalavimus, kurie, politikų vertinimu, kuria perteklinį popierizmą. Tikslas buvo aiškus: pagreitinti sprendimus ir didinti Europos konkurencingumą JAV bei Kinijos atžvilgiu.

    Iš pradžių siekta, kad procesas vyktų kuo mažiau įklimpstant į technines detales, nes baimintasi, jog ekspertinės diskusijos sulėtins tempą. Vis dėlto, kai darbotvarkėje atsirado jautriausios sritys, tokios kaip pesticidų naudojimas žemės ūkyje ar cheminių medžiagų reguliavimas, dalis delegacijų pareikalavo detalesnio vertinimo.

    „Kai priėmė sprendimą supaprastinti, nebuvo iki galo įvertinta galima įtaka žmonių sveikatai, ir dabar tai pamažu tampa akivaizdu“, – sakė vienas ES diplomatas.

    Ši įtampa atskleidžia pagrindinį uždavinį: kaip mažinti biurokratiją neatsisakant esminių aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos tikslų. Pasak derybose dalyvaujančių pareigūnų, šiuo metu vis dažniau remiamasi nacionalinių sostinių ekspertais, nes kai kurių bylų turinys per sudėtingas vien diplomatiniam formatui.

    Papildomą spaudimą kuria trumpi terminai. Kai kuriais atvejais delegacijos turi vos kelias dienas gauti technines išvadas ir parengti pozicijas prieš posėdžius, todėl šalys svarsto stiprinti komandas ir didinti atstovų skaičių, kad spėtų apdoroti visą paketų apimtį.

    Europos Komisija šią kryptį sieja su administracinių sąnaudų mažinimu ir tikisi reikšmingo metinio sutaupymo visos ES mastu. Tuo pat metu ES lyderiai yra iškėlę politinį lūkestį iki metų pabaigos užbaigti didžiąją dalį vadinamųjų omnibus paketų derybų, todėl procesas vyksta dideliu tempu.

    Kritikai įspėja, kad skuba gali pakenkti sprendimų kokybei ir demokratiniam procesui, jei taisyklės perrašomos neatsirėmus į pakankamus poveikio vertinimus. Verslo atstovai, savo ruožtu, pabrėžia, jog įmonėms reikia apčiuopiamo palengvinimo, tačiau dalis jų taip pat kelia klausimą, ar nuolatiniai pakeitimai nesukurs reguliacinio neapibrėžtumo.

    Kol kas ES institucijoms pavyko pasiekti susitarimus dėl kelių paketų, o dėl kitų derybos tęsiasi. Artėjant politiniams terminams, pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar supaprastinimas bus įgyvendintas taip, kad sumažintų administracinę naštą, bet neatsilaužtų ten, kur prasideda aplinkos ir sveikatos saugikliai.

  • Pesticidų kokteilio rizika: ekspertai įvardijo 4 populiarius vaisius, kuriuose liekanų daugiausia

    Europos rinkoje parduodamuose vaisiuose ir daržovėse vis dar aptinkama kelių pesticidų liekanų vienu metu, o būtent jų deriniai kelia daugiausia klausimų dėl galimo poveikio sveikatai. Nors atskirų medžiagų kiekiai dažnai neviršija leistinų normų, mokslininkai ir nevyriausybinės organizacijos atkreipia dėmesį į vadinamąjį mišinių arba „kokteilio“ efektą.

    Remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) skelbiamais monitoringo duomenimis ir papildoma Pesticidų veiksmų tinklo Europoje (PAN Europe) analize, tarp dažniausiai su kelių pesticidų pėdsakais siejamų vaisių išskiriami apelsinai, vynuogės, braškės ir obuoliai. Šie vaisiai yra itin populiarūs kasdienėje mityboje, todėl būtent jie dažnai patenka į didesnės rizikos aptarimus, ypač kai kalbama apie vaikų racioną.

    Dabartinė ES praktika daugeliu atvejų remiasi principu, kad produktas laikomas saugiu, jei kiekvienos aptiktos veikliosios medžiagos likutis neviršija jai nustatytos maksimalios leistinos ribos. Tačiau tai ne visuomet atsako į klausimą, kaip skirtingos medžiagos veikia kartu, kai jų aptinkama daugiau nei viena.

    Aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos organizacijos ragina plačiau taikyti kumuliacinės ir bendros rizikos vertinimą, ypač tais atvejais, kai pesticidai gali veikti tas pačias organizmo sistemas. Didžiausias jautrumas paprastai siejamas su nėštumo laikotarpiu ir ankstyvąja vaikyste, kai vystosi nervų ir hormonų sistemos.

    PAN Europe ataskaitose ir viešuose komentaruose išskiriamos medžiagos, kurios istoriškai kėlė daug diskusijų dėl galimo neurotoksinio ar endokrininę sistemą veikiančio poveikio. Tarp jų minimi chlorpirifosas ir imidaklopridas, kurių taikymas Europos Sąjungoje yra griežtai ribotas arba draudžiamas, tačiau skirtingų metų stebėsenos duomenų bazėse vis dar galima rasti jų aptikimo atvejų.

    Svarbu pabrėžti, kad vien aptikimas nebūtinai reiškia viršytas normas ar tiesioginę žalą, tačiau tai sustiprina raginimus griežtinti kontrolę ir vertinti ne tik pavienes medžiagas, bet ir jų derinius. Praktikoje tai reikštų platesnį kumuliacinės rizikos metodų taikymą ir aiškesnes rekomendacijas vartotojams.

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad visiškai išvengti pesticidų liekanų sudėtinga, tačiau riziką galima mažinti. Tam gali padėti kruopštus vaisių plovimas tekančiu vandeniu, kai kurių produktų lupimas, taip pat įvairesnis racionas, kad tas pats produktas nebūtų vartojamas dideliais kiekiais kasdien.

    Vaikams ar nėščiosioms, jei yra galimybė, dažniau rekomenduojama rinktis ekologiškus produktus, ypač tais atvejais, kai kalbama apie vaisius, kurie pagal stebėseną dažniau siejami su liekanų mišinių aptikimu.

    „Tėvams patartume, kiek įmanoma, vaikams rinktis ekologiškus vaisius, ypač tuos, kurie dažniausiai būna labiausiai užteršti“, – sakė PAN Europe atstovas.

    Diskusija dėl pesticidų „kokteilio“ efekto Europos Sąjungoje tęsiasi ne vienerius metus, o spaudimas institucijoms didėja, nes vartotojai tikisi aiškesnių atsakymų, kaip užtikrinama ilgalaikė apsauga nuo mišraus cheminių medžiagų poveikio. Artimiausiais metais vis daugiau dėmesio gali būti skiriama metodikoms, kurios leidžia tiksliau įvertinti bendrą riziką, o ne vien atskirų medžiagų ribas.

  • Ne tik vanduo: paprastas būdas nuplauti braškes, kad liktų mažiau pesticidų ir bakterijų

    Ankstyvos braškės pirkėjus vilioja kvapu ir kaina, tačiau būtent šiuo sezonu dažniau kyla klausimų dėl cheminių likučių ir higienos. Specialistai pabrėžia, kad riziką lemia ne vien tai, kuo uogos buvo purkštos, bet ir kaip jos buvo laistomos, skintos, laikytos bei vežtos.

    Uogose gali būti aptinkama nitratų, kurie gamtoje susidaro dirvožemyje ir vandenyje, o jų kiekį gali padidinti intensyvus tręšimas azoto trąšomis. Vis dėlto didesnį susirūpinimą dažniausiai kelia pesticidų likučiai, nes braškių paviršius nelygus, o sėklytės ir įdubimai sudaro sąlygas likučiams bei nešvarumams užsilaikyti.

    Ne mažiau svarbu ir mikrobiologinė tarša. Apsinuodijimai braškėmis dažnai siejami ne su nitratais, o su bakterijomis, kurios gali patekti per užterštą vandenį, dirvą, rankas, tarą ar netinkamas laikymo sąlygas, ypač kai uogos ilgai būna šiltai.

    Kaip plauti, kad būtų saugiau?

    Vien tik nuplovimas po čiaupu ne visada pašalina dalį paviršiuje esančių likučių, todėl galima taikyti mirkymą sodos tirpale. Rekomenduojama braškes 10–15 minučių pamirkyti vandenyje su soda, pavyzdžiui, apie 1 arbatinį šaukštelį sodos į maždaug 500 mililitrų vandens.

    Svarbi detalė – prieš mirkymą geriau nenuskinti žaliosios dalies, nes taip uoga mažiau prisigeria vandens ir nepraranda skonio. Po mirkymo braškes būtina gerai nuplauti po tekančiu vandeniu ir leisti nusivarvėti.

    Taip pat patariama iš karto išrūšiuoti uogas ir atmesti tas, kurios turi pelėsio, yra labai suminkštėjusios ar turi įtartiną kvapą. Net viena sugedusi uoga gali greitai sugadinti likusias, nes pelėsis plinta itin sparčiai.

    Dažniausia klaida – nuplauti per anksti

    Jei braškes planuojate laikyti šaldytuve, jų geriau neplauti iš karto po pirkimo. Drėgmė ant paviršiaus pagreitina pelėsio atsiradimą, todėl plauti verta tik prieš valgant arba prieš pat gaminant.

    Laikymui tinka indas ar dubuo, kurio dugną galima iškloti popieriniu rankšluosčiu, kad sugertų perteklinę drėgmę. Indą geriau uždengti ne visiškai sandariai, kad liktų minimali oro cirkuliacija, o uogas suvalgyti per 2–5 dienas, priklausomai nuo jų šviežumo.

    Mažinti riziką padeda ir sezoniškumas: natūraliai prinokusios birželio–liepos braškės neretai būna mažiau intensyviai „skubinamos“ ir geriau atlaiko laikymą. Vis dėlto net ir sezono metu svarbiausia išlieka higiena, tinkamas plovimas ir laikymas.

  • Kur Europoje saugiausia gerti vandentiekio vandenį: reitinge dugne – Lietuva ir kaimynės

    Kur Europoje saugiausia gerti vandentiekio vandenį: reitinge dugne – Lietuva ir kaimynės

    Vandentiekio vandens saugumas Europoje labai skiriasi, o didžiausią įtaką tam daro požeminio vandens būklė ir jo tarša. Europos aplinkos agentūra skelbia, kad daugiau nei 20 proc. ES požeminio vandens telkinių cheminė būklė yra prasta.

    Tai reiškia, kad dalyje vietovių viršijami ES Vandens pagrindų direktyvoje nustatyti kenksmingų medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, limitai. Kuo blogesnė žaliavinio vandens kokybė, tuo brangesnis ir sudėtingesnis jo paruošimas gerti.

    Kas Europoje pirmauja?

    Tarptautiniuose vertinimuose dauguma Europos valstybių patenka tarp stipriausių pasaulyje pagal geriamojo vandens ir sanitarijos rodiklius. Pagal Environmental Performance Index (EPI) aukščiausi įverčiai skiriami šalims, kurios geriausiai apsaugo žmonių sveikatą nuo nesaugaus geriamojo vandens rizikų.

    Tarp šalių, gavusių maksimalų įvertinimą, minimos Suomija, Islandija, Nyderlandai, Norvegija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Tokie rezultatai paprastai siejami su griežta taršos kontrole, investicijomis į vandentvarką ir nuoseklia monitoringo sistema.

    Kur rodikliai prasčiausi?

    Žemesni balai fiksuojami Europos pakraščiuose ir šalyse, kur vandens tiekimo infrastruktūra modernizuojama lėčiau arba sudėtingesnės pradinės gamtinės sąlygos. EPI duomenimis, tarp prasčiausiai įvertintų šalių Europoje minimos Moldova, Sakartvelas ir Albanija.

    Tame pačiame sąrašo gale atsiduria ir kai kurios ES valstybės, įskaitant Latviją, Lietuvą ir Rumuniją. Tai nereiškia, kad vandentiekio vanduo automatiškai yra nesaugus, tačiau signalizuoja apie didesnes sistemines rizikas ir didesnę priklausomybę nuo kokybiško valymo.

    Kodėl požeminis vanduo kelia tiek rūpesčių?

    Požeminis vanduo ES yra kritiškai svarbus: jis sudaro apie 65 proc. geriamojo vandens išteklių ir reikšmingą dalį vandens, naudojamo žemės ūkyje. Dėl to bet kokia tarša greitai tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonomikos bei visuomenės sveikatos klausimu.

    Europos Komisija yra nurodžiusi, kad nitratų koncentracija viršija ES ribą 14 proc. požeminio vandens matavimo vietų. ES nustatyta riba yra 50 miligramų litre, o didesnės koncentracijos dažnai siejamos su intensyviu tręšimu ir žemės ūkio nuotėkiu.

    Vien nitratų šalinimas iš vandens ES mastu gali kainuoti apie 320 mlrd. eurų per metus, todėl vis dažniau akcentuojama prevencija, o ne vien valymas. Praktikoje tai reiškia griežtesnę taršos kontrolę, tikslesnį trąšų naudojimą ir jautrių teritorijų apsaugą.

    Papildomą spaudimą vandens kokybei daro pesticidai, farmaciniai junginiai ir mikroplastikai. Atskiruose tyrimuose taip pat akcentuojamos PFAS grupės medžiagos, kurios dėl ilgo irimo aplinkoje dažnai vadinamos ilgai išliekančiomis cheminėmis medžiagomis.

    ES taip pat stiprina stebėseną: 2022 metais patvirtintas pirmasis geriamojo vandens stebimų medžiagų sąrašas, skirtas sekti tam tikrus endokrininę sistemą galinčius veikti junginius. Tikslas yra anksčiau aptikti rizikas ir, prireikus, laiku keisti reguliavimą bei vandens paruošimo praktiką.

  • Daugiausia pesticidų turintys vaisiai ir daržovės: 11 produktų sąrašas ir kaip sumažinti likučius

    Kas rodo tyrimai?

    Neekologiškai užaugintuose vaisiuose ir daržovėse pesticidų likučių rizika nėra vienoda: dalis produktų dėl auginimo ypatumų ir plonos žievelės juos linkę sukaupti dažniau. Tai pabrėžia ir kasmet viešinami stebėsenos duomenys, kuriuos apibendrina JAV nevyriausybinė organizacija Environmental Working Group (EWG) „Dirty Dozen“ sąraše.

    Į sąrašus paprastai įtraukiami produktai, kurių mėginiuose dažniau randama pesticidų pėdsakų arba aptinkamas didesnis skirtingų medžiagų kiekis. Svarbu suprasti, kad tai nėra raginimas atsisakyti vaisių ir daržovių: mitybos specialistai pabrėžia, jog jų nauda dažniausiai nusveria rizikas, ypač jei produktai tinkamai paruošiami.

    11 produktų, kuriuose dažniau randama likučių

    Pagal EWG apžvalgose minimus duomenis, didesnės pesticidų likučių tikimybės grupėje dažnai atsiduria lapinės daržovės ir plona odele padengti vaisiai. Tarp jų minimi špinatai, lapiniai kopūstai (kale), kolardų lapai ir garstyčių lapai.

    Taip pat dažnai įvardijamos braškės ir vynuogės, nes jų paviršius bei sandara apsunkina kruopštų nuplovimą. Iš kaulavaisių dažniau minimi persikai ir nektarinai, o iš kitų vaisių ir uogų grupės – vyšnios, obuoliai, gervuogės, kriaušės ir mėlynės.

    Tarp daržovių sąrašuose neretai randamos ir bulvės, nes tai šakniavaisis, galintis sukaupti medžiagas iš dirvos, be to, dalis likučių gali atsirasti ir po derliaus apdorojimo metu. Tuo pat metu specialistai primena, kad skirtingose šalyse registruotų ir leidžiamų naudoti pesticidų spektras skiriasi, todėl sąrašus verta vertinti kaip orientyrą, o ne absoliutų matą.

    Kaip sumažinti pesticidų likučius namuose?

    Praktiniai žingsniai dažniausiai prasideda nuo kruopštaus plovimo po tekančiu vandeniu, ypač uogų, vynuogių ir lapinių daržovių. Vien vanduo ne visada pašalina visas medžiagas, tačiau jis gali sumažinti ant paviršiaus esančius likučius, dulkes ir nešvarumus.

    Kai kuriems produktams gali padėti trumpas mirkymas vandenyje su maistine soda, o vėliau papildomas perplovimas. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad uogos yra jautrios, todėl ilgas mirkymas gali pabloginti jų tekstūrą ir laikymąsi, o per intensyvus trynimas gali pažeisti vaisiaus paviršių.

    Dar vienas būdas sumažinti galimus likučius yra lupimas, ypač obuolių ar kriaušių, tačiau kartu sumažėja ir dalis skaidulų bei mikroelementų, kurių daug būna būtent žievėje. Terminis apdorojimas, pavyzdžiui, blanširavimas ar virimas, kai kuriais atvejais taip pat gali mažinti likučius, bet dalis vitaminų gali sumažėti dėl kaitinimo.

    Jei ekologiški produktai ne visada įperkami, kompromisu gali tapti šaldyti ekologiški vaisiai ar uogos, kai jų kainos santykis dažnai palankesnis. O svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: geriau reguliariai valgyti vaisius ir daržoves ir jas tinkamai nuplauti, nei jų vengti dėl baimės.