CP v2

Tag: Péter Magyar

  • Vengrija gali nespėti grįžti į Erasmus+ nuo rugsėjo: ką dar turi pateikti Briuseliui iki rugpjūčio

    Vengrija gali nespėti grįžti į Erasmus+ nuo rugsėjo: ką dar turi pateikti Briuseliui iki rugpjūčio

    Vengrija rizikuoja nespėti laiku sugrąžinti savo studentų į Europos Sąjungos Erasmus+ mainų programą nuo naujų mokslo metų pradžios rugsėjį. Nors po premjero Péter Magyar pergalės ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimų buvo žadėta greita pažanga, sprendimą gali nulemti keli administraciniai terminai.

    Europos Komisijai išlieka svarbu, ar Budapeštas iki vasaros pabaigos pateiks reikiamas teisės viršenybės ir skaidrumo priemones. Jei dokumentai ir įsipareigojimai Briuseliui bus pateikti per vėlai, procedūros gali neužsibaigti iki rugsėjo, o tai reikštų dar vienus prarastus mainų mėnesius daliai studentų.

    Kas sustabdė Erasmus+?

    Dalis Vengrijos universitetų prieigos prie Erasmus+ buvo apribota 2022 metais, kai Briuselis sustabdė finansavimą institucijoms, kurias valdė su valstybe siejami viešojo intereso fondai. Europos Sąjunga tuomet akcentavo teisės viršenybės, interesų konfliktų ir sprendimų priėmimo skaidrumo rizikas.

    Pastaraisiais mėnesiais Vengrijos valdžia ėmėsi pokyčių, siekdama atitikti Europos Sąjungos reikalavimus, įskaitant tokių fondų pertvarką ir didesnę valdymo priežiūrą. Tačiau vien politinių pareiškimų neužtenka, nes sprendimai turi būti įforminti ir įvertinti pagal Europos Sąjungos nustatytą mechanizmą.

    Rugpjūčio terminai ir Briuselio procedūros

    Erasmus+ klausimas siejamas su Europos Sąjungos sąlygiškumo mechanizmu, leidžiančiu riboti išmokas valstybėms, jei nustatomi teisės viršenybės pažeidimai. Europos Komisijai svarbu ne tik tai, ar priemonės įgyvendintos, bet ir kada jos oficialiai pateikiamos vertinimui.

    Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad dalis vadinamųjų super etapų jau gali būti įvykdyti, tačiau jų pateikimas Briuseliui planuojamas tik rugpjūčio pabaigoje kartu su platesniu paketu. Tokiu atveju Komisija greičiausiai nespėtų iki rugsėjo panaikinti apribojimų, nes vertinimas ir sprendimų derinimas užtrunka.

    Vengrijos atsakingos institucijos teigia, kad universitetai jau pateikė mobilumo paraiškas 2026 metams, todėl paraiškos galioja. Vis dėlto lėšos, kurios būtų skirtos sąlyginai, galėtų būti realiai panaudotos tik tada, kai Europos Sąjungos Taryba panaikintų galiojančius apribojimus.

    Laikinas sprendimas ir nacionalinė programa

    Kol Vengrijos sugrįžimas į Erasmus+ tebėra neaiškus, šalis mainus pakeitė nacionaliniu Pannónia modeliu, finansuojamu iš valstybės biudžeto. Ministerija pabrėžia, kad pagal šią schemą lėšos studentų, dėstytojų ir darbuotojų mobilumui šiuo metu yra numatytos.

    Universitetų bendruomenė įspėja, kad praktikoje sugrįžimas į Erasmus+ gali nusikelti į vėlesnį ciklą. Dalis akademikų vertinimų rodo, kad 2026–2027 mokslo metams Europos Sąjungos finansavimą užtikrinti gali būti sunku, o realiausias stabilus atnaujinimas galėtų įvykti tik nuo 2027–2028 mokslo metų, jei sprendimai būtų priimti per vėlai.

    Vengrijos institucijos tvirtina, kad techniniai ir administraciniai pasiruošimo darbai gali vykti dar iki galutinio Europos Sąjungos sprendimo. Tačiau sutartys ir faktinis finansavimas, kaip pabrėžiama, galėtų startuoti tik tada, kai būtų oficialiai panaikinti Tarybos apribojimai.

  • Vengrijoje bręsta konstitucinė akistata: ar premjeras Péter Magyar gali nušalinti prezidentą?

    Vengrijoje bręsta konstitucinė akistata: ar premjeras Péter Magyar gali nušalinti prezidentą?

    Vengrijos parlamentas 2026 metų liepos 14 dieną priėmė Konstitucijos pataisą, kuria siekiama nutraukti prezidento Tamáso Sulyoko kadenciją. Premjeras Péter Magyar tai pristato kaip politinių permainų dalį po balandį įvykusių rinkimų, tačiau prezidentas atsisako trauktis.

    Šis konfliktas tapo pirmuoju rimtu išbandymu valdančiajai Tisza partijai, kuri į valdžią atėjo po triuškinamos pergalės. Nors dalis visuomenės palaiko prezidento nušalinimo idėją, teisininkai įspėja, kad procesas gali atsiremti į konstitucines ribas ir sukelti institucinę krizę.

    Kodėl taikomasi į prezidentą?

    Péter Magyar viešai teigia, kad Tamás Sulyok neva įkūnija buvusio premjero Viktoro Orbáno politinį palikimą ir esą nepakankamai gynė teisės viršenybę. Valdančiųjų argumentas paprastas: po politinio lūžio būtina peržiūrėti ankstesnės valdžios paskirtų pareigūnų vaidmenį.

    Premjero retorikoje svarbi vieta skiriama ir institucijų neutralumui. Jo teigimu, valstybės saugumo struktūros neturi tapti valdančiosios jėgos įrankiu, o prezidento pareiga yra reaguoti, jei kyla grėsmė konstituciniams principams.

    Teisininkai taip pat atkreipia dėmesį į prezidento konstitucines galias, kurios gali turėti realių politinių pasekmių. Viešojoje erdvėje aptariama ir malonės teisė, kuri hipotetiškai galėtų paveikti bylas prieš ankstesnės valdžios laikotarpio veikėjus, jei tokios bylos būtų inicijuotos.

    Ką atsako Tamás Sulyok?

    Prezidentas tvirtina, kad nėra konstitucinio pagrindo nutraukti jo kadenciją vien politiniu sprendimu. Jis įspėja, kad pataisa, nukreipta į konkretų asmenį, gali pažeisti valdžių atskyrimo principą ir sukurti pavojingą precedentą ateičiai.

    „Neturiu priežasties atsistatydinti, o mano nušalinimui nėra konstitucinio pagrindo“, – sakė Tamás Sulyok.

    Prezidentas taip pat yra pareiškęs, kad neketina trauktis savo noru ir tokį spaudimą vertina kaip grėsmę demokratiniam stabilumui. Jo teigimu, konfliktas nėra vien apie personaliją, o apie tai, ar politinė dauguma gali perbraižyti institucines taisykles pagal momentinę darbotvarkę.

    Koks teisinis kelias laukia toliau?

    Pagal priimtą schemą prezidentui numatytas terminas apsispręsti dėl pataisos pasirašymo. Jei jis ją pasirašo, pataisa įsigalioja, o jo įgaliojimai būtų nutraukti pagal naują konstitucinę nuostatą.

    Jei prezidentas atsisakytų pasirašyti, gali būti inicijuotas kitas kelias, susijęs su procedūromis Konstituciniame Teisme. Čia ir slypi didžiausia rizika: teismas gali įžvelgti procedūrinį pažeidimą, bet nepripažinti jo pakankamu nušalinimui, taip palikdamas prezidentą poste ir dar labiau paaštrindamas politinę akistatą.

    Diskusijų kelia ir idėja laikinai prezidento funkcijas perduoti parlamento pirmininkui. Kritikai pabrėžia, kad toks pakeitimas paprastai siejamas su prezidento negalėjimu eiti pareigų, o politinis nesutarimas dėl įstatymo pasirašymo pats savaime nebūtinai atitinka šią sąlygą.

    Tuo pat metu Europos Komisija viešai nurodo stebinti situaciją ir vertinti, ar pokyčiai atitinka Europos Sąjungos teisės viršenybės standartus. Papildomo dėmesio suteikia ir Venecijos komisijos įsitraukimas: prezidentas paprašė jos nuomonės, o ekspertų išvados turėtų tapti svarbiu atskaitos tašku vertinant, ar pasirinktas kelias neprieštarauja tarptautiniams demokratijos principams.

  • Vengrijos parlamentas jau kitą savaitę gali balsuoti dėl prezidento nušalinimo: ką tai reikštų

    Vengrijos parlamentas jau kitą savaitę gali balsuoti dėl prezidento nušalinimo: ką tai reikštų

    Kodėl kilo konfliktas?

    Vengrijoje bręsta itin aštri politinė konfrontacija: premjeras Péter Magyar pateikė konstitucijos pataisą, kuri numatytų prezidento Tamáso Sulyoko mandato nutraukimą. Opozicinė „Fidesz“ į tai sureagavo kviesdama į protestą ir teigdama, kad šalis stumiama į „tironiją“.

    Pataisa buvo pateikta šeštadienį, o Vengrijos parlamento šaltiniai nurodo, kad balsavimas galėtų įvykti jau kitą savaitę, nors oficialaus patvirtinimo dėl datos kol kas nėra. Situaciją stebi ir Europos Komisija, vertinanti, kaip vyksta konstitucinio keitimo procedūros.

    Ką numato konstitucijos pataisa?

    Pateiktame tekste nurodoma, kad dabartinio prezidento įgaliojimai baigtųsi kitą dieną po to, kai įsigaliotų atitinkama Pagrindinio įstatymo pataisa. Tokia formuluotė reikštų greitą ir teisiškai aiškiai apibrėžtą mandato nutraukimą be įprasto politinio proceso, siejamo su apkaltos procedūromis.

    Be prezidento klausimo, pataisa apimtų ir platesnius pakeitimus: numatoma įvesti 70 metų pensinį amžių Konstitucinio Teismo teisėjams, dėl ko pareigas netektų keturi konstituciniai teisėjai. Taip pat siūloma riboti parlamento narių kadencijas iki 12 metų.

    Prezidento ir partijų pozicijos

    Prezidentas T. Sulyok viešai pareiškė neketinantis atsistatydinti ir pateiktą iniciatyvą pavadino grėsme demokratijai. Jo teigimu, esminis klausimas yra tai, ar politinė dauguma nepaneigs tarptautiniu mastu pripažįstamų teisinės valstybės principų ir realios atstovaujamosios demokratijos.

    „Klausimas yra, ar ši jėga nušluos tarptautiniu mastu pripažįstamus ir reikalaujamus teisinės valstybės principus bei tikrą atstovaujamąją demokratiją“, – sakė Tamásas Sulyokas.

    P. Magyar aiškina, kad prezidentas esą tinkamai nevykdė konstitucinių pareigų ir ankstesnės valdžios laikotarpiu neapgynė opozicijos šalininkų. Premjeras rinkimų kampanijos metu ne kartą žadėjo inicijuoti prezidento pakeitimą, o birželio mėnesį teigė, kad V. Orbánas nuvylė Vengrijos žmones, o jo paskirtas prezidentas – Vengrijos Respubliką.

    „Fidesz“ argumentuoja, kad prezidentas buvo išrinktas pagal galiojančią konstituciją, todėl jo nušalinimas pataisa atrodytų kaip personalizuotas teisėkūros sprendimas. Partija tvirtina, kad taip atveriamas kelias valdžios savivalei, ir kviečia į demonstraciją palaikyti prezidentą.

    „Tisza“ partija peržengia visas ribas – žmogiškas, moralines ir teisines. Vengrijos rinkėjai tam nesuteikė įgaliojimų“, – sakė Viktoras Orbánas.

    Esminė praktinė aplinkybė – valdančioji Tisza partija parlamente turi konstitucinę daugumą, todėl pataisos priėmimas laikomas tikėtinu. Tokiais atvejais pagrindinis politinis ginčas dažniausiai persikelia iš aritmetikos į legitimumo ir procedūrų lauką: ar pakeitimai neprieštarauja konstitucinės valdžios pusiausvyrai ir ar nėra skirti konkretiems asmenims.

    Į Vengriją praėjusią savaitę buvo atvykusi Europos Tarybos Venecijos komisijos delegacija, kuri susitiko tiek su prezidentu, tiek su valdžios atstovais. Komisija specializuojasi konstitucinės teisės klausimuose ir dažnai vertina, ar siūlomos reformos atitinka demokratijos bei teisinės valstybės standartus, tačiau šios misijos išvados dar nepaskelbtos.

    Tuo pat metu Europos Komisija pranešė stebinti konstitucijos pataisos procesą. Tokia formuluotė paprastai reiškia, kad Briuselis vertins ne tik pataisų turinį, bet ir tai, ar nepažeidžiami ES teisinės valstybės principai, ypač jei keitimai galėtų turėti poveikį teismų nepriklausomumui ar valdžių atskyrimui.

  • Advokatas: dėl ukrainiečių grynųjų ir aukso konvojaus Vengrijoje turėjo būti sulaikytas ir Orbánas

    Advokatas: dėl ukrainiečių grynųjų ir aukso konvojaus Vengrijoje turėjo būti sulaikytas ir Orbánas

    Vengrijoje tęsiantis tyrimui dėl pavasarį sustabdyto ukrainiečių konvojaus, vežusio grynuosius pinigus ir auksą, advokatas Lóránt Horváth teigia, kad su operacija siejami pareigūnai turėjo būti sulaikyti. Pasak jo, įtariamųjų ratas gali būti platesnis, nei iki šiol viešai pripažįstama.

    Incidentas įvyko kovo pradžioje, kai du mikroautobusai su vertybėmis, skirtomis Ukrainos valstybinio banko Oschadbank būstinei Kyjive, išvyko iš Vienos. Netrukus po to, netoli Vengrijos sostinės, transporto priemonės buvo sustabdytos, įgula sulaikyta, apklausta ir išsiųsta iš šalies, o pinigai bei auksas konfiskuoti.

    Antradienį Vengrijos prokurorai apklausė buvusį kovos su terorizmu padalinio TEK vadovą János Hajdu, kuris įtariamas davęs nurodymus, nulėmusius, advokatų vertinimu, neteisėtą ukrainiečių sulaikymą. Po apklausos jis nebuvo suimtas.

    Horváth, atstovaujantis ir Oschadbank, ir septyniems sulaikytiems ukrainiečiams, tvirtina, kad tyrime taikomi standartai nėra vienodi. Jo teigimu, jei pareigūnai turėjo prieigą prie sprendimų grandinės ir galėjo daryti įtaką įrodymams, sulaikymas būtų buvęs logiškas procesinis žingsnis.

    Nutekintame prokuratūros dokumente, kurį paviešino Vengrijos naujienų portalas 444.hu, minimi keturi sprendimų priėmimo grandinėje esą dalyvavę asmenys: Viktoras Orbánas, buvęs valstybės sekretorius Örs Farkas, buvęs mokesčių administratoriaus NAV viceprezidentas Tamás Demeter ir buvęs TEK vadovas János Hajdu. Dokumento paviešinimas sustiprino viešas diskusijas, ar tyrimas iš tiesų pasieks aukščiausią politinį lygmenį.

    „Svarbu buvo sulaikyti ne tik János Hajdu, bet ir įtarti bei sulaikyti kitus tris asmenis, įskaitant Viktorą Orbáną“, – sakė Lóránt Horváth.

    Advokatas argumentuoja, kad asmenys, turintys įtaką institucijoms ir ryšius valstybės aparate, teoriškai gali veikti liudytojus, naikinti dokumentus ar koordinuoti gynybos versijas. Dėl to, jo vertinimu, prokuratūra privalėjo imtis griežtesnių priemonių, jei įtarimai pagrįsti.

    Kokie įtarimai ir kas toliau

    Horváth teigimu, Hajdu byloje minimi įtarimai dėl neteisėto sulaikymo, kankinimo ir piktavališkų veiksmų, o už tokias veikas Vengrijos teisėje gali grėsti kelių metų laisvės atėmimo bausmė. Jis taip pat neatmeta, kad tyrime vėliau galėtų atsirasti ir sunkesni kvalifikavimai, jei paaiškėtų platesnis veiksmų planavimas ar koordinavimas.

    Po apklausos Hajdu politinėje erdvėje vėl atsidūrė dėmesio centre: jis buvo paskirtas saugumo vadovu partijoje Fidesz. Vis dėlto, pasikeitus valdžiai ir po parlamento rinkimų, jį atleido naujasis premjeras Péter Magyar.

    „Dabar tikimės, kad János Hajdu greičiausiai neduos parodymų, kurie apkaltintų jo dabartinį ar buvusį vadovą. Manau, toks prokuratūros žingsnis stiprina teoriją, kad siekiama Viktorą Orbáną patraukti nuo šios bylos“, – sakė Lóránt Horváth.

    Politinis fonas ir prokuratūros vaidmuo

    Vengrijos žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad nurodymai dėl reido galėjo ateiti iš premjero biuro, tačiau prokurorai yra neigę politinį įsikišimą. Pats Orbánas birželį spaudos konferencijoje atmetė klausimus apie asmeninį vaidmenį ir tikino, kad viskas vyko teisėtai.

    Reidas vyko aktyvios rinkimų kampanijos metu, kai Fidesz komunikacijoje Ukraina dažnai buvo vaizduojama kaip grėsmė. Horváth teigia, kad dėl tokio konteksto ši byla neapsiriboja vien teisėsaugos veiksmais, o sprendimai galėjo turėti ir politinę motyvaciją.

    Advokatas taip pat kelia klausimą dėl prokuratūros nepriklausomumo, nes tyrimą prižiūrintis vyriausiasis prokuroras Gábor Bálint Nagy buvo paskirtas ankstesnės valdžios laikotarpiu. Péter Magyar vadovaujama Vyriausybė ne kartą ragino jį atsistatydinti, o diskusijos dėl institucijų atsparumo politinei įtakai Vengrijoje toliau intensyvėja.

  • Vengrijos premjeras Péter Magyar vyksta į Berlyną ir Paryžių: kaip jis siekia atkurti ryšius su ES

    Vengrijos premjeras Péter Magyar vyksta į Berlyną ir Paryžių: kaip jis siekia atkurti ryšius su ES

    Naujas kursas po rinkimų

    Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar šią savaitę vyksta į Vokietiją ir Prancūziją, kur susitiks su kancleriu Friedrichu Merzu ir prezidentu Emmanueliu Macronu. Tai viena pirmųjų didelių jo užsienio politikos kelionių po to, kai 2026 metų gegužę jis perėmė valdžią po triuškinamos pergalės prieš Viktoro Orbáno partiją „Fidesz“.

    Magyaras siekia perorientuoti Budapešto politiką į glaudesnį bendradarbiavimą su pagrindinėmis ES sostinėmis. Pastaraisiais metais Vengrijos santykius su Briuseliu temdė ginčai dėl teisinės valstybės, korupcijos prevencijos ir institucijų nepriklausomumo.

    Susitikimai Berlyne ir Paryžiuje

    Vokietijos kanclerio biuras pranešė, kad Berlyne numatytas oficialus priėmimas ir bendra spaudos konferencija. Derybose ketinama aptarti dvišalius ir europinius klausimus, įskaitant paramą Ukrainai bei euroatlantinio saugumo stiprinimą.

    Apie susitikimo Paryžiuje darbotvarkę viešai detalių pateikta mažiau, tačiau vizitas vertinamas kaip signalas, kad Budapeštas siekia sugrįžti į vadinamąjį Europos politinį pagrindinį srautą. Tokie susitikimai su ES įtakingiausiais lyderiais paprastai laikomi svarbiais kuriant pasitikėjimą ir ieškant paramos sprendimams Briuselyje.

    Įšaldytų lėšų klausimas ir Ukraina

    Vizitai vyksta netrukus po to, kai Magyaras pasiekė politinį susitarimą su Europos Komisija dėl 16,4 mlrd. eurų ES lėšų, anksčiau įšaldytų dėl su teisinės valstybės standartais susijusių rizikų. Tačiau lėšų atblokavimas siejamas su papildomomis sąlygomis, o daliai finansavimo taikomi terminai.

    Skelbiama, kad 10 mlrd. eurų, numatytų pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonę po pandemijos, Vengrija gali prarasti, jei iki rugpjūčio pabaigos neįvykdys visų likusių reikalavimų. Be to, galutiniam išmokėjimui reikalingas valstybių narių pritarimas, todėl Magyaras ieško politinės paramos ir nacionalinių sostinių lygmeniu.

    Dar vienas jautrus klausimas yra Vengrijos pozicija dėl Ukrainos stojimo į ES. Magyaras yra pareiškęs, kad Budapeštas galėtų pritarti proceso judėjimui, jei Ukraina pateiks garantijas dėl švietimo ir kalbos teisių Vengrijos mažumai Ukrainoje.

    „Norime grąžinti Vengriją į konstruktyvų europinį bendradarbiavimą, bet kartu apginti mūsų bendruomenių interesus už šalies ribų“, – sakė Péter Magyar.

    Diplomatinė kelionė į Berlyną ir Paryžių tampa testu, ar naujoji Vengrijos valdžia sugebės ne tik pakeisti toną, bet ir pateikti konkrečius žingsnius, kurie atitiktų ES keliamus teisinės valstybės kriterijus. Nuo to priklausys tiek įšaldytų lėšų likimas, tiek Budapešto įtaka priimant sprendimus dėl Ukrainos ir Europos saugumo darbotvarkės.

  • Vengrijos prezidentas Tamás Sulyok trauktis neketina: lauks Venecijos komisijos išvados

    Vengrijos prezidentas Tamás Sulyok trauktis neketina: lauks Venecijos komisijos išvados

    Vengrijos prezidentas Tamás Sulyok pareiškė neketinantis atsistatydinti, nors vyriausybės nustatytas terminas jo sprendimui jau buvo pasibaigęs. Valstybės vadovas teigia, kad situaciją vertins pagal konstituciją ir pirmiausia lauks Venecijos komisijos nuomonės.

    Šią poziciją prezidentas išdėstė socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše, pabrėždamas norą tęsti darbą su Vengrijos valdžia. Jis taip pat signalizavo, kad rems teisėkūros pakeitimus, kurie, valdžios vertinimu, gali padėti atlaisvinti įšaldytas Europos Sąjungos lėšas.

    Terminas baigėsi, spaudimas liko

    Premjeras Péter Magyar buvo viešai nurodęs gegužės 31 dieną kaip galutinį terminą, iki kurio atsistatydinti turėjo keli aukšti pareigūnai, tarp jų ir prezidentas bei generalinis prokuroras Gábor Bálint Nagy. Sekmadienį, artėjant terminui, premjeras priminė apie jį viešu įrašu ir pranešė planuojantis pirmadienio rytą atvykti pas prezidentą kartu su teisingumo ministru.

    Magyar anksčiau kritikavo Sulyok kaip Viktoro Orbáno stovyklai artimą prezidentą, kurio lojalumas, opozicijos vertinimu, labiau siejamas su valdančiąja partija „Fidesz“ nei su valstybės institucijų nepriklausomumu. Tokio pobūdžio kaltinimai Vengrijoje pastaraisiais metais tapo nuolatine vidaus politikos įtampos dalimi, ypač diskutuojant apie teisės viršenybę ir valdžių balansą.

    Kaltinimai dėl motyvų ir atlygio

    Premjeras sureagavo aštria kritika, teigdamas, kad prezidentas, jo manymu, neparodė lyderystės ginant teisės viršenybę ir visuomenės interesą. Be politinės kritikos, akcentuotas ir prezidento atlygis, kuris, pasak premjero, esą tapo svarbiausiu argumentu likti poste.

    „Tamás Sulyok niekada nestovėjo už silpnesniuosius, už tuos, kurie yra puolami, ar gindamas teisės viršenybę. Net per Vaikų dieną jis gina savo mėnesinį atlyginimą, o ne atsiprašo“, – sakė Péter Magyar.

    Pačiame ginčo centre atsidūrė ir procedūrinė pusė: Sulyok pabrėžia, kad sprendimai dėl jo statuso turi būti priimami griežtai laikantis konstitucinės tvarkos. Kreipimasis į Venecijos komisiją rodo siekį pasiremti tarptautiniais konstitucinės teisės ekspertais, kurių išvados dažnai cituojamos vertinant teisės viršenybės klausimus Europoje.

    Prezidento vaidmuo ir platesnis kontekstas

    Pagal Vengrijos konstitucinę sistemą prezidentą renka parlamentas, o jo galios daugiausia yra ceremoninės, tačiau pareigybė turi reikšmės įstatymų konstitucingumo patikros procese. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai kyla politinių ginčų dėl teisėkūros krypties ir suderinamumo su konstituciniais principais.

    Pastarųjų metų praktika rodo, kad „Fidesz“ turėdama stiprią daugumą parlamente formavo ir prezidento institucijos kryptį, o keli valstybės vadovai atsistatydino dėl rezonansinių skandalų. Pál Schmitt pasitraukė dėl plagiato istorijos, o Katalin Novák atsistatydino po visuomenėje audrą sukėlusio malonės sprendimo, todėl prezidento institucija išlieka jautri reputaciniams ir politiniams sukrėtimams.

    Ši situacija gali turėti ir praktinių pasekmių, nes Vengrijos valdžia siekia atnaujinti derybų dinamiką su Europos Sąjunga dėl įšaldytų lėšų. Diskusijos apie teismų nepriklausomumą, antikorupcines priemones ir konstitucinių saugiklių veikimą išlieka vienu pagrindinių taškų, lemiančių pasitikėjimą Vengrijos įsipareigojimais.

  • Vengrijos premjeras Péter Magyar Briuselyje sieks atšildyti ES lėšas: artėja rugpjūčio terminas

    Vengrijos premjeras Péter Magyar Briuselyje sieks atšildyti ES lėšas: artėja rugpjūčio terminas

    Vizitas Briuselyje ir politinis susitarimas

    Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar balandžio 27 dieną vyksta į Briuselį, kur numatyti susitikimai su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Budapeštas tikisi pasiekti politinį susitarimą, kuris padėtų iš esmės atnaujinti įtemptus Vengrijos santykius su Europos Sąjunga.

    Premjero darbotvarkėje taip pat suplanuoti pokalbiai su Belgijos ministru pirmininku Bartu de Weveriu ir NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Pats P. Magyar kelionę pristatė kaip bandymą pagreitinti derybas dėl blokuotų ES lėšų.

    „Rytoj susitiksiu su NATO generaliniu sekretoriumi ir Belgijos ministru pirmininku, o penktadienį Briuselyje su Komisijos pirmininke. Visi dirbame, kad ES milijardai sugrįžtų“, – sakė Péter Magyar.

    Rizika prarasti 9,6 mlrd. eurų

    Didžiausias Budapešto tikslas yra kuo greičiau pasiekti pažangą dėl maždaug 9,6 mlrd. eurų, Vengrijai numatytų pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Šios lėšos yra siejamos su aiškiais reikalavimais, o galutinis terminas įvykdyti likusias sąlygas – rugpjūčio pabaiga.

    Į paketą įeina apie 6,0 mlrd. eurų negrąžintinų dotacijų ir apie 3,6 mlrd. eurų paskolų. Europos Komisija anksčiau yra signalizavusi, kad Vengrijai, turinčiai įtemptą biudžeto situaciją, prioritetas turėtų būti dotacijos.

    Budapeštas šiuo metu peržiūri nacionalinį gaivinimo planą. Vengrijos žiniasklaidai P. Magyar teigė, kad atnaujintame plane daugiau dėmesio būtų skiriama geležinkelių projektams, energetikos infrastruktūrai ir nuomos būsto programai, tačiau pripažino, jog laiko yra nedaug.

    Teisės viršenybė, „Erasmus+“ ir gynybos klausimai

    Be gaivinimo lėšų, Briuselyje bus aptariami ir kiti Vengrijai jautrūs klausimai. Dalis sanglaudos finansavimo taip pat lieka įšaldyta, o pažanga dėl gaivinimo plano, kaip tikimasi Budapešte, galėtų automatiškai atlaisvinti didelę dalį šių pinigų.

    Vis dėlto viena finansavimo dalis siejama su papildomais reikalavimais, įskaitant teisėkūros pakeitimus, susijusius su ankstesniais Vengrijos sprendimais LGBT teisių ir prieglobsčio srityse. Kartu išlieka ir bendras reikalavimas stiprinti teisės viršenybę bei mažinti politinę įtaką teismų sistemai.

    „Džiugina naujosios Vengrijos vyriausybės įsipareigojimas ir ryžtas greitai judėti į priekį įgyvendinant teisės viršenybės reformas“, – sakė Michael McGrath.

    Dar vienas klausimas – „Erasmus+“ programa, iš kurios dalis Vengrijos studentų ir universitetų buvo faktiškai išstumti po to, kai dalis aukštųjų mokyklų valdymo buvo perduota privačioms fondų struktūroms. Budapeštas siekia rasti sprendimą, kuris leistų atkurti pilnavertį dalyvavimą mainų programose.

    Taip pat svarstomas Vengrijos dalyvavimas ES bendro gynybos skolinimosi schemoje SAFE. Budapešte šis klausimas peržiūrimas atsižvelgiant į skaidrumo ir korupcijos rizikas, o P. Magyar yra užsiminęs, kad ankstesni planai galėjo būti per didelės apimties.

    Ukrainos narystės ES derybų fonas

    Ursula von der Leyen ir P. Magyar, kaip tikimasi, aptars ir Ukrainos eurointegraciją. Vienos iš stojimo derybų dalių atidarymas priklauso nuo to, ar Vengrija atšauks savo veto, kuris ankstesnės vyriausybės laikais buvo taikomas nuosekliai.

    Naujoji Vengrijos vadovybė signalizuoja, kad galėtų pritarti pirmajam derybų etapui su sąlyga, jog Ukraina spręs vengrų mažumos kalbos ir švietimo teisių klausimus Užkarpatėje. Techninės konsultacijos tarp Budapešto ir Kyjivo, anot europinių institucijų pareiškimų, tęsiasi.

    Europos Komisijoje tikimasi, kad sprendimai dėl pirmųjų derybinių žingsnių galėtų būti priimti birželį. Tačiau realus proveržis, kaip ir dėl finansavimo, priklausys nuo to, kiek greitai Vengrija įgyvendins konkrečias reformų sąlygas ir pateiks atnaujintą nacionalinį gaivinimo planą.