Advokatas: dėl ukrainiečių grynųjų ir aukso konvojaus Vengrijoje turėjo būti sulaikytas ir Orbánas

Written by

in

Vengrijoje tęsiantis tyrimui dėl pavasarį sustabdyto ukrainiečių konvojaus, vežusio grynuosius pinigus ir auksą, advokatas Lóránt Horváth teigia, kad su operacija siejami pareigūnai turėjo būti sulaikyti. Pasak jo, įtariamųjų ratas gali būti platesnis, nei iki šiol viešai pripažįstama.

Incidentas įvyko kovo pradžioje, kai du mikroautobusai su vertybėmis, skirtomis Ukrainos valstybinio banko Oschadbank būstinei Kyjive, išvyko iš Vienos. Netrukus po to, netoli Vengrijos sostinės, transporto priemonės buvo sustabdytos, įgula sulaikyta, apklausta ir išsiųsta iš šalies, o pinigai bei auksas konfiskuoti.

Antradienį Vengrijos prokurorai apklausė buvusį kovos su terorizmu padalinio TEK vadovą János Hajdu, kuris įtariamas davęs nurodymus, nulėmusius, advokatų vertinimu, neteisėtą ukrainiečių sulaikymą. Po apklausos jis nebuvo suimtas.

Horváth, atstovaujantis ir Oschadbank, ir septyniems sulaikytiems ukrainiečiams, tvirtina, kad tyrime taikomi standartai nėra vienodi. Jo teigimu, jei pareigūnai turėjo prieigą prie sprendimų grandinės ir galėjo daryti įtaką įrodymams, sulaikymas būtų buvęs logiškas procesinis žingsnis.

Nutekintame prokuratūros dokumente, kurį paviešino Vengrijos naujienų portalas 444.hu, minimi keturi sprendimų priėmimo grandinėje esą dalyvavę asmenys: Viktoras Orbánas, buvęs valstybės sekretorius Örs Farkas, buvęs mokesčių administratoriaus NAV viceprezidentas Tamás Demeter ir buvęs TEK vadovas János Hajdu. Dokumento paviešinimas sustiprino viešas diskusijas, ar tyrimas iš tiesų pasieks aukščiausią politinį lygmenį.

„Svarbu buvo sulaikyti ne tik János Hajdu, bet ir įtarti bei sulaikyti kitus tris asmenis, įskaitant Viktorą Orbáną“, – sakė Lóránt Horváth.

Advokatas argumentuoja, kad asmenys, turintys įtaką institucijoms ir ryšius valstybės aparate, teoriškai gali veikti liudytojus, naikinti dokumentus ar koordinuoti gynybos versijas. Dėl to, jo vertinimu, prokuratūra privalėjo imtis griežtesnių priemonių, jei įtarimai pagrįsti.

Kokie įtarimai ir kas toliau

Horváth teigimu, Hajdu byloje minimi įtarimai dėl neteisėto sulaikymo, kankinimo ir piktavališkų veiksmų, o už tokias veikas Vengrijos teisėje gali grėsti kelių metų laisvės atėmimo bausmė. Jis taip pat neatmeta, kad tyrime vėliau galėtų atsirasti ir sunkesni kvalifikavimai, jei paaiškėtų platesnis veiksmų planavimas ar koordinavimas.

Po apklausos Hajdu politinėje erdvėje vėl atsidūrė dėmesio centre: jis buvo paskirtas saugumo vadovu partijoje Fidesz. Vis dėlto, pasikeitus valdžiai ir po parlamento rinkimų, jį atleido naujasis premjeras Péter Magyar.

„Dabar tikimės, kad János Hajdu greičiausiai neduos parodymų, kurie apkaltintų jo dabartinį ar buvusį vadovą. Manau, toks prokuratūros žingsnis stiprina teoriją, kad siekiama Viktorą Orbáną patraukti nuo šios bylos“, – sakė Lóránt Horváth.

Politinis fonas ir prokuratūros vaidmuo

Vengrijos žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad nurodymai dėl reido galėjo ateiti iš premjero biuro, tačiau prokurorai yra neigę politinį įsikišimą. Pats Orbánas birželį spaudos konferencijoje atmetė klausimus apie asmeninį vaidmenį ir tikino, kad viskas vyko teisėtai.

Reidas vyko aktyvios rinkimų kampanijos metu, kai Fidesz komunikacijoje Ukraina dažnai buvo vaizduojama kaip grėsmė. Horváth teigia, kad dėl tokio konteksto ši byla neapsiriboja vien teisėsaugos veiksmais, o sprendimai galėjo turėti ir politinę motyvaciją.

Advokatas taip pat kelia klausimą dėl prokuratūros nepriklausomumo, nes tyrimą prižiūrintis vyriausiasis prokuroras Gábor Bálint Nagy buvo paskirtas ankstesnės valdžios laikotarpiu. Péter Magyar vadovaujama Vyriausybė ne kartą ragino jį atsistatydinti, o diskusijos dėl institucijų atsparumo politinei įtakai Vengrijoje toliau intensyvėja.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *