CP v2

Tag: PGE Baltica

  • Lenkija statys pirmąjį kabelių klojimo laivą: jis bus reikalingas Baltijos vėjo parkams

    Lenkija statys pirmąjį kabelių klojimo laivą: jis bus reikalingas Baltijos vėjo parkams

    Lenkija žengia dar vieną žingsnį stiprindama jūrinės vėjo energetikos grandinę Baltijos jūroje: pasirašytas ketinimų protokolas dėl pirmojo šalies kabelių klojimo laivo. Tokia specializuota jūrinė technika reikalinga povandeniniams elektros kabeliams tiesti ir vėjo parkams prižiūrėti.

    Susitarimą pasirašė Pramonės plėtros agentūra (ARP), kabelių gamintoja „Tele-Fonika Kable“, „Orlen Neptun“ ir „PGE Baltica“. Dokumentas numato, kad laivas būtų naudojamas statant ir aptarnaujant Lenkijos jūrinio vėjo projektus Baltijos jūroje.

    Laivas turėtų būti pastatytas Lenkijoje

    Lenkijos valstybės turto ministras Wojciech Balczun po pasirašymo teigė, kad projektas laikomas rimtu, o artimiausiu metu vyks statyklos atranka. Pasak jo, laivas turi būti statomas Lenkijos laivų statyklose.

    „Tai rimtas projektas: dabar vyks laivų statyklos atranka, o laivas bus pastatytas Lenkijos laivų statyklose“, – sakė Wojciech Balczun.

    Partneriai akcentuoja, kad siekiama išvengti laivo statybos Azijoje, o didesnę vertės dalį palikti vietos pramonei. Tokia kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją stiprinti strateginių tiekimo grandinių atsparumą energetikos pertvarkos metu.

    Terminas siejamas su antruoju etapu

    „Tele-Fonika Kable“ valdybos narys Piotras Mirekas nurodė, kad tikslas yra laivą parengti iki 2029 metų, kai prasidės antrasis Lenkijos jūrinių vėjo parkų plėtros etapas. Jo teigimu, tokios specializuotos paskirties laivo statyba paprastai trunka kiek mažiau nei trejus metus.

    „Norėtume, kad laivas būtų parengtas 2029 metais, antrajam jūrinių vėjo parkų statybų etapui Baltijos jūroje“, – sakė Piotras Mirekas.

    Jei statybos sutartis būtų pasirašyta trečiąjį ketvirtį, laivas realistiškai galėtų būti užbaigtas 2029 metų viduryje. Šie terminai svarbūs, nes kabelių klojimo pajėgumai dažnai tampa vienu pagrindinių „butelio kakliukų“ plečiant jūrinę vėjo energetiką.

    Kas valdys projektą ir kodėl to reikia?

    Už laivo statybą turėtų atsakyti specialios paskirties įmonė, kurią kurtų ARP ir „Tele-Fonika Kable“ grupė, o pati statyba būtų pavedama pasirinktai laivų statyklai. Įmonė dar tik steigiama, o steigėjai laukia ir konkurencijos priežiūros institucijų sprendimų.

    „PGE Baltica“ vadovas Bartoszas Fedurekas pabrėžė, kad bendrovė jau planuoja būsimas techninės priežiūros paslaugas iš šio laivo. Praktiškai tai reiškia siekį užsitikrinti vietinę infrastruktūrą ne tik statyboms, bet ir dešimtmečius trunkančiam jūrinių parkų eksploatacijos laikotarpiui.

    „Jau stojame į eilę dėl priežiūros paslaugų, kurias teiktų šis laivas“, – sakė Bartoszas Fedurekas.

    Jūrinės vėjo energetikos plėtra reikalauja ne tik turbinas montuojančių laivų, bet ir kabelių klojimo flotilės, uostų parengties, kvalifikuotų rangovų bei atsarginių dalių logistikos. Todėl kabelių klojimo laivas tampa svarbia nacionalinės energetikos transformacijos dalimi, mažinančia priklausomybę nuo užsienio rangovų ir jų užimtumo ciklų.

    Šių metų pradžioje ARP ir „Tele-Fonika Kable“ jau buvo pasirašiusios ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo jūrinės vėjo energetikos projektuose, įskaitant kabelių klojimo laivo idėją. Dabar prie iniciatyvos prisijungę energetikos ir jūrinės plėtros partneriai rodo, kad projektas pereina į praktiškesnę įgyvendinimo fazę.

  • Baltica 2 jūrinis vėjo parkas jau matomas palydovuose: į Baltijos jūros dugną įkalta 11 pamatų

    Lenkijoje vystomas jūrinio vėjo projektas Baltica 2 perėjo į aktyvių jūrinių darbų etapą: Baltijos jūros dugne jau įrengta 11 monopalių – turbinų pamatų. Nuo kranto šių darbų nematyti, tačiau palydoviniai vaizdai leidžia fiksuoti pirmuosius statybų pėdsakus jūroje.

    Projektą kartu įgyvendina PGE Baltica ir „Ørsted“. Skelbiama, kad tai bus viena didžiausių Lenkijos jūrinių vėjo elektrinių Baltijos jūroje, o jos vystymas yra reikšminga regiono energetikos transformacijos dalis.

    Darbų mastas ir grafikas

    Monopalis – tai cilindro formos plieninis pamatas, įkalamas į jūros dugną ir tampantis atrama vėjo turbinai. Nors šiuo metu įrengta 11 pamatų atrodo kaip nedidelė dalis, bendrai projekte planuojama 111 monopalių: 107 turbinoms ir dar 4 jūrinėms transformatorių stotims.

    Monopalių montavimui reikalinga specializuota jūrinė kėlimo ir įrengimo technika, o darbų tempas priklauso nuo meteorologinių sąlygų, ypač vėjų ir bangavimo. Numatyta, kad pamatų įrengimo kampanija turėtų būti užbaigta 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Ką reiškia 1 498 MW galia?

    Baltica 2 planuojama įrengtoji galia sieks 1 498 MW. Projektui numatytos 107 „Siemens Gamesa“ turbinos, kurių kiekvienos galia – 14 MW, o komercinis paleidimas planuojamas 2027 metais.

    Vystytojai prognozuoja, kad elektrinė per metus galėtų pagaminti apie 5,5–6,5 TWh elektros energijos. Toks kiekis reikšmingas šalies elektros balansui, ypač siekiant didinti atsinaujinančių išteklių dalį ir mažinti iškastinio kuro naudojimą energetikoje.

    Kur statoma ir kiek kainuoja?

    Vėjo parkas bus plėtojamas maždaug 40 kilometrų nuo kranto, tarp Lebos ir Ustkos, o pati teritorija jūroje apima apie 190 kvadratinių kilometrų. Jūrinių darbų koordinavimą vykdo „Ørsted“, o kranto infrastruktūros dalį, reikalingą pagamintai elektrai priimti ir perduoti į tinklą, prižiūri PGE Baltica.

    Investicijos vertė įvardijama apie 7 milijardus eurų. Tokios apimties projektams didžiausią kaštų dalį paprastai sudaro turbinų ir pamatų gamyba, jūrinių kabelių infrastruktūra, jūrinės transformatorių stotys, logistikos grandinė ir prijungimas prie perdavimo tinklo.

  • Lenkija plečia jūrinį vėją: ruošiama nauja įstatymo pataisa, nuo kurios priklausys ir pramonės proveržis

    Lenkijoje jūrinės vėjo energetikos sektorius įžengė į etapą, kai svarbiausios tampa ne vien elektrinių statybos, bet ir teisinis bei pramoninis pagrindas. Po sėkmingų 2025 metais įvykusių konkursinių procedūrų šalis išlaikė investuotojų dėmesį tuo metu, kai dalyje Europos projektai strigo dėl išaugusių sąnaudų ir neapibrėžtumo.

    Diskusijose Europos ekonomikos kongrese akcentuota, kad artimiausiais mėnesiais svarbus darbas persikelia į reguliavimo lauką. Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija patvirtino, kad rengiama dar viena jūrinio vėjo įstatymo pataisa, kuri turi atliepti naujus ES reikalavimus ir praktines rinkos problemas.

    Kas keisis įstatyme?

    Ministerijos atstovai nurodė, kad pataisos tikslas yra prisitaikyti prie pasikeitusios realybės, kai projektams reikalingas didesnis tiekimo grandinių saugumas ir aiškesni reikalavimai vietinei vertei. Be to, planuojama suderinti nacionalines taisykles su ES Net-Zero Industry Act kryptimi, kuri skatina švarios pramonės gamybos pajėgumus Europoje.

    Ne mažiau svarbi ir socialinė bei ūkinė pusė. Tarp pataisos temų įvardijamas kompensacijų mechanizmas žvejams, kurių veiklą gali riboti jūrinės vėjo jėgainių teritorijos, taip pat praktiniai darbo organizavimo klausimai, susiję su personalo darbo režimu jūroje.

    „Kai buvo kuriamas jūrinio vėjo įstatymas, nei valstybė, nei investuotojai iki galo nežinojo, kaip greitai ir kokia kryptimi vystysis šis sektorius“, – sakė Klimato ir aplinkos ministerijos atstovė.

    Ne tik elektra: statomas pramonės ramstis

    Energetikos įmonių atstovai pabrėžia, kad jūrinis vėjas Lenkijoje nuo pradžių buvo suvokiamas kaip platesnis ekonomikos projektas. Argumentas paprastas: tai ne vien nauja generacija tinkle, bet ir impulsas uostams, logistikai, metalo apdirbimui, kabelių, konstrukcijų ir paslaugų grandinėms, kurios gali sukurti ilgalaikį užimtumą pakrantės regionuose.

    Čia ypač svarbus vadinamasis vietinės vertės kūrimas, kai dalis darbų ir pirkimų atliekama šalies įmonėse. Rinkos dalyviai ragina neapsiriboti vien formaliais rodikliais ataskaitose ir labiau orientuotis į kompetencijų auginimą, technologijų perdavimą bei ilgalaikes partnerystes, kurios leistų vietos tiekėjams konkuruoti tarptautiniu mastu.

    Ar elektra iš Baltijos bus pigesnė?

    Diskusijose kartotas teiginys, kad jūrinės vėjo elektrinės, didindamos stabilios gamybos apimtis, gali prisidėti prie mažesnių vidutinių elektros kainų. Tačiau kartu akcentuota, kad kainą vartotojams lems ne vien jėgainių savikaina, bet ir tai, kaip greitai bus pritaikyti tinklai bei išplėtotos balansavimo priemonės.

    Operatoriams ir energetikos grupėms tenka spręsti infrastruktūros klausimą: dideli generacijos pajėgumai šalies šiaurėje reiškia būtinybę stiprinti perdavimo ir skirstomuosius tinklus, diegti lankstumo sprendimus ir spartinti energijos kaupimo projektus. Be šių investicijų dalis pagamintos energijos gali būti ribojama, o tai mažintų ekonominę naudą.

    Teisinio stabilumo tema nuskambėjo kaip viena svarbiausių žinučių finansuotojams. Ekspertai įspėja, kad dažni taisyklių keitimai, net jei daromi siekiant patikslinti sistemą, gali apsunkinti projektų finansavimą, todėl naujos nuostatos turi būti parengtos aiškiai ir numatant pereinamuosius laikotarpius.

    Artėjant kitoms procedūroms, įskaitant planuojamus 2027 metų konkursus, vis didesnę reikšmę turės ir ne kainos kriterijai. Tai gali apimti tiekimo grandinės atsparumą, pramoninių pajėgumų kūrimą Europoje ir kitus rodiklius, kuriuos reikės tiksliai apibrėžti, kad būtų išvengta ginčų ir užtikrintas skaidrumas.