Lenkijoje jūrinės vėjo energetikos sektorius įžengė į etapą, kai svarbiausios tampa ne vien elektrinių statybos, bet ir teisinis bei pramoninis pagrindas. Po sėkmingų 2025 metais įvykusių konkursinių procedūrų šalis išlaikė investuotojų dėmesį tuo metu, kai dalyje Europos projektai strigo dėl išaugusių sąnaudų ir neapibrėžtumo.
Diskusijose Europos ekonomikos kongrese akcentuota, kad artimiausiais mėnesiais svarbus darbas persikelia į reguliavimo lauką. Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija patvirtino, kad rengiama dar viena jūrinio vėjo įstatymo pataisa, kuri turi atliepti naujus ES reikalavimus ir praktines rinkos problemas.
Kas keisis įstatyme?
Ministerijos atstovai nurodė, kad pataisos tikslas yra prisitaikyti prie pasikeitusios realybės, kai projektams reikalingas didesnis tiekimo grandinių saugumas ir aiškesni reikalavimai vietinei vertei. Be to, planuojama suderinti nacionalines taisykles su ES Net-Zero Industry Act kryptimi, kuri skatina švarios pramonės gamybos pajėgumus Europoje.
Ne mažiau svarbi ir socialinė bei ūkinė pusė. Tarp pataisos temų įvardijamas kompensacijų mechanizmas žvejams, kurių veiklą gali riboti jūrinės vėjo jėgainių teritorijos, taip pat praktiniai darbo organizavimo klausimai, susiję su personalo darbo režimu jūroje.
„Kai buvo kuriamas jūrinio vėjo įstatymas, nei valstybė, nei investuotojai iki galo nežinojo, kaip greitai ir kokia kryptimi vystysis šis sektorius“, – sakė Klimato ir aplinkos ministerijos atstovė.
Ne tik elektra: statomas pramonės ramstis
Energetikos įmonių atstovai pabrėžia, kad jūrinis vėjas Lenkijoje nuo pradžių buvo suvokiamas kaip platesnis ekonomikos projektas. Argumentas paprastas: tai ne vien nauja generacija tinkle, bet ir impulsas uostams, logistikai, metalo apdirbimui, kabelių, konstrukcijų ir paslaugų grandinėms, kurios gali sukurti ilgalaikį užimtumą pakrantės regionuose.
Čia ypač svarbus vadinamasis vietinės vertės kūrimas, kai dalis darbų ir pirkimų atliekama šalies įmonėse. Rinkos dalyviai ragina neapsiriboti vien formaliais rodikliais ataskaitose ir labiau orientuotis į kompetencijų auginimą, technologijų perdavimą bei ilgalaikes partnerystes, kurios leistų vietos tiekėjams konkuruoti tarptautiniu mastu.
Ar elektra iš Baltijos bus pigesnė?
Diskusijose kartotas teiginys, kad jūrinės vėjo elektrinės, didindamos stabilios gamybos apimtis, gali prisidėti prie mažesnių vidutinių elektros kainų. Tačiau kartu akcentuota, kad kainą vartotojams lems ne vien jėgainių savikaina, bet ir tai, kaip greitai bus pritaikyti tinklai bei išplėtotos balansavimo priemonės.
Operatoriams ir energetikos grupėms tenka spręsti infrastruktūros klausimą: dideli generacijos pajėgumai šalies šiaurėje reiškia būtinybę stiprinti perdavimo ir skirstomuosius tinklus, diegti lankstumo sprendimus ir spartinti energijos kaupimo projektus. Be šių investicijų dalis pagamintos energijos gali būti ribojama, o tai mažintų ekonominę naudą.
Teisinio stabilumo tema nuskambėjo kaip viena svarbiausių žinučių finansuotojams. Ekspertai įspėja, kad dažni taisyklių keitimai, net jei daromi siekiant patikslinti sistemą, gali apsunkinti projektų finansavimą, todėl naujos nuostatos turi būti parengtos aiškiai ir numatant pereinamuosius laikotarpius.
Artėjant kitoms procedūroms, įskaitant planuojamus 2027 metų konkursus, vis didesnę reikšmę turės ir ne kainos kriterijai. Tai gali apimti tiekimo grandinės atsparumą, pramoninių pajėgumų kūrimą Europoje ir kitus rodiklius, kuriuos reikės tiksliai apibrėžti, kad būtų išvengta ginčų ir užtikrintas skaidrumas.
Leave a Reply