CP v2

Tag: Pica

  • Ši pica tinka lieknėjant: paprastas triukas ir iki 45 g baltymų vienoje porcijoje

    Ši pica tinka lieknėjant: paprastas triukas ir iki 45 g baltymų vienoje porcijoje

    Ar galima valgyti picą lieknėjant?

    Pica dažnai laikoma riebiu ir kaloringu pasirinkimu, tačiau jos maistinė vertė labiausiai priklauso nuo tešlos ir priedų. Renkantis plonesnę tešlą, daugiau daržovių ir liesesnius baltymų šaltinius, pica gali tapti visaverčiu patiekalu net ir metant svorį.

    Mitybos specialistai primena, kad svorio pokytį pirmiausia lemia bendras paros energijos balansas, o ne vienas konkretus patiekalas. Todėl pica gali tilpti į racioną, jei kontroliuojamos porcijos, ribojami itin riebūs priedai ir padažai.

    Kas picą paverčia kaloringa bomba?

    Didžiausi kalorijų „keltuvai“ dažniausiai yra stora tešla, daug sūrio, riebios dešros, šoninė ir majoneziniai padažai. Prie to prisideda ir gausūs papildomi padažai, kurie lengvai prideda šimtus papildomų kalorijų, nors sotumo beveik nesuteikia.

    Ne mažiau svarbi ir druskos bei sočiųjų riebalų gausa, ypač kai pica valgoma dažnai. Tokiu atveju verta dažniau rinktis naminį variantą, nes tuomet paprasčiau kontroliuoti ingredientus ir jų kiekius.

    Baltyminė picos tešla su skyrų

    Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo baltymingos picos idėja, kurios pagrindas yra skyras ir nedidelis kiekis miltų. Tokia tešla paprastai būna sotesnė, o didesnis baltymų kiekis gali padėti ilgiau išlaikyti sotumą, kas ypač aktualu mažinant svorį.

    Šio tipo receptuose dažnai akcentuojama, kad viena porcija gali turėti iki 45 gramų baltymų, priklausomai nuo naudojamo sūrio ir mėsos pasirinkimo. Vis dėlto galutinis rezultatas labiausiai priklauso nuo konkrečių produktų maistingumo ir porcijos dydžio.

    Tešlai paprastai naudojama apie 150 gramų natūralaus skyro, maždaug 90 gramų miltų ir šiek tiek kepimo miltelių bei druskos. Skoniui pridedama raudonėlio ar česnako miltelių, o pagrindui tinka pomidorų koncentratas ar tirštesnis pomidorų padažas be pridėtinio cukraus.

    Ant viršaus dažniausiai dedama liesesnė „mozzarella“, šiek tiek kumpio ar saliamio ir daugiau daržovių. Norint dar labiau sumažinti kalorijų kiekį, dalį sūrio galima pakeisti daržovėmis, o mėsos priedus rinktis liesesnius.

    Tešla užminkoma, iškočiojama ir kepama iki 240 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 18–20 minučių. Kad pica būtų traškesnė, ją patariama kepti ant įkaitintos skardos ar picos akmens, o padažų kiekį laikyti saikingą.

    Jei tikslas yra lieknėti, svarbu nepamiršti ir bendro dienos konteksto: pica neturėtų tapti kasdieniu įpročiu, o šalia verta pridėti daržovių salotų. Tokiu būdu patiekalas bus sotesnis, o bendra lėkštė labiau subalansuota.

  • Šefai pataria: vienas triukas orkaitėje ir pica bus rumena bei traški kaip iš picerijos

    Naminė pica dažnai nuvilia ne dėl tešlos ar ingredientų, o dėl vienos priežasties: namų orkaitė retai pasiekia tokias sąlygas kaip malkomis kūrenamos picos krosnys. Vis dėlto keliais paprastais sprendimais galima priartėti prie rezultato, kai kraštai apskrunda, o padas išlieka traškus.

    Svarbiausias principas yra labai aukšta temperatūra ir maksimaliai įkaitintas paviršius, ant kurio kepama pica. Kuo karščiau, tuo greičiau tešla iškyla ir sutvirtėja, o sūris tirpsta tolygiai, neatskirdamas riebalų, todėl pica atrodo ir skaniau, ir valgosi lengviau.

    Temperatūra lemia beveik viską

    Jei orkaitė leidžia, ją verta įkaitinti iki 250 laipsnių ir picą kepti apie 10 minučių, stebint, kaip keičiasi kraštų spalva. Orkaitėse, kurios pasiekia 270 laipsnių, 30 centimetrų skersmens pica dažnai iškepa per 5–7 minutes.

    Kepant 220–230 laipsnių temperatūroje su įjungtu kaitinimu iš viršaus ir apačios, dažniausiai prireikia 10–12 minučių. Storesnės, amerikietiško stiliaus picos tešla paprastai kepama žemesnėje 200–220 laipsnių temperatūroje ir ilgiau, apie 15–20 minučių, kad vidus spėtų iškepti.

    Didžiausia klaida – šalta skarda

    Viena dažniausių priežasčių, kodėl picos padas lieka minkštas, yra kepimas ant neįkaitintos skardos. Sprendimas paprastas: skardą ar groteles reikia kaitinti kartu su orkaite bent 30 minučių, kad pica patektų ant įkaitusio metalo.

    Praktikoje tai reiškia, kad tešlą geriausia uždėti ant kito paviršiaus, o į orkaitę perkelti tik tada, kai skarda jau įkaitusi. Taip šiluma iš karto „užrakina“ pado struktūrą ir padeda išgauti traškumą, kurio dažniausiai ir tikimasi.

    Popierius gali sugadinti rezultatą

    Dar viena klaida – kepimo popierius, kai temperatūra viršija 230 laipsnių. Tokiomis sąlygomis popierius gali pradėti tamsėti, trupėti ar svilti, o tai ne tik gadina skonį, bet ir apsunkina kepimą.

    Vietoje jo tešlą galima dėti tiesiai ant švarios skardos, lengvai pabarstytos miltais arba plonai pateptos aliejumi. Norint dar geresnio efekto, padeda picos akmuo ar plieninė kepimo plokštė, kuri sukaupia daugiau šilumos ir leidžia iškepti picą greičiau.

    Jei pabaigoje norisi labiau apskrudusių kraštų, trumpam galima įjungti grilio funkciją ir kelias akimirkas stebėti, kad kraštai neperkeptų. Taip išgaunami apetitą keliantys, lengvai parudavę burbuliukai ant picos bortelių.