CP v2

Tag: Pienininkystė

  • Tyrimas šokiruoja: pieną galima gaminti be karvių, o žemės reikėtų net 96 proc. mažiau

    Tyrimas šokiruoja: pieną galima gaminti be karvių, o žemės reikėtų net 96 proc. mažiau

    Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas rodo, kad pieno baltymus gaminant vadinamąja precizine fermentacija žemės poreikis galėtų būti iki 96 proc. mažesnis nei tradicinėje pienininkystėje. Mokslininkai pabrėžia, kad didžiausią skirtumą lemia tai, jog nebereikėtų nei auginti pašarų, nei laikyti didelių galvijų bandų.

    Žemės naudojimo klausimas tampa vis aštresnis, nes žemės ūkis užima didelę dalį tinkamos gyventi planetos sausumos, o gyvulininkystė čia sudaro didžiausią „pėdsaką“. Tuo pat metu gyvūninės kilmės produkcija pasaulinei mitybai suteikia santykinai mažesnę dalį kalorijų, palyginti su užimamais plotais.

    Kas yra precizinė fermentacija

    Precizinė fermentacija remiasi mikroorganizmų, pavyzdžiui, mielių ar grybų, panaudojimu tam tikriems ingredientams pagaminti. Šiuo atveju jie „užprogramuojami“ gaminti pieno baltymus, kurie vėliau gali būti naudojami kuriant gėrimus ar kitus produktus, panašius į įprastą pieną.

    Tyrėjai aiškina, kad tokiose alternatyvose pieno baltymai dažnai derinami su augalinės kilmės riebalais ir angliavandenių šaltiniais, todėl galutinis produktas gali būti be laktozės ir cholesterolio. Maistinės sudėties požiūriu dalis vitaminų ir mineralų gali būti pridedami, kad produktas labiau atitiktų vartotojų lūkesčius.

    Kiek žemės būtų galima „susigrąžinti“

    Tyrime skaičiuota, kiek žemės reikia pagaminti vienai metrinei tonai precizinės fermentacijos pagrindu pagaminto pieno produkto, ir tai palyginta su pieninių karvių ganyklomis bei pašarams auginamais pasėliais. Skirtumas, anot autorių, būtų ryškus net ir dalinai pakeitus įprastą gamybą.

    Skaičiuojama, kad pakeitus 20 proc. šalies pieno gamybos, būtų atlaisvinta vidutiniškai apie 859 kilohektarai žemės. Visiškai pakeitus tradicinę pienininkystę, potencialiai būtų atlaisvinta apie 4 294 kilohektarai, tai prilyginta teritorijai, artimai Danijos žemyninės dalies plotui.

    „Atsisakius gyvūnų auginimo ir jų pašarų gamybos, žemės taupymo potencialas gali būti reikšmingas“, – teigia tyrimo autoriai. Jie priduria, kad atlaisvinti plotai galėtų būti panaudoti įvairiai: nuo gamtos atkūrimo ir miškų plėtros iki būsto plėtros ar kitų maisto produktų gamybos.

    Kodėl tai svarbu klimato tikslams

    Tyrėjai akcentuoja, kad tokios technologijos galėtų padėti spręsti dilemą, su kuria susiduria politikos formuotojai: kaip mažinti žemės ūkio poveikį aplinkai nemažinant pagaminamo maisto kiekio. Jungtinė Karalystė, kaip ir kitos Europos šalys, svarsto, kaip iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumo tikslus, o žemės naudojimas čia yra vienas jautriausių klausimų.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vien žemės „sutaupymas“ nėra vienintelis kriterijus. Tam, kad precizinė fermentacija taptų plačiai taikoma, svarbūs ir kiti veiksniai: energijos šaltiniai gamybai, reguliavimas, produktų sauga, vartotojų pasitikėjimas bei kaina, kuri lemtų konkurencingumą su įprastu pienu.

    Ši kryptis laikoma viena sparčiausiai besivystančių alternatyvių baltymų ir naujos kartos maisto gamybos sričių. Kadangi pieno vartojimas pasaulyje išlieka aukštas ir kai kur auga, vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie leistų išlaikyti pasiūlą mažesnėmis aplinkos sąnaudomis.

  • Ūkininkai įspėja dėl ŽŪM krypties: smulkiesiems nauji ribojimai, daliai sektorių – nulis

    Žemės ūkio ministerijoje svarstomi Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo pokyčiai smulkiuose ir šeimos ūkiuose kelia nerimą. Ūkininkų atstovai tvirtina, kad siūlymai gali didinti administracinę naštą ir labiau remti atskiras šakas, o daliai veiklų palikti mažiau galimybių.

    Diskusijos paaštrėjo po Stebėsenos komiteto posėdžio, kuriame aptarti aktyvaus ūkininko kriterijai, planuojama parama kartų kaitai ir skubios kompensacijos dėl išaugusių sąnaudų. Ūkininkų organizacijos akcentuoja, kad viešojoje erdvėje smulkūs ūkiai vis dažniau sutapatinami su vadinamaisiais sofos ūkininkais, nors tai nėra tas pats.

    Aktyvaus ūkininko riba mažėtų

    ŽŪM siūlė keisti aktyvaus ūkininko atpažinimo logiką, mažinant tiesioginių išmokų ribą, iki kurios pareiškėjas automatiškai laikomas aktyviu. Vietoje 2 000 eurų būtų taikoma 1 000 eurų riba, o tai reikštų, kad didesnei daliai pareiškėjų atsirastų papildomi įsipareigojimai.

    Ministerijos posėdyje minėta, kad tokie pareiškėjai sudaro apie 16 proc. visų deklaruojančių, tai yra 18 064 ūkiai. Smulkių ūkių atstovai perspėja, kad papildomos procedūros gali tapti kritinės šeimos ūkiams, kurie realiai gamina produkciją, bet veikia mažais mastais.

    „Smulkus ūkis ir sofos ūkininkas nėra tas pats. Jei prižiūrimi plotai ir gaminama produkcija, parama turi būti skiriama pagal aiškius, teisingus kriterijus“, – sakė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė.

    Jos teigimu, rizika kyla tada, kai tikslas identifikuoti piktnaudžiavimą virsta plačiu reikalavimų išplėtimu visiems mažesniems ūkiams. Tokiu atveju dalis ūkių gali pasitraukti ne dėl veiklos stokos, o dėl biurokratinės ir finansinės naštos.

    Ūkių perėmimas ir sektoriniai prioritetai

    Diskusijų kelia ir planuojama priemonė Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo, kuri turėtų prisidėti prie kartų kaitos kaime. Ūkininkų atstovai atkreipia dėmesį, kad projekte ryškiai išskiriama pieninė gyvulininkystė, numatant papildomus atrankos balus būtent šiai šakai.

    Kritikai pabrėžia, kad vienas tikslų turėtų būti ir platesnė vietinės produkcijos pasiūla, ypač daržovių, vaisių ir uogų sektoriuose, kur importo dalis išlieka didelė. Jų nuomone, kartų kaitą geriausiai skatintų parama naujai ateinantiems, kvalifikaciją turintiems žmonėms, o ne tik jau veiklą vykdantiems ūkiams.

    „Jeigu parama pasiekia tik tuos, kurie ir taip ūkininkauja, naujų ūkių neatsiranda. Priemonė turi realiai atverti kelią naujiems žmonėms kaime“, – teigė E. Markevičiūtė.

    Paramos schema ir deklaravimo idėja

    Posėdyje taip pat pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios paramos schema kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Pagal aptartą modelį didžioji dalis lėšų būtų skiriama už deklaruotą plotą, o atskira dalis – už pienines karves, taikant ribas iki 300 hektarų ir iki 300 pieninių karvių.

    Ūkininkų organizacijos kelia klausimą, ar toks paskirstymas nekuria dvigubo pranašumo vienai veiklai, kai tuo pat metu pievų, skirtų prekinių žolinių pašarų gamybai, į kompensuojamas kultūras gali būti neįtraukiamos. Tai ypač aktualu mėsinei galvijininkystei ir kitiems gyvulininkystės ūkiams, kurių sąnaudos taip pat išaugo, o supirkimo kainos pastaraisiais metais patyrė reikšmingų svyravimų.

    Kitas aptartas klausimas – idėja plėsti privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams. Ūkininkų atstovai ragina prieš įvedant naują prievolę įvertinti jos administracinį efektą, kad pareiga netaptų papildoma našta smulkiausiems ūkiams ir kontrolę vykdančioms institucijoms.

    Žemdirbių organizacijos tikisi, kad galutiniai sprendimai bus derinami su socialiniais partneriais ir apims skirtingus sektorius, nes geopolitiniai, klimato ir rinkos svyravimai paliečia visus ūkius. Jų vertinimu, ilgalaikis planavimas turėtų skatinti mišrius ūkius ir regionų gyvybingumą, o ne vienos krypties specializaciją.

  • Ūkininkai įspėja: ŽŪM siūlymai dėl išmokų ir kontrolės gali smogti 18 000 smulkių ūkių

    Žemės ūkio ministerijos siūlomi pokyčiai, aptarti Stebėsenos komiteto posėdyje, kelia įtampą smulkiems ir šeimos ūkiams. Žemdirbių atstovai sako, kad kryptis vis labiau palanki grūdininkystei, o dalis gyvulininkystės ir mišrių ūkių poreikių lieka nuošalyje.

    Diskusijų centre atsidūrė planai griežtinti „aktyvaus ūkininko“ atpažinimo kriterijus ir kartu plėsti kontrolę. Ūkininkai baiminasi, kad kova su vadinamaisiais sofos ūkininkais gali virsti papildoma našta tiems, kurie realiai dirba, bet deklaruoja mažesnius plotus.

    „Aktyvaus ūkininko“ riba

    Ministerija siūlė mažinti tiesioginių išmokų ribą, iki kurios ūkininkas automatiškai laikomas aktyviu, nuo 2 000 iki 1 000 eurų. Pagal ŽŪM pateiktus skaičius, tai paliestų apie 16 proc. deklaruojančiųjų, iš viso 18 064 ūkius.

    Ūkininkų organizacijos pabrėžia, kad tokia korekcija reikštų daugiau dokumentavimo ir papildomų įsipareigojimų tiems, kurie viršija 1 000 eurų ribą. Kritikai primena, kad didesnė administracinė našta prieštarautų viešai deklaruotam siekiui supaprastinti ūkininkavimą ir mažinti biurokratiją.

    „Smulkus ūkis ir sofos ūkininkas nėra tas pats: jei plotai prižiūrimi ir produkcija gaminama, parama turi būti prieinama“, – sakė posėdyje dalyvavusi Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė.

    Parama ūkių perėmimui

    Ūkininkų atstovams klausimų sukėlė ir ŽŪM siūlyta priemonė, skirta bendradarbiavimui dėl ūkių perėmimo. Pagal svarstytą projektą už pieninės gyvulininkystės ūkio perėmimą numatyta skirti 20 atrankos balų, o analogiškų sektorinių prioritetų kitoms šakoms nenumatyta.

    Žemdirbiai akcentuoja, kad kartų kaitos problema kaime turėtų būti sprendžiama platesniu mastu, pritraukiant naujus žmones į žemės ūkį, o ne tik stiprinant jau veikiančius ūkius. Jie taip pat atkreipia dėmesį į vietinės daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės svarbą, ypač viešajam maitinimui ir vaikų mitybai.

    Deklaravimas ir skubios kompensacijos

    Posėdyje nuskambėjo ir idėja apie privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams. Ūkininkų atstovų vertinimu, prieš plečiant pareigas būtina aiškiai įvardyti naudą ir įvertinti, ar mažiausi ūkiai bei valstybės institucijos pajėgtų suvaldyti išaugusį administravimo mastą.

    Taip pat pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios paramos schema kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Pagal svarstytą modelį apie 16,6 mln. eurų būtų skiriama už plotą, o 3 mln. eurų – už pienines karves, tuo metu pievoms, skirtoms prekinių žolinių pašarų gamybai, kompensuojamų kultūrų sąraše vietos nenumatyta.

    Gyvulininkystės ir mišrių ūkių atstovai pabrėžia, kad sąnaudų šuoliai palietė visus, o kompensacijų logika turėtų būti neutrali sektorių atžvilgiu. Jie ragina paramos schemą tikslinti kartu su socialiniais partneriais, kad nė vienas realiai gaminantis ūkis neliktų už ribos.

    Ūkininkų organizacijos perspėja, kad pavieniai pakeitimai, sudėti į vieną paketą, gali paskatinti smulkių ir vidutinių ūkių traukimąsi, o tai ilgainiui silpnintų kaimo gyvybingumą ir maisto gamybos įvairovę. Žemdirbiai tikisi, kad galutiniai sprendimai bus priimami įvertinus poveikį skirtingiems sektoriams ir užtikrinant vienodas konkurencines sąlygas.