Tag: Pieno ūkiai

  • Razma perspėja: 20 mln. eurų parama gali didinti atskirtį – prašo ministro skaičių

    Vertindamas Žemės ūkio ministerijos siūlomą 19,576 mln. eurų pagalbos paketą, Plungės rajono savivaldybės tarybos ir Telšių regiono plėtros tarybos narys socialdemokratas Giedrius Razma ragina atsisakyti ūkininkų supriešinimo. Jo teigimu, esminis klausimas yra paprastas: ar parama pasieks tuos ūkius, kuriems jos šiandien reikia labiausiai.

    Pasak politiko, vien tik hektarų ar melžiamų karvių skaičius yra patogus administruoti kriterijus, tačiau jis neparodo realios ūkių padėties skirtinguose regionuose. Nederlingos žemės, didesnės sąnaudos ir mažesnės pajamos, anot jo, lemia nevienodas starto pozicijas, todėl vienodas tarifas nebūtinai reiškia teisingą rezultatą.

    Ar vienodas tarifas teisingas?

    Pagal ministerijos aptariamą modelį augalininkystės ūkiams preliminariai būtų mokama po 9,77 euro už hektarą, taikant 300 hektarų ribą. Pieno gamintojams numatyta po 18,34 euro už melžiamą karvę, taip pat iki 300 karvių.

    G. Razmos teigimu, tokios „lygios taisyklės“ realybėje gali sustiprinti atotrūkį, jei neįvertinamas ūkių pažeidžiamumas. Jis atkreipia dėmesį, kad pieno sektoriuje supirkimo kainos tarp ūkių gali ženkliai skirtis, o vienoda išmoka už karvę tokiu atveju vieniems tampa tik priedu, kitiems – išgyvenimo klausimu.

    „Klausimas nėra, kuriam sektoriui paramą atimti. Klausimas – kaip turimą sumą paskirstyti taip, kad ji padėtų ūkiams, kurie dėl nederlingų žemių, mažesnių pajamų ar sudėtingesnių sąlygų susiduria su didžiausia išlikimo rizika“, – sakė G. Razma.

    Nederlingos žemės ir pievų paradoksas

    Politikas išskiria Žemaitijos savivaldybes, kuriose dirvožemių našumas mažesnis, o reikšmingą dalį žemės ūkio naudmenų sudaro daugiametės pievos ir ganyklos. Jo teigimu, vien Telšių regiono savivaldybėse deklaruojami pievų plotai sudaro dešimtis tūkstančių hektarų, tačiau siūlomoje schemoje papildoma išmoka už tokius plotus gali būti nenumatyta.

    G. Razmos vertinimu, daugiametės pievos statusas savaime nereiškia neveiklumo, nes jis atsiranda, kai plotas ilgą laiką naudojamas žoliniams pašarams ir nėra įtraukiamas į sėjomainą. Valstybė tokių pievų suarimą riboja, todėl, anot jo, būtų nelogiška, jei toks teisinis statusas virstų kliūtimi gauti pagalbą realią veiklą vykdantiems ūkiams.

    „Ar teisinga, kad žmogus, daugelį metų prižiūrėjęs pievas, jose ganęs galvijus ir laikęsis valstybės nustatytų reikalavimų, dabar paliekamas už paramos schemos ribų?“ – sakė G. Razma.

    Prašymas paviešinti skaičius

    G. Razma ragina iki galutinio sprendimo paskelbti, kaip 19,576 mln. eurų būtų paskirstyta pagal savivaldybes, vietoves su gamtinėmis kliūtimis, sektorius ir ūkių dydžio grupes. Jo teigimu, pieno ūkių atveju taip pat būtina pateikti paramos gavėjų pasiskirstymą pagal faktines supirkimo kainų grupes, kad būtų aišku, ar pagalba tikrai pasiekia silpniausius.

    Kaip galimą kryptį jis įvardija didesnį tarifą pirmiesiems hektarams ar pirmiesiems gyvuliams, taip labiau remiant smulkius ir vidutinius ūkius. Taip pat siūloma svarstyti kriterijus, kurie leistų įtraukti realiai gyvulininkystei ir pašarų ruošimui naudojamas daugiametes pievas, pavyzdžiui, siejant paramą su sutartinių gyvulių rodikliais.

    Politikas teigia šiuos klausimus kelsiantis regiono ir nacionaliniu lygmeniu, akcentuodamas, kad ribotos viešosios lėšos pirmiausia turėtų mažinti regioninę atskirtį. Jo vertinimu, paramos tikslas turi būti ne mechaninis išmokėjimas, o apčiuopiamas poveikis ūkių atsparumui ir kaimo gyvybingumui.

  • Pieno ūkininkams – 30 mln. eurų avansas anksčiau: kiek gausite už karvę ir kas rizikuoja negauti

    Pieno ūkius šį rudenį pasieks anksčiau pradedamos mokėti avansinės susietosios pajamų paramos išmokos už pienines karves. Nuo rugsėjo 16 dienos daugiau kaip 11 000 gavėjų per pirmąsias mokėjimų dienas turėtų pasidalyti daugiau kaip 30 mln. eurų, tai sudaro apie 87 proc. planuojamos avansinės dalies.

    Šiemet avansai pradedami mokėti maždaug mėnesiu anksčiau nei pernai, todėl daliai ūkių tai gali tapti svarbia apyvartinių lėšų injekcija prieš sezoniškai didesnes išlaidas. Žemės ūkio sektoriuje tai ypač aktualu dėl pašarų ruošimo, energijos, darbo jėgos ir veterinarijos sąnaudų svyravimų.

    Keturi tarifai pagal bandos dydį

    2026 metais avansinės susietosios paramos už pienines karves dydžiai suskirstyti į keturias pakopas pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių. Už pirmąsias 10 karvių (imtinai) numatyta 156,20 euro už pieninę karvę.

    Už 11–50-ąją karvę (imtinai) nustatyta 200,90 euro išmoka, o už 51–150-ąją karvę (imtinai) – 223,20 euro. Nuo 151-osios karvės ir daugiau avansinė išmoka sieks 167,30 euro už pieninę karvę.

    Papildomos išmokos kooperatyvams ir tyrimams

    Numatytos ir dvi papildomos avansinės dalys, kurios gali padidinti galutinę išmoką konkrečiam laikytojui. Papildomi 22,50 euro už pieninę karvę bus mokami tais atvejais, kai laikytojas buvo pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys ir pieną pardavė tam kooperatyvui.

    Dar 7,50 euro už pieninę karvę bus skiriama laikytojams, kurių tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose. Tokios priemokos dažniausiai siejamos su skaidresne rinkos struktūra, geresniu derybiniu ūkių svoriu ir duomenimis grįstu bandų valdymu.

    Kada pinigai gali nepasiekti sąskaitos

    Avansinė išmokos dalis nebus mokama pareiškėjams, kurių patikrinimai dėl atitikties paramos teikimo reikalavimams dar nėra baigti. Praktikoje tai reiškia, kad išmokėjimo terminai gali nusikelti, jei nustatoma neatitikimų deklaracijose, registruose ar faktiniuose valdos duomenyse.

    Visai 2026 metų paramai už pienines karves numatyta 46,2 mln. eurų, o avansinei daliai – 34,5 mln. eurų. Avansinės išmokos gali būti mokamos iki lapkričio 30 dienos, o likusi paramos dalis planuojama nuo gruodžio 1 dienos.

    Paramos dydžiai ir mokėjimo tvarka nustatyti žemės ūkio ministro įsakymuose ir administravimo taisyklėse. Ūkiams, kurie planuoja pinigų srautus, svarbiausia įsivertinti, kuriai pakopai priskiriama banda, ar tenkinamos priemokų sąlygos ir ar nėra rizikų, dėl kurių mokėjimas galėtų vėluoti.

  • Karščio rekordai Italijoje smogia sūrio bankams: brangsta „Parmigiano Reggiano“, kyla rizika paskoloms

    Karščio rekordai Italijoje smogia sūrio bankams: brangsta „Parmigiano Reggiano“, kyla rizika paskoloms

    Šiaurės Italiją šią vasarą užklupus karščio bangoms, netikėtų problemų patiria vadinamieji sūrio bankai – klimato kontroliuojami sandėliai Emilijos-Romanijos regione, kuriuose laikomi bręstantys „Parmigiano Reggiano“ sūrio ratai. Jie naudojami kaip užstatas ūkininkų paskoloms, tačiau ekstremalios temperatūros išaugino energijos sąnaudas ir didina rizikas visoje tiekimo grandinėje.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – bankas „Credito Emiliano“ (Credem), kuris dar nuo 1953 metų priima jaunus „Parmigiano Reggiano“ sūrio ratus kaip užstatą. Jo dukterinė įmonė „Magazzini Generali delle Tagliate“ Reggio Emilia ir Modenos apylinkėse brandina daugiau nei 500 000 ratų, kurių vertė viršija 300 mln. eurų.

    Modelis paprastas: gamintojai iš anksto gauna 60–80 proc. sūrio rato vertės, nes šis produktas privalo bręsti mažiausiai 12 mėnesių, o dažnai – 24 ar net 36. Smulkesniems pieno ūkiams tai leidžia išvengti apyvartinių lėšų trūkumo laikotarpiu, kai produkcija dar negali būti parduota.

    Pastaraisiais metais tradicinę sistemą papildo skaitmeniniai sprendimai. Dalis sandorių perkeliami į blokų grandinės principu veikiančias sistemas, todėl ūkininkai gali įkeisti sūrio ratus jų neišvežant iš savo patalpų, o tai didina skolinimo lankstumą ir mažina logistikos apkrovas.

    Vis dėlto karštis smogia ten, kur sistema jautriausia – sandėlių mikroklimatui. Banko valdomuose saugyklų kompleksuose piko metu elektros suvartojimas šiemet buvo maždaug 30 proc. didesnis, todėl teko modernizuoti vėsinimo įrangą ir katilus, gerinti pastatų izoliaciją bei plėsti atsinaujinančios energijos pajėgumus.

    Problemos prasideda fermose

    Ekstremalios temperatūros poveikis prasideda ne sandėlyje, o tvarte. Kai oro temperatūra viršija 40 laipsnių, karvės daugiau guli, mažiau ėda, o pieno kiekis gali sumažėti iki 10 proc., todėl sūrio gamintojams tenka taikytis prie mažesnės žaliavos pasiūlos.

    „Ekstremalus karštis veikia pieno kokybę ir kiekį“, – sakė „Parmigiano Reggiano“ konsorciumo prezidentas Nicola Bertinelli.

    Situaciją komplikuoja griežtos kilmės taisyklės: „Parmigiano Reggiano“ galima gaminti tik penkiose Italijos provincijose, o karvės turi būti šeriamos tose pačiose teritorijose užauginta žole ir šienu. Sausros sezonas tiesiogiai paveikia pašarus, bandą ir galutinę produkcijos apimtį.

    Rizikos yra ne tik vietinės. Konsorciumo duomenimis, 2025 metais Italijoje pagaminta 4,19 mln. „Parmigiano Reggiano“ ratų, o vartotojų rinkos apyvarta siekė apie 4 mlrd. eurų, todėl net santykinai nedideli gamybos ar sąnaudų pokyčiai gali persiduoti į kainas ir finansavimo sąlygas.

    Karštis ir ekonomika: poveikis vėluoja

    Ekonomistai pabrėžia, kad karščio žala dažnai išryškėja netiesiogiai ir su laiko vėlavimu. Poveikis, prasidėjęs pieno ūkyje, vėliau pasiekia sandėlius, tada bankų balansus, o galutinai – produktų kainodarą ir kreditavimo sąlygas žemės ūkyje.

    Europos Centrinio Banko 2026 metais paskelbtame tyrime pažymima, kad pietinės Europos ekonomikos, tokios kaip Italija ar Ispanija, kai kuriose srityse yra geriau prisitaikiusios prie karščio nei šiaurinės, tačiau bendri skaičiai gali slėpti ryškius nuostolius atskirose grandyse. Sūrio bankų atvejis rodo, kaip klimato rizika tampa ne tik žemės ūkio, bet ir finansų sektoriaus klausimu.

  • Ukmergėje vaikai mokėsi ūkiuose: savivaldybė ūkininkams įteikė padėkas už gyvulininkystės pamokas

    Ukmergės rajono savivaldybė šių mokslo metų gegužės mėnesį surengė septynias edukacines išvykas vyresniųjų grupių ikimokyklinukams į gyvulininkystės ūkius. Vaikai natūralioje aplinkoje susipažino su galvijų auginimu, gyvūnų priežiūra ir ūkininko darbo kasdienybe.

    Edukacijų metu mažieji stebėjo, kaip organizuojamas pieno ūkis, kuo svarbi gyvūnų gerovė ir kodėl higiena bei atsakinga priežiūra yra būtinos. Vaikams buvo pristatyta, kaip pienas ir jo produktai pasiekia stalą, o pažintį sustiprino galimybė paragauti šviežių pieno produktų.

    Birželio 4 dieną savivaldybė ūkininkams už bendradarbiavimą įteikė padėkas. Ukmergės rajono savivaldybės vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas mero Dariaus Varno padėkos raštus perdavė ūkių šeimininkams.

    Padėkos skirtos Daliai ir Gintarui Stankevičiams bei Žibutei ir Sigitui Razvadauskams. Kartu ūkininkams įteiktos ir vaikų pagamintos simbolinės dovanėlės, tapusios bendrystės ženklu po susitikimų ūkiuose.

    Toks savivaldybės ir ūkininkų bendradarbiavimas prisideda prie ankstyvojo ugdymo turinio praturtinimo praktinėmis patirtimis. Specialistai pabrėžia, kad reali pažintis su žemės ūkiu padeda vaikams geriau suprasti maisto kilmę, formuoja pagarbą gyvūnams ir skatina sąmoningesnius mitybos įpročius.

    Savivaldybės atstovai ūkių šeimininkams dėkojo už atvirumą ir šiltą priėmimą, pabrėždami jų indėlį ugdant vaikų smalsumą ir praktinį pažinimą. Tikimasi, kad tokios edukacijos bus tęsiamos ir kitais metais, įtraukiant dar daugiau ugdymo įstaigų bendruomenių.