Tag: Pietūs

  • Paprastą kumpio sumuštinį paįvairinkite raudonuoju „Red Leicester“ sūriu: kuo jis ypatingas

    Kumpio sumuštinis gali būti ir paprastas, ir „prabangesnis“ – tam kartais užtenka vieno ingrediento. Jei norisi pakeisti įprastą čederį ar šveicarišką sūrį, siūloma išbandyti anglišką raudonąjį „Red Leicester“.

    Tai tradicinis sūris, pavadintas pagal Anglijos Lesteršyro grafystę, kur, kaip nurodoma, jis atsirado dar XVII amžiuje. Dėl sodresnio skonio jis dažnai minimas kaip vienas tinkamiausių pasirinkimų prie kumpio.

    „Red Leicester“ išsiskiria sudėtingu, riešutiniu, saldžiai sūriu skoniu ir drėgna, bet trapesne tekstūra. Karamelės natos, kurias jam priskiria gurmanai, gerai papildo įvairų kumpį – ir sūresnį, ir saldesnį, ir dūmintą.

    Dar vienas privalumas – ryški rausvai oranžinė spalva, kuri sumuštiniui suteikia daugiau vizualaus apetito. Skoniu šis sūris artimas čederiui, todėl patiks tiems, kurie prie kumpio mėgsta klasiką, bet ieško šviežesnio varianto.

    Kaip pasirinkti ir su kuo derinti

    Jei norite subtilesnio skonio, verta rinktis jaunesnį „Red Leicester“ – jis papildys sumuštinį neužgoždamas kitų ingredientų. Brandintas, ilgiau laikytas variantas bus ryškesnis ir labiau „pagrindinis“ akcentas šalia kumpio.

    Norint išlaikyti anglišką nuotaiką, prie šio sūrio tinka tradiciniai britiški pagardai: krienai, „Branston pickle“ ar aštresnės angliškos garstyčios. Tokie priedai suteikia aštrumo ir subalansuoja saldžiai sūrų sūrio profilį.

    Kitas kelias – saldesni priedai. Marmeladas su savo saldžiarūgščiais, lengvai karstelėjusiais citrusų tonais gali paryškinti sūrio karamelės natas ir kartu pabrėžti kumpio sūrumą.

    Prie tokio sumuštinio tinka ir obuolių riekelės – traškumas bei gaivumas dera su čederio tipo sūriais, tad logiškai „susišneka“ ir su „Red Leicester“. Iš daržovių galima rinktis salotas, o jei norisi ryškesnės priešpriešos saldumui – pipiriškus žalumynus, pavyzdžiui, rukolą.

    Jei mėgstate karštus sumuštinius

    „Red Leicester“ gerai lydosi, todėl tinka karštiems sumuštiniams – keptam sumuštiniui, tostuotei ar panini. Jį galima naudoti ir saldžiai sūriems deriniams, kai šalia kumpio atsiranda džemas ar kiti saldesni priedai.

    Prie karšto, lydyto sūrio sumuštinio tiks ir paprasti, sotūs priedai: sriuba ar bulvytės. Esmė ta pati – vienas gerai parinktas sūris leidžia įprastą pietų klasiką paversti įdomesne.

  • Du kiaušiniai ir spagečiai: per 10 minučių keptuvėje paruošite hitą, kuris užkariauja internetą

    Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo idėja spagečius paversti keptuvėje kepamu blynu, primenančiu greitą picą. Principas paprastas: makaronai sumaišomi su žaliais kiaušiniais, kurie sutvirtina masę, o tada viskas apkepama iš abiejų pusių.

    Toks patiekalas patogus tuo, kad jam tinka ir vakar likę virti spagečiai. Kiaušinis sujungia makaronų gijas į vientisą paplotį, tačiau išlieka aiški makaronų tekstūra, todėl rezultatas nėra nei omletas, nei apkepas.

    Kad pietūs būtų sotesni, dažnai įmaišomos smulkiai pjaustytos daržovės, o norintiems daugiau skonio tinka kumpis, šoninė ar aštresnė dešra. Svarbu, kad priedai būtų supjaustyti mažais gabalėliais ir tolygiai pasiskirstytų, tuomet paplotis geriau laikosi ir lengviau apsiverčia.

    Kepant didžiausias dėmesys skiriamas dugno apskrudimui: kai apačia gražiai paruduoja, paplotis apverčiamas mentele. Jei keptuvė didelė, patogiau padėti sau lėkšte, kad apvertimas būtų vienu tiksliu judesiu, neardant formos.

    Pabaigoje ant viršaus dažnai beriama tarkuoto sūrio ir kelias minutes kepama uždengus dangčiu, kad sūris išsilydytų. Geriausiai tinka neprideganti keptuvė ir platesnė mentelė, nes tai sumažina riziką, kad makaronų paplotis subyrės.

    Toks greitas receptas išpopuliarėjo neatsitiktinai: tai paprastas būdas sunaudoti likučius, sutaupyti laiko ir vis tiek gauti sotų patiekalą. Be to, formatas patogus improvizacijoms, nes skonį lengva keisti prieskoniais ir tuo, ką turite šaldytuve.

  • Vienas ingredientas į maltinius pakeičia viską: būna sultingesni ir ilgiau sotūs

    Kodėl verta dėti ryžių?

    Į maltinių masę įmaišyti virti ryžiai padeda išlaikyti sultingumą ir minkštumą. Ryžiuose esantis krakmolas kepant sugeria dalį mėsos sulčių ir jas „užrakina“, todėl kotletai rečiau išsausėja.

    Dar viena priežastis praktiška: ryžiai padidina patiekalo tūrį nepakeisdami įprasto skonio, tad iš to paties kiekio faršo galima pagaminti daugiau porcijų. Tai taip pat patogus būdas sunaudoti nuo vakar likusius virtus ryžius.

    Ką svarbu žinoti prieš maišant

    Ryžius reikėtų išvirti iš anksto ir visiškai atvėsinti, kad masė netaptų per skysta. Per karšti ryžiai gali „ištirpdyti“ riebalus, o tai blogina maltinių struktūrą ir kepant didina byrėjimo riziką.

    Geriausiai tinka balti ryžiai, tačiau norint daugiau skaidulų galima rinktis ir ruduosius. Svarbiausia nepermaišyti faršo: kuo ilgiau minkyta masė, tuo kietesni kotletai, nes baltymai stipriau susijungia.

    Maltiniai su ryžiais: paprastas receptas

    Jums reikės apie 600 gramų maltos kiaulienos arba kiaulienos ir jautienos mišinio, 150 gramų ryžių, 1 vidutinio svogūno, 2 česnako skiltelių ir 1 kiaušinio. Skoniui tinka druska, pipirai, džiovintas mairūnas, o apvoliojimui pravers džiūvėsėliai.

    Ryžius išvirkite pasūdytame vandenyje, nukoškite ir atvėsinkite. Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustykite, viską trumpai sumaišykite su mėsa, kiaušiniu ir prieskoniais, suformuokite pailgus kotletus, apvoliokite džiūvėsėliuose.

    Kepkite įkaitintame aliejuje po 4–5 minutes iš kiekvienos pusės, kol gražiai apskrus ir vidus bus iškepęs. Patiekite su traškiomis salotomis, tarkuotomis morkomis, burokėliais ar agurkų salotomis – ryžiai kotletuose jau atstoja dalį garnyro.

  • Svoris nejuda? Mitybos specialistai paaiškino, ką būtina suvalgyti per pietus

    Kodėl pietums svarbus baltymas?

    Jei po pietų greitai vėl apima alkis ir norisi užkandžiauti, priežastis gali būti per mažas baltymų kiekis lėkštėje. Baltymai laikomi labiausiai sotinančiu makroelementu, todėl jie dažnai padeda ilgiau išlaikyti sotumą nei vien angliavandeniai ar riebalai.

    Didesnė baltymų dalis pietų metu gali palengvinti kalorijų kontrolę, nes mažėja spontaniškas užkandžiavimas. Tai siejama su hormoniniais mechanizmais: baltymai gali mažinti alkio hormono grelino aktyvumą ir didinti sotumo signalus, kuriuos siunčia tokie hormonai kaip PYY ir GLP-1.

    Raumenys ir riebalų mažinimas

    Bandant mesti svorį neretai mažėja ne tik riebalų, bet ir raumenų masė, ypač jei ryškiai sumažinamas kalorijų kiekis. Dėl to mitybos rekomendacijose pabrėžiama, kad kalorijų deficito laikotarpiu baltymų poreikis paprastai išauga.

    Mokslinėje literatūroje dažnai kartojama praktinė taisyklė siekti, kad kiekvienas pagrindinis dienos valgymas turėtų reikšmingą baltymų porciją. Dažnai minimas orientyras yra apie 30 gramų kokybiškų baltymų per valgymą, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo kūno masės, fizinio aktyvumo ir tikslo.

    Energijos svyravimai po pietų

    Dalis žmonių po pietų patiria ryškų energijos kritimą, o kartu atsiranda saldumynų ar papildomo maisto poreikis. Viena iš priežasčių gali būti staigesni gliukozės svyravimai, kai pietūs sudaryti daugiausia iš greitai pasisavinamų angliavandenių ir turi mažai baltymų.

    Baltymai lėtina virškinimą ir gali padėti sušvelninti cukraus kiekio kraujyje šuolius, todėl energijos lygis būna tolygesnis. Praktikoje tai reiškia, kad angliavandenius pietų metu verta derinti su baltymais ir skaidulomis, o ne rinktis vien bandeles, saldžius užkandžius ar saldintus gėrimus.

    Kaip paprasčiau padidinti baltymų kiekį

    Lengviausia baltymus padidinti planuojant pietus iš anksto, kad nereikėtų improvizuoti iš to, kas pasitaikė. Tam tinka paprasti sprendimai, kai šaldytuve ar spintelėje yra greitai paruošiamų baltymų šaltinių.

    Praktiški pasirinkimai gali būti graikiškas jogurtas ar varškė, kiaušiniai, ankštinės kultūros, liesa mėsa, tofu, taip pat konservuota žuvis, pavyzdžiui, tunas, lašiša ar sardinės. Kai kuriems žmonėms patogu naudoti ir baltymų miltelius, tačiau svarbu vertinti bendrą mitybos kokybę ir pridėtinio cukraus kiekį produktuose.

    Jei svoris ilgą laiką nejuda, vien baltymų didinimas ne visada išsprendžia problemą, nes svarbūs ir bendras kalorijų balansas, miegas, stresas bei fizinis aktyvumas. Esant lėtinėms ligoms ar įtarimui dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu.