Tag: Pilvinis nutukimas

  • Milijonas žmonių išsitikrino sveikatą: gydytojai įspėja, kurios bėdos plinta sparčiausiai

    Tyrimas atskleidė pavojingą tendenciją

    Daugiau nei 1 000 000 žmonių sveikatos patikrų duomenų analizė parodė, kad širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai išlieka itin paplitę. Tyrimo išvadose akcentuojama, kad daugeliui nustatytų pakitimų ilgą laiką nebūdingi aiškūs simptomai.

    Analizėje skelbiama, kad beveik kas antram tirtajam fiksuotos arterinio kraujospūdžio reikšmės, būdingos hipertenzijai. Dar dažniau nustatyti lipidų apykaitos sutrikimai, susiję su padidėjusiu cholesteroliu, jie paveikė daugiau nei 60 proc. dalyvių.

    Kodėl tylūs rodikliai pavojingi

    Padidėjęs kraujospūdis ir pakitęs cholesterolio profilis neretai progresuoja nepastebimai, todėl vien gera savijauta negarantuoja, kad kraujotakos sistema veikia sklandžiai. Būtent dėl to gydytojai pabrėžia profilaktinių tyrimų svarbą, ypač kai rizikos veiksniai kaupiasi metų metus.

    Hipertenzija didina insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo tikimybę. Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, dažnai vadinamas MTL arba LDL, siejamas su ateroskleroze, kai kraujagyslių sienelėse formuojasi plokštelės, galinčios susiaurinti spindį ir sukelti ūmias komplikacijas.

    Specialistai pabrėžia, kad prastas vieno tyrimo atsakymas dar nereiškia neišvengiamos ligos, tačiau rizika didėja priklausomai nuo amžiaus, rūkymo, fizinio aktyvumo stokos, cukrinio diabeto ir paveldimumo. Dėl to svarbiausia ne tik išsitirti, bet ir aptarti rezultatus su gydytoju, įvertinant bendrą rizikos profilį.

    Augantis svoris ir pilvinis nutukimas

    Tyrime išskiriama ir kita dažna problema, per didelė kūno masė. Nutukimas, vertinant pagal kūno masės indeksą, nustatytas daugiau nei 27 proc. dalyvių, o pilvinis nutukimas, vertinamas pagal liemens apimtį, fiksuotas net maždaug trims ketvirtadaliams tirtųjų.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad riebalinio audinio kaupimasis pilvo srityje siejamas su didesne metabolinių sutrikimų rizika, įskaitant atsparumą insulinui, 2 tipo cukrinį diabetą, hipertenziją ir širdies bei kraujagyslių ligas. Dėl to vis dažniau pabrėžiama liemens apimties svarba, nes vien kūno masės indeksas ne visada tiksliai atspindi riziką.

    Riebalinis audinys nėra tik energijos atsargos, jis veikia kaip aktyvus organas, dalyvaujantis hormonų, uždegiminių procesų ir apykaitos reguliavime. Po menopauzės jis taip pat tampa reikšminga estrogenų susidarymo vieta, todėl perteklinis riebalinis audinys gali turėti platesnių padarinių nei vien svorio pokytis.

    Inkstų funkcija, šlapimo rūgštis ir PSA

    Analizėje nurodoma, kad maždaug kas šeštam tirtajam nustatytas sumažėjęs eGFR rodiklis, mažesnis nei 60 ml per minutę. Šis rodiklis naudojamas inkstų filtracijos funkcijai įvertinti, tačiau vieno tyrimo nepakanka galutinei diagnozei, reikalingas vertinimas laike ir papildomi duomenys.

    Gydytojai pabrėžia, kad lėtinė inkstų liga dažniausiai nustatoma tuomet, kai pakitimai išlieka mažiausiai tris mėnesius arba yra kitų organo pažeidimo įrodymų. Ankstyvose stadijose ji gali nesukelti jokių simptomų, todėl rizikos grupėms, ypač sergantiems hipertenzija ar diabetu, rekomenduojama reguliariai tikrintis.

    Dar viena dažnai nustatyta problema, padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija, ji fiksuota maždaug kas penktam dalyviui. Hiperurikemija ne visada sukelia simptomus, tačiau daliai žmonių gali būti susijusi su podagros išsivystymu.

    Vyrų grupėje daliai tirtųjų nustatytas padidėjęs PSA rodiklis, naudojamas prostatos ligų diagnostikoje. Specialistai primena, kad padidėjęs PSA automatiškai nereiškia prostatos vėžio, tačiau toks rezultatas visada turėtų būti aptartas su gydytoju ir, jei reikia, tikslinamas papildomais tyrimais.

    Skirtumai tarp vyrų ir moterų

    Tyrimo duomenimis, tarp programoje tirtų žmonių moterys sudarė apie 59,1 proc., o vyrai apie 40,9 proc. Didesnis moterų aktyvumas profilaktikoje gali rodyti, kad jos dažniau pasinaudoja galimybe išsitirti dar iki atsirandant nusiskundimams.

    Kartu pažymima, kad dauguma nustatytų rizikos veiksnių dažniau pasitaikė vyrams. Jiems dažniau fiksuotas antsvoris ir nutukimas, hipertenzija, hiperglikemija, lipidų apykaitos sutrikimai, taip pat kai kurie kepenų rodiklių pakitimai ir padidėjusi šlapimo rūgštis.

    Ką praktikoje reiškia prevencija

    Gydytojai pabrėžia, kad kraujospūdį verta matuoti reguliariai nepriklausomai nuo amžiaus, o padidėjusios reikšmės turėtų būti vertinamos ne vienkartiniu matavimu, bet stebint dinamiką. Taip pat rekomenduojama periodiškai tikrinti cholesterolio ir gliukozės rodiklius, o tyrimų dažnumą derinti su gydytoju pagal rizikos veiksnius.

    Kasdieniai įpročiai išlieka kertiniai: pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir mažesnis druskos, pridėtinio cukraus bei sočiųjų riebalų kiekis gali padėti mažinti riziką. Svarbus ir miegas, nes lėtinis miego trūkumas siejamas su prastesne kraujospūdžio, apetito ir medžiagų apykaitos kontrole.

    „Tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės per dažnai išsitiria per vėlai, jau atsiradus simptomams, nors didžiausia prevencijos vertė yra tada, kai ji užbėga ligai už akių“, – sakė prof. Jakub Swadźba, apibendrindamas analizės išvadas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie duomenys dera su platesnėmis visuomenės sveikatos tendencijomis, kai didžiausią naštą sveikatos sistemoms sudaro lėtinės neinfekcinės ligos, ypač širdies ir kraujagyslių. Ankstyvas rizikos veiksnių nustatymas, nuoseklus gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos išlieka veiksmingiausios priemonės mažinant sunkių komplikacijų tikimybę.

  • Turite centimetrą? Šis paprastas liemens matavimas gali išduoti rimtą riziką širdžiai

    Turite centimetrą? Šis paprastas liemens matavimas gali išduoti rimtą riziką širdžiai

    Liemens apimtis yra vienas paprasčiausių būdų įvertinti, ar riebalinis audinys linkęs kauptis pilvo srityje. Būtent ši riebalų sankaupa, vadinama pilvine arba centrine nutukimo forma, siejama su didesne medžiagų apykaitos sutrikimų ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad vien kūno masės indeksas ne visada parodo tikrąją situaciją. Du žmonės gali turėti panašų KMI, tačiau skirtingą riebalų pasiskirstymą, o didesnė liemens apimtis dažnai signalizuoja didesnę metabolinę riziką.

    Kas pavojingiausia pilvo srityje

    Pilvo srityje ypač reikšmingi vadinamieji visceraliniai riebalai, kurie kaupiasi giliai aplink vidaus organus. Skirtingai nei poodiniai riebalai, visceraliniai yra metaboliškai aktyvesni ir dažniau siejami su atsparumu insulinui, padidėjusiu kraujospūdžiu bei nepalankiais cholesterolio ir trigliceridų pokyčiais.

    Tarptautinė diabeto federacija pabrėžia, kad europinės kilmės žmonėms liemens apimtis yra vienas rodiklių, padedančių vertinti centrinio nutukimo tikimybę. Šis matas nėra diagnozė, tačiau gali tapti aiškiu signalu laiku pasitikrinti sveikatą.

    Skaičiai, nuo kurių rizika didėja

    Dažniausiai nurodoma, kad didesnė metabolinė rizika prasideda, kai vyrų liemens apimtis viršija 94 centimetrus, o moterų 80 centimetrų. Dar didesnė rizika siejama su rodikliais, kai vyrų liemuo viršija 102 centimetrus, o moterų 88 centimetrus.

    Vis dėlto ribos gali skirtis priklausomai nuo etninės kilmės ir individualių veiksnių, todėl skaičius vertėtų suprasti kaip orientyrą. Svarbu ir tai, ar kartu yra kiti rizikos faktoriai, pavyzdžiui, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs kraujospūdis ar paveldimumas.

    Kaip taisyklingai išsimatuoti liemenį

    Matavimas paprastas ir trunka mažiau nei minutę, tačiau klaidos gali iškreipti rezultatą. Liemenį geriausia matuoti ant odos, nes drabužiai gali pridėti papildomus centimetrus, o juosta turi būti prigludusi, bet nesuspausti kūno.

    Rekomenduojama matuoti horizontaliai, per vidurį tarp apatinio šonkaulių lanko ir viršutinio klubakaulio krašto. Iškvėpkite ramiai ir matuokite neįtraukdami pilvo, tada užrašykite rezultatą ir, jei norite, pakartokite po kelių dienų tuo pačiu metu.

    Jeigu liemens apimtis viršija rekomenduojamas ribas, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Praktikoje dažnai papildomai įvertinamas kraujospūdis, gliukozės ir lipidų rodikliai kraujyje, o prireikus aptariamas svorio mažinimo bei fizinio aktyvumo planas.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad net ir nedidelis svorio mažėjimas bei reguliarus judėjimas gali sumažinti visceralinio riebalinio audinio kiekį. Subalansuota mityba, miegas ir streso valdymas taip pat prisideda prie geresnio metabolinio profilio ir mažesnės širdies ligų rizikos.

  • Kaloringas, bet ne priešas liemeniui: mokslas paaiškino, ką iš tiesų daro avokadas

    Kaloringas, bet ne priešas liemeniui: mokslas paaiškino, ką iš tiesų daro avokadas

    Kalorijų daug, bet svarbu kontekstas

    Avokadas išsiskiria iš daugelio vaisių tuo, kad jame mažiau cukrų ir daugiau riebalų, ypač mononesočiųjų, taip pat nemažai skaidulų, kalio, folatų ir vitaminų. Dėl šios sudėties jis paprastai labiau sotina nei įprasti vaisiai, tačiau kartu yra ir kaloringesnis.

    Vienas vidutinio dydžio avokadas dažnai siejamas su maždaug 250–300 kilokalorijų energine verte. Būtent todėl jis gali tapti nepastebimu kalorijų priedu, jei dedamas prie jau įprasto raciono, o ne naudojamas kaip kitų produktų pakaitalas.

    Didžiausias skirtumas atsiranda tuomet, kai avokadas pakeičia sviestą, majonezą, riebius sūrius ar kreminius padažus. Tokiu atveju bendras dienos racionas gali net pagerėti, nes keičiasi riebalų kokybė ir didėja skaidulų kiekis.

    Ką parodė didelis tyrimas

    Vienas dažniausiai cituojamų darbų – didelės apimties HABIT tyrimas, kuriame dalyvavo per 1 000 suaugusiųjų, turinčių pilvinį nutukimą. Dalyviai 26 savaites arba kasdien valgė po vieną avokadą, arba jo vartojimą ribojo ir maitinosi kaip įprastai.

    Svarbi detalė ta, kad tyrime nebuvo taikomas griežtas lieknėjimo planas, nebuvo reikalaujama skaičiuoti kalorijų ar laikytis konkretaus valgiaraščio. Buvo vertinama, kas nutinka realiomis sąlygomis, kai į kasdienybę įtraukiamas vienas konkretus produktas.

    Rezultatai neparodė ryškaus, visai grupei būdingo pilvo srityje susikaupusio vidaus organus supančio riebalo sumažėjimo. Tačiau taip pat nebuvo fiksuota ir aiškaus kūno masės ar liemens apimties augimo, nors avokadas yra energetiškai tankus produktas.

    Nauda gali slypėti žarnyne

    Tyrimuose, kuriuose vertinta žarnyno mikrobiota, avokado vartojimas buvo siejamas su palankesniais bakterijų įvairovės ir jų veiklos pokyčiais. Tai svarbu, nes mikrobiota susijusi ne tik su virškinimu, bet ir su uždegiminiais procesais bei medžiagų apykaitos reguliavimu.

    Didelę įtaką čia gali turėti skaidulos, kurių avokade nemažai, o jos yra pagrindinė naudingų bakterijų „mityba“. Kai skaidulų racione trūksta, dažniau vargina alkis, prastesnė žarnyno veikla ir didesnis noras užkandžiauti.

    Kita grandis – mononesotieji riebalai, kurie dažnai didina sotumo jausmą, nes maistas lėčiau pasišalina iš skrandžio. Praktikoje tai reiškia, kad subalansuotas patiekalas su avokadu gali ilgiau išlaikyti sotumą, nei panašus patiekalas su mažiau vertingais riebalais.

    „Avokadas pats savaime nėra riebalų degintojas, bet jis gali palengvinti sveikesnių įpročių laikymąsi“, – sako mitybos specialistai, vertinantys tyrimų rezultatus.

    Praktinis patarimas paprastas: avokadą geriausia planuoti kaip pakaitalą, o ne papildomą priedą prie jau įprastų produktų. Pavyzdžiui, sutrintas avokadas su citrina gali pakeisti sviestą ant sumuštinio, o salotose jis gali atstoti dalį riebių padažų ar sūrio.

    Taip pat verta atidžiau rinktis paruoštas avokado užtepėles, nes dalis jų turi daug druskos, pridėtinių riebalų ar kitų priedų. Paprasčiausias variantas dažnai būna geriausias: avokadas, citrina ar laimas, truputis druskos, pipirai ir šviežios žolelės.

    Ne visiems reikia suvalgyti visą avokadą kasdien: daliai žmonių pakanka pusės ar kelių skiltelių, ypač jei racione yra ir kitų riebalų šaltinių, tokių kaip riešutai, alyvuogių aliejus ar riebi žuvis. Galutinis rezultatas priklauso nuo viso valgiaraščio, miego, judėjimo ir bendro kalorijų balanso.

  • Mokslininkai sako: 75 min. intervalinio ėjimo per savaitę gali mažinti pilvo riebalus

    Mokslininkai sako: 75 min. intervalinio ėjimo per savaitę gali mažinti pilvo riebalus

    Ką parodė Honkongo tyrimas

    Honkongo universiteto visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkai paskelbė klinikinio tyrimo rezultatus, rodantį, kad intervalinė treniruotė kartą per savaitę gali duoti panašią naudą kaip ir trys trumpesnės treniruotės per savaitę, jei bendras laikas išlieka toks pats.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Nature Communications ir išskiriamas kaip laiko taupantis sprendimas žmonėms, kuriems dėl darbo ar šeimos įsipareigojimų sudėtinga sportuoti kelis kartus per savaitę.

    Kodėl pilvo riebalai laikomi pavojingiausiais

    Pilvinis nutukimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų bei ankstyvos mirties rizika, todėl jo mažinimas yra viena svarbiausių profilaktikos krypčių.

    Nors fizinis aktyvumas laikomas kertiniu būdu mažinti riebalinę masę ir gerinti širdies bei plaučių pajėgumą, praktikoje būtent reguliarumas dažnai tampa didžiausia kliūtimi, ypač turintiems antsvorio.

    Kas yra intervalinis ėjimas

    Intervalinė treniruotė šiame kontekste – tai trumpi intensyvesnio ėjimo epizodai, kaitaliojami su lėtesniu ėjimu ar poilsiu. Toks principas leidžia pakelti pulsą ir išlaikyti didesnį krūvio „tankį“ per tą patį laiką.

    Mokslinėje literatūroje intervalinis krūvis dažnai siejamas su efektyvesniu visceralinių riebalų, susikaupusių aplink vidaus organus, mažinimu, lyginant su vienodu, nuolatiniu vidutinio intensyvumo ėjimu.

    „Dabartinės rekomendacijos dažniausiai siūlo sportuoti tris kartus per savaitę, tačiau mūsų duomenys rodo, kad išlaikius tą patį bendrą savaitės laiką, mažesnis, bet kokybiškesnių treniruočių skaičius gali duoti panašų rezultatą“, – sakė Honkongo universiteto Kinezologijos katedros vadovas, tyrimo autorius Parco Siu Ming-Fai.

    16 savaičių bandymas: vienas ar trys kartai

    Klinikinis tyrimas vyko nuo 2021 metų rugsėjo iki 2024 metų rugsėjo ir apėmė 315 suaugusiųjų Honkonge, turinčių pilvinį nutukimą. Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes pagal treniruočių režimą.

    Viena grupė kartą per savaitę atliko 75 minutes intervalinės treniruotės, kita tą patį 75 minučių laiką paskirstė į tris 25 minučių treniruotes, o kontrolinė grupė gavo tik sveikatos ugdymo informaciją.

    Po 16 savaičių abi sportavusios grupės fiksavo panašius pokyčius: mažėjo bendra riebalinė masė, kūno riebalų procentas ir liemens apimtis, o širdies ir plaučių pajėgumas gerėjo panašiu mastu nepriklausomai nuo to, ar treniruotės vyko kartą, ar tris kartus per savaitę.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tokia strategija ypač aktuali vadinamiesiems savaitgalio sportuotojams, kai fizinis aktyvumas koncentruojamas į vieną ar dvi laisvas dienas. Vis dėlto akcentuojama, kad lemiamas veiksnys yra intensyvumas ir saugus krūvio parinkimas pagal žmogaus būklę.

    Specialistai taip pat primena, kad svorio ir riebalų mažėjimą lemia ne vien treniruotės, bet ir mityba, miegas, stresas bei bendras judėjimo kiekis per dieną, todėl vienas metodas nėra universali išeitis visiems.