Kaloringas, bet ne priešas liemeniui: mokslas paaiškino, ką iš tiesų daro avokadas

Kalorijų daug, bet svarbu kontekstas

Avokadas išsiskiria iš daugelio vaisių tuo, kad jame mažiau cukrų ir daugiau riebalų, ypač mononesočiųjų, taip pat nemažai skaidulų, kalio, folatų ir vitaminų. Dėl šios sudėties jis paprastai labiau sotina nei įprasti vaisiai, tačiau kartu yra ir kaloringesnis.

Vienas vidutinio dydžio avokadas dažnai siejamas su maždaug 250–300 kilokalorijų energine verte. Būtent todėl jis gali tapti nepastebimu kalorijų priedu, jei dedamas prie jau įprasto raciono, o ne naudojamas kaip kitų produktų pakaitalas.

Didžiausias skirtumas atsiranda tuomet, kai avokadas pakeičia sviestą, majonezą, riebius sūrius ar kreminius padažus. Tokiu atveju bendras dienos racionas gali net pagerėti, nes keičiasi riebalų kokybė ir didėja skaidulų kiekis.

Ką parodė didelis tyrimas

Vienas dažniausiai cituojamų darbų – didelės apimties HABIT tyrimas, kuriame dalyvavo per 1 000 suaugusiųjų, turinčių pilvinį nutukimą. Dalyviai 26 savaites arba kasdien valgė po vieną avokadą, arba jo vartojimą ribojo ir maitinosi kaip įprastai.

Svarbi detalė ta, kad tyrime nebuvo taikomas griežtas lieknėjimo planas, nebuvo reikalaujama skaičiuoti kalorijų ar laikytis konkretaus valgiaraščio. Buvo vertinama, kas nutinka realiomis sąlygomis, kai į kasdienybę įtraukiamas vienas konkretus produktas.

Rezultatai neparodė ryškaus, visai grupei būdingo pilvo srityje susikaupusio vidaus organus supančio riebalo sumažėjimo. Tačiau taip pat nebuvo fiksuota ir aiškaus kūno masės ar liemens apimties augimo, nors avokadas yra energetiškai tankus produktas.

Nauda gali slypėti žarnyne

Tyrimuose, kuriuose vertinta žarnyno mikrobiota, avokado vartojimas buvo siejamas su palankesniais bakterijų įvairovės ir jų veiklos pokyčiais. Tai svarbu, nes mikrobiota susijusi ne tik su virškinimu, bet ir su uždegiminiais procesais bei medžiagų apykaitos reguliavimu.

Didelę įtaką čia gali turėti skaidulos, kurių avokade nemažai, o jos yra pagrindinė naudingų bakterijų „mityba“. Kai skaidulų racione trūksta, dažniau vargina alkis, prastesnė žarnyno veikla ir didesnis noras užkandžiauti.

Kita grandis – mononesotieji riebalai, kurie dažnai didina sotumo jausmą, nes maistas lėčiau pasišalina iš skrandžio. Praktikoje tai reiškia, kad subalansuotas patiekalas su avokadu gali ilgiau išlaikyti sotumą, nei panašus patiekalas su mažiau vertingais riebalais.

„Avokadas pats savaime nėra riebalų degintojas, bet jis gali palengvinti sveikesnių įpročių laikymąsi“, – sako mitybos specialistai, vertinantys tyrimų rezultatus.

Praktinis patarimas paprastas: avokadą geriausia planuoti kaip pakaitalą, o ne papildomą priedą prie jau įprastų produktų. Pavyzdžiui, sutrintas avokadas su citrina gali pakeisti sviestą ant sumuštinio, o salotose jis gali atstoti dalį riebių padažų ar sūrio.

Taip pat verta atidžiau rinktis paruoštas avokado užtepėles, nes dalis jų turi daug druskos, pridėtinių riebalų ar kitų priedų. Paprasčiausias variantas dažnai būna geriausias: avokadas, citrina ar laimas, truputis druskos, pipirai ir šviežios žolelės.

Ne visiems reikia suvalgyti visą avokadą kasdien: daliai žmonių pakanka pusės ar kelių skiltelių, ypač jei racione yra ir kitų riebalų šaltinių, tokių kaip riešutai, alyvuogių aliejus ar riebi žuvis. Galutinis rezultatas priklauso nuo viso valgiaraščio, miego, judėjimo ir bendro kalorijų balanso.