CP v2

Tag: Piratavimas

  • „Nintendo“ sudavė smūgį piratams: „Reddit“ moderatorius turės sumokėti apie 4 mln. eurų

    „Nintendo“ sudavė smūgį piratams: „Reddit“ moderatorius turės sumokėti apie 4 mln. eurų

    „Nintendo“ intensyvina kovą su piratavimu ir teismuose siekia precedento, kuris atgrasytų nuo nelegalių žaidimų platinimo „Nintendo Switch“ ekosistemoje. Bendrovė teigia, kad dėl piratavimo patiria didelius nuostolius, o pastarųjų metų bylos rodo vis griežtėjančią taktiką prieš platintojus ir jų infrastruktūrą.

    JAV teisme nuskambėjo byla, susijusi su Jamesu C. Williamsu, kuris „Reddit“ veikė slapyvardžiu „Archbox“. Jis buvo ne tik aktyvus bendruomenės narys, bet ir moderatorius, turėjęs prieigą prie didelės auditorijos bei galėjęs daryti įtaką vartotojams.

    Pasak „Nintendo“, „Archbox“ naudojosi savo ryšiais ir statusu tam, kad organizuotų, palaikytų ir skatintų vadinamųjų „Pirate Shops“ tinklą. Šiose platformose vartotojams buvo siūlomos didelės nelegalių „Nintendo Switch“ žaidimų bibliotekos nemokamam atsisiuntimui.

    Bendrovės pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad aplink šią veiklą susibūrusi interneto bendruomenė galėjo siekti apie 190 000 narių. Ieškinyje „Nintendo“ akcentavo 30 populiarių žaidimų, o žalos atlyginimą skaičiavo po 150 000 JAV dolerių už kiekvieną kūrinį.

    Ši suma bendrai sudarė 4,5 mln. JAV dolerių, tai yra apie 4 mln. eurų. Teismas su tokiu vertinimu sutiko ir konstatavo, kad prašomas dydis nėra nerealistiškas, atsižvelgiant į įstatymuose numatytą kompensavimo logiką bei siekį atgrasyti nuo sistemingo pažeidinėjimo.

    Be finansinės sankcijos, teismas taip pat pritaikė draudimą toliau platinti piratines žaidimų versijas ir skatinti kitus jas atsisiųsti. Praktikoje tai reiškia, kad bet kokie bandymai atkurti ar tęsti veiklą per kitus kanalus gali užtraukti papildomą teisinę atsakomybę.

    Kovos su piratavimu kontekste tokios bylos tampa svarbios ne tik „Nintendo“, bet ir visai žaidimų industrijai. Leidėjai pastaraisiais metais vis dažniau taikosi ne į pavienius atsisiuntėjus, o į platinimo grandis, kurios suteikia prieigą, kuria instrukcijas, administruoja serverius ar telkia bendruomenes.

    Teisininkai atkreipia dėmesį, kad interneto platformose turimas autoritetas ar moderatoriaus vaidmuo gali būti vertinamas kaip atsakomybę didinantis faktorius, jei jis naudojamas pažeidimams organizuoti. Tokie procesai siunčia aiškią žinutę, kad anonimiškumas ir veikla socialinėse platformose nebūtinai apsaugo nuo realių teisinių pasekmių.

  • Denuvo vėl prakiuro: „Ubisoft“ naujas „Assassin’s Creed“ jau plinta piratų puslapiuose

    Denuvo vėl prakiuro: „Ubisoft“ naujas „Assassin’s Creed“ jau plinta piratų puslapiuose

    Denuvo jau ne vienus metus laikoma viena griežčiausių kompiuterinių žaidimų apsaugų nuo piratavimo, tačiau kartu tai ir vienas labiausiai kritikuojamų sprendimų. Žaidėjai bei dalis kūrėjų sistemą sieja su prastesniu našumu, ypač silpnesniuose kompiuteriuose, o diskusijos dėl jos poveikio tęsiasi iki šiol.

    Pastaruoju metu vis dažniau pasirodo pranešimų, kad didelio biudžeto žaidimai, nors ir saugomi Denuvo, gana greitai atsiduria nelegaliuose platinimo kanaluose. Toks scenarijus kerta per leidėjų pajamas, bet kartu dar labiau didina spaudimą rinktis alternatyvias apsaugos priemones arba jų išvis atsisakyti.

    Naujausiu atveju minimas „Ubisoft“ leidinys „Assassin’s Creed: Black Flag Resynced“, kuris pristatytas kaip atnaujinta 2013 metų žaidimo versija. Žaidimas sulaukė aktyvaus susidomėjimo legaliuose kanaluose, o pirmosios žaidėjų reakcijos platformoje „Steam“ buvo palankios.

    Vis dėlto internete netrukus pasirodė informacija, kad Denuvo apsauga ir šįkart neatsilaikė, o žaidimas jau cirkuliuoja piratinėse svetainėse. Tokiais atvejais leidėjai rizikuoja prarasti dalį pardavimų piko laikotarpiu, kai didžiausia auditorija perka naują leidimą.

    Denuvo patikimumo klausimas svarbus ne tik dėl piratavimo. Žaidimų industrijoje vis garsiau kalbama apie balansą tarp apsaugos ir vartotojo patirties, nes pernelyg agresyvūs sprendimai gali sukelti našumo problemų, apsunkinti žaidimo paleidimą ar kelti papildomų trikdžių legaliems pirkėjams.

    Rinkos praktika rodo, kad dalis leidėjų apsaugą naudoja tik pirmosiomis savaitėmis, o vėliau ją pašalina, siekdami pagerinti našumą ir sumažinti techninių skundų skaičių. Jei Denuvo „nulaužimų“ banga išliks, tikėtina, kad daugiau studijų persvarstys, ar ši priemonė iš tiesų pateisina kainą ir reputacines rizikas.

  • Studija „Dicehit“ pribloškė žaidėjus: geriau pirataukite „Runeveil“, nei pirkite pigiuose raktuose

    Studija „Dicehit“ pribloškė žaidėjus: geriau pirataukite „Runeveil“, nei pirkite pigiuose raktuose

    Nepriklausoma žaidimų studija „Dicehit“ netikėtai paragino gerbėjus verčiau atsisiųsti jų žaidimą nelegaliai, nei pirkti aktyvacijos kodus iš vadinamųjų raktų prekyviečių. Toks pareiškimas socialiniuose tinkluose sukėlė audringą reakciją, nes kūrėjai viešai pripažino, kad iš dalies šioje grandinėje jie negauna beveik jokios naudos.

    Studija aiškina, kad dalis pigių kodų rinkoje atsiranda ne todėl, kad pardavėjas turi teisėtą tiekimo kanalą, o dėl piktnaudžiavimo recenziniais ir reklaminiais raktų dalijimais. Tokie kodai esą turėjo atitekti turinio kūrėjams ar žiniasklaidai mainais už apžvalgą, tačiau vietoje to atsiduria perpardavime.

    „Mūsų gera valia šitaip yra piktnaudžiaujama“, – teigė „Dicehit“ atstovai.

    Pasak kūrėjų, jei žmogui jų žaidimas šiuo metu per brangus ir jis vis tiek ketina naudotis abejotinais kodų puslapiais, jie labiau norėtų, kad žaidimas būtų atsisiųstas iš nelegalaus šaltinio. Studijos logika paprasta: piratavimas bent jau neuždirba tarpininkams, kurie, kūrėjų vertinimu, iš esmės monetizuoja kitų darbą.

    „Jei kuri nors mūsų žaidimų jums per brangi ir planuojate naudotis tokiais kodų puslapiais, tiesiog pirataukite“, – rašė „Dicehit“.

    Toks pareiškimas išryškina seniai žaidimų industrijoje aptariamą konfliktą tarp mažų kūrėjų ir neoficialių aktyvacijos raktų rinkų. Pirkėjui jos dažnai atrodo kaip paprasta nuolaida, tačiau kūrėjams problema kyla tuomet, kai kodai gaunami apgaule, o vėliau perparduodami be jokios grąžos studijai.

    Rinkoje egzistuoja ir teisėti raktų platinimo modeliai, pavyzdžiui, kai leidėjai oficialiai bendradarbiauja su platintojais ar vykdo riboto laikotarpio akcijas. Vis dėlto „Dicehit“ atvejis rodo kitą pusę: recenzinių raktų prašymai gali būti naudojami kaip priemonė kodams išgauti, o vėliau paversti greitu pelnu trečiosioms šalims.

    Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad mažoms studijoms ypač skaudu prarasti pardavimus ankstyvuoju laikotarpiu, kai formuojamas žaidimo matomumas ir grąžinamos kūrimo sąnaudos. Dėl to pastaraisiais metais vis daugiau kūrėjų griežtina raktų dalijimo taisykles, tikrina užklausas ir riboja automatinius prašymus, kad sumažintų piktnaudžiavimo riziką.

    „Dicehit“ istorija tapo dar vienu signalu, kad pigūs raktai ne visada reiškia sąžiningą sandorį. Vartotojams tai priminimas atidžiai vertinti, kur perkamas skaitmeninis produktas, o kūrėjams – kad net geranoriškos rinkodaros priemonės gali būti lengvai išnaudotos.