CP v2

Tag: Pirmoji pagalba

  • Gimnazistams atveria slaugytojo profesiją: Alytuje kvies praktiškai išbandyti gyvybės gelbėjimą

    Šį pavasarį mokyklose tęsiama iniciatyva „Renkuosi gelbėti gyvybes“, skirta moksleiviams gyvai supažindinti su slaugytojo profesija ir jos kasdienybe. Gegužės 12 dieną iniciatyva atvyks į Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnaziją, kur bus rengiamos praktinės veiklos.

    Organizatoriai žada ne vien pristatymus, bet ir galimybę patiems išbandyti pirmosios pagalbos veiksmus, susipažinti su pagrindinėmis procedūromis ir realiomis situacijomis. Tokiu formatu siekiama, kad profesijos pasirinkimas remtųsi ne stereotipais, o patirtimi.

    Kas iš tiesų yra slaugytojo darbas?

    Slaugytojo vaidmuo šiuolaikinėje sveikatos sistemoje plečiasi, o atsakomybės ribos tampa aiškesnės ir platesnės. Slaugytojai prisideda prie pacientų būklės vertinimo, stebėsenos, gydymo plano įgyvendinimo ir saugos užtikrinimo, o taip pat komunikuoja su paciento artimaisiais.

    Didėjant pacientų srautams ir senstant visuomenei, slaugos paslaugų poreikis auga, todėl vis dažniau akcentuojama komandinė medicina. Tokiose komandose slaugytojas tampa vienu pagrindinių žmogaus priežiūros koordinatorių, padedančių užtikrinti tęstinumą nuo priėmimo iki reabilitacijos.

    Ką moksleiviai galės išbandyti?

    Renginio metu į gimnaziją atvyks mobili medikų ir slaugytojų komanda, kuri ves praktinius užsiėmimus. Moksleiviai bus kviečiami mokytis pirmosios pagalbos veiksmų, aptarti dažniausias kritines situacijas ir suprasti, kaip sprendimai priimami esant laiko spaudimui.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie užsiėmimai padeda ne tik geriau pažinti profesiją, bet ir ugdo visiems naudingus įgūdžius. Pirmoji pagalba ir gebėjimas reaguoti į nelaimes yra praktika, kuri gali praversti bet kuriame gyvenimo etape, nepriklausomai nuo būsimos specialybės.

    „Mobilios komandos vizitų tikslas – iš arti supažindinti moksleivius su tuo, kodėl slaugytojo profesija yra svarbi ir prasminga, leisti geriau suprasti, kad tai galimybė tiesiogiai prisidėti prie žmogaus sveikatos ir gyvybės išsaugojimo“, – sako sveikatos apsaugos ministrės patarėja slaugai Jurgita Platakytė.

    Iniciatyvą „Renkuosi gelbėti gyvybes“ įgyvendina keli partneriai, tarp jų Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Jaunųjų gydytojų asociacija ir Lietuvos slaugos specialistų asociacija. Pasak organizatorių, tikslas yra ilgalaikis: stiprinti slaugos prestižą, didinti susidomėjimą studijomis ir prisidėti prie sveikatos sistemos tvarumo.

  • Pilietiškumo žaidynės Kėdainiuose gegužės 17 dieną: komandoms paruoštos krizinių situacijų užduotys

    Pilietiškumo žaidynės Kėdainiuose gegužės 17 dieną: komandoms paruoštos krizinių situacijų užduotys

    Gegužės 17 dieną Kėdainių miesto parke vyks kasmetinės Pilietiškumo žaidynės, į kurias kviečiami dalyviai iš visos Lietuvos. Organizatoriai žada praktines užduotis, kurios padės pasitikrinti, kaip elgtis krizių ir ekstremalių situacijų metu.

    Renginio akcentas – komandinis formatas ir realistiški scenarijai: nuo pirmosios pagalbos iki pasirengimo greitam išvykimui. Tokie mokymai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni, nes civilinė sauga vis dažniau įvardijama kaip kasdienis įgūdis, o ne vien teorinės žinios.

    Ko mokys žaidynėse?

    Žaidynių metu dalyviai spręs užduotis, kurias parengs kariškiai, pilietinio pasipriešinimo instruktoriai ir įvairių tarnybų pareigūnai. Interaktyvios veiklos orientuotos į sprendimų priėmimą spaudžiant laikui, komandinį darbą ir aiškius veiksmų algoritmus, kai situacija greitai keičiasi.

    Programoje numatomos temos, susijusios su pirmąja pagalba, išvykimo krepšio susidėjimu, elgesiu technologinių ar gamtinių incidentų atvejais, taip pat pasirengimu galimiems saugumo sukrėtimams. Dalyviai mokysis ne tik ką daryti, bet ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios krizėje kainuoja brangiausiai.

    Kas organizuoja ir kas dalyvaus?

    Pilietiškumo žaidynes organizuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Kėdainių rajono savivaldybe. Pagrindinis tikslas – stiprinti bendruomenių pasirengimą ir ugdyti praktinius gebėjimus, kurie praverčia tiek nelaimių, tiek platesnių krizių metu.

    Užduotyse ir veiklose dalyvaus įvairių institucijų atstovai, tarp jų Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Muitinės departamentas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir kiti partneriai.

    Registracija ir ką svarbu žinoti

    Norintys varžytis kviečiami suburti iki 6 žmonių komandą, išsirinkti kapitoną ir užsiregistruoti iki gegužės 15 dieną 12.00 valandos. Renginys vyks Kėdainių miesto parke, J. Basanavičiaus gatvėje 2, o veiklos prasidės nuo 10.00 valandos ir truks visą dieną.

    Pilietiškumo žaidynės rengiamos nuo 2022 metų ir kasmet vyksta vis kitame mieste, taip plečiant civilinės saugos įgūdžių sklaidą regionuose. Organizatoriai pabrėžia, kad tai galimybė vienoje vietoje išbandyti praktinius veiksmus ir geriau suprasti, kaip krizėse bendradarbiauja gyventojai bei institucijos.

    Gegužės 17 dieną Kėdainiuose taip pat planuojama Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė. Jos metu numatyta Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų technikos bei ginkluotės ekspozicija ir pristatymai, skirti visuomenei supažindinti su šiuolaikiniais pajėgumais.

  • Kauno rajonas semiasi civilinės saugos pamokų Ukrainoje: vaikams ruošia praktinius mokymus

    Kauno rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Valerijaus Makūno, lankėsi Ukrainos Užkarpatės srityje, kur domėjosi civilinės saugos ir nacionalinio pasipriešinimo rengimo patirtimi. Vizito metu daug dėmesio skirta ne tik suaugusiųjų pasirengimui krizėms, bet ir tam, kaip praktinių įgūdžių mokomi vaikai.

    Užkarpatės srities nacionalinio pasipriešinimo mokymo centro vadovas atsargos pulkininkas Jurijus Belyakovas pabrėžė, kad visuomenės pasirengimas turi būti kuriamas dar taikos metu. Ukrainos patirtis, anot jo, parodė, jog delsimas kainuoja laiką, o grėsmės gali tapti realybe net tada, kai jos atrodo neįmanomos.

    „Mums atrodė, kad tokio žiauraus karo šiais laikais negali būti, deja, jis atėjo į mūsų šalį“, – sakė Jurijus Belyakovas.

    Centre, kurį jis įkūrė sugrįžęs į gimtinę po tarnybos fronte, gyventojai mokomi topografijos, minų ir sprogmenų keliamų rizikų atpažinimo, pirmosios medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, veiksmų ekstremaliomis sąlygomis. Programoje taip pat numatyti praktiniai užsiėmimai su įranga, įskaitant dronus, kurie kare tapo vienu svarbiausių žvalgybos ir taktikos elementų.

    Mokymus veda karo veteranai ir instruktoriai, turintys realios patirties, kaip elgtis apšaudymų, evakuacijos ar infrastruktūros sutrikimų metu. Kursai yra nemokami, trunka tris mėnesius, o pats centras turi šaudyklą ir simuliacijų erdves, skirtas įgūdžiams lavinti kuo arčiau realių situacijų.

    Užkarpatėje veikiantis modelis paremtas ir prieinamumu: savivaldybės finansuojama įstaiga turi 9 filialus skirtingose vietovėse, kad mokymai būtų arčiau žmonių. Toks tinklas leidžia sparčiau pasiekti bendruomenes, o krizių atveju lengviau organizuoti vietinę koordinaciją.

    Kauno rajono atstovai taip pat aplankė Užhorodo ugniagesių gelbėtojų komandą, kuriai tenka gesinti raketų sukeltus gaisrus pramonės objektuose ir gyvenamuosiuose rajonuose. Ugniagesiai susiduria ir su papildomomis grėsmėmis, kai tenka dirbti teritorijose, kuriose gali būti sprogmenų ar užminuotų plotų.

    Vienu iš vizito akcentų tapo vaikams skirtas mokymų centras, įrengtas antrame ugniagesių pastato aukšte. Čia vaikai žaidimų ir praktinių užduočių forma supažindinami su gelbėjimo darbu, apsaugos priemonėmis, mokomi reaguoti į gaisrą, oro pavojų ar kitus incidentus.

    Skelbiama, kad šį vaikų centrą jau aplankė daugiau kaip 20 000 vaikų iš visos Ukrainos. Toks mastas rodo, jog civilinė sauga čia suprantama kaip ilgalaikė investicija, apimanti ne vien teorines pamokas, bet ir įgūdžių formavimą nuo ankstyvo amžiaus.

    Vizito metu V. Makūnas su Užkarpatės srities tarybos nariu Volodymyru Chubirko aptarė galimybes panašius sprendimus pritaikyti Kauno rajone. Svarstoma įrengti civilinės saugos mokymų klasę, kuri būtų skirta vaikams ir leistų ugdyti praktinius įgūdžius, pritaikytus realioms grėsmėms ir kasdienėms rizikoms.

    Delegacija susipažino ir su savanorių veikla, kuri Ukrainoje tapo svarbia civilinės gynybos dalimi: nuo pagalbos karo pabėgėliams iki paramos paskirstymo bendruomenėms. Vienas lankytų pavyzdžių buvo paramos fondas „Pelėdos lizdas“, įsikūręs Užhorodo senamiestyje, buvusiose vyno rūsių patalpose, kur koordinuojama humanitarinė pagalba.

  • Pavasarį dažnėja susitikimai su angimi: kaip ją atpažinti ir ką daryti įkandus

    Pavasarį dažnėja susitikimai su angimi: kaip ją atpažinti ir ką daryti įkandus

    Kur ir kada angis aktyviausia?

    Pavasarį, kai po žiemos sušyla dirva ir dienos tampa ilgesnės, suaktyvėja ir ropliai, tarp jų – paprastoji angis (Vipera berus). Didžiausias jos aktyvumas paprastai fiksuojamas balandį ir gegužę, kai daugiau saulėtų dienų, o gyvatėms reikia šilumos kūno temperatūrai pakelti.

    Angis mėgsta šildytis saulėje, bet dažniausiai renkasi vietas, iš kurių gali greitai pasislėpti. Tai gali būti miško pakraščiai, kirtavietės, pamiškės pievos, aukšta žolė, durpynai ar krūmynai, taip pat malkų krūvos ir kitos žmogaus aplinkoje atsirandančios slėptuvės.

    Kaip atpažinti angį ir kuo ji skiriasi?

    Paprastoji angis yra vienintelė natūraliai Lietuvoje paplitusi nuodinga gyvatė. Dažniausiai ji atpažįstama pagal tamsų zigzago raštą per nugarą, tačiau spalvos gali skirtis, todėl vien raštas ne visada yra patikimiausias požymis.

    Angiai būdinga kiek platesnė, trikampiškesnė galva ir vertikalūs vyzdžiai, tačiau lauke šiuos bruožus įžiūrėti sunku, ypač iš saugaus atstumo. Suaugusios angies ilgis dažniausiai siekia iki maždaug 1 metro, o susidūrus gamtoje svarbiausia ne tiksliai identifikuoti rūšį, o laikytis saugaus elgesio principų.

    Ar angis puola žmones?

    Dažnas mitas, kad angis aktyviai puola žmones, tačiau realybėje tai baikštus gyvūnas, kuris paprastai stengiasi išvengti kontakto. Dažniausiai ji bando pasitraukti, o įkandimas pasitaiko tuomet, kai gyvatė užmynama, prispaudžiama, bandoma ją paimti ar ji neturi kur pasitraukti.

    Susidūrus su ange, geriausia ją ramiai apeiti ir palikti ramybėje. Kartais prieš gindamasi ji gali įspėjamai šnypšti ar įtempti kūną, todėl bandymai ją vyti lazda ar fotografuoti priartėjus tik didina riziką.

    Kiek pavojingas angies įkandimas?

    Angies įkandimas gali būti pavojingas, bet daugeliu atvejų sveikam suaugusiajam jis nebūna mirtinas, ypač laiku suteikus medicininę pagalbą. Dažniausi simptomai yra skausmas, patinimas ir paraudimas įkandimo vietoje, o daliai žmonių gali pasireikšti silpnumas, pykinimas ar galvos svaigimas.

    Didesnė rizika kyla vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems alergijų, taip pat tuomet, kai įkandama į kaklo ar veido sritį. Svarbu žinoti ir tai, kad ne kiekvienas įkandimas reiškia, jog nuodai pateko į organizmą, nes kartais pasitaiko vadinamasis sausas įkandimas.

    Ką daryti įkandus: svarbiausi žingsniai

    Įkandus svarbiausia sumažinti judėjimą ir, jei įmanoma, imobilizuoti įkandimo vietai artimiausią galūnę, kad nuodai organizme plistų lėčiau. Tuomet reikia kuo skubiau kreiptis medicininės pagalbos, nes gydytojai įvertins būklę, stebės komplikacijų riziką ir prireikus taikys specifinį gydymą.

    Nerekomenduojama pjauti žaizdos, bandyti išsiurbti nuodų, stipriai veržti galūnės žnyplėmis ar vartoti alkoholio. Praktikoje daugiausia lemia ramus elgesys, greitas iškvietimas ir tai, kad žmogus būtų kuo saugiau nugabentas į gydymo įstaigą.

    Gamtoje riziką sumažina paprasti įpročiai: avėti aukštesnius batus, vengti bristi per aukštą žolę ten, kur nematote žemės, ir nekišti rankų į plyšius, malkų krūvas ar ertmes. Angis yra svarbi ekosistemos dalis, nes reguliuoja smulkių graužikų populiacijas, todėl ją sutikus vertingiausia taisyklė – nesikišti ir leisti jai pasitraukti.

  • Erkė įsisiurbė į odą? Štai ką privalote padaryti tuoj pat, kad sumažintumėte riziką

    Erkė įsisiurbė į odą? Štai ką privalote padaryti tuoj pat, kad sumažintumėte riziką

    Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje paprastai suintensyvėja pavasarį, tačiau dėl švelnesnių žiemų įsisiurbimų fiksuojama ir ne sezono metu. Erkė įkandimo metu dažnai nejaučiama, todėl svarbiausia po buvimo gamtoje kuo greičiau apžiūrėti odą ir veikti nedelsiant.

    Erkės gali pernešti kelias žmogui pavojingas infekcijas, dažniausiai minimos Laimo liga ir erkinis encefalitas. Laimo ligą sukelia bakterijos, o erkinį encefalitą virusas, todėl šių ligų prevencija ir gydymas skiriasi: nuo encefalito gali padėti skiepai, o Laimo liga skiepų neturi.

    Grįžus iš miško, parko ar sodo, verta nusiprausti po dušu ir kruopščiai apžiūrėti visą kūną. Dažniausiai erkės įsisiurbia pažastyse, kirkšnyse, kelių linkiuose, už ausų, sprande ir ties plaukų linija, todėl šias vietas svarbu patikrinti ypač atidžiai.

    Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją reikėtų pašalinti kuo greičiau, nes kuo ilgiau ji būna prisitvirtinusi, tuo didesnė dalies infekcijų perdavimo tikimybė. Jei turite, patogiausia naudoti specialų erkių išėmimo įrankį, tačiau tinka ir aštri, dezinfekuota pinceto pora.

    Erkę suimkite kuo arčiau odos ir traukite staigiu, tvirtu judesiu į viršų, nespausdami pilvelio. Ištraukę įkandimo vietą dezinfekuokite, o vėliau įsitikinkite, kad erkė pašalinta visa, nes likusios dalys gali sukelti vietinį uždegimą.

    Svarbu nedaryti kelių klaidų: erkės netepkite aliejumi, kremu ar alkoholiu, nespauskite ir nedeginkite. Tokie veiksmai gali padidinti dirginimą ir apsunkinti saugų pašalinimą, o kai kuriais atvejais padidinti nepageidaujamų reakcijų riziką.

    Po įkandimo kelias savaites stebėkite savijautą ir odą: jei atsiranda plečiantis paraudimas, karščiavimas, galvos skausmas, raumenų ar sąnarių skausmai, silpnumas ar kiti neįprasti simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Net jei iškart jaučiatės gerai, simptomai gali pasireikšti vėliau, todėl budrumas po erkės įsisiurbimo yra būtinas.

    Siekiant sumažinti įsisiurbimų tikimybę, rekomenduojama rinktis uždarus drabužius, šviesesnes spalvas, naudoti repelentus ir po kiekvieno pasivaikščiojimo gamtoje atlikti apžiūrą. Erkinio encefalito prevencijai svarbiausia priemonė yra skiepai, ypač žmonėms, kurie dažnai būna gamtoje ar dirba lauke.

  • Nemokami mokymai įstaigų darbuotojams: kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms ir karui

    Nemokami mokymai įstaigų darbuotojams: kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms ir karui

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kviečia įstaigų darbuotojus registruotis į nemokamus mokymus, skirtus pasirengti ekstremalioms situacijoms ar galimai karo pradžiai. Mokymuose derinamos teorinės žinios ir praktiniai užsiėmimai, kad dalyviai aiškiai žinotų, kaip elgtis kritinėmis aplinkybėmis.

    Mokymų metu daug dėmesio skiriama veiksmų algoritmams: kaip reaguoti gavus perspėjimus, kaip organizuoti saugų veikimą darbo vietoje, kokių klaidų vengti kilus panikai. Taip pat aptariamos civilinės saugos priemonės ir gyventojų pasirengimo principai, kurie pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojami visoje Europoje.

    Programa apima psichologinio atsparumo stiprinimą, kuris krizių metu tampa vienu svarbiausių veiksnių užtikrinant sklandų organizacijos darbą. Dalyviai supažindinami su pilietinio pasipriešinimo galimybėmis ir tuo, kaip institucijos bei bendruomenės gali prisidėti prie valstybės atsparumo, laikantis teisės aktų ir saugumo rekomendacijų.

    Atskira mokymų dalis skiriama pirmajai pagalbai, nes nelaimių ar karo grėsmės atveju pirmosios minutės dažnai lemia žmogaus gyvybę. Dalyviai mokosi pagrindinių veiksmų, kaip suteikti pagalbą iki atvykstant medikams, ir kaip saugiai veikti situacijose, kai resursai riboti.

    Mokymai trunka 4,5 valandos ir vyksta gyvai: departamento specialistai atvyksta į organizacijos nurodytą vietą iš anksto suderintu, dalyviams patogiu laiku. Grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 15 dalyvių, o po mokymų įteikiami pažymėjimai.

    Registracija vykdoma el. paštu pp.mokymai@kam.lt. Planuojant mokymus rekomenduojama iš anksto įvertinti, kiek darbuotojų dalyvaus, kokia patalpa bus skirta praktinėms užduotims ir ar reikalingos papildomos sąlygos, pavyzdžiui, prieiga prie pirmosios pagalbos priemonių demonstravimui.

  • Nemokami pilietinio pasipriešinimo mokymai įstaigoms: ko išmoksite per 4,5 valandos ir kaip registruotis

    Nemokami pilietinio pasipriešinimo mokymai įstaigoms: ko išmoksite per 4,5 valandos ir kaip registruotis

    Ką apima mokymai

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kviečia įstaigų darbuotojus į nemokamus pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui pagrindų mokymus. Juose pateikiamos praktinės ir teorinės žinios, kaip veikti ekstremalių situacijų metu, taip pat prasidėjus karui.

    Mokymų metu daug dėmesio skiriama sprendimų priėmimui stresinėse situacijose ir asmeniniam pasirengimui: ką verta žinoti apie saugesnį elgesį, informacijos patikimumą ir veiksmus, kai įprastos paslaugos ar ryšys sutrinka. Dalyviai supažindinami su pilietinio pasipriešinimo formomis ir tuo, kaip prie jų gali prisidėti institucijos bei bendruomenės.

    Praktika ir psichologinis atsparumas

    Organizatoriai pabrėžia, kad pasirengimas nėra vien teorija: mokymuose aptariami realūs scenarijai, kurie padeda geriau suprasti, kaip elgtis kilus pavojui ir kaip koordinuoti veiksmus su kolegomis. Atskirai akcentuojamas psichologinis atsparumas, nes nuo jo priklauso, ar žmogus krizėje geba išlikti funkcionalus ir padėti kitiems.

    Į programą įtraukiami pirmosios pagalbos pagrindai, kurie svarbūs tiek kasdienėse nelaimėse, tiek didesnėse krizėse. Tokios žinios padeda greičiau reaguoti iki atvykstant medikams ir mažina riziką padaryti klaidų, kurios gali pabloginti nukentėjusiojo būklę.

    Kaip vyksta mokymai ir registracija

    Mokymai trunka 4,5 valandos ir vyksta gyvai, o departamento specialistai atvyksta į dalyvių nurodytą vietą sutartu laiku. Nurodoma, kad grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 15 dalyvių.

    Po mokymų dalyviams įteikiami pažymėjimai. Registracija vykdoma elektroniniu paštu pp.mokymai@kam.lt, susitariant dėl vietos, datos ir grupės sudėties.

  • Pilietinio pasipriešinimo mokymai įstaigų darbuotojams: 4,5 valandos žinių ir praktikos vietoje

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kviečia įstaigų darbuotojus registruotis į nemokamus pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui pagrindų mokymus. Juose daugiausia dėmesio skiriama praktiniams sprendimams, kaip veikti ekstremaliosios situacijos metu ir ką svarbu žinoti, jei šalyje kiltų karinė grėsmė.

    Mokymų metu dalyviai supažindinami su pagrindiniais asmeninio ir organizacijos pasirengimo principais, elgesiu krizių metu bei pilietinio pasipriešinimo formomis. Taip pat numatyta dalis apie psichologinį atsparumą, nes stresas, informacijos perteklius ir nežinomybė krizėse tiesiogiai veikia gebėjimą priimti sprendimus.

    Programoje aptariama ir pirmoji pagalba, kuri laikoma viena svarbiausių praktinių kompetencijų, galinčių išgelbėti gyvybę iki atvykstant medikams. Mokymuose akcentuojama, kad pasirengimas nėra vien teorija: net keli aiškūs algoritmai ir iš anksto sutarti veiksmai organizacijoje gali sumažinti chaosą pirmosiomis krizės valandomis.

    Mokymai trunka 4,5 valandos ir vyksta gyvai, atvykstant lektoriams į dalyvių nurodytą vietą sutartu laiku. Grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 15 dalyvių, o baigusiems mokymus išduodami pažymėjimai.

    Norint dalyvauti, kviečiama registruotis el. paštu pp.mokymai@kam.lt. Registruojantis verta nurodyti įstaigos pavadinimą, pageidaujamą dalyvių skaičių, miestą ir kelis galimus laikus, kad mokymų organizatoriai galėtų greičiau suderinti detales.

  • Kryžiažodžio konkursas Žinau – esu saugus: Vilkaviškio 5–12 klasių moksleiviams, prizai trims greičiausiems

    Vilkaviškio rajone skelbiamas moksleivių kryžiažodžio konkursas „Žinau – esu saugus“, skirtas 5–12 klasių mokiniams. Iniciatyva kviečia pasitikrinti žinias ir pritaikyti jas praktiškai, sprendžiant užduotis apie saugumą kasdienėse situacijose.

    Konkursas vyks 2026 metų balandžio 27–30 dienomis. Dalyvių tikslas – teisingai išspręsti kryžiažodį civilinės saugos, priešgaisrinės saugos ir pirmosios pagalbos temomis.

    Tokio pobūdžio užduotys dažnai padeda lengviau įsiminti svarbiausius veiksmus ekstremalių situacijų metu: kaip elgtis kilus gaisrui, kaip atpažinti pavojų aplinkoje ar kokių principų laikytis teikiant pirmąją pagalbą. Mokyklinio amžiaus jaunimui tai ypač aktualu, nes įgūdžiai formuojasi per nuoseklų kartojimą ir realius pavyzdžius.

    Organizatoriai nurodo, kad laimėtojais taps pirmieji 3 dalyviai, teisingai išsprendę kryžiažodį. Jiems numatyti padėkos raštai ir atminimo dovanėlės.

    Teisingai išspręstą kryžiažodį kartu su savo duomenimis reikia atsiųsti elektroniniu paštu [email protected]. Prie pranešimo rekomenduojama pridėti tvarkingai užpildytą failą ir įsitikinti, kad pateikti kontaktai yra tikslūs, nes nuo to priklausys galimybė operatyviai susisiekti dėl apdovanojimų.

  • Alytaus rajone ugniagesiai atnaujino pirmosios pagalbos įgūdžius: nuo gaivinimo iki masyvaus kraujavimo

    Alytaus rajone ugniagesiai atnaujino pirmosios pagalbos įgūdžius: nuo gaivinimo iki masyvaus kraujavimo

    Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai praėjusią savaitę surengė pirmosios pagalbos mokymus savivaldybės įstaigose. Keturias dienas praktiniai užsiėmimai vyko Priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, kur dalyvavo visos aštuonios ugniagesių gelbėtojų komandos.

    Mokymų metu daugiausia dėmesio skirta veiksmams, kurie nelaimės vietoje lemia pirmąsias minutes: saugios aplinkos įvertinimui, nukentėjusiojo būklės atpažinimui ir skubios pagalbos iškvietimui. Ugniagesiai kartojo gaivinimo algoritmą, įskaitant krūtinės paspaudimų ir įpūtimų santykį 30 ir 2.

    Praktinėse dalyse dalyviai mokėsi naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi ir tiksliai vykdyti jo komandas, kad būtų sumažinta delsimo rizika. Taip pat akcentuotas kraujavimo stabdymas, įskaitant masyvų kraujavimą, kai ypač svarbus greitas spaudžiamojo tvarsčio parinkimas ir teisingas jo uždėjimas.

    Dar viena mokymų tema buvo traumų valdymas, kai tenka ne tik suteikti pirmąją pagalbą, bet ir saugiai paruošti žmogų transportavimui. Ugniagesiai treniravosi imobilizacijos veiksmus bei nukentėjusiojo išgabenimą, kad būtų išvengta papildomų sužalojimų.

    Mokymai buvo orientuoti į realias situacijas, todėl instruktoriai kūrė scenarijus, artimus ugniagesių kasdienybei. Buvo imituojami sužalojimai po elektros iškrovos, apsinuodijimai cheminėmis medžiagomis ir kiti atvejai, kai pirmosios pagalbos veiksmai turi būti atliekami greitai, bet tiksliai.

    „Priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją, nes mūsų darbe kiekviena sekunde ir priimami sprendimai gali būti lemtingi. Pirmosios pagalbos mokymai buvo itin vertingi dėl pateiktų konkrečių pavyzdžių, praktinių užsiėmimų ir realioms situacijoms artimų simuliacijų. Tokie mokymai stiprina ugniagesių gelbėtojų pasirengimą ir tiesiogiai prisideda prie rajono gyventojų saugumo užtikrinimo. Džiaugiamės bendradarbiavimu su Visuomenės sveikatos biuru, jų aukšta kvalifikacija ir mokėjimu dalintis žiniomis ir sukaupta patirtimi“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius Vaidas Zajančkauskas.

    Pirmosios pagalbos mokymai tęsėsi ir kitose įstaigose. Antradienį, balandžio 21 dieną, užsiėmimai vyko VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokykloje, kur programa buvo pritaikyta mažesnės patirties grupei, tačiau išliko orientuota į praktinius įgūdžius.

    Organizatorių teigimu, tokie mokymai padeda suvienodinti veiksmus, kai į incidentą reaguoja skirtingų komandų nariai, ir mažina klaidų tikimybę. Įstaigų atstovai taip pat sutarė toliau tęsti bendradarbiavimą, dalintis patirtimi ir turimais resursais, kad pirmosios pagalbos gebėjimai būtų nuolat atnaujinami.