CP v2

Tag: Pirmoji pagalba

  • Savanorystė kaip karjeros turbo: įgūdžiai, kurie krizių metu gelbsti, o darbe kelia vertę

    Kas sieja verslo sprendimus ir pasirengimą krizėms? Abiem atvejais tenka veikti tada, kai trūksta informacijos, keičiasi aplinkybės, o atsakomybė gula ant kelių žmonių pečių. Lietuvos Raudonasis Kryžius sako, kad savanorystė tokiose situacijose tampa praktine kompetencijų mokykla.

    Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai dažnai atsiduria aplinkoje, kur svarbiausia aiški komunikacija, greita koordinacija ir gebėjimas išlikti ramiam. Šie įgūdžiai vis dažniau vertinami ir darbdavių, ypač įmonėse, kurios stiprina veiklos tęstinumo planus ir rizikų valdymą.

    Kaip savanorystė augina lyderystę

    „Nordec“ verslo vadovas Audrius Bukauskas Lietuvos Raudonajame Kryžiuje savanoriauja nuo karo Ukrainoje pradžios. Iš pradžių jis prisidėjo padėdamas pabėgėlių centre Vilniuje, vėliau įsitraukė į pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų komandą.

    Jo teigimu, projektų ir rizikų valdymo patirtis, sukaupta profesinėje veikloje, savanorystėje praverčia kasdien. Kartu realios situacijos, kuriose sprendimai turi būti priimami greitai, dar labiau sustiprina gebėjimą veikti neapibrėžtumo sąlygomis.

    „Versle nuolat planuojame rizikas, ruošiame planą A, B ir kitus scenarijus. Labai panaši logika veikia ir savanorystėje: reikia planuoti, aiškiai perduoti informaciją ir greitai priimti sprendimus, kai ne viską gali numatyti iš anksto“, – sakė A. Bukauskas.

    „Telia Lietuva“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė savanoriauja ketverius metus, o pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų veiklose dalyvauja daugiau nei dvejus. Ji pabrėžia, kad savanorystė leidžia profesines žinias patikrinti realiose, nenuspėjamose situacijose.

    Pasak J. Markeliūnės, savanorystė ypač augina vidinį užtikrintumą ir drąsą veikti, kai kiti aplinkiniai sustingsta. Tokia patirtis dažnai virsta praktiniu lyderystės įgūdžiu, kuris darbe pasireiškia iniciatyva, sprendimų priėmimu ir atsakomybe.

    „Atsidūrusi eismo įvykio vietoje supratau, kad man suveikė aiškus veiksmų algoritmas. Pradėjau teikti nukentėjusiesiems pirmąją psichologinę pagalbą, kol atvyko medikai“, – sakė J. Markeliūnė.

    Nauda grįžta į organizaciją

    Darbo aplinkoje netikėtų situacijų taip pat netrūksta: sutrikus tiekimo grandinei, kilus reputacinei krizei ar įvykus incidentui, svarbiausia tampa greitas reagavimas ir komandinis darbas. Todėl darbuotojai, gebantys išlikti efektyvūs spaudimo sąlygomis, organizacijose dažnai laikomi stipriais pokyčių dalyviais.

    J. Markeliūnės teigimu, savanorystė ugdo ne tik praktinius įgūdžius, bet ir atsakomybės jausmą, pilietiškumą bei bendruomeniškumą. Tokios savybės kuria papildomą vertę komandose, nes padeda išlaikyti pasitikėjimą, tarpusavio pagalbą ir aiškią komunikaciją.

    A. Bukauskas sako, kad įmonėms savanorystė gali tapti darbuotojų augimo erdve, o ne vien socialinės atsakomybės simboliu. Jo vertinimu, tokia patirtis stiprina lyderystę, problemų sprendimą ir gebėjimą dirbti su skirtingais žmonėmis.

    Verslo vaidmuo ruošiantis krizėms

    Prisidėti prie geresnio pasirengimo krizėms verslas gali keliais būdais: organizuodamas mokymus, dalydamasis ekspertinėmis žiniomis, sudarydamas sąlygas savanoriauti ar remdamas bendruomenių iniciatyvas. Vis dažniau dėmesys krypsta į praktinius mokymus, kurie padeda darbuotojams žinoti, ką daryti pirmosiomis incidento minutėmis.

    J. Markeliūnė pasakoja, kad „Telia Lietuva“ reguliariai vykdo pirmosios pagalbos mokymus ir rengia vadinamąsias stalo pratybas, kai komandos modeliuoja krizes ir tikrina sprendimų grandines. Nuo šių metų rugsėjo darbuotojams krašto gynybai skirtoms savanoriškoms veikloms bus galima skirti iki keturių apmokamų savanorystės dienų per metus.

    Kitoms savanoriškoms veikloms įmonėje išlieka galimybė skirti vieną apmokamą savanorystės dieną per metus. Tokie sprendimai, anot pašnekovų, padeda savanorystę paversti nuoseklia, o ne atsitiktine veikla.

    „Kiekviena įmonė turėtų įsivertinti, kas nutiktų, jei ją ištiktų krizė. Reikia turėti kelis veiklos tęstinumo scenarijus ir reguliariai juos pasitikrinti praktiškai“, – sakė J. Markeliūnė.

    Pašnekovai pabrėžia, kad pasirengęs darbuotojas yra pasirengusios šeimos ir bendruomenės dalis, nes įgūdžiai išlieka ir už darbo ribų. Tai ypač svarbu ekstremaliųjų situacijų metu, kai pirmosios minutės dažnai nulemia, kaip greitai bus suteikta pagalba.

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teigimu, organizacijoje šiuo metu yra 286 aktyvūs pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai, o daugiau nei 300 yra rezerve. Organizacijos tikslas šiemet suburti bent 500 aktyvių savanorių, kurie prireikus galėtų padėti visoje Lietuvoje.

    Tarptautinis Raudonasis Kryžius Lietuvoje veikia nuo 1919 metais ir kartu su Raudonojo Pusmėnulio judėjimu dirba 191 valstybėje. Organizacija nurodo, kad pasaulyje vienija daugiau nei 97 mln. savanorių, o misija išlieka ta pati: padėti per krizes, nelaimes ir remti pažeidžiamiausius.

  • Ne tik alkis: pavojingai krintantis cukrus gali staiga pakeisti žmogaus elgesį

    Ne tik alkis: pavojingai krintantis cukrus gali staiga pakeisti žmogaus elgesį

    Kodėl taip nutinka?

    Gliukozė yra vienas svarbiausių organizmo energijos šaltinių, ypač smegenims, kurios sukaupia jos labai mažai. Kai gliukozės kiekis kraujyje ima kristi, organizmas aktyvina apsauginius mechanizmus ir bando perspėti apie pavojų.

    Dažniausiai pasireiškia vadinamieji autonominiai simptomai: drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas, nerimas ar staigus alkis. Tačiau hipoglikemija ne visada prasideda nuo gurgiančio pilvo, todėl pirmi požymiai gali būti visiškai netikėti.

    Kai trūksta gliukozės smegenims

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai gliukozės sumažėja tiek, kad smegenys negauna pakankamai energijos. Tokiu atveju gali pasireikšti neuroglikopeniniai simptomai: sutrikusi koncentracija, dezorientacija, nerišli kalba, koordinacijos problemos.

    Žmogus gali elgtis neadekvačiai situacijai, atsakinėti nelogiškai, staiga tapti irzlus ar apatiškas. Aplinkiniams tai kartais primena neurologinį sutrikimą arba apsvaigimą nuo alkoholio, o būtent dėl to reali pagalba gali vėluoti.

    „Staigi elgesio ar kalbos kaita ne visada reiškia alkoholį ar psichologinę krizę – tai gali būti pavojingai nukritęs cukraus kiekis“, – pabrėžia medikai, kalbantys apie pirmosios pagalbos svarbą.

    Kur riba laikoma pavojinga?

    Diabeto priežiūros rekomendacijose hipoglikemija dažniausiai apibrėžiama, kai gliukozė nukrenta žemiau 3,9 mmol/l. Kliniškai reikšminga hipoglikemija laikoma, kai gliukozė nukrenta žemiau 3,0 mmol/l, nes tada ryškėja smegenų funkcijos sutrikimo rizika.

    Svarbu tai, kad simptomai ne visiems vienodi ir gali nepasireikšti visi iš karto. Kai kuriems žmonėms pirmas signalas būna ne alkis ar drebulys, o keistas elgesys, nerišli kalba arba staigus pasimetimas.

    Kam hipoglikemija gresia dažniausiai?

    Dažniausiai hipoglikemija siejama su cukriniu diabetu, ypač gydant insulinu ar kai kuriais gliukozę mažinančiais vaistais. Riziką didina per didelė vaistų dozė, praleistas valgis, netikėtai padidėjęs fizinis krūvis, taip pat alkoholis.

    Vis dėlto hipoglikemija gali pasireikšti ir žmonėms, kurie diabetu neserga, pavyzdžiui, esant vadinamajai reaktyviajai hipoglikemijai, kai cukrus sumažėja praėjus kelioms valandoms po valgio. Jei tokie epizodai kartojasi, verta juos aptarti su gydytoju, o ne nurašyti paprastam nuovargiui.

    Ką daryti, jei įtariate hipoglikemiją?

    Jei žmogus yra sąmoningas ir gali saugiai nuryti, dažnai taikoma praktika yra greitai pasisavinami angliavandeniai, o po maždaug 15 minučių gliukozę rekomenduojama patikrinti pakartotinai. Jei rodikliai išlieka maži, veiksmai kartojami.

    Jei žmogus prarado sąmonę, jam prasidėjo traukuliai arba jis negali saugiai ryti, negalima duoti nei maisto, nei gėrimų, nei cukraus dėl užspringimo rizikos. Tokiu atveju būtina nedelsiant skambinti 112, o jei yra paskirtas gliukagonas ir šalia esantys moka jį panaudoti, galima vadovautis gydytojo instrukcijomis.

    Hipoglikemija nėra tik žemas cukrus. Kai gliukozės ima trūkti smegenims, kinta mąstymas, kalba ir elgesys, o delsimas gali baigtis traukuliais, koma ar kitomis pavojingomis komplikacijomis.

  • Įsidėmėkite nelaimės atvejui: 15 paprastų taisyklių, kurios vieną dieną gali išgelbėti gyvybę

    Ekstremalioje situacijoje net ir ramiausi žmonės gali sutrikti, todėl iš anksto žinomos pirmosios pagalbos ir saugaus elgesio taisyklės padeda laimėti brangaus laiko. Vis dėlto jos nepakeičia medikų ar gelbėtojų darbo, tad kilus realiai grėsmei sveikatai ar gyvybei pirmiausia pasirūpinkite savo saugumu ir skambinkite telefonu 112.

    Jei žmogus nekvėpuoja arba kvėpuoja nenormaliai, svarbiausia kuo greičiau įvertinti būklę ir pradėti gaivinimą. Skubios pagalbos dispečeris gali telefonu nurodyti veiksmų seką, todėl ryšį verta palaikyti įjungus garsiakalbį.

    Stipriai kraujuojant svarbiausia yra nuolatinis spaudimas žaizdai, nes būtent kraujo netekimas per kelias minutes gali tapti kritinis. Jeigu tvarstis permirksta, jo nenuiminėkite, o dėkite papildomą sluoksnį ir toliau spauskite.

    Jei žmogus praradęs sąmonę, bet kvėpuoja, jį reikėtų paguldyti į stabilią šoninę padėtį, kad kvėpavimo takai išliktų atviri ir žmogus neužspringtų. Išimtis yra situacijos, kai įtariama stuburo trauma, pavyzdžiui, po kritimo iš aukščio ar eismo įvykio.

    Gaisro metu išeinant iš patalpų, jei tik įmanoma, duris už savęs verta uždaryti, nes tai lėtina ugnies ir dūmų plitimą. Jei patalpoje daug dūmų, judėkite kuo arčiau grindų, o liftu nesinaudokite.

    Užuodus dujas negalima junginėti elektros prietaisų ir kurti kibirkšties, todėl šviesos jungiklių geriau neliesti. Saugiausia išeiti į lauką, perspėti aplinkinius ir skambinti 112 iš saugios vietos.

    Perkaitimo ar šilumos smūgio atveju žmogų būtina kuo greičiau perkelti į pavėsį arba vėsią patalpą, atsegti veržiančius drabužius ir pradėti vėsinti. Jei būklė sunki, žmogus prastai reaguoja ar netenka sąmonės, būtina skubi medikų pagalba.

    Įlūžus ledui svarbu nepanikuoti ir bandyti išsilaikyti paviršiuje remiantis krūtine į ledo kraštą. Patikimiausia ropoti į tą pusę, iš kurios atėjote, nes ten ledas jau buvo išlaikęs jūsų svorį, o išlipus būtina šliaužti ar ropoti toliau nuo eketės.

    Jeigu automobilis atsidūrė vandenyje, nereikėtų laukti, kol salonas prisipildys, nes tuomet atidaryti duris bus daug sunkiau. Pirmiausia atsekite diržą, pabandykite atidaryti langą ir kuo greičiau evakuokitės, o vaikų atveju pirmiausia atsekite ir iškelkite juos.

    Įkandus galimai nuodingai gyvatei, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo mažiau judinti įkandimo vietą, kad nuodai lėčiau plistų. Nerekomenduojama žaizdos pjauti ar siurbti, o geriausias sprendimas yra kuo skubiau kreiptis medicininės pagalbos.

    Įtariant apsinuodijimą nežinoma medžiaga, savarankiškai sukelti vėmimo nereikėtų, nes tai gali pabloginti būklę. Skambinant 112 verta tiksliai pasakyti, kas ir kada galėjo būti suvartota, kiek sveria žmogus ir kokie simptomai pasireiškė.

    Anglies monoksidas yra itin pavojingas, nes neturi kvapo ir gali greitai sukelti sąmonės netekimą. Įtariant apsinuodijimą smalkėmis būtina nedelsiant išeiti į gryną orą ir pagalbą kviesti jau iš lauko, negrįžtant atgal į patalpas.

    Perkūnijos metu nesaugu slėptis po pavieniu medžiu ar būti atvirose vietose, ypač šalia vandens telkinių. Patikimiausia slėptuvė yra pastatas arba automobilis, o jei tokios galimybės nėra, reikėtų pritūpti žemiau ir vengti kontaktų su metaliniais daiktais.

    Jei giliai įsmigo žvejybos kabliukas, jo negalima staigiai rauti, nes galima dar labiau sužaloti audinius. Žaizdą reikėtų pridengti ir kreiptis į medikus, ypač jei kabliukas yra veido, akies ar rankos sąnario srityje.

    Patekus į atgalinę jūros srovę, plaukti tiesiai į krantą prieš srovę dažnai reiškia greitai išsekti. Saugiau plaukti lygiagrečiai krantui, kol išplauksite iš srovės, ir tik tada sukti kranto link.

    Jei iš elektros lizdo ar kištuko sklinda svilėsių kvapas, jo liesti nereikėtų, nes gali kilti gaisras arba ištikti elektros smūgis. Jei tai galima padaryti saugiai, atjunkite elektrą skydelyje ir kvieskite kvalifikuotą specialistą.

    Gelbėjimo tarnybos nuolat pabrėžia, kad kritiniais atvejais didžiausia klaida yra delsti ir bandyti viską išspręsti pačiam. Kuo tiksliau nurodyta vieta, aiškiai apibūdinti simptomai ir ramus veiksmų vykdymas pagal dispečerio instrukcijas dažnai lemia rezultatą.

  • Apklausa išryškino spragą: kas trečias moksleivis nežino, kur slėptis krizės metu

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atlikta moksleivių apklausa parodė, kad daliai jaunimo vis dar trūksta praktinių civilinės saugos įgūdžių. Vidutinėje 30 mokinių klasėje 9 mokiniai nėra tikri, ką susidėti į išvykimo kuprinę, o 11 nežinotų, kur yra artimiausia priedanga.

    Tyrimas rodo ir kitą tendenciją: motyvacijos mokytis netrūksta. Toje pačioje klasėje 21 mokinys norėtų apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms sužinoti daugiau, o tai, pasak organizatorių, atveria galimybę stiprinti įgūdžius per praktines veiklas.

    Teorija ne visada virsta veiksmais

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Jaunimo programos vadovė Karolina Pinkevičiūtė pabrėžia, kad nemaža dalis jaunuolių yra girdėję pagrindinius patarimus, tačiau realioje situacijoje vis tiek pasimeta. Didžiausias iššūkis, anot jos, yra perkelti žinias į kasdienį įprotį.

    „Savanoriai mokosi pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos pagrindų, o kartu įgyja patirties dirbdami su žmonėmis bei vesdami edukacijas“, – sakė K. Pinkevičiūtė.

    Organizacijos teigimu, tokie mokymai ugdo ne tik pasirengimą krizei, bet ir bendruosius gebėjimus, kurių dažnai prireikia tiek studijose, tiek darbo rinkoje. Tarp jų minimi viešasis kalbėjimas, komandinio darbo įgūdžiai, lyderystė, atsakomybė ir planavimas.

    Nuo stebėtojo iki pagalbos teikėjo

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus skyriaus savanoris Leonids Kopcovs pasakoja, kad sprendimą savanoriauti paskatino asmeninė patirtis, kai jis, dirbdamas žurnalistu, susidūrė su krizinės situacijos realybe. Pasak jo, tada ypač aiškiai pasimatė, kokią reikšmę turi greita ir koordinuota pagalba.

    „Iš arti pamačiau, kokia svarbi yra organizuota, greita ir profesionali pagalba krizės ištiktiems žmonėms. Tada supratau, kad noriu ne tik stebėti, bet ir prisidėti“, – sakė L. Kopcovs.

    Jo teigimu, savanorystė pakeitė požiūrį į pasirengimą: krizės nebeatrodo tolimos ar mažai tikėtinos, o konkretūs veiksmai, tokie kaip šeimos planas ar paruošta kuprinė, suteikia daugiau ramybės. Savanoris pabrėžia, kad pradžioje nereikia mokėti visko, nes įgūdžiai ugdomi nuosekliai.

    Kaip veikia jaunimo savanorystė

    Pasak organizatorių, jaunimo savanoriai pradeda nuo įvadinių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus mokymų, o vėliau dalyvauja gyvuose pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos užsiėmimuose. Taip pat jie supažindinami su edukacijų turiniu ir metodika, kad galėtų žinias perduoti kitiems.

    Jaunuolius veiklos pradžioje lydi pilnamečiai mentoriai, padedantys įsilieti į komandą ir pasirengti praktinėms situacijoms. Šiuo metu Jaunimo programoje veikia 124 savanorių ir mentorių bendruomenė, tačiau organizacija siekia augimo įvairiuose miestuose.

    Didesnio savanorių poreikio nurodoma Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Mažeikiuose, Vilniuje ir Vilniaus rajone, taip pat Trakuose, Elektrėnuose, Kaišiadoryse, Klaipėdoje, Gargžduose, Tauragėje ir Šilalėje. Poreikis numatomas ir Kaune, Jonavoje, Kėdainiuose, Alytuje bei Vilkaviškyje.

    Apklausoje dalyvavo 2 271 moksleivis iš visos Lietuvos. Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad organizacija Lietuvoje veikia nuo 1919 metais ir priklauso tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus judėjimui, kuris krizėse remiasi savanorių tinklu ir greita pagalba pažeidžiamiems žmonėms.

  • Raudonasis Kryžius ruošia savanorius ligoninėms: štai kodėl krizės metu prireiks jūsų pagalbos

    Didelio masto nelaimės, ekstremaliosios situacijos ar karas akimirksniu išaugina pagalbos poreikį, o viena jautriausių vietų tokiais momentais tampa ligoninės. Kai pacientų srautai šokteli, medicinos personalui reikia ne tik papildomų rankų, bet ir žmonių, kurie supranta, kaip veikia skubios pagalbos grandinė.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus jungtis prie Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo savanorių. Organizacija pabrėžia, kad vien gerų ketinimų neužtenka: krizėje svarbiausia greitis, aiškus vaidmuo ir gebėjimas dirbti pagal ligoninės tvarką.

    Praktiniai įgūdžiai ugdomi dar iki krizių, savanoriaujant skubiosios pagalbos skyriuose ir mokantis veikti kartu su medikais. Šiuo metu didžiosiose šalies ligoninėse savanoriauja apie 120 žmonių, o bendradarbiavimas įtvirtintas sutartimis su septyniomis gydymo įstaigų grupėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

    Ligoninėje savanorystė dažnai reiškia nematomą, bet kritiškai svarbią pagalbą: pacientų palydėjimą, registracijos procesų palengvinimą, tyrimų pristatymą, pagalbą pasiruošiant procedūroms. Ne mažiau svarbi ir emocinė parama, ypač kai žmonės atvyksta išsigandę, sutrikę ar nežinantys, kas jų laukia.

    „Ekstremaliosios situacijos metu papildomų rankų reikia iš karto, todėl geriausia, ką dabar galime padaryti, yra stiprinti žinias ir turėti aiškią savo vietą veikimo nelaimės atveju algoritme“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Organizacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 286 aktyvūs šios krypties savanoriai, o dar daugiau nei 300 žmonių galėtų prisijungti prireikus. Tikslas yra sutelkti bent 500 aktyvių savanorių, kad pagalba būtų pasiekiama visoje šalyje, nepriklausomai nuo to, ar krizė ištinka didmiestį, ar mažesnę bendruomenę.

    Viena iš savanorių, Laura Reklaitienė, prie veiklos prisijungė prasidėjus karui Ukrainoje, kai noras padėti virto poreikiu pačiai išmokti nepasimesti krizinėse situacijose. Pasak jos, savanorystė suteikė pirmosios pagalbos, psichologinės paramos ir krizių valdymo žinių, kurios vėliau praverčia ir kasdienybėje.

    „Norėjau žinoti, kaip elgtis, o ne panikuoti. Žinojimas, kad galiu būti naudinga žmonėms ir medikams sunkiomis akimirkomis, suteikia pasitikėjimo ir ramybės“, – sakė L. Reklaitienė.

    Ramojų Skirsgilą į savanorystę atvedė COVID-19 pandemija, kai trūko žmogiškųjų resursų ir bet koks operatyvus palaikymas gydymo įstaigose tapo itin svarbus. Jis sako, kad skubios pagalbos skyriuje kiekviena pamaina skiriasi, o labiausiai įsimena momentai, kai žmogui prireikia ne tiek procedūrinės, kiek paprastos žmogiškos atramos.

    „Geriausias būdas įveikti blogas nuojautas yra kažką veikti. Taip ir užsikrėčiau savanoryste“, – sakė R. Skirsgila.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad savanoriui nereikia ateiti jau viską mokant. Parengimas vyksta nuosekliai, dirbama komandoje, o užduotys skiriamos pagal pasirengimą, kad žmonės nebūtų paliekami vieni su per sudėtingomis situacijomis.

    Pasirengimas neapsiriboja tik ligoninėmis: savanoriai dalyvauja pratybose su institucijomis ir partneriais, mokosi pirmosios ir psichologinės pagalbos, incidentų valdymo, prisideda prie dingusių žmonių paieškos ir padeda bendruomenėms stiprinti atsparumą. Organizacija kviečia registruotis per „redcross.lt“ ir pradėti pasirengimą dar dabar, nelaukiant, kol ištiks krizė.

    Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metais, o tarptautinis judėjimas vienija organizacijas 191 valstybėje. Pagrindinė misija išlieka ta pati: padėti žmonėms ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei remti pažeidžiamiausius, kai jiems labiausiai reikia pagalbos.

  • Kas vyko Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje: trys dienos, kurios I gimnazistus užgrūdino rimtai

    Kas vyko Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje: trys dienos, kurios I gimnazistus užgrūdino rimtai

    Trijų dienų kursas I gimnazistams

    Rugsėjo 2–4 dienomis Vilniaus rajono Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje I G klasės mokiniams surengtas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Veiklas vedė Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės atstovas Saulius Patašius, pirmąją dieną jam talkino Viktorija Jonkutė.

    Tokie praktiniai mokymai mokyklose siejami su vis plačiau stiprinamu visuomenės pasirengimu ekstremalioms situacijoms. Ugdymo įstaigos vis dažniau ieško būdų, kaip mokiniams suteikti ne tik teorinių, bet ir realiame gyvenime pritaikomų įgūdžių.

    Pirmoji diena: nuo pirmosios pagalbos iki pasirengimo krizėms

    Pirmąją dieną mokiniai aptarė piliečių vaidmenį valstybės gynyboje ir elgesį ekstremalių situacijų metu. Taip pat susipažino su išgyvenimo priemonėmis ir higienos bei maitinimosi lauko sąlygomis principais.

    Didelis dėmesys skirtas pirmajai medicinos pagalbai: mokiniai mokėsi atlikti širdies masažą, naudoti turniketus, diskutavo apie veiksmų seką, kai svarbi kiekviena minutė. Praktika padėjo geriau suprasti, kad tokie įgūdžiai aktualūs ne tik nelaimių metu, bet ir kasdienėse situacijose.

    Antroji diena: orientavimasis ir sauga

    Antrąją dieną mokiniai ruošėsi žygiui, mokėsi orientuotis miške ir mieste, statyti palapines bei pastoges, rišti įvairius mazgus. Praktinės užduotys vyko ir gimnazijos sporto salėje, todėl įgūdžiai buvo lavinami skirtingomis sąlygomis.

    Programoje buvo ir supažindinimas su pneumatinio šautuvo naudojimo sauga bei taiklaus šaudymo principais. Akcentuota, kad svarbiausia yra atsakingas elgesys, taisyklių laikymasis ir komandinis darbas, kai kiekvieno veiksmai daro įtaką visų saugumui.

    Trečioji diena: žygis per lietų ir praktinės užduotys

    Rugsėjo 4 dieną kursą vainikavo žygis Kalvelių apylinkėse. Nors oras nelepino ir žygį lydėjo lietus, mokiniai atliko praktines užduotis ir pritaikė per ankstesnes dienas įgytas žinias.

    Žygio metu jie ruošė laužavietę, mokėsi įkurti laužą skeltuvu, sprendė orientavimosi ir išgyvenimo uždavinius. Tokios užduotys parodo, kaip teorija veikia realiame lauke, kai sprendimus reikia priimti greitai ir atsakingai.

    Sugrįžę į gimnaziją mokiniai aptarė kursą, atliko žinių patikrinimo testą ir gavo kurso baigimo pažymėjimus. Mokyklos bendruomenė pabrėžė, kad trijų dienų programa tapo prasminga patirtimi, ugdančia drąsą, atsakomybę ir pilietiškumą.

    Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nina Bašajevienė

  • Anglijoje daugėja „apsvaigusių“ ir agresyvių vapsvų: specialistai paaiškino, kas vyksta

    Anglijoje, ypač pietryčiuose ir kituose regionuose, gyventojai vis dažniau praneša apie neįprastai agresyvias vapsvas. Kenkėjų kontrolės specialistai aiškina, kad vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį tai gali būti natūralus sezoniškumo padarinys, sustiprintas šiltų orų ir gausaus vaisių derliaus.

    Pagrindinė priežastis siejama su vapsvų kolonijų ciklu. Artėjant sezono pabaigai motinėlės jau būna sukaupusios pakankamai energijos, o darbininkės palaipsniui praranda įprastas užduotis, dėl to dažniau klaidžioja ieškodamos lengvai pasiekiamo maisto.

    Tokiu metu jos neretai puola pernokusius vaisius, kuriuose prasidėjusi fermentacija sukuria alkoholio pėdsakų. Specialistai pastebi, kad nuo fermentuotų sulčių vapsvos tampa lėtesnės, labiau dezorientuotos ir dirglesnės, todėl konfliktinių situacijų su žmonėmis pasitaiko daugiau.

    Vasaros pabaigoje mažėja natūralių baltyminių šaltinių, o kolonijai silpnėjant vapsvos dažniau traukia į vietas, kur žmonės valgo lauke: terasas, parkus, kavines. Dėl to išauga tikimybė, kad vabzdys bus netyčia prispaustas ar supykdytas, o tai ir tampa įgėlimo priežastimi.

    Britų kenkėjų kontrolės asociacija BPCA ragina gyventojus nebandyti patiems naikinti lizdų, ypač jei jie yra sunkiai pasiekiamose vietose. Organizacija pabrėžia, kad net ir mažas lizdas gali būti aktyviai ginamas, o neteisingi veiksmai padidina įgėlimų riziką.

    „Vapsvos, kaip ir bitės bei širšės, dalyvauja apdulkinime, todėl, jei įmanoma, jų lizdų geriau neliesti. Tačiau jei lizdas yra intensyviai lankomoje vietoje, verta pasitarti su BPCA nariu“, – sakė BPCA atstovė Natali Bungay.

    Medikai primena, kad vapsvos įgėlimas daliai žmonių gali sukelti sunkią alerginę reakciją, įskaitant anafilaksiją. Tokiais atvejais svarbiausia nedelsti ir kviesti skubią pagalbą, ypač jei atsiranda dusulys, veido ar gerklės tinimas, staigus silpnumas ar išplitęs bėrimas.

    Britų Raudonasis Kryžius pirmosios pagalbos rekomendacijose nurodo, kad, jei įgėlė bitė ir liko geluonis, jį reikėtų pašalinti atsargiai, stengiantis nesuspausti nuodų maišelio. Tam dažnai siūloma naudoti plastikinės kortelės kraštą, o ne pincetą, kad nuodai nebūtų įspausti giliau.

    Specialistai taip pat primena paprastas prevencijos priemones: lauke saldžius gėrimus laikyti uždengtus, vaisius ir atliekas išmesti į sandarias šiukšliadėžes, o lizdą pastebėjus namuose ar šalia jo nesiartinti. Jei vapsvos pradeda suktis aplink, geriausia išlikti ramiems ir nedaryti staigių mostų, kurie gali išprovokuoti gynybinę reakciją.

  • Baltijos jūra į krantą išmeta šimtus medūzų: ką tai reiškia ir kada jos gali skaudžiai nudeginti

    Baltijos jūra į krantą išmeta šimtus medūzų: ką tai reiškia ir kada jos gali skaudžiai nudeginti

    Kodėl medūzų staiga tiek daug?

    Vasaros pabaigoje Baltijos pakrantėse dažniau pasirodantys medūzų telkiniai dažniausiai nėra joks sensacingas reiškinys, o sezoninė gamtos ciklo dalis. Šiuo metu vanduo paprastai būna šilčiausias per metus, o šiluma spartina medūzų augimą ir jų gyvavimo ciklą.

    Ne mažiau svarbūs ir vėjai bei srovės: vyraujant šiaurės ir šiaurės vakarų krypčių vėjams, lengvi, plūduriuojantys organizmai stumiami arčiau kranto. Tada medūzos patenka į seklumas ir bangų išmetamos ant smėlio, iš kur pačios dažnai nebesugeba grįžti į gilesnį vandenį.

    Kurios Baltijoje pavojingos žmogui?

    Baltijoje dažniausiai sutinkamos kelios medūzų rūšys, tačiau ne visos kelia realią grėsmę poilsiautojams. Dažniau prie krantų pasitaikanti medūza su aiškiai matomais keturiais violetiniais žiedais paprastai laikoma žmogui nepavojinga, nes jos geliančios ląstelės per silpnos, kad pažeistų odą.

    Kita, rečiau pastebima, didesnė ir rusvai vario atspalvio medūza gali sukelti nemalonų odos sudirginimą, panašų į dilgėlių nudegimą. Nors Baltijos vanduo yra mažiau sūrus nei vandenynuose ir tai dažnai susilpnina daugelio rūšių geliamąjį poveikį, atsargumas vis tiek būtinas.

    Ką daryti nudegus medūzai?

    Specialistai pataria neliesti nei gyvų medūzų, nei tų, kurias jūra išmetė ant kranto, nes geliančios ląstelės gali išlikti aktyvios. Ypač atsargūs turėtų būti alergiški žmonės ir turintieji jautrią odą, taip pat tėvai, prižiūrintys vaikus prie vandens.

    Jei įvyko kontaktas, svarbiausia ramiai ir teisingai suteikti pirmąją pagalbą: pažeistą vietą reikėtų nuplauti jūros vandeniu, o ne gėlu vandeniu, nes jis gali suaktyvinti likusias geliančias ląsteles. Likusias čiuptuvų dalis saugiau pašalinti pincetu ar kietu daiktu, pavyzdžiui, kortele, o skausmą malšinti šaltu kompresu.

    Jei atsiranda stiprus patinimas, dusulys, plinta bėrimas ar pasireiškia kiti alerginės reakcijos požymiai, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus. Tokiais atvejais delsti neverta, net jei pradinis nudegimas atrodė lengvas.

    Ar medūzos rodo prastą jūros būklę?

    Didelis medūzų kiekis krante ne visada reiškia taršą ar ekologinę katastrofą, nes jos yra natūrali Baltijos ekosistemos dalis. Jų gausa gali rodyti, kad vandenyje yra pakankamai maisto, pirmiausia planktono, kuriuo medūzos minta.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad masiškesnius žydėjimus gali sustiprinti ir platesnės tendencijos, įskaitant vandens šiltėjimą bei eutrofikaciją, kai į jūrą patenka per daug maistinių medžiagų. Praktinių problemų tai kartais sukelia žvejams, nes medūzos gali kimšti tinklus ir apsunkinti žvejybą.

  • Po kraupių avarijų – ugniagesių demonstracija Valčiūnuose: kodėl sužeistojo negalima traukti skubant

    Vasarą eismo įvykių statistika tradiciškai prastėja: intensyvesnis judėjimas, kelionės ir didesni greičiai lemia daugiau sunkių avarijų. Tokiais atvejais kova dėl gyvybės prasideda dar iki medikų atvykimo, o vieni pirmųjų į įvykio vietą dažnai atskuba ugniagesiai gelbėtojai.

    Rugpjūčio 13 dieną 11.00 valandą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose rengiama spaudos konferencija ir praktinė demonstracija, kur žiniasklaidos atstovai galės iš arti pamatyti, kaip vyksta žmonių gelbėjimas po sunkios avarijos. Ugniagesiai gelbėtojai pademonstruos automobilio stabilizavimą, konstrukcijų ardymą specialia įranga ir nukentėjusiojo išlaisvinimą iš apvirtusio automobilio.

    Renginio metu pareigūnai paaiškins, kaip priimami sprendimai ardant automobilio konstrukcijas ir kodėl svarbu ne tik greitis, bet ir saugumas. Šiuolaikiniai automobiliai turi sustiprintas kėbulo zonas, oro pagalves, diržų įtempiklius, o dalyje modelių naudojamos ir aukštos įtampos sistemos, todėl netinkamas veiksmas gali pabloginti sužeistojo būklę ar sukelti papildomą pavojų gelbėtojams.

    Didelis dėmesys bus skiriamas ir pirmajai pagalbai avarijos vietoje. Ugniagesiai gelbėtojai primins, ką iki medikų atvykimo jie daro patys, ką gali padaryti įvykio liudininkai ir ką svarbu žinoti žmogui, jei po smūgio jis sąmoningas, bet negali išlipti iš automobilio.

    „Žmogaus negalima tiesiog kuo greičiau ištraukti iš automobilio, nes skubėjimas gali sukelti papildomų traumų ir apsunkinti medikų darbą“, – sakė renginyje dalyvausiantys ugniagesių gelbėtojų atstovai.

    Spaudos konferencijoje dalyvaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius ir to paties skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė. Po konferencijos numatyta praktinė gelbėjimo operacijos demonstracija.

    Renginys vyks Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose. Organizatoriai prašo atvykstančiųjų laikytis saugos nurodymų, nes demonstracijoje bus naudojama specialioji gelbėjimo įranga.

  • Ugniagesiai atskleis, kodėl po avarijos negalima skubėti traukti žmogaus: parodys visą gelbėjimą

    Vasaros eismo įvykių statistika kasmet primena, kad po sunkios avarijos prasideda kova dėl minučių, o pirmieji į įvykio vietą neretai atvyksta ugniagesiai gelbėtojai. Nors iš šalies gali atrodyti, kad svarbiausia kuo greičiau ištraukti nukentėjusįjį, realybėje skubėjimas kartais gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

    Rugpjūčio 13 dieną 11.00 valandą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose vyks spaudos konferencija ir praktinė demonstracija, skirta parodyti, kaip organizuojami gelbėjimo darbai eismo įvykio vietoje. Žiniasklaidos atstovams bus pristatyta, kaip specialia gelbėjimo įranga ardomos automobilio konstrukcijos ir kaip išlaisvinamas žmogus iš apvirtusio ar smarkiai deformuoto automobilio.

    Prieš praktinę dalį pareigūnai žada paaiškinti, kokiais principais vadovaujamasi priimant sprendimus, kada ir kur pjauti ar ardyti automobilį, kad būtų išlaikyta nukentėjusiojo sauga. Taip pat bus aptarta, kodėl žmogaus negalima tiesiog staigiai ištraukti, jei įtariami stuburo ar kaklo sužalojimai, ir kodėl itin svarbus automobilio stabilizavimas prieš pradedant darbus.

    Gelbėjimo operacijose svarbios ne tik žirklės ar hidrauliniai įrankiai, bet ir veiksmai iki medikų atvykimo. Ugniagesiai gelbėtojai dažnai atlieka pirminį nukentėjusiųjų būklės įvertinimą, užtikrina kvėpavimo takų praeinamumą, stabdo kraujavimą ir padeda paruošti saugų perdavimą greitosios pagalbos medikams.

    Konferencijoje planuojama aptarti ir liudininkų elgesį, nes pirmosios minutės po susidūrimo dažnai lemia baigtį. Pareigūnai primena, kad svarbiausia yra nedelsiant kviesti pagalbą numeriu 112, įvertinti, ar nėra gaisro, dūmų ar degalų kvapo, ir tik tuomet, nekeliaujant į pavojų, bandyti padėti pagal savo kompetenciją.

    Renginyje dalyvaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius ir vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė. Po spaudos konferencijos bus pademonstruota visa operacijos eiga: automobilio stabilizavimas, konstrukcijų ardymas ir nukentėjusiojo išlaisvinimas.

    Renginys vyks Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose. Organizatoriai akcentuoja, kad tokių demonstracijų tikslas yra ne tik parodyti techniką, bet ir paaiškinti, kaip sprendimai priimami realiomis, stresinėmis sąlygomis, kai svarbi kiekviena detalė.