Tag: Pirmoji pagalba

  • Krokuose ėjęs krakovie­tis Patrykas aplankė licejų: jis pirmas puolė gelbėti peršautą policininką

    Krokuose judantis vyras, kuris per išpuolį Krokuvoje pirmasis suteikė pagalbą peršautam policininkui, buvo identifikuotas ir dabar laikomas vienu ryškiausių įvykio herojų. Paaiškėjo, kad tai Patrykas – JAV pilietis, jau ne vienerius metus bendradarbiaujantis su vietos mokykla.

    Apie šį žmogų rašo Lenkijos žiniasklaida: jo poelgis sujaudino daugelį, nes nepaisydamas savo judėjimo sunkumų jis nelaukė, kol sureaguos kiti, ir ėmėsi veiksmų pirmas. Būtent jis puolė prie sužeisto pareigūno tuo metu, kai situacija dar buvo įtempta.

    Istorija sulaukė didelio atgarsio ne tik dėl drąsos, bet ir dėl netikėtos detales – Patrykas yra amerikietis, tačiau ilgą laiką palaiko ryšį su Krokuvos bendruomene. Anot publikacijos, jis yra gerai pažįstamas vietos ugdymo įstaigai.

    Vyras po įvykio apsilankė vieno licejaus mokiniuose – jo vizitas tapo proga moksleiviams išgirsti apie pilietiškumą ir pagalbą kitam realios krizės metu. Patryko pavyzdys priminė, kad ryžtingas veiksmas kartais prasideda nuo vieno žmogaus sprendimo nelikti nuošalyje.

    Vizitas mokykloje po sujaudinusio poelgio

    Kaip nurodoma, Patrykas su mokykla bendradarbiauja jau daug metų, todėl jo pasirodymas licejuje nebuvo atsitiktinis. Vis dėlto šį kartą jis atvyko jau kaip žmogus, kurio poelgis per tragišką įvykį tapo plačiai aptariamas.

    Mokiniams jis buvo pristatytas kaip asmuo, kuris lemtingą akimirką nepabūgo ir ėmė gelbėti sužeistą pareigūną. Tokios istorijos dažnai tampa gyvomis pamokomis, kaip elgtis pastebėjus nelaimę ir kodėl svarbu nepasitraukti, kai kažkam reikia skubios pagalbos.

    Ką žinome apie identifikuotą gelbėtoją

    Tekste jis įvardijamas kaip Patrykas – amerikietis, kurio ryšys su vietos mokykla tęsiasi ne vienerius metus. Būtent ši detalė sustiprino bendruomenės reakciją: paaiškėjo, kad žmogus, kuris tapo pirmuoju pagalbos suteikusiu asmeniu, nėra atsitiktinis praeivis, o aktyvus vietos gyvenimo dalyvis.

    Publikacijoje pabrėžiama ir tai, kad Patrykas juda su ramentais. Dėl to jo sprendimas skubėti prie sužeisto pareigūno daugeliui pasirodė dar įspūdingesnis – veikti jis ryžosi nepaisydamas fizinių apribojimų.

    Primena, kaip svarbu suteikti pirmąją pagalbą

    Nors straipsnyje nepateikiama detalių, kokią konkrečiai pagalbą Patrykas suteikė, pats faktas, kad jis buvo pirmasis, atkreipė dėmesį į pirmųjų minučių svarbą po sužeidimo. Tokiose situacijose lemia greita reakcija ir gebėjimas nepasimesti.

    Ši istorija taip pat parodo, kaip visuomenė vertina žmones, kurie krizės metu imasi iniciatyvos. Net ir paprastas, bet ryžtingas veiksmas gali tapti pavyzdžiu kitiems – ypač jaunimui, kuriam tokie susitikimai mokyklose dažnai palieka ilgalaikį įspūdį.

  • Kaip pasiruošti ilgiems šviesos, vandens ir šildymo sutrikimams Ukrainoje: medikų patarimai

    Ukrainoje medikai primena, kad užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai gali paliesti ne tik kasdienį komfortą, bet ir tiesiogiai paveikti sveikatą – tiek fizinę, tiek psichologinę.

    Kaip nurodo Kijevo miesto valstybinės administracijos Sveikatos departamentas, ilgesni atjungimai dažnai sukelia papildomų rizikų: nuo prastesnio miego ir peršalimo iki dehidratacijos, netinkamo maisto ar vaistų laikymo.

    Didžiausias pavojus kyla tada, kai žmonės bando šildytis ar gaminti maistą nesaugiais būdais, o taip pat kai namuose pritrūksta vandens, būtinų vaistų ar aiškaus veiksmų plano.

    Ypatingo dėmesio, medikų teigimu, reikia vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis – jiems verta iš anksto pasiruošti ir susitarti dėl artimųjų pagalbos.

    Dažniausios rizikos per atjungimus

    Ilgesni elektros sutrikimai gali sutrikdyti įprastą ritmą: prastėja miegas, didėja dirglumas, krenta dėmesio koncentracija, o šaltuoju metų laiku išauga peršalimo ir hipotermijos tikimybė.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad be elektros gali strigti vandens tiekimas, todėl padidėja dehidratacijos bei higienos problemų rizika.

    Dar viena dažna bėda – maistas šaldytuve be elektros greitai praranda saugumą, o netinkamai laikomi medikamentai gali netekti veiksmingumo.

    Ką pasiruošti iš anksto: vaistai, vanduo, maistas

    Pirmasis žingsnis – peržiūrėti namų vaistinėlę: įsitikinti, kad yra nuolat vartojamų vaistų, o jų galiojimo laikas nepasibaigęs. Tai ypač aktualu sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, bronchine astma ir kitomis lėtinėmis būklėmis.

    Medikai taip pat ragina pasirūpinti geriamojo vandens atsargomis – ne tik gėrimui, bet ir maisto gamybai bei higienai. Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų skirti papildomo dėmesio, nes jie ne visada laiku pasako, kad ištroško.

    Kalbant apie maistą, rekomenduojama iš anksto numatyti racioną be šaldytuvo: turėti produktų, kuriems nereikia specialių laikymo sąlygų, pavyzdžiui, kruopų, makaronų, konservų, riešutų, džiovintų vaisių, džiūvėsių ar sandariai supakuotų ilgai galiojančių produktų.

    Šiluma ir saugumas: ko geriau nedaryti

    Jei patalpos šąla, medikai pataria rengtis keliais sluoksniais, naudoti šiltas kojines, apklotus, miegmaišius ar termoapatinius. Esant galimybei, šeimai verta susitelkti viename kambaryje, kurį lengviau išlaikyti šiltesnį.

    Peršalus ar įtariant hipotermiją rekomenduojama žmogų perkelti į šiltesnę vietą, nuvilkti šlapius drabužius (jei jų yra) ir apkloti sausomis antklodėmis. Medikai pabrėžia, kad nereikėtų trinti galūnių, staigiai šildyti karšta vonia ar dėti karštų daiktų tiesiai ant odos.

    Ypatingas įspėjimas – generatoriai, dujiniai degikliai, turistinės viryklėlės ar net mangalai patalpose gali sukelti gaisrą ir apsinuodijimą smalkėmis. Smalkės neturi nei spalvos, nei kvapo, todėl jų kaupimosi žmogus gali nepastebėti.

    Įtariant apsinuodijimą, rekomenduojama nedelsiant išeiti į gryną orą ir kviesti pagalbą numeriais 103 arba 112, o į patalpas negrįžti, kol tarnybos nepatvirtins, kad tai saugu.

    Miegas, judėjimas ir psichologinė savijauta

    Medikai atkreipia dėmesį, kad miegą gali trikdyti pakitęs dienos režimas, generatorių triukšmas, šaltis ir nuolatinis nerimas dėl naujienų. Patariama laikytis kuo pastovesnio miego grafiko, susikurti šiltesnes ir patogesnes poilsio sąlygas, o antroje dienos pusėje riboti kavą, stiprią arbatą ir energinius gėrimus.

    Net ir be elektros siūloma išlaikyti lengvą fizinį aktyvumą: mankštintis, daryti tempimo pratimus, daugiau judėti namuose, o esant tinkamam orui – išeiti pasivaikščioti. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis krūvį rekomenduojama derinti su gydytoju.

    Ilgalaikiai atjungimai, ypač karo sąlygomis, gali stiprinti nerimą, emocinį išsekimą ir dirglumą. Psichologai rekomenduoja riboti nuolatinį naujienų srautą, palaikyti ryšį su artimaisiais, išlaikyti šeimos ritualus ir skirti dėmesio vaikams bei vyresniems žmonėms.

    Ryšio ir medicininės pagalbos planas

    Dar viena svarbi rekomendacija – iš anksto susiplanuoti ryšį su artimaisiais ir pagalbos gavimą: svarbius numerius turėti ne tik telefone, bet ir užrašytus ant popieriaus.

    Patariama pasirūpinti įkrautais telefonais, išorinėmis baterijomis ir atsarginėmis baterijomis, o su šeima iš anksto susitarti dėl ryšio būdo bei susitikimo vietos, jei mobilusis ryšys būtų nepasiekiamas.

    Medikai taip pat siūlo išsiaiškinti artimiausios gydymo įstaigos adresą ir kelią iki jos, o dokumentus, medicininius išrašus bei vartojamų vaistų sąrašą laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje.

    Primename, kad esant skubiai būklei pagalbos telefonai yra 103 arba 112.

  • 70-metis Krokuvos išpuolio liudininkas atskleidė tapatybę: numetė ramentus ir stabdė kraujavimą

    Per šaudynes Krokuvoje 70-metis vyras, paprastai vaikštantis su ortopediniais ramentais, vietoj to, kad spruktų, puolė padėti sužeistiesiems ir plikomis rankomis stabdė kraujavimą policininkui.

    Jo veiksmai buvo užfiksuoti vaizdo įrašuose, kurie greitai paplito internete, o pats vyras kurį laiką liko nežinomas. Galiausiai jis nusprendė viešai prisistatyti ir nutraukti spėliones.

    Kaip pasakojo Patrickas, jis stovėjo tramvajaus stotelėje Dietla ir Stradomskos gatvių sankryžoje, kai išgirdo garsų trenksmą. Iš pradžių manė, kad tai fejerverkai ar filmavimo aikštelė, tačiau netrukus tapo aišku, kad vyksta tikros šaudynės.

    Per susišaudymą buvo sužeisti policijos pareigūnai, bandę sulaikyti ginkluotą užpuoliką. Pamatęs ant asfalto gulintį sužeistą pareigūną, senjoras ignoravo savo sveikatos problemas, paliko ramentus ir perėjo gatvę jam padėti.

    Kaip Patrickas teikė pirmąją pagalbą

    Pirmasis pareigūnas, prie kurio jis pribėgo, buvo 24 metų Jakubas Kulikas. Patrickas nežinojo nei sužeidimo sunkumo, nei ar pavojus jau pašalintas, tačiau suprato, kad pagalbos reikia nedelsiant.

    Stabdyti kraujavimą trukdė pareigūno ekipuotė ir uniforma, bet senjorui pavyko rasti žaizdą. Neturėdamas nei vaistinėlės, nei medicininių priemonių, jis ėmė stipriai spausti šautinę žaizdą.

    „Pamačiau, kad kraujas veržiasi iš viršutinės krūtinės dalies, todėl instinktyviai pradėjau jį stabdyti“, – sakė jis interviu leidiniui „Gość Niedzielny“.

    Kraujavimui stabdyti Patrickas pasitelkė savo rankas ir šaliką, kurį jam padavė šalia buvusi moteris. Netrukus į įvykio vietą atvyko Krokuvos universiteto ligoninės medikai – profesorius Michałas Pędziwiatras ir gydytojas Mateuszas Wierdakas, perėmę sužeistųjų priežiūrą.

    Pagalba suteikta ir užpuolikui

    Patricko vaidmuo tuo nesibaigė – jis teigė nusprendęs suteikti pirmąją pagalbą ir sužeistam užpuolikui. Pasiekti jo žaizdą taip pat buvo sudėtinga dėl dėvimos neperšaunamos liemenės ir taktinės įrangos.

    Galiausiai senjoras aptiko šautinę žaizdą vyro dešinėje kojoje ir ėmė ją spausti, kad sumažintų kraujo netekimą. Šalia gulėjo dėtuvių su šoviniais – pasak jo, jų buvo apie dešimt, ir jis jas patraukė toliau.

    Kai vėjas pradėjo kilnoti termoizoliacinę plėvelę, kuria buvo uždengtas sužeistasis, Patrickas ją prilaikė savo ortopediniais ramentais. Jis pabrėžė, kad tuo metu nevertino, kam padeda – tiesiog reagavo į šalia gulėjusio sužeisto žmogaus būklę.

    Senjoras pats prisistatė viešai

    Internete plintant vaizdo įrašams, žmonės bandė išsiaiškinti, kas yra ramus, su ramentais vaikštantis vyras, kuris nepabijojo įžengti į pavojingą zoną. Atsakymas paaiškėjo po pokalbio su pačiu senjoru.

    „Viskas jau aišku. Tai aš“, – sakė 70-metis, nusprendęs atskleisti savo tapatybę.

    Patrickas tvirtino, kad lemiamomis minutėmis jam padėjo tikėjimas ir vidinis susitelkimas, nors artimiesiems jo sprendimas rizikuoti savo gyvybe iš pradžių atrodė sunkiai suprantamas. Pats vyras aiškino paprastai: šalia buvo žmonių, kuriems reikėjo skubios pagalbos.

  • Per plauką nuo tragedijos: po šaudynių Krokuvoje chirurgai gelbėjo sužeistus policininkus

    Per šaudynes Krokuvoje sužeistų žmonių gyvybės kabėjo ant plauko – vieno pareigūno būklė buvo kritinė, o lemiamos tapo sekundės. Netoliese buvę chirurgai prof. Michałas Pędziwiatras ir dr. Mateuszas Wierdakas nedelsdami puolė į įvykio vietą ir ėmėsi gaivinimo bei kraujavimo stabdymo.

    Kaip pasakojo prof. M. Pędziwiatras interviu radijui „Eska“, jis su šeima ir bičiuliais tą šeštadienio popietę pietavo restorane visai greta vietos, kur netrukus nuaidėjo šūviai. Medikai išėjo iš restorano vos minutę prieš pirmuosius šūvius.

    Chirurgas dar planavo užsukti į netoliese esančią vaistinę ir trumpam paliko vaikus prie pastato. Netrukus pasigirdo šūviai, vaikai akimirksniu įbėgo į vaistinės vidų, o pats gydytojas pro langą matė gatvėje griūvančius žmones.

    Šūviams nutilus, vaikai liko saugioje vietoje su artimaisiais, o abu chirurgai nubėgo į įvykio vietą, suprasdami, kad nukentėjusiems gali prireikti skubios pagalbos. Pasak prof. M. Pędziwiatro, greita reakcija galėjo būti lemiama – nesustabdžius kraujavimo vienas sužeistas pareigūnas galėjo neišgyventi.

    Įvykio vietoje – keturi sužeistieji

    Atbėgę medikai rado keturis žmones, kuriems reikėjo pagalbos: du buvo sužeisti policijos pareigūnai, taip pat nukentėjo užpuolikas ir automobilio vairuotojas. Nors gydytojai neturėjo nei vaistų, nei medicininės įrangos, jiems padėjo įvykio vietoje buvę pareigūnai ir liudininkai.

    Sunkiausiai sužeistu pareigūnu rūpinosi dr. M. Wierdakas – jis koncentravosi į gausaus kraujavimo stabdymą. Prof. M. Pędziwiatro teigimu, būtent tai ir galėjo išgelbėti pareigūno gyvybę iki atvykstant profesionaliai pagalbai.

    Tuo metu prof. M. Pędziwiatras padėjo kitiems sužeistiesiems ir kartu skambino į Krokuvos ligonines, kad perspėtų personalą apie atvežamus pacientus. Jo tikslas buvo užtikrinti, kad sunkiausios būklės pareigūnas kuo greičiau patektų į gydymo įstaigą, turinčią kardiochirurgijos ir krūtinės chirurgijos padalinius.

    Paneigė gandus ir išskyrė pareigūnų indėlį

    Chirurgas taip pat pabrėžė, kad į įvykio vietą labai greitai atvyko daug policijos ekipažų. Jis paneigė kalbas, esą pradžioje su sužeistaisiais buvo tik du atsitiktiniai medikai, o teritorija kurį laiką liko neapsaugota.

    Pasak prof. M. Pędziwiatro, pareigūnai nuo pirmųjų akimirkų aktyviai dalyvavo gelbėjimo veiksmuose, o dalis jų turėjo ir pirmosios pagalbos įgūdžių. Sužeistieji vėliau buvo išgabenti į keturias skirtingas gydymo įstaigas, kur jų jau laukė papildomos medikų komandos.

    „Nė akimirkos nedvejojau“

    Prof. M. Pędziwiatras teigė, kad sprendimas bėgti į šaudynių vietą buvo spontaniškas, tačiau abejonių jam nekilo. Jo žodžiais, tokiose situacijose svarbiausia yra kuo greičiau imtis veiksmų, kurie gali išsaugoti gyvybę.

    Chirurgas pridūrė, kad nors pats vėliau neoperavo nė vieno iš nukentėjusiųjų, jam svarbiausia buvo tai, kad sužeistieji kuo greičiau pasiektų ligonines ir patektų į pasirengusių komandų rankas.

  • Šaudynės Krokuvos turgaus aikštėje: norvegų turistai puolė gelbėti sužeistos moters

    Šeštadienį Krokuvos pagrindinėje turgaus aikštėje įvykusios šaudynės galėjo baigtis dar didesne tragedija, tačiau sužeistai moteriai laiku suteikta pagalba padėjo išgelbėti jos gyvybę.

    Dramatiškų įvykių epicentre atsidūrė turistai iš Norvegijos – slaugytoja ir buvęs greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, rašo Lenkijos žiniasklaida.

    Pasak pranešimų, užpuolikas šūvius paleido iš važiuojančio automobilio, o aikštėje kilo panika ir žmonės puolė skirstytis.

    Tuomet norvegų pora nedelsdama ėmėsi veiksmų ir skubėjo padėti nukentėjusiesiems, kol sužeista moteris sulaukė tolesnės pagalbos.

    Gelbėti puolė slaugytoja ir buvęs paramedikas

    Liudininkų teigimu, šaudymo akimirką norvegų turistai greitai įvertino situaciją ir ėmėsi pirmosios pagalbos priemonių sužeistai moteriai.

    Nurodoma, kad būtent profesionalūs jų įgūdžiai – slaugos ir skubiosios medicinos patirtis – padėjo operatyviai reaguoti ir stabilizuoti nukentėjusiosios būklę iki atvykstant medikams.

    Incidentas Krokuvos centre priminė, kaip greitai įprasta diena turistų pamėgtoje vietoje gali virsti ekstremalia situacija, kurioje lemiamos tampa pirmosios minutės.

    Daugiau detalių apie užpuoliką ir moters būklę pateiktoje informacijoje nenurodoma.

  • Kai kiti bėgo, ji skubėjo prie sužeistųjų: slaugytoja iš Jarocino padėjo po šaudynių Krokuvoje

    Kol dalis žmonių panikoje traukėsi iš įvykio vietos, slaugytoja iš Jarocino puolė prie sužeistųjų ir iš karto ėmėsi teikti pagalbą po šaudynių Krokuvos centre.

    Kaip rašoma, moteris tuo metu buvo miesto centre ir, pamačiusi sužeistuosius, nedelsdama sureagavo – elgėsi taip, kaip diktuoja profesinis pasirengimas ir žmogiškas instinktas padėti.

    Ši istorija išsiskiria tuo, kad chaoso ir grėsmės akivaizdoje ji pasirinko veikti, o ne ieškoti saugesnės vietos. Tokiose situacijose pirmosios minutės dažnai būna lemiamos, todėl bet kokia skubi pagalba gali turėti didelę reikšmę.

    Žinia apie išpuolį Krokuvoje sukrėtė ne tik Lenkiją, bet ir platesnę tarptautinę bendruomenę – ypač dėl to, kad nukentėjo atsitiktiniai, beginkliai žmonės. Tuo pat metu visuomenė ieško ir solidarumo pavyzdžių, parodančių, kaip krizės metu atsiskleidžia asmeninis ryžtas.

    Drąsa chaose: kas įvyko Krokuvos centre

    Originaliame tekste šis įvykis įvardijamas kaip žiaurus išpuolis prieš atsitiktinius žmones Krokuvoje. Pabrėžiama, kad situacija buvo itin sukrečianti, o įvykio vietoje tvyrojo sumaištis.

    Detalių apie sužeistųjų skaičių ar tikslias aplinkybes pateiktoje ištraukoje nėra, tačiau akcentuojama, kad slaugytoja buvo viena iš tų, kuri reagavo nedelsiant ir ėmėsi pagalbos veiksmų.

    Kodėl ši istorija patraukė dėmesį

    Tokie atvejai dažnai tampa priminimu, jog kritiniais momentais šalia gali atsirasti žmonių, galinčių padėti net ir be oficialių tarnybų. Medicininį išsilavinimą turintys asmenys, patekę į įvykių sūkurį, neretai pirmieji suteikia bazinę pagalbą, kol atvyksta profesionalūs gelbėtojai.

    Slaugytojos elgesys iš Jarocino išryškina ir kitą pusę – ne tik tragedijos mastą, bet ir žmogišką apsisprendimą nelikti nuošalyje. Būtent dėl to tokios istorijos dažnai plačiai aptariamos, nes jos leidžia pamatyti ne vien smurto faktą, bet ir pagalbos bei solidarumo reakciją.

    Kol kas pateiktoje medžiagoje nėra papildomų duomenų apie pačios slaugytojos veiksmus ar vėlesnę nukentėjusiųjų būklę, tačiau aišku viena: įvykio metu ji buvo tarp tų, kurie, užuot bėgę, ėjo link sužeistųjų.

  • Krakovo chirurgai apie policininko gelbėjimą po šaudynių: sprendimas, galėjęs nulemti viską

    Du Krokuvos chirurgai papasakojo, kaip atsidūrė pačiame šaudynių chaose ir ėmėsi gelbėti sužeistuosius – tarp jų ir kritinės būklės policininką. Medikai į įvykio vietą bėgo vos tik nutilus šūviams, nežinodami, ar patys netaps taikiniu.

    Profesorius Michałas Pędziwiatras ir gydytojas Mateuszas Wierdakas tądien su šeimomis pietavo restorane ir prieš pat šūvius išsiskyrė. Kaip pasakojama jų interviu, įprastą šeštadienio ramybę akimirksniu pakeitė sumaištis, o sprendimus teko priimti sekundžių tikslumu.

    Gydytojai sako supratę paprastą dalyką: jei girdimi šūviai, tikėtina, kad yra ir sužeistųjų. Tad vietoj to, kad slėptųsi ar trauktųsi, jie nubėgo ten, iš kur sklido garsai, ir netrukus atsidūrė situacijoje, kurią patys įvardijo „ciklono akimi“.

    Atvykę į vietą medikai iškart susidūrė su viena didžiausių masinių nelaimių problemų – pradiniu dezorientacijos etapu. Jie matė keturis sužeistus žmones, tačiau pirmomis akimirkomis nebuvo aišku, kas yra auka, o kas galimai užpuolikas.

    Chaosas ir baimė: „nežinojome, kas yra kas“

    Chirurgai pabrėžia, kad įvykio vietoje buvo ne vieni – jie atmeta pasirodžiusius gandus, esą pagalbą teikė vieni patys. Vis dėlto sąlygos buvo itin sudėtingos: aplink tvyrojo panika, o liudininkų pasakojimai skyrėsi – vieni kalbėjo apie du užpuolikus, kiti teigė, kad jų galėjo būti ir daugiau.

    Nors baimė buvo reali, gydytojai ėmėsi veiksmų. Prisistatę policijos pareigūnams, jie sulaukė profesionalios reakcijos – pareigūnai sudarė sąlygas teikti pagalbą, patys tuo metu rūpinosi teritorijos saugumu.

    Kova dėl pareigūno gyvybės be įrangos

    Vieno policininko būklė buvo kritinė, o sužalojimai – itin sunkūs. Medikai pasakoja, kad specialios ligoninės įrangos jie neturėjo, todėl teko remtis tuo, kas buvo po ranka – vaistinėle iš policijos automobilio.

    Pagrindiniai tikslai buvo du: kuo greičiau sustabdyti kraujavimą ir apsaugoti sužeistąjį nuo atšalimo. Gydytojai atkreipė dėmesį, kad esant nulinei temperatūrai hipotermija tampa itin pavojinga ir gali prisidėti prie vadinamosios trauminės „mirties triados“.

    Sprendimas, priimtas „prieš procedūras“

    Į įvykio vietą atvykus greitosios pagalbos automobiliams, standartinė tvarka paprastai numato sužeistųjų išvežiojimą į artimiausias gydymo įstaigas pagal koordinatoriaus nurodymus. Tačiau šį kartą, gydytojų teigimu, sunkiausiai sužeisto policininko atvejis vertė ieškoti nestandartinio sprendimo.

    Chirurgai nusprendė veikti kitaip, nei įprasta masinių įvykių protokoluose: pasinaudoję savo kontaktais, susisiekė su ligonine ir išsiaiškino, kad ten pacientui jau ruošiamas papildomas operacinės blokas. Pasak jų, tokia koordinacija galėjo būti lemiama.

    Po įvykio medikai namo nevyko – abu nuvažiavo į savo ligoninę, pasiruošę tęsti darbą. Jie taip pat pabrėžia, kad patys neoperavo nei vieno iš nukentėjusiųjų, tačiau aiškiai įvardija, jog tos dienos herojais laiko visą grandinę – nuo pirmosios pagalbos iki ligoninės komandos.

    Paklausti apie pagalbą užpuolikui, chirurgai laikėsi medicinos etikos – gydytojo pareiga teikti pagalbą nepriklausomai nuo asmens. Nors gelbėjimo operacija, pasak jų, baigėsi sėkmingai, medikai išlieka atsargūs vertindami padėtį ir pabrėžia, kad tokiose situacijose kiekviena detalė gali nulemti rezultatą.

  • Insultas ne visada matomas veide: medikė įspėja, kada nedelsiant skambinti 112

    Insultas ne visada prasideda akivaizdžiu veido kreivumu ar nusileidusiu lūpos kampučiu. Medikai pabrėžia, kad net vienas staiga atsiradęs neurologinis simptomas gali reikšti smegenų kraujotakos sutrikimą, todėl laukti, kol praeis, yra pavojinga.

    Insultas įvyksta, kai staiga sutrinka kraujo pritekėjimas į smegenis arba plyšta kraujagyslė ir prasideda kraujavimas. Dažniausias yra išeminis insultas, kai kraujagyslę užkemša krešulys, o hemoraginis pasitaiko rečiau, bet neretai būna sunkesnės eigos.

    Dažniausi požymiai, dėl kurių kviečiama greitoji, yra staigus kalbos sutrikimas, veido asimetrija ir vienos rankos ar kojos silpnumas. Simptomai gali būti skirtingi, nes jie priklauso nuo to, kuri smegenų sritis pažeista.

    Įtariant insultą, svarbiausia įvertinti paprastus dalykus: ar žmogus gali aiškiai šypsotis, ar išlaiko pakeltas abi rankas, ar kalba rišliai. Jei bent vienas iš šių požymių kelia įtarimų, delsti nevertėtų ir reikia kuo greičiau skambinti 112.

    Netipiniai simptomai klaidina

    Praktikoje pasitaiko ir ne tokie „klasikiniai“ simptomai. Vienas dažniausių netipinių signalų yra staigus, itin stiprus galvos skausmas, kurį žmogus neretai apibūdina kaip stipriausią gyvenime; jį gali lydėti pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, sumišimas.

    Kitas klaidinantis požymis yra staigus pusiausvyros sutrikimas: žmogus gali svyruoti, griuvinėti, atrodyti tarsi apsvaigęs. Kai kuriais atvejais pasireiškia neįprastas žodžių parinkimas, prastas kalbos supratimas arba žmogus vykdo ne tai, ko prašoma, nors iš pirmo žvilgsnio kalba sklandžiai.

    Dar vienas pavojingas scenarijus, kai žmogus lieka neįprastai nejudrus, menkai reaguoja į aplinką, nors gali būti sąmoningas. Bet kokie staigūs sąmonės sutrikimai ar neįprasti neurologiniai požymiai yra priežastis kviesti greitąją pagalbą.

    Kodėl negalima laukti, kol praeis?

    Kartais kalbos, regėjimo sutrikimai, galvos skausmas ar galūnės silpnumas praeina po kelių minučių. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad grėsmė dingo, nes trumpalaikiai simptomai gali būti praeinantis smegenų išemijos priepuolis, dažnai laikomas įspėjimu apie galimą didesnį insultą.

    Skambinant 112 itin svarbu pasakyti, kada tiksliai prasidėjo pirmieji simptomai. Laikas lemia gydymo galimybes, nes daliai išeminio insulto atvejų taikomas krešulį tirpdantis gydymas turi aiškų laiko langą, o geriausi rezultatai pasiekiami pradėjus jį kuo anksčiau.

    Ką daryti iki atvykstant medikams?

    Laukiant greitosios reikia užtikrinti ramybę ir riboti žmogaus judėjimą, geriausia palikti jį sėdimoje padėtyje, jei taip saugiausia. Nereikėtų duoti nei maisto, nei gėrimų, nes būklei svyruojant gali didėti užspringimo rizika.

    Taip pat nerekomenduojama savarankiškai duoti vaistų, ypač kraują skystinančių, nes sprendimą dėl gydymo priima medikai įvertinę situaciją. Jei žmogus praranda sąmonę ir nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą ir tęsti iki atvykstant pagalbai.

    Medikai primena paprastą taisyklę: nereikia būti tikriems, kad tai insultas. Pakanka įtarti ir kuo greičiau kviesti pagalbą, nes kiekviena minutė gali lemti, ar žmogus išsaugos gyvybę ir savarankiškumą.

  • Prieš kelionę su senjoru į kapines įsidėkite šiuos daiktus: gali išgelbėti sveikatą ir laiką

    Prieš kelionę su senjoru į kapines įsidėkite šiuos daiktus: gali išgelbėti sveikatą ir laiką

    Visų šventųjų ir Vėlinių laikotarpiu kelionė į kapines daugeliui šeimų tampa kasmetiniu maršrutu, neretai vykstama toliau nuo namų ir kartu vežami senjorai. Tokiose išvykose smulkmenos gali lemti, ar diena praeis sklandžiai, ar baigsis skubėjimu ieškant vaistų, šiltesnių drabužių ar artimiausio tualeto.

    Senjorams apsilankymas kapinėse dažnai yra emociškai jautrus ir fiziškai varginantis, ypač jei tenka ilgiau stovėti, laukti eilėse ar eiti nelygiais takais. Prieš išvykstant verta suplanuoti laiką taip, kad būtų mažiau skubos, o maršrutas leistų daryti trumpas pertraukas.

    Didžiausia rizika rudenį ir vėlyvą rudenį yra greitai besikeičiantis oras, todėl geriausia rinktis sluoksniuojamą aprangą. Patikimi, neslystantys batai, šiltesnė striukė, pirštinės ir kepurė padeda išvengti peršalimo ir kritimų, kurie vyresniame amžiuje gali baigtis rimtomis traumomis.

    Praverčia ir apsauga nuo kritulių, nes lietus ar šlapdriba gali užklupti net ir tada, kai prognozė žada ramesnį orą. Skėtis arba lengvas lietpaltis automobilyje užima nedaug vietos, bet gali išgelbėti nuo sušlapimo ir vėlesnio sušalimo.

    Ne mažiau svarbu pasirūpinti vaistais ir pirmosios pagalbos priemonėmis. Į kelionę verta įsidėti nuolat vartojamus vaistus, paprastų tvarsčių ir pleistrų, higienos priemonių bei bent kelis dažniausiai prireikiančius preparatus, pavyzdžiui, nuo skausmo ar staigaus savijautos pablogėjimo.

    Prieš išvykstant naudinga patikrinti, ar automobilio vaistinėlė tvarkinga ir nepasibaigusio galiojimo. Didesnės žmonių spūstys ir ilgesnis buvimas lauke gali išprovokuoti silpnumą, galvos svaigimą ar kraujospūdžio svyravimus, todėl vanduo ir lengvas užkandis dažnai tampa paprasta, bet veiksminga prevencija.

    Jei senjoras keliauja su palyda, verta pasirūpinti ir papildoma informacija, kuri praverstų netikėtoje situacijoje. Kišenėje esantis lapelis su artimojo telefono numeriu, vartojamų vaistų sąrašu ir svarbiausia medicinine informacija gali padėti greičiau suteikti pagalbą, jei senjoras pasimestų ar pasijustų prastai.

    Praktinis klausimas, kuris per šventines dienas tampa kritiškas, yra eismo ir parkavimo organizavimas. Didesnėse kapinėse ir jų prieigose dažnai taikomi laikini eismo ribojimai, todėl prieš išvykstant verta pasitikrinti numatomus privažiavimus ir apsvarstyti laiką, kai spūstys mažesnės.

    Jeigu senjoras turi neįgaliojo automobilio statymo kortelę, būtina ją pasiimti, nes ji gali sutaupyti daug jėgų ir laiko. Taip pat pravartu rinktis įėjimą, kuriame mažiau laiptų ir stačių įkalnių, nes nelygus reljefas kartu su šlapiomis dangomis didina paslydimo tikimybę.

    Dar viena smulkmena, kuri dažnai pasiteisina, yra sulankstoma kėdutė arba lengvas taburetės tipo suoliukas. Ilgas stovėjimas, lėtas judėjimas ir laukimas eilėse senjorams gali tapti per dideliu krūviu, o galimybė trumpam prisėsti padeda išvengti nuovargio ir silpnumo.

    Galiausiai, saugi kelionė prasideda nuo paprasto principo: geriau turėti kelis papildomus daiktus automobilyje, nei jų prireikus ieškoti paskutinę minutę. Apgalvotas pasiruošimas leidžia daugiau dėmesio skirti svarbiausiam tikslui, ramiam artimųjų pagerbimui ir senjoro gerovei.

  • Kaune surengtas išskirtinis išbandymas: studentai ir paramedikai imitavo tikras nelaimes

    Kaune, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, spalio 23 dieną surengti du nacionalinio masto renginiai, kuriuose tikrinti pirmosios pagalbos ir skubiosios medicinos įgūdžiai. Vienu metu vyko penktosios Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų pirmosios pagalbos varžybos bei Nacionalinis paramediko profesinio meistriškumo konkursas.

    Į varžybas susirinko dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų, o užduotys buvo sudėliotos taip, kad kuo labiau primintų realias situacijas. Vertintas ne tik techninis atlikimas, bet ir gebėjimas veikti komandoje, greitai priimti sprendimus bei išlikti susikaupus emocinės įtampos sąlygomis.

    Pirmosios pagalbos varžybų scenarijai

    Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų varžybose šiemet dalyvavo 29 komandos iš 17 mokymo įstaigų. Dalyviams parengtos penkios praktinės situacijos, kuriose teko spręsti nuo traumų iki gyvybei pavojingų būklių atpažinimo.

    Studentai ir mokiniai gaivino sąmonės netekusią nėščiąją, teikė pagalbą užspringusiam kūdikiui, stabdė masyvų kraujavimą ir vertino paciento būklę. Vienoje užduotyje iš pirmo žvilgsnio įprastas kritimas nuo laiptų slėpė rimtesnę problemą, kurią reikėjo atpažinti laiku.

    Paramedikų meistriškumo konkursas

    Nacionaliniame paramediko profesinio meistriškumo konkurse varžėsi 8 komandos iš Lietuvos įstaigų, rengiančių paramedikus. Dalyviai sprendė sudėtingas klinikines situacijas, susijusias su sunkiomis traumomis, vaikų ir suaugusiųjų gaivinimu, būklėmis po gimdymo ir ūminiais kvėpavimo sutrikimais.

    Organizatorių teigimu, tokio formato užduotys svarbios dėl to, kad skubioji pagalba realybėje reikalauja ir tikslių veiksmų, ir aiškios komunikacijos. Praktikoje dažnai lemia ir laikas, ir gebėjimas atskirti kritinę būklę nuo mažiau pavojingos, todėl mokymai bei varžybiniai scenarijai padeda treniruoti automatizmą.

    „Rengdami paramedikus jaučiame atsakomybę ne tik už būsimų specialistų profesinį pasirengimą, bet ir už pirmosios pagalbos žinių sklaidą visuomenėje. Siekiame, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip elgtis kritinėse situacijose, ir nebijotų padėti“, – sakė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Nora Pileičikienė.

    Kas laimėjo ir kodėl tai svarbu

    Pirmosios pagalbos varžybose pirmąją vietą laimėjo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro 11-oji komanda, antra liko Šv. Ignaco Lojolos kolegijos komanda, trečia – Ukrainos Horbachevsky Ternopil National Medical University komanda. Paramedikų konkurse dvi aukščiausias vietas pelnė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro komandos, trečia vieta atiteko Panevėžio mokymo centro mokiniams.

    Renginių metu vyko ir visuomenės švietimo veiklos, pristatyta Greitosios medicinos pagalbos tarnybos masinių nelaimių logistikos automobilio įranga, veikė edukacijų erdvės. Organizatorių nuomone, tokie renginiai stiprina būsimųjų specialistų pasirengimą ir kartu primena, kad pirmosios pagalbos įgūdžiai aktualūs kiekvienam, nes kritinė situacija gali ištikti bet kur ir bet kada.

    Abu renginius organizavo Lietuvos paramedikų asociacija, VšĮ Pirmosios medicinos pagalbos mokymo centras „IRTA“ ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras. Organizatoriai pabrėžė, kad reguliarūs praktiniai patikrinimai ir mokymai prisideda prie saugesnės visuomenės, nes didina pasirengimą veikti iki atvykstant medikams.