Tag: Pit

  • Lenkijos mokesčių reforma: didesnė PIT riba, bet ryczałt limitas krenta 8 kartus

    Lenkijoje į lemiamą fazę įžengė Vyriausybės parengta pajamų mokesčio (PIT) ir fiksuoto tarifo verslo apmokestinimo (ryczałt) reforma. Artimiausiu metu ją svarstys Seimas, o naujos taisyklės, pagal projektą, turėtų įsigalioti nuo 2027 metų.

    Siūlymų esmė dviguba: daliai gyventojų žadama mažesnė mokestinė našta dėl pakeltos pirmosios PIT ribos, tačiau tūkstančiams smulkių ir vidutinių verslų būtų smarkiai apribota teisė rinktis ryczałt. Dėl to daliai savarankiškai dirbančiųjų mokesčiai gali išaugti kartais.

    Kas keičiasi gyventojams?

    Projektas numato pakelti pirmąją PIT ribą ir įvesti papildomą tarifą vidutinių aukštesnių pajamų intervalui. Finansų ministerija viešai akcentuoja, kad didesnė riba teoriškai būtų naudinga keliems milijonams mokesčių mokėtojų.

    Vis dėlto praktinis efektas priklauso nuo metinių apmokestinamųjų pajamų, taikomų lengvatų ir kitų pajamų šaltinių. Daliai dirbančiųjų pokytis gali būti nepastebimas, nes jų pajamos ir taip nepasiekia ribos, nuo kurios prasideda didesnis tarifas.

    Mokesčių konsultantas Piotras Juszczykas atkreipia dėmesį, kad prognozuojamas naudos gavėjų skaičius stipriai susijęs su tuo, jog ankstesnės ribos ilgą laiką nebuvo indeksuojamos, o atlyginimai augo. Dėl to vis daugiau žmonių „įstumti“ į aukštesnį tarifą vien dėl nominalių pajamų augimo.

    Kam žadėta nauda, o kam sąskaita?

    Pagal projekte aptariamus skaičiavimus didžiausia galima nauda geriausiai uždirbantiems gali siekti apie 3 600 zlotų per metus, tai yra maždaug 840 eurų per metus. Tačiau tokia maksimali suma nėra universali ir realiai pasiekiama tik daliai mokesčių mokėtojų, kurių pajamos patenka į konkretų intervalą.

    Tuo pat metu ryczałt reformos dalis verslui gali reikšti daug didesnes sumas, tik jau priešingu ženklu. Tai ypač aktualu tiems, kurių apyvarta didelė, o sąnaudos mažos, nes jų apmokestinimo struktūra stipriai keičiasi pereinant nuo fiksuoto tarifo prie apmokestinimo nuo pelno.

    „Nuo minimalios algos iki maždaug 11 900 zlotų bruto per mėnesį naudos nėra. Apčiuopiama nauda prasideda tik virš šios ribos“, – sakė Piotras Juszczykas.

    Ryczałt limitas mažėja 8 kartus

    Didžiausias reformos lūžis numatomas ryczałt sistemoje. Projekte siūloma apyvartos riba, leidžianti pasirinkti šį režimą, mažėtų nuo 2 000 000 eurų iki 250 000 eurų, tai yra 8 kartus.

    Tokio dydžio apyvarta Lenkijos rinkoje būdinga dešimtims tūkstančių įmonių ir individualią veiklą vykdančių asmenų. Kritikai pabrėžia, kad smūgis būtų nukreiptas į aukštos pridėtinės vertės paslaugas, kur sąnaudos dažnai nedidelės, pavyzdžiui, dalį IT paslaugų, konsultavimą ar kai kurias medicinos praktikas.

    „Teisę rinktis ryczałt praras tie, kurie peržengs 250 000 eurų ribą. Iki šiol riba buvo 2 000 000 eurų, todėl tai itin reikšmingas apribojimas“, – sakė mokesčių konsultantė Katarzyna Rupp.

    Galimas mokesčių šuolis ir verslo sprendimai

    Finansų ministerijos vertinimu, vien perėjimas prie kito režimo daliai verslų 2027 metais gali reikšti apie 7,3 mlrd. zlotų papildomą mokestinę naštą, tai yra maždaug 1,7 mlrd. eurų. Ši suma apimtų ne tik patį mokestį, bet ir sveikatos įmokas bei papildomas įmokas didesnes pajamas gaunantiems.

    Ekspertai pabrėžia, kad esminė problema yra planuojamas „perėjimo“ mechanizmas: teisė į ryczałt 2027 metais būtų vertinama pagal 2026 metų apyvartą. Tai reiškia, kad dalis verslų apie pasikeitusias taisykles sužinotų per vėlai, kad galėtų ramiai persiplanuoti visus metus.

    Pasak konsultantų, dalis verslininkų gali pradėti svarstyti veiklos formos keitimą, pavyzdžiui, steigti uždarąją bendrovę, arba ieškoti būdų pertvarkyti pajamas ir veiklą taip, kad tilptų į nustatytą limitą. Toks elgesys, tikėtina, didintų ir mokesčių administratoriaus dėmesį.

    Ši reforma Lenkijoje vėl iškelia seną diskusiją: kai mokesčių ribos ilgą laiką neindeksuojamos, o taisyklės keičiamos staigiai, trumpalaikė lengvata vienoje vietoje gali būti kompensuojama gerokai didesne našta kitoje. Galutinis poveikis paaiškės tik priėmus įstatymą ir įvertinus, ar atsiras pereinamojo laikotarpio saugikliai.

  • 2027 metų mokesčių pokyčiai Lenkijoje: mažesnis PIT, bet brangs cigaretės, alkoholis ir didės įmokos

    Kas planuojama keisti nuo 2027 metų?

    Lenkijoje ruošiami mokesčių pakeitimai, kurie daliai dirbančiųjų gali reikšti didesnes pajamas į rankas, tačiau kartu numatomi sprendimai, didinsiantys kasdienes išlaidas. Viešojoje erdvėje aptariami pakeitimai apima gyventojų pajamų mokestį (PIT), įmonių mokestį (CIT), socialinio draudimo įmokas ZUS ir vartojimo mokesčius.

    Didžiausia žinutė gyventojams yra siekis palengvinti mokesčių naštą vidutines pajamas gaunantiems darbuotojams. Tuo pat metu biudžeto pajamų ieškoma per didesnes įmokas ir akcizus, kurie dažniausiai atsispindi kainose parduotuvėse.

    PIT korekcijos ir nauja tarpinė pakopa

    Pagal planuojamą PIT reformą siūloma pakelti pajamų ribą, iki kurios taikomas 12 proc. tarifas: nuo 120 000 iki 130 000 zlotų per metus. Konvertuojant apytiksliu 0,23 euro už zlotą kursu, tai atitinka ribos kilimą nuo maždaug 27 600 iki 29 900 eurų per metus.

    Taip pat numatoma tarpinė 24 proc. PIT pakopa pajamoms nuo 130 000 iki 150 000 zlotų, tai yra maždaug nuo 29 900 iki 34 500 eurų per metus. Skaičiuojama, kad didžiausia metinė nauda mokesčių mokėtojui galėtų siekti 3 600 zlotų, arba apie 830 eurų per metus.

    Investicinių santaupų skatinimas ir Belkos mokesčio išimtis

    Kartu planuojama įvesti Investicines taupymo sąskaitas, kurios leistų dalį investicijų grąžos atleisti nuo vadinamojo Belkos mokesčio, jei neviršijami nustatyti limitai. Aptariama riba indėliams ar valstybės obligacijoms siektų 25 000 zlotų, arba apie 5 800 eurų.

    Investuojant į akcijas, ETF ar investicinius fondus limitas būtų didesnis ir siektų 100 000 zlotų, arba apie 23 000 eurų. Pavyzdinis skaičiavimas rodo, kad investuojant 10 000 zlotų su 3,43 proc. metinėmis palūkanomis sutaupymas dėl mokesčio galėtų būti apie 65 zlotus, tai yra apie 15 eurų.

    Didesnis CIT, ZUS ir brangesnės prekės dėl akcizų

    Verslui ruošiami pokyčiai siejami su didesnėmis biudžeto pajamomis: siūloma didinti CIT tarifą didelėms įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų. Tokiu atveju CIT tarifas galėtų kilti nuo 19 proc. iki 22 proc.

    Taip pat viešai aptariamas didesnis solidarumo mokestis aukštas pajamas gaunantiems asmenims. Lygiagrečiai prognozuojama, kad 2027 metais augs ZUS įmokos, o tai ypač svarbu smulkiajam verslui ir individualiai dirbantiems.

    Remiantis skaičiavimais, vidutinis darbo užmokestis galėtų siekti 10 033 zlotus, arba apie 2 300 eurų per mėnesį. Tokiu atveju visos socialinio draudimo įmokos verslininkams be sveikatos draudimo galėtų sudaryti 2 052 zlotus ir 15 grašių, tai yra apie 472 eurus per mėnesį.

    Be to, planuojama kelti akcizus tabakui ir alkoholiui, taip pat didinti vadinamąjį cukraus mokestį. Tokie sprendimai paprastai reiškia aukštesnes cigarečių, alkoholio ir saldintų gėrimų kainas, todėl daliai gyventojų mokesčių lengvatos gali būti „suvalgytos“ kasdienių pirkinių brangimo.

    Dar viena aptariama kryptis yra ryškus ribos, leidžiančios taikyti supaprastintą apmokestinimą pagal fiksuotą tarifą, mažinimas nuo 2 mln. eurų iki 250 000 eurų metinių pajamų. Tai reikštų, kad daugiau veiklų tektų pereiti prie kitų apmokestinimo formų ir potencialiai mokėti didesnius mokesčius bei patirti daugiau administracinės naštos.

  • Lenkija prieš rinkimus perbraižo PIT: naujas 24 proc. tarifas ir aukštesnė riba, kas laimės?

    Lenkijoje, artėjant parlamento rinkimams, įsibėgėja diskusijos dėl gyventojų pajamų mokesčio (PIT) pakeitimų. Valdantieji siūlo ne didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, o perbraižyti tarifų ribas, kad perėjimas prie didesnio tarifo būtų švelnesnis.

    Vyriausybės planas numato, kad nuo 2027 metų pirmosios pakopos riba būtų keliama nuo 120 000 iki 130 000 zlotų, tai yra maždaug nuo 27 000 iki 29 000 eurų per metus. Tuo pat metu atsirastų nauja tarpinė 24 proc. PIT pakopa pajamoms tarp 130 000 ir 150 000 zlotų, arba maždaug 29 000–34 000 eurų.

    Kas keistųsi darbuotojams?

    Dabar Lenkijoje pajamos iki 120 000 zlotų apmokestinamos 12 proc. tarifu, o viršijus ribą taikomas 32 proc. tarifas. Reformos šalininkai teigia, kad būtent šis staigus šuolis sukuria vadinamąjį mokesčių „skardį“, kai papildomas uždirbtas euras staiga apmokestinamas gerokai griežčiau.

    Pagal Finansų ministerijos skaičiavimus, pakeitimai paliestų apie 3 500 000 mokesčių mokėtojų. Taip pat prognozuojama, kad 32 proc. tarifą mokančiųjų dalis sumažėtų nuo maždaug 14 iki 7,2 proc., nes dalis pajamų patektų į tarpinę 24 proc. pakopą.

    Didžiausia metinė nauda, skelbiama vertinimuose, siektų apie 3 600 zlotų, tai yra maždaug 800 eurų. Vis dėlto tai nėra universali nauda visiems, nes realus efektas labiau juntamas tiems, kurių pajamos priartėja prie naujai nustatytų ribų.

    Nepajudinta svarbiausia pažado dalis

    Neapmokestinamasis pajamų dydis Lenkijoje ir toliau liktų 30 000 zlotų, tai yra apie 7 000 eurų. Tai reiškia, kad valdantieji atsitraukia nuo ankstesnio pažado šį dydį didinti iki 60 000 zlotų, arba maždaug 14 000 eurų.

    Premjeras Donaldas Tuskas anksčiau viešai pripažino, kad dvigubinti neapmokestinamąją sumą nuo 2027 metų mažai tikėtina. Vietoj visiems taikomos lengvatos didinimo, pakeitimas labiau orientuotas į vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus, kurie priartėja prie dabartinės 32 proc. ribos.

    Opozicija kelia kartelę dar aukščiau

    Diskusiją įkaitina ir kitų politinių jėgų siūlymai. Viešojoje erdvėje aptariami projektai, kurie numato dar labiau didinti 32 proc. tarifo taikymo ribą iki 140 000, 180 000 ar net 200 000 zlotų, tai yra maždaug iki 32 000–45 000 eurų per metus.

    Taip pat siūlomi modeliai, kurie remiasi ne ribų kilnojimu, o didesne neapmokestinamąja suma, siejant ją su minimalia alga. Tokios idėjos dažniausiai pristatomos kaip paprastesnis būdas sumažinti mokesčių naštą plačiam gyventojų ratui, tačiau jos įprastai kainuoja daugiau valstybės biudžetui.

    Problema platesnė nei tarifai

    Mokesčių ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien tarifų pakopos neišsprendžia struktūrinių sistemos skirtumų. Lenkijoje ryškus atotrūkis tarp darbo santykių apmokestinimo ir individualios veiklos ar fiksuotų tarifų režimų, todėl daliai žmonių išlieka paskata rinktis savarankišką veiklą vien dėl palankesnės mokestinės naštos.

    Kitas nuolat kartojamas argumentas – mokesčių ribų neindeksavimas. Jei ribos neauga kartu su atlyginimais ir infliacija, ilgainiui vis daugiau žmonių „įkrenta“ į aukštesnius tarifus net ir nepatirdami realaus gyvenimo lygio šuolio, o tai vadinama šaltąja progresija.

    „Peržengęs ribą, mokesčių mokėtojas nuo kiekvieno papildomo uždirbto zloto valstybei atiduoda beveik tris kartus daugiau nei anksčiau“, – sakė mokesčių ekspertas Piotras Juszczykas.

    „Nauja 130 000 zlotų riba neturėtų būti laikoma kompensacija, nes tai daugiausia šaltosios progresijos švelninimas“, – sakė mokesčių konsultantas Pawełas Świąderis.

  • Lenkija ruošia gyventojų pajamų mokesčio pokyčius nuo 2027 metų: trys scenarijai ir kas realiausia

    Lenkijos valdančioji koalicija ruošiasi diskusijoms dėl gyventojų pajamų mokesčio (PIT) pakeitimų, kurie galėtų įsigalioti 2027 metais. Aptariami trys pagrindiniai keliai: didesnė neapmokestinamoji pajamų dalis, aukštesnė antrojo tarifo riba arba platesnė tarifų skalė.

    Nors galutinių sprendimų dar nėra, kryptį riboja biudžeto galimybės ir fiskaliniai įsipareigojimai. Kuo platesnis pokytis, tuo didesnė tikimybė, kad jis pareikalaus papildomų pajamų šaltinių arba išlaidų peržiūros.

    Ką reikštų didesnė neapmokestinamoji dalis?

    Pirmasis scenarijus numato didinti neapmokestinamąją pajamų dalį, kuri Lenkijoje pastaraisiais metais buvo reikšmingai pakelta. Toks sprendimas paprastai sumažina mokestinę naštą didžiajai daliai dirbančiųjų, nes lengvata taikoma plačiai ir matoma mėnesinėse pajamose.

    Vis dėlto tai yra vienas brangiausių variantų valstybės finansams: kuo daugiau gyventojų gauna mažesnį PIT, tuo didesnis bendras pajamų netekimas biudžetui. Dėl to politinė valia dažnai susiduria su klausimu, kaip kompensuoti trūkumą, jei kartu nenumačius kitų mokesčių ar išlaidų mažinimo.

    Antrojo tarifo riba ar daugiau tarifų?

    Antrasis kelias – kelti ribą, nuo kurios taikomas didesnis PIT tarifas. Praktikoje tai reikštų, kad dalis gyventojų, kurių pajamos auga, ilgiau liktų žemesniame tarife, o „šuolis“ į aukštesnį apmokestinimą įvyktų vėliau.

    Šis sprendimas dažniau laikomas kompromisiniu, nes biudžetui jis paprastai kainuoja mažiau nei platus neapmokestinamosios dalies didinimas. Tačiau nauda labiau koncentruojasi tarp vidutines ar aukštesnes pajamas gaunančių darbuotojų, todėl diskusijose neišvengiamai kyla klausimas dėl socialinio teisingumo.

    Trečiasis scenarijus – sistemos perbraižymas įvedant daugiau pajamų apmokestinimo pakopų. Tai galėtų sumažinti staigius tarifų šuolius ir tiksliau pritaikyti mokesčius skirtingoms pajamų grupėms, tačiau tokia reforma yra sudėtingiausia: reikia iš naujo suderinti tarifus, ribas, lengvatas ir administravimą.

    „Įvairios galimybės yra ant stalo, jos testuojamos, bet kol kas nėra galutinės išvados“, – sakė valdančiosios stovyklos pašnekovas, komentuodamas derybų etapą.

    Šiuo metu realiausiai vertinamas antrojo tarifo ribos didinimas, nes tai būtų politiškai lengviau pagrindžiamas ir biudžetui mažiau skausmingas sprendimas. Vis dėlto neatmetama, kad galiausiai gali būti pasirinktas mišrus variantas, pokyčius išdėstant per kelis metus.

  • Lenkijoje dėl didesnio PIT slenksčio kyla spaudimas: Finansų ministerija kol kas pokyčių neplanuoja

    Lenkijoje vis garsiau keliama idėja didinti antrąjį gyventojų pajamų mokesčio (PIT) tarifų slenkstį, nes vis daugiau žmonių greičiau nei anksčiau patenka į aukštesnę apmokestinimo kategoriją. Diskusiją stiprina ir politinis kalendorius, mat siūlymai dėl mokesčių dažnai tampa patrauklia rinkimų tema.

    Šiuo metu Lenkijoje taikomos dvi pagrindinės PIT pakopos: 12 proc. tarifas pajamoms iki 120 000 zlotų per metus ir 32 proc. tarifas pajamų daliai, viršijančiai šią ribą. Nors viešojoje erdvėje aptariami skirtingi didinimo scenarijai, Finansų ministerija nurodo, kad artimiausiu metu mokesčių „laiptų“ perbraižyti neketina.

    Siūlymai kelti ribą

    Vienas iš aptariamų variantų Seime numato antrojo slenksčio kėlimą iki 140 000 zlotų, kad didesnė pajamų dalis būtų apmokestinama 12 proc. tarifu. Tai reikštų, kad 32 proc. tarifas būtų taikomas tik viršijus aukštesnę ribą, o daliai vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių darbuotojų sumažėtų mokestinė našta.

    Kitas politinis pasiūlymas viešojoje diskusijoje sieja antrąjį slenkstį su 180 000 zlotų riba per metus, o deklaruojantiems kartu sutuoktiniams būtų taikomas dvigubas dydis. Šalininkai argumentuoja, kad dabartinė riba nebepasiveja darbo užmokesčio augimo ir infliacijos, todėl daugiau žmonių „automatiškai“ pereina į didesnį tarifą.

    Kodėl Finansų ministerija stabdo pokyčius?

    Finansų ministerijos pozicija šiuo metu išlieka aiški: taisyklės nesikeis, o 120 000 zlotų slenkstis ir 12 proc. bei 32 proc. tarifai lieka galioti. Atsakydamas į parlamentarų klausimus viceministras Jarosławas Nenemanas pabrėžė, kad Lenkijos viešiesiems finansams taikomi įsipareigojimai dėl deficito mažinimo.

    „Išeiti iš perviršinio deficito procedūros įmanoma tik įgyvendinant planą, kurio tikslas yra sumažinti viešųjų finansų deficitą žemiau 3 proc. BVP ir stabilizuoti valstybės skolą. Todėl neapdairu imtis iniciatyvų, kurios šiam tikslui nepadeda“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Ministerija taip pat atkreipia dėmesį į augantį mokesčių mokėtojų skaičių, peržengiantį 120 000 zlotų metinių pajamų ribą. Naujausiais ministerijos duomenimis, tokių asmenų skaičius pasiekė 2,4 mln., kai prieš metus jis siekė 1,9 mln., o tai rodo ryškų perėjimą į aukštesnį tarifą platesnėje visuomenės dalyje.

    Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad slenksčių „neindeksavimas“ infliacijos ir atlyginimų kilimo laikotarpiu didina faktinę mokestinę naštą, net jei tarifai formaliai nekeičiami. Vis dėlto, sprendžiant iš dabartinių signalų, Lenkijos valdžia prioritetą teikia fiskalinei drausmei, o ne mokesčių mažinimui per slenksčių kėlimą.

  • Lenkijoje vėl siūlo kelti antrąjį PIT slenkstį virš 27 500 eurų: Finansų ministerijos sprendimas

    Lenkijoje grįžta diskusija dėl antrojo gyventojų pajamų mokesčio (PIT) slenksčio, kuris šiuo metu siekia 120 000 zlotų per metus, tai yra apie 27 500 eurų. Didėjant atlyginimams vis daugiau žmonių greičiau patenka į aukštesnį tarifą, todėl politikai vėl kelia klausimą, ar slenkstį reikia didinti.

    Lenkijos politinė jėga Polska 2050 Seimui pateikė siūlymą antrąjį slenkstį perkelti iki 140 000 zlotų, arba maždaug 32 000 eurų per metus. Pagal šią idėją pajamos iki naujos ribos būtų apmokestinamos 12 proc. tarifu, o viršijanti dalis – 32 proc.

    Savo ruožtu PiS politinio sparno atstovai viešai kalba apie dar didesnį didinimą – iki 180 000 zlotų, tai yra apie 41 000 eurų per metus. Toks žingsnis, jų teigimu, būtų vienas pirmųjų sprendimų pasikeitus valdžiai, tačiau kol kas tai yra politinis pasiūlymas, o ne priimtas sprendimas.

    Ką nusprendė Finansų ministerija?

    Lenkijos Finansų ministerija kol kas pokyčių neplanuoja ir signalizuoja, kad dabartinė sistema išlieka. Tai reiškia, kad ir toliau galios dvi pagrindinės PIT pakopos: 12 proc. tarifas pajamoms iki 120 000 zlotų (apie 27 500 eurų) bei 32 proc. tarifas nuo sumos, viršijančios šią ribą.

    Ministerija savo poziciją sieja su viešųjų finansų tikslais ir fiskaline drausme. Lenkijai taikoma perviršinio deficito procedūra, todėl valdžia siekia mažinti deficitą ir stabilizuoti skolą, o mokesčių mažinimo ar slenksčių didinimo iniciatyvos paprastai reikštų mažesnes biudžeto pajamas.

    Daugėja patenkančių į aukštesnį tarifą

    Finansų ministerijos pateikiami duomenys rodo, kad 120 000 zlotų ribą jau peržengė apie 2,4 mln. mokesčių mokėtojų. Prieš metus tokių buvo apie 1,9 mln., tad per gana trumpą laiką jų padaugėjo maždaug puse milijono.

    Tokie skaičiai dažnai tampa pagrindu argumentui, kad dėl infliacijos ir atlyginimų augimo slenkstis de facto „nespėja“ su realiomis pajamomis. Kita vertus, valdžiai tai reiškia ir automatiškai didėjančias pajamas į biudžetą, todėl sprendimas keisti ribas tampa ne tik socialinis, bet ir griežtai finansinis.

    Artėjant rinkimams mokesčių tema Lenkijoje tradiciškai įgauna papildomą politinį svorį, tačiau šiuo metu oficiali Finansų ministerijos kryptis aiški: antrojo PIT slenksčio didinimas artimiausiu metu nenumatomas.

  • Stokholmo „Pit“ startuoja viešai: pritraukė apie 14,7 mln. eurų DI pagrįstoms įmonių operacijoms

    Stokholmo „Pit“ startuoja viešai: pritraukė apie 14,7 mln. eurų DI pagrįstoms įmonių operacijoms

    Stokholme įsikūrusi „Pit“ paskelbė apie viešą startą ir pritraukė 16 mln. JAV dolerių investiciją, kuri, pagal šiandienos kursą, sudaro apie 14,7 mln. eurų. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Andreessen Horowitz (a16z), prisidėjo „Lakestar“, įkūrėjai ir keli verslo angelai.

    „Pit“ save pozicionuoja kaip DI pagrįstą platformą, skirtą pakeisti įmonių operacijose vis dar paplitusią „lopinę“ iš skaičiuoklių, el. pašto ir griežtų, sunkiai pritaikomų SaaS sprendimų. Bendrovė teigia, kad net po ilgų skaitmenizacijos programų daug kritinių procesų lieka išskaidyti ir sunkiai valdomi.

    DI vietoje skirtingų įrankių

    Pagrindinė „Pit“ idėja yra padėti organizacijoms kurti ir eksploatuoti vidinėms operacijoms pritaikytą programinę įrangą, o ne taikytis prie standartinių sistemų. Tokį modelį įmonė apibūdina kaip DI produktų komanda kaip paslauga, kai sprendimai kuriami aplink konkrečius darbo srautus.

    Platformą sudaro dvi dalys: „Pit Studio“, kuri „mokosi“ kaip veikia organizacija ir padeda suformuoti jai pritaikytas sistemas, bei „Pit Cloud“, kuri suteikia valdomą infrastruktūrą su įmonėms aktualiais saugumo ir atitikties elementais. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas nėra prototipai, o realiai naudojami, į gamybą išleisti sprendimai.

    Kas stovi už „Pit“

    „Pit“ įkūrė buvę vadovai, dirbę tokiose kompanijose kaip „Voi“, „Klarna“ ir „iZettle“. Investuotojų ir patariamųjų rate minimi ir vadovai bei ekspertai, siejami su „OpenAI“, „Anthropic“, „Google“, „Deel“ ir „Revolut“, taip pat „Stena“ ir „Lundin“ šeimos.

    Pasak „Pit“, platforma jau diegiama skirtinguose sektoriuose, įskaitant logistiką, telekomunikacijas, elektroninę prekybą ir sveikatos priežiūrą. Tarp klientų įvardijami „Voi“, „Tre“, „Stena Recycling“ ir „Kry“.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas platformos mastelio didinimui ir platesniam diegimui didelėse organizacijose. Akcentuojama kryptis yra lankstesni DI sprendimai, galintys pakeisti daugybę atskirų įrankių vienu nuosekliu, pagal įmonės procesus sukonstruotu veikimo modeliu.

    „Dešimtmečius įmonės rėmėsi programine įranga, kuri diktuoja, kaip jos turi veikti. Dabar DI leidžia organizacijoms dirbti su sistemomis, sukurtomis aplink jų pačių darbo srautus“, – sakė „Pit“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Adamas Jaferis.

    DI pagrįstų platformų banga pastaraisiais metais keičia požiūrį į vidinę įmonių programinę įrangą: nuo universalių paketų link greičiau pritaikomų sprendimų, kurie sujungia duomenis, procesus ir automatizavimą. „Pit“ siekia įsitvirtinti būtent šioje nišoje, kur lankstumas ir saugumas turi atitikti didelių įmonių reikalavimus.

  • Stokholmo „Pit“ pristato DI produktų komandas kaip paslaugą: pritraukė 13,6 mln. eurų

    Stokholmo „Pit“ pristato DI produktų komandas kaip paslaugą: pritraukė 13,6 mln. eurų

    Stokholme įsikūręs startuolis „Pit“ po darbo slaptu režimu viešai prisistatė ir paskelbė pritraukęs 13,6 mln. eurų investiciją. Finansavimo etapui vadovavo Andreessen Horowitz (a16z), prisidėjo ir fondas „Lakestar“ bei grupė technologijų sektoriaus vadovų ir investuotojų.

    „Pit“ teigia siekianti pakeisti įmonių vidinių procesų „lopinį“, kai kasdienė veikla vis dar priklauso nuo skaičiuoklių, el. pašto ir nelanksčių programinės įrangos kaip paslaugos sprendimų. Bendrovės idėja paprasta: vietoje universalių įrankių siūlomos DI pagrindu kuriamos sistemos, pritaikytos konkrečiai organizacijai.

    Kas yra „produktų komanda kaip paslauga“

    „Pit“ save pozicionuoja kaip DI produktų komandą kaip paslaugą, kuri padeda įmonėms sukurti ir įdiegti individualią, gamybinio lygio programinę įrangą vidinėms operacijoms. Tai apima procesus nuo veiklos ir finansų iki klientų aptarnavimo srautų, kur dažniausiai daug rankinio darbo ir daug skirtingų sistemų.

    Bendrovę įkūrė žmonės, anksčiau kūrę arba technologiškai vadovavę „Voi“, „Klarna“ ir „iZettle“ projektuose. Pasak „Pit“, jų tikslas yra ne pateikti prototipą ar eksperimentą, o sukurti realiai veikiančią sistemą, kuri tampa organizacijos kasdienio darbo dalimi.

    Platforma: „Pit Studio“ ir „Pit Cloud“

    „Pit“ produktą sudaro dvi dalys. „Pit Studio“ skirta „išmokti“, kaip dirba komandos, ir padėti suformuoti sistemą, kuri palaiko jų procesus, o „Pit Cloud“ užtikrina valdomą infrastruktūrą su auditu ir prieigos kontrole.

    Bendrovė akcentuoja saugumo ir atitikties elementus: vieno kliento aplinkos izoliavimą, vieno prisijungimo funkciją, vaidmenimis paremtą prieigos valdymą ir audito žurnalus. „Pit“ taip pat nurodo, kad sprendimai kuriami atsižvelgiant į GDPR, NIS2 ir Europos Sąjungos DI akto reikalavimus, o klientų aplinkos laikomos Europos Sąjungoje.

    Pirmieji diegimai ir įvardijami rezultatai

    „Pit“ skelbia jau turinti bandomuosius diegimus logistikoje, telekomunikacijose, elektroninėje prekyboje ir sveikatos priežiūroje. Tarp minimų vardų yra „Voi“, „Tre“, „Stena Recycling“ ir „Kry“, o kai kurios sistemos esą paleidžiamos per kelias dienas ar savaites.

    Įmonė pateikia ir ankstyvus efektyvumo rodiklius: kampanijų įgyvendinimo laikas kai kur sutrumpėjo 85 proc., o viename diegime per metus sutaupyta daugiau nei 10 000 darbo valandų. Taip pat teigiama, kad automatizavus sąskaitų procesus pasiektas 99 proc. sąskaitų priėmimo rodiklis.

    „20 metų įmonės nuomojosi programinę įrangą, kuri verčia dirbti pagal jos taisykles. Su dirbtiniu intelektu tai baigiasi: pirmą kartą kiekviena įmonė gali veikti pagal sistemas, kurias iš tiesų susikūrė pati“, – sakė „Pit“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Adam Jafer.

    „Visos DI bendrovės parduoda greitį. „Pit“ parduoda greitį, kuris išlieka metų metus: saugų, valdomą ir sukurtą ilgam. Tai nauja kategorija“, – sakė a16z generalinis partneris Alex Rampell.