Lenkijoje į lemiamą fazę įžengė Vyriausybės parengta pajamų mokesčio (PIT) ir fiksuoto tarifo verslo apmokestinimo (ryczałt) reforma. Artimiausiu metu ją svarstys Seimas, o naujos taisyklės, pagal projektą, turėtų įsigalioti nuo 2027 metų.
Siūlymų esmė dviguba: daliai gyventojų žadama mažesnė mokestinė našta dėl pakeltos pirmosios PIT ribos, tačiau tūkstančiams smulkių ir vidutinių verslų būtų smarkiai apribota teisė rinktis ryczałt. Dėl to daliai savarankiškai dirbančiųjų mokesčiai gali išaugti kartais.
Kas keičiasi gyventojams?
Projektas numato pakelti pirmąją PIT ribą ir įvesti papildomą tarifą vidutinių aukštesnių pajamų intervalui. Finansų ministerija viešai akcentuoja, kad didesnė riba teoriškai būtų naudinga keliems milijonams mokesčių mokėtojų.
Vis dėlto praktinis efektas priklauso nuo metinių apmokestinamųjų pajamų, taikomų lengvatų ir kitų pajamų šaltinių. Daliai dirbančiųjų pokytis gali būti nepastebimas, nes jų pajamos ir taip nepasiekia ribos, nuo kurios prasideda didesnis tarifas.
Mokesčių konsultantas Piotras Juszczykas atkreipia dėmesį, kad prognozuojamas naudos gavėjų skaičius stipriai susijęs su tuo, jog ankstesnės ribos ilgą laiką nebuvo indeksuojamos, o atlyginimai augo. Dėl to vis daugiau žmonių „įstumti“ į aukštesnį tarifą vien dėl nominalių pajamų augimo.
Kam žadėta nauda, o kam sąskaita?
Pagal projekte aptariamus skaičiavimus didžiausia galima nauda geriausiai uždirbantiems gali siekti apie 3 600 zlotų per metus, tai yra maždaug 840 eurų per metus. Tačiau tokia maksimali suma nėra universali ir realiai pasiekiama tik daliai mokesčių mokėtojų, kurių pajamos patenka į konkretų intervalą.
Tuo pat metu ryczałt reformos dalis verslui gali reikšti daug didesnes sumas, tik jau priešingu ženklu. Tai ypač aktualu tiems, kurių apyvarta didelė, o sąnaudos mažos, nes jų apmokestinimo struktūra stipriai keičiasi pereinant nuo fiksuoto tarifo prie apmokestinimo nuo pelno.
„Nuo minimalios algos iki maždaug 11 900 zlotų bruto per mėnesį naudos nėra. Apčiuopiama nauda prasideda tik virš šios ribos“, – sakė Piotras Juszczykas.
Ryczałt limitas mažėja 8 kartus
Didžiausias reformos lūžis numatomas ryczałt sistemoje. Projekte siūloma apyvartos riba, leidžianti pasirinkti šį režimą, mažėtų nuo 2 000 000 eurų iki 250 000 eurų, tai yra 8 kartus.
Tokio dydžio apyvarta Lenkijos rinkoje būdinga dešimtims tūkstančių įmonių ir individualią veiklą vykdančių asmenų. Kritikai pabrėžia, kad smūgis būtų nukreiptas į aukštos pridėtinės vertės paslaugas, kur sąnaudos dažnai nedidelės, pavyzdžiui, dalį IT paslaugų, konsultavimą ar kai kurias medicinos praktikas.
„Teisę rinktis ryczałt praras tie, kurie peržengs 250 000 eurų ribą. Iki šiol riba buvo 2 000 000 eurų, todėl tai itin reikšmingas apribojimas“, – sakė mokesčių konsultantė Katarzyna Rupp.
Galimas mokesčių šuolis ir verslo sprendimai
Finansų ministerijos vertinimu, vien perėjimas prie kito režimo daliai verslų 2027 metais gali reikšti apie 7,3 mlrd. zlotų papildomą mokestinę naštą, tai yra maždaug 1,7 mlrd. eurų. Ši suma apimtų ne tik patį mokestį, bet ir sveikatos įmokas bei papildomas įmokas didesnes pajamas gaunantiems.
Ekspertai pabrėžia, kad esminė problema yra planuojamas „perėjimo“ mechanizmas: teisė į ryczałt 2027 metais būtų vertinama pagal 2026 metų apyvartą. Tai reiškia, kad dalis verslų apie pasikeitusias taisykles sužinotų per vėlai, kad galėtų ramiai persiplanuoti visus metus.
Pasak konsultantų, dalis verslininkų gali pradėti svarstyti veiklos formos keitimą, pavyzdžiui, steigti uždarąją bendrovę, arba ieškoti būdų pertvarkyti pajamas ir veiklą taip, kad tilptų į nustatytą limitą. Toks elgesys, tikėtina, didintų ir mokesčių administratoriaus dėmesį.
Ši reforma Lenkijoje vėl iškelia seną diskusiją: kai mokesčių ribos ilgą laiką neindeksuojamos, o taisyklės keičiamos staigiai, trumpalaikė lengvata vienoje vietoje gali būti kompensuojama gerokai didesne našta kitoje. Galutinis poveikis paaiškės tik priėmus įstatymą ir įvertinus, ar atsiras pereinamojo laikotarpio saugikliai.
Leave a Reply